eb05a5de-cdaa-4ee7-8a0e-eed1805d76d1 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-713-1023/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01081-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

16.9.8.; 21.8.1; 21.10.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,

pareiškėjui E. R.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo E. R. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17790-2022 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas E. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu praÅ¡o peržiÅ«rėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2022 m. spalio 7 d. nutarimÄ Nr. Nr. 20-ANR_N-17790-2022, kuriame yra įvardijamas nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį.

2. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad priekaba buvo tuščia, jos masė nurodyta techniniuose dokumentuose tuščios siekia 500 kg, todėl ir įmonė buvo pateikusi jam tokiÄ užduoti. Mano, jog B kategorijÄ turintys vairuotojai gali tempti ir sunkesnę nei 750 kg priekabÄ , jei automobilio ir priekabos bendras svoris nevirÅ¡ija 3500 kg, o pakrauta priekaba nėra sunkesnė už tuščio automobilio svorį.

3. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, jog jis turėdamas vairuotojo B kategorijos teises ir manydamas, kad pagal priekabų vilkimo tempimo taisykles gali temti transporto priemonių junginį, kurio svoris nevirÅ¡ija 4750 kg, 2022 m. rugsėjo 10 d. 00:04 val., vykdydamas savo įmonės nurodymus, automobiliu Volvo X90, kurios tuščios svoris yra 2145 kg (registracijos liudijimas G), tempė prikabÄ THULE, kurios tuščios svoris yra 530 kg (G). Mano, kad pareigÅ«nai neteisingai paskaičiavo junginio svorį skaičiuodami didžiausius registracijos liudijime nurodytus transporto priemonių svorius, kadangi automobiliu jis važiavo vienas, automobilyje nebuvo jokių paÅ¡alinių daiktų, o visiÅ¡kai tuščiÄ priekabÄ tempė priduoti nuomos punktui. PareigÅ«nai transporto priemonių neapžiÅ«rėjo, nenurodė, ar jos pakrautos, ar tuščios, be to, norėdami nustatyti svorį junginio turėjo pasverti, tačiau ir to nepadarė, todėl neaiÅ¡ku kaip pareigÅ«nai nustatė, kad transporto priemonių junginys virÅ¡ija maksimalius masės dydžius. Ä®gÅ«džių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“ nėra iÅ¡laikęs, tačiau tempė priekabÄ drÄ siai, tikrai negalvojo, kad daro kažkokį nusižengimÄ , nes bendras junginių svoris neturėjo bÅ«ti didesnis, kaip 3000 kg.

4. NutarimÄ priėmusi institucija atsiliepimu prašė 2022 m. spalio 7 d. nutarimÄ Nr. 20-ANR_N-17790-2022 palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 22180861142 dėl to, kad. E. R. 2022 m. rugsėjo 10 d. 00:04 val. Kaunas, BirÅ¡tono g., vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iÅ¡ transporto priemonės VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2750 kg ir priekabos THULE, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2000 kg, bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė 4750 kg, tam neturėdamas teisės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktÄ ir padarė pažeidimÄ numatytÄ ANK 424 straipsnio 2 dalyje. 2022 m. spalio 7 d. institucijos pareigÅ«nas nenustatęs nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių priėmė nutarimÄ Nr. 20-ANR_N- 17790-2021 ir juo paskyrė baudÄ 375 eurų. Atsiliepime vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo (toliau - SEAKÄ®) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame reglamentuoti transporto priemonių ir jų junginių svoriai, kurias gali vairuoti B kategorijÄ turintys vairuotojai. Nurodoma, jog iÅ¡ byloje pateiktų registracijos liudijimų nuotraukų matyti, kad automobilio Volvo X90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausia techniÅ¡kai leidžiama transporto priemonės masė yra 2750 kg, priekabos didžiausia techniÅ¡kai leidžiama transporto priemonės masė yra 2000 kg, vadinasi bendra junginio didžiausioji leidžiamoji masė yra 4750 kg. E. R. turi AM, B, B1 kelių transporto priemonių kategorijas, tam kad galėtų vairuoti šį transporto priemonių junginį reikia turėti BE kategorijÄ arba iÅ¡laikyti įgÅ«džių ir elgsenos patikrinimo egzaminÄ valstybės įmonėje „Regitra“.

5. SkundžiamÄ nutarimÄ suraÅ¡iusi institucija, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo datÄ , vietÄ ir laikÄ , neatvyko į bylos nagrinėjimÄ , atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 10-11).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas netenkintinas.

6. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigÅ«no) priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

7. Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjui 2022 m. rugsėjo 10 d. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-33739-2022 inkriminuojant ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjo 10 d. 00:04 val. BirÅ¡tono gatvėje, Kaune, vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iÅ¡ transporto priemonės VOLVO, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2750 kg ir priekabos THULE, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2000 kg, bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė 4750 kg, neturėdamas teisės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktÄ . Å io protokolo pagrindu 2022 m. spalio 7 d. priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 straipsnio 2 dalyje, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pareiÅ¡kėjas nubaustas 375 Eur bauda. BÅ«tent šį nutarimÄ ir skundžia pareiÅ¡kėjas, skundÄ iÅ¡ esmės grįsdamas tuo, kad policijos pareigÅ«nai neaiÅ¡ku kaip nustatė jo vairuoto transporto priemonių junginio masę, jų nesveriant, o transporto priemonės buvo nepakrautos, tuščios, todėl nevirÅ¡ijo 3500 kg.

8. ANK 424 straipsnio 2 dalis numato, jog transporto priemonės vairavimas neturint teisės jÄ vairuoti ar neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiÅ¡kai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Teisės vairuoti transporto priemones suteikimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges maÅ¡inas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip Å¡io įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos bÅ«klė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, iÅ¡manantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismÄ , mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka iÅ¡laikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įraÅ¡as Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, ir Å¡io įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai.

9. Nagrinėjamoje byloje iš paties pareiškėjo paaiškinimų, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas turi AM, B, B1 kelių transporto priemonių kategorijas, nėra išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“.

10. Dėl pareiškėjo turimų kategorijų vairuoti atitinkamas transporto priemones, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai nustato, kad AM kategorija – mopedai ir lengvieji keturračiai; o B1 kategorija – tai keturačiai. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo;

Å¡ie automobiliai gali bÅ«ti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; Å¡ie automobiliai taip pat gali bÅ«ti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau Å¡io junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi bÅ«ti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik iÅ¡laikius įgÅ«džių ir elgsenos patikrinimo egzaminÄ valstybės įmonėje „Regitra“.

Minėto įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – ir didžiausioji leidžiamoji masė) – visiÅ¡kai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kuriÄ transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausiÄ leidžiamÄ . Å is straipsnis įtvirtina ir sÄ vokas, kad transporto priemonės masė be krovinio (toliau – ir masė be krovinio) – transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio, o transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – ir masė su kroviniu) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.

Taigi, minėtos įstatymo normos, jas aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai, lingvistiÅ¡kai, aiÅ¡kiai iÅ¡skiria transporto priemonės didžiausiÄ leistinÄ masę, transporto priemonės masę be krovinio ir transporto priemonės masę su kroviniu, tačiau teisę vairuoti atitinkamo svorio transporto priemones, nagrinėjamu bylai aktualiu atveju turintiems B kategorijÄ , sieja bÅ«tent su didžiausia leistina mase. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir teismų praktika analogiÅ¡kose bylose (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-143-174/2011, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose:

Nr. N444-696/2011, Nr. N444-1968/2010, Nr. N63-1104/2010, Nr. N63-1008/2010). Atsižvelgiant į tai, bÅ«tina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausiÄ leistinÄ masę, kadangi bÅ«tent su Å¡iuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategorijÄ turinčiam vairuotojui (SEAKI 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iÅ¡ protokole ir skundžiamame nutarime inkriminuoto nusižengimo esmės pareiÅ¡kėjas vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iÅ¡ transporto priemonės VOLVO, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2750 kg ir priekabos THULE, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2000 kg, bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė 4750 kg. Ginčo byloje nekilo, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas nurodytu laiku ir vietoje vairavo minėtų transporto priemonių junginį, turėdamas kaip aukščiau nustatyta B kategorijÄ . IÅ¡ teismui pareiÅ¡kėjo pateiktų registracijos liudijimų, VÄ® „Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones, matyti, kad automobilio VOLVO XC90 parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė G yra 2145 kg, o priekabos THULE – 500 kg, tuo tarpu F1 (didžiausiai techniÅ¡kai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (iÅ¡skyrus L kategorija) automobilio VOLVO XC90 yra 2750 kg, o priekabos THULE – 2000 kg. Nagrinėjamu atveju taikytinos SEAK įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto sÄ lygos, kad: 1) automobiliai taip pat gali bÅ«ti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau Å¡io junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi bÅ«ti ne didesnė kaip 4250 kg. Nagrinėjamu atveju transporto priemonių junginio didžiausia leidžiamoji masė buvo 4750 kg; 2) automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik iÅ¡laikius įgÅ«džių ir elgsenos patikrinimo egzaminÄ valstybės įmonėje „Regitra“, tačiau nagrinėjamu atveju tokio egzamino pareiÅ¡kėjas nėra iÅ¡laikęs.

12. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , į tai, kad teisė tempti priekabas B kategorijÄ turintiems vairuotojams yra siejama su transporto priemonės, priekabos didžiausia leistina mase, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas B kategorijÄ ir vairuodamas transporto priemonę VOLVO, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2750 kg, su priekaba THULE, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2000 kg, bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė 4750 kg, neturėjo teisės vairuoti Å¡io transporto priemonių junginio, nes vairuoto junginio didžiausia leidžiamoji masė buvo 4750 kg ir jis nebuvo iÅ¡laikęs įgÅ«džių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“, todėl padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 straipsnio 2 dalyje.

13. ANK 424 straipsnio 2 dalies sudėtis yra formali, nereikalauja pasekmių kilimo, tam, kad atsirastų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo samprotavimas, kad jis vairavo lengvesnį nei didžiausia leidžiamoji masė transporto priemonių junginį, kad priekaba buvo tuščia ir sudėjus transporto priemonių mases be krovinio (2145 kg + 530 kg) jis neigiamų pasekmių SEAK įstatymo saugomiems saugaus eismo reikalavimams nesukėlė, teisinės reikšmės neturi, jo atsakomybės nešalina.

14. Nustačius, kad E. R. padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 424 straipsnio 2 dalyje toliau spręstina dėl jam skirtos bausmės individualizavimo (ANK 22 straipsnis).

15. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikÅ¡mingi.

16. Nuobaudos asmeniui skyrimo tvarka reglamentuota ANK 34 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .

17. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau baustas 14 kartų administracine tvarka, ne visos baudos sumokėtos, skirta bauda, lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nesant nei sunkinančių nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių, įvertinus nusižengimo pobÅ«dį, tyčinę kaltės formÄ , pažeidėjo asmenybę (per 5 metus daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visas baudas sumokėjęs, dirba dviejose darbovietėse), teisingumo ir protingumo kriterijus, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda, lygi sankcijos vidurkiui, yra parinkta tinkamai. Å iuo atveju skunde pareiÅ¡kėjas jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskirti mažesnę baudÄ nei ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda sankcijos ribose, nenurodė. Be to teismas pažymi, kad net ir konstatavus atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo pripažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, institucijai ir teismui nėra privaloma skirti minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos, tik nuobauda gali bÅ«ti parenkama artimesnė sankcijoje numatytai minimaliai, nei maksimaliai.

18. Pastebėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas nepripažino kaltės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis gailisi padaręs nusižengimÄ , dėl ko laikytina, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 straipsnis). Skirti pareiÅ¡kėjui sankcijoje numatytÄ minimaliÄ nuobaudÄ , nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinant pažeidimo pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, nėra pagrindo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, įpareigojimus bei nustatant už jų pažeidimÄ konkrečias sankcijas.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu institucijos paskirta bauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl nusižengimo kvalifikavimo ir paskirtos baudos individualizavimo, todėl tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

n u t a r i a :

Skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 7 d. nutarimÄ Nr. Nr. 20-ANR_N-17790-2022 palikti nepakeistÄ .

Administracinio nusižengimo bylÄ , nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė