2020-04-29 Nr. AB-8819-3-63-3-00313-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-282-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00313-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei V. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. D. (toliau – ir atsakovė) (duomenys neskelbtini) nesumokėtos vietinės rinkliavos

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, pareiškėjui iš atsakovės priteisė (duomenys neskelbtini) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, jos mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokamomis (duomenys neskelbtini) įmokomis.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2020 m. kovo 2 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad neįvykdyti teismų sprendimai <...> dėl priteistų sumų <...> išieškojimo <...> vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Civilinio proceso kodekso 607 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą.

Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad nepateikti duomenys, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti buvo nutrauktas, teismas konstatavo, jog prašymas išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-860-609/2014 pateiktas, praleidus Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centras pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – išduoti vykdomąjį raštą.

Pareiškėjas paaiškina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir iš atsakovės V. D. vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiu, mokant periodines įmokas kas mėnesį. Šis sprendimas įsiteisėjo 2014 m. liepos 1 d., todėl atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2015 m. liepos 1 d. įvykdyti teismo sprendimą, sumokėti priteistą įsiskolinimą.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 4 dalį, 5 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės įmokos termino pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2015 m. liepos 1 d., todėl terminas pateikti vykdomąjį dokumentą nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal ABTĮ 99 straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo.

Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012). Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir naujausioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-756/2019; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-860-609/2014, kurioje yra galutinis įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimas. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad termino pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą nepraleido ir 5 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo atsakovės paskutinės įmokos termino pasibaigimo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 99 straipsnyje nėra reglamentuota vykdomojo rašto išdavimo tvarka ir terminai, šiuos santykius reguliuoja Civilinio proceso kodeksas, kurio 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio kodekso 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai (Civilinio proceso kodekso 608 str.). Civilinio proceso kodekso 646 straipsnyje nustatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka ir šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka.

Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas, vertindamas prašymo išduoti vykdomąjį rašą ABTĮ 99 straipsnio 2 dalies pagrindu pagrįstumą, be kita ko, privalo įvertinti, ar nepraleistas Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas senaties terminas, o jei praleistas – ar prašomas atnaujinti terminas buvo praleistas dėl svarbiomis pripažintinų priežasčių. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjos prašymas netenkintas net nevertinant, ar įvykdytas teismo sprendimas, nes aplinkybes, ar pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido terminą prašymui dėl vykdomojo rašto pateikti, vertinti teismą įpareigojo aptartos Civilinio proceso kodekso nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui padavė pasibaigus Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam penkerių metų terminui.

Vertinant pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 4 dalis (jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o 5 metų terminas pateikti vykdyti vykdomuosius raštus prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos), yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Kelia ir vykdomojo rašto pateikimo termino pradžios skaičiavimo klausimą, nurodydamas, kad taikos sutartimi buvo nustatytas periodinis skolos mokėjimas, todėl terminas turi būti skaičiuojamas pagal Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 4 dalį nuo kiekvieno mokėjimo termino pabaigos. Minėtu atveju nėra pasikartojančio prievolės vykdymo, nes prievolė yra viena – skolos grąžinimas, apibrėžtas konkrečiu dydžiu, ir tik šios prievolės vykdymo forma yra nustatyta dalimis. Vadovaujantis tuo darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 4 dalis nėra taikytina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas spręsdamas vykdomojo rašto pateikimo termino pradžios skaičiavimo klausimą, yra išaiškinęs, kad taikant Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 4 dalį, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog periodinė išmoka paprastai yra nukreipta į pasikartojantį prievolės vykdymą priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, išlaikymas vaikui mokamas tol, kol jis reikalingas vaikui, nuomos mokestis mokamas tol, kol nuomojamas atitinkamas objektas, ir pan. Skolos grąžinimas, apibrėžiamas konkrečiu dydžiu, tai, kad prievolės vykdymo forma yra nustatyta dalimis, nelaikytina periodine išmoka pagal Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 4 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimas, įsiteisėjo 2014 m. liepos 1 d., o šiuo sprendimu atsakovei buvo priteista konkreti skola – (duomenys neskelbtini) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir nustatytas periodinis mokėjimas po (duomenys neskelbtini), išdėstant lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Taigi skolos grąžinimas apibrėžtas konkrečiu dydžiu (duomenys neskelbtini) ir tik šios prievolės vykdymo forma yra nustatyta dalimis.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 4 dalis nėra taikytina. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad 5 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo atsakovės paskutinės įmokos termino pasibaigimo dienos, yra nepagrįsti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą ABTĮ 99 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkino. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė