eb02599d-6646-4c48-8f21-e8a87db91f98 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-557/2020 Teisėjas V. Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57923-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 1.1.6.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei, nuteistajam T.

U. ir jo gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu nukentėjusiajam A. Å . pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. T. U. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. jis 2018-11-30 apie 20.40 val. vieÅ¡oje vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., stebint paÅ¡aliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ : priėjęs prie neįgaliojo automobilio statymo vietoje stovinčio automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A.

Å ., tyčia vienÄ kartÄ spyrė į vairuotojo dureles, o nukentėjusiajam bandant užsidaryti, jas atplėšė, atlenkdamas į kitÄ pusę ir taip jas sugadindamas, po to tyčia vienÄ kartÄ spyrė vairuotojo vietoje sėdinčiam A. Å . į kairį Å¡onÄ , ne mažiau kaip 14 kartų smÅ«giavo rankomis nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas ir 2 kartus spyrė į kairį Å¡onÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T.

U. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti arba baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti, perduodant spręsti administracinės atsakomybės taikymo klausimÄ , arba bylÄ nutraukti dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas, nes jis nepadarė veikos, atitinkančios BK 284 straipsnio sudėtį. 2.1. Teismas nuosprendyje cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikÄ , kad BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia ir yra bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, ir to norėtų.

Apelianto nuomone, teismas nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad jis tyčia siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Byloje nustatyta, kad jis nufotografavo ir pareiÅ¡kė pastabÄ nukentėjusiajam A. Å ., jog Å¡is pasistatė automobilį per dvi neįgaliųjų vietas, neturėdamas tam teisės. Pastarasis į pastabÄ atsiliepė necenzÅ«riniais ir įžeidžiamais žodžiais ir grasinimu jį nužudyti, dėl to ir kilo konfliktas. Pagal vaizdo įraÅ¡Ä , konfliktas tarp jų truko 2 minutes ir, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas nuosprendyje, jokie paÅ¡aliniai asmenys į konfliktÄ nereagavo, jų rimtis nebuvo sutrikdyta.

Apelianto teigimu, jo veiksmai nebuvo skirti parodyti nepagarbÄ aplinkiniams, jis tik norėjo sudrausminti vairuotojÄ , kuris elgiasi netinkamai. BÅ«tent vairuotojo reakcija ir elgesys sukėlė konfliktÄ . T. U. teigimu, tyčia jis jokio smÅ«gio nukentėjusiajam nesudavė, tarp jų vyko grumtynės. Teismo posėdyje į klausimÄ , ar buvo suduoti smÅ«giai, nukentėjusysis pareiÅ¡kė, kad nepamena ir dėl to jam, T. U., tikrai jokių pretenzijų neturi. Teismas nurodė, kad neva jis smÅ«giavo A. Å . net 14 kartų, tačiau, pasak apelianto, jeigu jis iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų sudavęs ar įspyręs jam į Å¡onÄ , kaip nurodyta nuosprendyje, nukentėjusysis bÅ«tų kreipęsis į teismo medicinos ekspertÄ ar gydymo įstaigÄ , tačiau jis į medikus nesikreipė, byloje nėra specialisto iÅ¡vados apie nukentėjusiajam padarytus kokius nors kÅ«no sužalojimus. 2.2.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/20162K-160- 697/2019). 2.3.

LAT 2018-02-13 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-3-489/2018, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimÄ dėl kaltės pagal BK 284 straipsnį, nurodė: „<...> naktį prie klubo N. A. padarytÄ neteisėtÄ vienkartinį smurtinį veiksmÄ nulėmė ne siekis sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o neteisingas apsaugos darbuotojui suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarkÄ naktiniame klube ir Å¡alia jo realizavimas, neadekvatus reagavimas į buvusio klubo svečio, neblaivaus D. G. elgesį klube ir Å¡iam išėjus iÅ¡ jo.

Toks kaltininko elgesio motyvas ir kitos aplinkybės (D. G. suduotas vienas smÅ«gis, įvykis vyko vėlyvos nakties metu, kitų nukentėjusiųjų byloje nėra) nepatvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Nenustačius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto bÅ«tinojo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių ir kaltininko tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ , apeliacinės instancijos teismo naujo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria N. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, naikintina ir dėl Å¡ios dalies byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).“ Taigi, netgi pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nukentėjusiajam A.

Å . buvo suduotas smÅ«gis, dar nėra pagrindo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. 2.4. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti nepakanka nustatyti, kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė nusikalstama veika, bÅ«tina taip pat nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Remiantis teismų praktika, Å¡ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. 2.5. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Vertinant, ar kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, svarbu nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ vandaliÅ¡kai ir užgauliai besielgiančio asmens veiksmai turėjo aplinkiniams, jų įprastai veiklai, darbui, kokias aplinkinių asmenų reakcijas sukėlė, kiek laiko truko, ar peržengė privataus konflikto ribas ir kėlė pavojų aplinkiniams. 2.6. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, tokių pasekmių dėl kilusio tarp T. U. ir A. Å . konflikto neatsirado, jokiems aplinkiniams žmonėms pavojus nebuvo kilęs, jie į konfliktÄ nebuvo įtraukti ir tikrai negalėjo pasijusti įžeisti ar pažeminti. 2.7.

Nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti kaip BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui. Apelianto teigimu, jį šokiravo nukentėjusiojo elgesys, kad jis taip įžūliai neleistinoje vietoje pasistatė savo automobilį, ir T. U. stengėsi apginti neįgalių asmenų teises ir interesus, kai tokie asmenys, kaip A. Š. nepaiso nustatytų taisyklių ir normų. T. U. nurodo, kad jis buvo blaivus ir adekvatus situacijai ir tikrai neieškojo menkavertės dingsties užpulti kažkokį pilietį.

Jo pilietiÅ¡kas elgesys atsisuko prieÅ¡ jį patį ir jis tapo kaltinamuoju. 2.8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia (be kita ko), iÅ¡ jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieÅ¡taringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės Å¡akos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamÄ sias, administracines ar kt.) už juos nustatyti, kad nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia, protingumo, teisingumo proporcingumo reikalavimų, taip pat kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpÅ¡akinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas). 2.9.

Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«dį ir veikos sukeliamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalis nenumato nedidelio vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarinių, o numato tik konkrečius veiksmus, bÅ«tent: necenzÅ«rinius žodžius, gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ir kitus panaÅ¡ius veiksmus.

Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-170-699/2016). Apelianto teigimu, jo veiksmuose nebuvo grasinimo, patyčių ir todėl pirmosios instancijos teismas jo veiksmus galėjo vertinti kaip administracinį nusižengimÄ , tačiau to nepadarė, tai irgi nepagrįsta ir neteisinga. 2.10. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl gynybos iÅ¡kelto praÅ¡ymo spręsti bylos nutraukimo klausimÄ dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. 2.11.

Baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukta arba joje priimtas išteisinamasis nuosprendis, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas. 2.12. LAT teisėjų senato 2000-12-21 nutarime Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ nurodyta, kad formali veikimo ar neveikimo atitiktis baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymiams reiškia, kad kaltininko veikoje yra visi tam tikrame BK ypatingosios dalies straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau dėl kai kurių iš jų konkretaus turinio veika (dėl mažareikšmiškumo) yra nepavojinga ir dėl to tokia veika nėra nusikaltimas.

Jeigu kaltininko veikoje nėra kurio nors nusikaltimo sudėties požymio, baudžiamÄ jÄ bylÄ atsisakoma iÅ¡kelti, o iÅ¡kelta byla nutraukiama arba priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ne dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, o dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo ar kitais pagrindais. 2.13. Pagal BK 37 straipsnį, veika nėra pavojinga, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti, t. y. nors ji turi pavojingos veikos požymių, tačiau veikos pavojingumas nesiekia to laipsnio, kuris bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. 2.14.

Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. Vertinant veikos objektyviuosius požymius, atsižvelgiama į baudžiamojo įstatymo ginamus asmens, valstybės ar visuomenės interesus ir jų pažeidimo laipsnį, nusikaltimo dalykÄ , taip pat į nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , pasekmes, įrankius ir priemones, laikÄ ir vietÄ . Vertinant veikos subjektyviuosius požymius, mažareikÅ¡miÅ¡kumui nustatyti gali turėti įtakos kaltininko tyčios kryptingumas, neatsargumo laipsnis, veikos tikslai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.) 2.15.

Jeigu baudžiamoji atsakomybė siejama su tam tikrų pasekmių atsiradimu (materialioji nusikaltimo sudėtis), tai tarp kitų minėto nutarimo 4 punkte iÅ¡vardytų požymių veikos pavojingumÄ visų pirma nulemia nusikaltimo dalykas ir jo ypatybės (svoris, apimtis ir pan.), daiktų vertė, žalos dydis ir jos padarymo bÅ«das, kitos neigiamos pasekmės. Kitais atvejais (formalioji nusikaltimų sudėtis) veikos pavojingumÄ visų pirma lemia nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas. 2.16.

BK nenumato iÅ¡imtinių ribojimų sprendžiant tam tikrų nusikalstamų veikų mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimÄ . BK 37 straipsnis, nustačius Å¡io straipsnio taikymui bÅ«tinas sÄ lygas, gali bÅ«ti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už veikos padarymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K- 275/2014). Remiantis teismų praktika, nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018). 2.17.

Pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perdavė spręsti civilinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad materialinės žalos nukentėjusiajam A. Å . jis nepadarė. Pastarojo automobilis senas, kaip matyti iÅ¡ antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo – aprÅ«dijęs. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad A. Å . automobilio durelių jis nebuvo atplėšęs į kitÄ pusę, dėl ko bÅ«tų galėjęs sugesti jų uždarymo mechanizmas.

Nukentėjusysis teigia, kad neva reikia pakeisti visas dureles, tačiau neaiÅ¡ku, ar jos tokios pačios nebuvo iki įvykio, nes, kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, automobiliu su tokiomis durelėmis A. Å . naudojasi ir toliau, jų neremontuoja ir netvarko, tai pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jos nebuvo sugadintos.

3. Teismo posėdyje nuteistasis T. U. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl BK 284 straipsnio taikymo 5. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta T. U. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, stebint paÅ¡aliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ : priėjęs prie neįgaliojo automobilio statymo vietoje stovinčio automobilio „Lexus“ vairuotojo A.

Å ., tyčia vienÄ kartÄ spyrė į vairuotojo dureles, o nukentėjusiajam bandant užsidaryti, jas atplėšė, atlenkdamas į kitÄ pusę ir taip jas sugadindamas, po to tyčia vienÄ kartÄ spyrė vairuotojo vietoje sėdinčiam A. Å . į kairį Å¡onÄ , ne mažiau kaip 14 kartų smÅ«giavo rankomis nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas ir 2 kartus spyrė į kairį Å¡onÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

6. T. U. su jo nuteisimu nesutinka, teigia, jog byloje nenustatyta, kad jis tyčia siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Pasak apelianto, jo veiksmai nebuvo skirti parodyti nepagarbÄ aplinkiniams, jis tik norėjo sudrausminti vairuotojÄ , kuris įžūliai neleistinoje (neįgaliųjų) vietoje pasistatė savo automobilį, todėl nufotografavo ir pareiÅ¡kė pastabÄ nukentėjusiajam A. Å ., kad Å¡is pasistatė automobilį per dvi neįgaliųjų vietas, neturėdamas tam teisės. Apelianto teigimu, jis tikrai neieÅ¡kojo menkavertės dingsties užpulti kažkokį pilietį, o elgėsi pilietiÅ¡kai – norėjo apginti neįgalių asmenų teises ir interesus, ir jo veiksmuose nei grasinimo, nei patyčių nebuvo.

Tuo tarpu nukentėjusiojo reakcija ir elgesys, kai Å¡is atsiliepė į pastabÄ necenzÅ«riniais ir įžeidžiamais žodžiais bei grasinimu nužudyti, buvo neadekvatÅ«s ir iÅ¡Å¡aukė konfliktÄ , kurio metu kilo grumtynės. Tačiau, T. U. teigimu, jis tyčia jokio smÅ«gio nukentėjusiajam nesudavė, o teismo teiginys, kad neva jis smÅ«giavo A. Å . net 14 kartų, jokiais objektyviais bylos duomenimis nepatvirtintas (nukentėjusysis nei į medikus, nei į ekspertÄ nesikreipė, ir byloje jokių duomenų apie jam padarytus kokius nors kÅ«no sužalojimus nėra, o ir jis pats nurodė nepamenantis, ar jam buvo suduoti smÅ«giai ir dėl to jokių pretenzijų nereiÅ¡kė).

Å ių duomenų visuma, apelianto teigimu, rodo, kad teismas jo kaltės pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ klausimu padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo T. U. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylÄ konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, iÅ¡vados dėl T. U. kaltės pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra.

8. PrieÅ¡ingai apelianto T. U. tvirtinimui, teismas teisingai jo veiksmus kvalifikavo kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , tokia iÅ¡vada padaryta remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl kilusio konflikto ir jo eigos, kurių apeliantas iÅ¡ esmės neginčija (t. y. pripažįsta, kad priėjo prie neįgaliųjų vietoje stovėjusio nukentėjusiojo automobilio ir pareiÅ¡kė jam pastabas, tada kilo konfliktas, peraugęs į grumtynes), tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, tvirtindamas, kad tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ neturėjo, jo veiksmuose, sudrausminant nukentėjusįjį A.

Å ., neleistinoje vietoje pasistačiusį automobilį, nei grasinimo, nei patyčių nebuvo. Todėl, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs jo veiksmus pagal BK 284 straipsnį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes nenustatė bÅ«tinųjų Å¡ios nusikalstamos veikos požymių – padarinių (visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo) ir tiesioginės tyčios (tikslo sukelti minėtus padarinius) bei neatsižvelgė į jo elgesio motyvus ir priežastis.

9. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

10. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

11. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali bÅ«ti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

12. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, T. U. netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 284 straipsnį ginčija keliais aspektais, t. y. nurodo, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas nenustatė įstatyme numatytų padarinių – realaus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo, jo tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , be to, apelianto nuomone, padaryta veika atitinka ne BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo, o ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius, todėl baudžiamoji byla jam turi bÅ«ti nutraukta, perduodant spręsti administracinės atsakomybės taikymo klausimÄ , arba priimtas sprendimas nutraukti bylÄ dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Å ie teiginiai ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

13. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo T. U. ir nukentėjusiojo A. Å . kilo po to, kai, nuteistasis, priėjęs prie pastarojo, sėdinčio automobilyje, kuris stovėjo neįgaliesiems skirtoje vietoje prie įėjimo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, pareiÅ¡kė pastarajam pastabas dėl netinkamoje vietoje pastatyto automobilio, tada tarp jų kilo konfliktas, peraugęs į grumtynes. Å ių byloje nustatytų aplinkybių nuteistasis T. U. apeliaciniame skunde neginčija, tačiau tvirtina, kad paties nukentėjusiojo neadekvati reakcija į gautÄ pastabÄ dėl netinkamoje vietoje pastatyto automobilio iÅ¡Å¡aukė konfliktÄ , kurio metu jie susigrÅ«mė, tačiau, T.

U. teigimu, jis tyčia jokio smÅ«gio nukentėjusiajam nesudavė, tarp jų kilus konfliktui tiesiog vyko grumtynės. Tokius T. U. teiginius paneigia objektyvus byloje esantis įrodymas – vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ prekybos centro, T. U. iÅ¡ karto prieina prie nukentėjusiojo automobilio, pabeldžia į vairuotojo pusės automobilio langÄ , Å¡iam atidarius dureles, T. U., kaip pats pripažįsta (vaizdo įraÅ¡as yra be garso), pareiÅ¡kia pastabas dėl neleistinoje vietoje pastatyto automobilio, tada tarp jų pokalbio eigoje iÅ¡sivysto konfliktas.

Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, visas konfliktas vyksta nukentėjusiajam sėdint automobilyje. T. U., priėjęs prie nukentėjusiojo, iÅ¡ pradžių su juo kalba, po to iÅ¡sitraukęs mobilųjį telefonÄ , kaip pats nurodo, fotografuoja nukentėjusįjį, sėdintį automobilyje, iÅ¡ vairuotojo pusės, iÅ¡ priekio, iÅ¡ keleivio pusės, tada vėl prieina prie nukentėjusiojo, kažkÄ aiÅ¡kina, pradeda aktyviai gestikuliuoti rankomis, galiausiai pasideda ant žemės pirkinių krepšį ir koja spiria į atidarytas nukentėjusiojo automobilio dureles.

Nukentėjusiajam bandant laikyti dureles uždarytas, T. U. jėga bando jas atplėšti, galiausiai iÅ¡ kelinto karto T. U. pavyksta tai padaryti, tada prasideda smÅ«giai – spyris koja nukentėjusiajam, po to smÅ«giai rankomis. Tuo metu iÅ¡ prekybos centro iÅ¡eina žmonės (grupė jaunuolių), kurie, pamatę smurtaujantį T. U., atsisukę žiÅ«ri. Netrukus T. U. liaujasi smurtavęs, į jį žiÅ«rėjusiam iÅ¡ prekybos centro išėjusiam jaunuoliui, gestikuliuodamas ranka į nukentėjusiojo automobilį, dar kažkÄ pasako (greičiausiai, dėl konflikto), nukentėjusiajam bandant iÅ¡važiuoti, dar pasižiÅ«ri į Å¡alia stovėjusį automobilį, bando dar prie jo prieiti (greičiausiai, taip pat dėl to, kad automobilis buvo pastatytas neįgaliųjų vietoje), tačiau į jį įlipę jaunuoliai netrukus iÅ¡važiuoja, o T.

U. nueina.

14. Tai, kad dėl Å¡ių nuteistojo T. U. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pavartotas intensyvus fizinis smurtas, sugadintos jo automobilio durelės, bet ir tai, kad nukentėjusysis turėjo kreiptis į policijÄ , savo 2018-11-30 pareiÅ¡kime, be kita ko, nurodydamas, kad prie jo automobilio priėjęs vyriÅ¡kis, kaip vėliau buvo nustatyta – T. U.: „<...> pradėjo spardyti mano taxi automobilį, bandė ranka iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio trankydamas galvÄ .“ (b. l. 12), ir Å¡ios nukentėjusiojo pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai sutampa su vaizdo įraÅ¡o duomenimis.

Nuteistojo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidžiančius veiksmus matė paÅ¡aliniai asmenys. Konflikto chuliganiÅ¡kÄ pobÅ«dį patvirtina byloje nustatyti faktai, kad iki įvykio nukentėjusysis su nuteistuoju nebuvo pažįstami, o smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį jis pavartojo ir sugadino jo automobilio dureles dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiajam sustojus automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje neleistinoje, t. y. neįgaliesiems skirtoje vietoje. Toks konflikto pobÅ«dis, fizinio smurto pavartojimas ir automobilių durelių sugadinimas (spiriant į jas ir jėga bandant jas atplėšti) vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, smurto apimtis – nukentėjusiajam suduota keliolika smÅ«gių (tai aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o) – patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog tuo bus sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

15. Tai, kad nukentėjusysis A. Å . dėl prieÅ¡ jį T. U. pavartoto fizinio smurto Å¡iam pretenzijų nereiÅ¡kia, į medikus ir med. ekspertÄ nesikreipė ir byloje nėra duomenų apie jam padarytus sužalojimus (pažymėtina, kad smurtaujant ne visada asmuo bÅ«na sužalojamas), prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia fakto, kad smurtas buvo pavartotas. Aplinkybę, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo smurtaujama, neabejotinai patvirtina byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio akivaizdu, kad fizinis smurtas buvo vartojamas ir jis buvo intensyvus. Tai, kad nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti, kiek konkrečiai smÅ«gių jam buvo suduota, kaip nurodė, dėl Å¡oko, nepaneigia pastarojo parodymų dėl patirto fizinio smurto, tai neabejotinai patvirtina objektyvus įrodymas byloje – vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotų aplinkybių neneigia ir nuteistasis, jis tik aiÅ¡kina, kad grÅ«mėsi su nukentėjusiuoju , o ne jį mušė.

16. Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad netgi pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nukentėjusiajam A. Å . buvo suduotas smÅ«gis, dar nėra pagrindo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Toks apelianto skundo argumentas grindžiamas kasacinio teismo praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2018, kurioje, be kita ko, konstatuota: „<...> naktį prie klubo N. A. padarytÄ neteisėtÄ vienkartinį smurtinį veiksmÄ nulėmė ne siekis sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o neteisingas apsaugos darbuotojui suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarkÄ naktiniame klube ir Å¡alia jo realizavimas, neadekvatus reagavimas į buvusio klubo svečio, neblaivaus D.

G. elgesį klube ir Å¡iam išėjus iÅ¡ jo. Toks kaltininko elgesio motyvas ir kitos aplinkybės (D. G. suduotas vienas smÅ«gis, įvykis vyko vėlyvos nakties metu, kitų nukentėjusiųjų byloje nėra) nepatvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .“ (LAT 2018-02-13 nutartis Nr. 2K-3-489/2018). Tačiau Å¡ioje apelianto minimoje byloje faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos Å¡ioje byloje nustatytoms aplinkybėms, kai nukentėjusysis dėl menkavertės dingsties – neleistinoje (neįgaliųjų) vietoje pastatyto automobilio, užsipuolė jame sėdėjusį nukentėjusįjį, spirdamas koja į automobilio dureles, o jas jėga atplėšus – suduodamas nukentėjusiajam rankomis keliolika smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir vėl jam spirdamas Tokie nuteistojo veiksmai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja jo deklaruojamam pilietiniam elgesiui dėl neleistinoje (neįgaliojo) vietoje pastatyto automobilio, nes tokiu atveju bÅ«tų pakakę įspėti nukentėjusįjį, o Å¡iam nereaguojant į pastabÄ â€“ praneÅ¡ti apie neleistinoje vietoje pastatytÄ automobilį atitinkamoms institucijoms, o ne užsipulti asmenį, pavartojant fizinį smurtÄ , spirti į automobilį ir jėga plėšti dureles.

Be to, pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktikÄ , veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , suduoda vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ bent vieno paÅ¡alinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Å ioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo smÅ«giuojama daug kartų ir tai matė paÅ¡aliniai asmenys.

17. Nuteistojo pasiteisinimas, neva jis elgėsi pilietiÅ¡kai ir tik norėjo sudrausminti neleistinoje (neįgaliųjų) vietoje automobilį pasistačiusį vairuotojÄ , ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, T. U. atsakomybės neÅ¡alina. Pažymėtina, kad jeigu ir bÅ«tų nustatyta, kad A. Å ., reaguodamas į T. U. jam pareiÅ¡kėjÄ pastabÄ dėl ne vietoje pastatyto automobilio, jį įžeidinėjo ir jam grasino (nors Å¡iÄ aplinkybę nukentėjusysis neigė, apklausiamas teisme nurodydamas: „Kaltinamajam negrasinau. <...> nesakiau, kad iÅ¡ jo konservus padarysiu.“ (b. l. 141), tik Å¡iam pasakius „Kur tu stovi, pradėsiu filmuoti“, pasakė „Nebevark“ (b. l. 140) ir dėl to kilo konfliktas, tačiau Å¡ioje situacijoje T.

U. veiksmai prieÅ¡ A. Å . – spyrė į jo automobilio dureles, po to jėga jas atplėšė, galiausiai pradėjo smurtauti, spirdamas koja ir suduodamas ne vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam (pažymėtina, kad viso konflikto metu nukentėjusysis net nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, o jame sėdėdamas, reaguodamas į agresyvius T. U. veiksmus bandė tiesiog užsidaryti automobilyje), matant aplinkiniams, buvo neadekvatÅ«s ir vertintini kaip neleistini, moralės požiÅ«riu nepriimtini, t. y. įžūlÅ«s veiksmai.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog T. U. vieÅ¡oje vietoje – prie prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, spirdamas koja į A. Å . automobilį, bandydamas jėga atplėšti automobilio dureles, o jas atplėšęs, pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį – spirdamas jam koja į kairį Å¡onÄ , po to intensyviai smÅ«giuodamas į įvairias kÅ«no vietas, po to vėl spirdamas ir dar smÅ«giuodamas rankomis, tokiu savo chuliganiÅ¡ku elgesiu Å¡iurkščiai pažemino ne tik nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir tokiais savo įžūliais, moralės požiÅ«riu nepriimtinais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl T. U. kaltės vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei tyčia smurtiniais veiksmais sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Tokie nuteistojo T. U. veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo 18. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo T. U. apeliaciniame skunde, atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje.

Tačiau, prieÅ¡ingai apelianto T. U. tvirtinimui, nagrinėjamu atveju jo padarytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnį. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tarpusavyje atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«dį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, bÅ«tent: necenzÅ«rinius žodžius, gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį;

BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Byloje nustatyti T. U. veiksmai – spyris į nukentėjusiojo automobilio dureles, fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartojimas, sukeliant jam fizinį skausmÄ , – atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-507/2013, 2K-229/2014, 2K-10-696/2015), t. y. vienÄ iÅ¡ alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas.

Tai yra tokie veiksmai nenumatyti ANK 481 straipsnio dispozicijoje ir savo pavojingumu negali bÅ«ti prilyginti Å¡iame straipsnyje numatytai veikai. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl T. U. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (dėl suduotų smÅ«gių nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ ; iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad T. U. smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį, iÅ¡ parduotuvės išėję asmenys akivaizdžiai atkreipė dėmesį į įžūlius smurtinius T.

U. veiksmus ir reagavo (sustojo ir stebėjo) į konfliktinę situacijÄ ), o ANK 481 straipsnis gali bÅ«ti taikomas, kai dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla. Taigi T. U. padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiÅ¡kimÄ užtraukia ne administracinę atsakomybę, o baudžiamÄ jÄ atsakomybę, ir pirmosios instancijos teismas jÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį. Dėl BK 37 straipsnio taikymo 19. T. U. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl gynybos iÅ¡kelto praÅ¡ymo spręsti bylos nutraukimo klausimÄ dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Nuteistojo nuomone, teismas padarytÄ veikÄ , nurodytÄ BK 284 straipsnyje, galėjo pripažinti mažareikÅ¡me ir, taikydamas BK 37 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

20. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymÄ , yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje), įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).

21. Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, jų iÅ¡ esmės nenurodoma ir apeliaciniame skunde, kuriame nuteistasis kaip vienÄ iÅ¡ alternatyvių praÅ¡ymų nurodo praÅ¡ymÄ nutraukti bylÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindžiant Å¡io instituto teoriniais aspektais ir kasacinio teismo praktika, tačiau nenurodant nė vieno argumento, remiantis kuriuo jo veika galėtų bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nei pagal objektyviuosius kriterijus (pvz., nepadaryta reikÅ¡minga žala įstatymo saugomoms vertybėms), nei pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumÄ , motyvus ir pan.) sÄ lygų pripažinti T. U. veikÄ mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis) nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. U. įžūliai elgdamasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, t. y. tyčia vienÄ kartÄ spyrė A. Å ., sėdėjusiam automobilyje vairuotojo vietoje, į kairį Å¡onÄ , po to ne mažiau kaip 14 kartų smÅ«giavo rankomis nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas ir 2 kartus spyrė į kairį Å¡onÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , tai atliko vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, tokiais savo veiksmais parodydamas aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , todėl T.

U. veika negali bÅ«ti vertinama kaip mažareikÅ¡mė. Dėl turtinės žalos sugadinant automobilį ir teismo sprendimo pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka 22. T. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu jo automobilio durelių nesugadino – nebuvo atplėšęs jų į kitÄ pusę, dėl ko bÅ«tų galėjęs sugesti jų uždarymo mechanizmas, taigi ir materialinės žalos nukentėjusiajam nepadarė, todėl nesutinka su teismo sprendimu pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nesutikdamas su šiuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaizdo įraše aiškiai matyti, kad T. U. jėga spiria į nukentėjusiojo automobilio dureles, po to bando jas atplėšti, kol galiausiai jėga jas atplėšia, todėl nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad tokių neteisėtų T. U. veiksmų pasekoje durelės negalėjo nenukentėti. Nusikalstamais apelianto veiksmais padarytų automobilio sugadinimų apimtis ir turtinės žalos dydis turės būti įrodinėjami civilinio proceso tarka.

23. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-10 nuosprendį nuteistojo T. U. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T. U. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas Remigijus PreikÅ¡aitis