eb023f7b-20cd-4c20-8dde-be2b16f737cd · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                                                              Nr. IS-239-86/2010 (S)                                                                                     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2010 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Zenonas Birštonas,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,teismo posedyje nagrinedamas pareiškejo S. G. skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties, n u s t a t e: 2009-05-04 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 145 str. 1d. del to, kad 2009-05-03 Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), S. G., panaudodamas fizini smurta grasino nužudyti - pasmaugti ir paskandinti D.

D. Ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje ikiteisminio tyrimo byloje atliko Vilniaus r. PK ikiteisminio tyrimo pareigunai, o ikiteisminio tyrimo kontrole vykde bei procesinius sprendimus prieme Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokurorai, tame tarpe ir nurodyti pareiškejo skunde.2009-12-10 Vilniaus apygardos prokuraturoje, persiunciant iš Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos, buvo gautas S. G. skundas, kuriame jis praše pradeti ikiteisminius tyrimus del Vilniaus r. PK Maišiagalos PN tyreju L.Gudanytes, Z.Romeiko korupciniu susitarimu su nusikalstama grupe, del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroru V.Paulausko, V.Dedinienes, I.

Kvedaraites nusikalstamo aplaidumo. Persiunciant mineta skunda LR Generalines prokuraturos rašte Nr. 17.2-21632 nurodyta, kad pridedama 11 lapu bei l kompaktinis diskas.2009-12-17 Vilniaus apygardos prokuraturoje, persiunciant iš Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos, buvo gautas S. G. prašymas, adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentei, kuriame jis prašo tarpininkauti, kad butu pradetas ikiteisminis tyrimas del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroru V.Paulausko, V.Dedinienes, I. Kvedaraites nusikalstamo aplaidumo.

Persiunciant mineta prašyma LR generalines prokuraturos rašte Nr. 17.2-22248 nurodyta, kad pridedama S. G. prašymas - 2 lapai, kompaktine plokštele.Vilniaus apygardos prokuraturos 1-ojo skyriaus vyriausioji prokurore Rita Aliukoniene, susipažinusi su S. G. 2009-12-04 ir 2009-12-07 skundais bei ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.57-1-0731-09 prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal S. G. skunda bei pareiškima del Vilniaus r. PK Maišiagalos PN tyreju L.Gudanytes, Z.Romeiko bei Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroru V.Paulausko, V.Dedinienes, I.

Kvedaraites veiksmu.2010-01-22 Vilniaus miesto l apylinkes teisme buvo gautas pareiškejo skundas del mineto Vilniaus miesto apygardos prokurores R.Aliukonienes 2010-01-08 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Pareiškejas praše kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma del LR BPK 3 str. l d. l p. ir BPK 168 str. 1d. prieštaravimo Konstitucijos 118 str., 109 str., 31 str. l d., 2 d., 30 str. 1d., 18 str., Preambules 2 d., 4 d.. 5 d., 7 d., konstituciniams teisines valstybes ir teisingumo, teises sistemos nuoseklumo, dermes ir stabilumo principams.

Taip pat praše pripažinti, kad Vilniaus apygardos prokurores R.Aliukonienes 2010-01-08 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima priimtas pažeidžiant LR Konstitucijos 118 str., 109 str., 31 str. l d. ir 2 d., 30 str. l d.. 18 str., Preambules 2 d., 4d., 5 d., 7 d., konstitucinius teisines valstybes ir teisingumo, teises sistemos nuoseklumo, dermes ir stabilumo principus, LR BPK l ir 2 str. reikalavimus, pagristas tikroves neatitinkanciais faktais, ir ji panaikinti.Vilniaus mieto 1-asis apylinkes teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi netenkino S. G. skundo del Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus vyriausiosios prokurores 2010 m. sausio 8 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima del Vilniaus r.

PK Maišiagalos PN tyreju L. Gudanytes, Z. Romeiko bei Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroru V. Paulausko, V. Dedinienes, I. Kvedaraites veiksmu.             Vilniaus m. 1-asis apylinkes teismas, ištyres visas aplinkybes, pripažino, jog prokurore nutarime padare pagrista išvada, jog iš pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti bei procesiniai sprendimai priimti laikantis baudžiamojo proceso istatymo normu reikalavimu, o pareiškejo nurodytu Vilniaus raj. PK ikiteisminio tyrimo pareigunu L.Gudanytes, Z.Romeiko bei Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroru V.Paulausko, V.Dedinienes, I.

Kvedaraites veiksmuose nera nusikalstamos veikos požymiu (LR BPK 3 str. 1 d. l p.), todel ju atžvilgiu baudžiamasis procesas negali buti pradetas.             S. G. 2010 m. kovo 1 d. skundu Vilniaus apygardos teismui prašo panaikinti 2010 m. vasario 17 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkes teismo nutarti ir kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini teisma del Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso Kodekso 3 str. 1 d. 1 p. ir 168 str. 1 d. prieštaravimo Konstitucijos 118 str., 109 str., 31 str. 1 d. ir 2 d., 30 str. 1 d., 18 str., Preambules 2 d., 4 d., 5 d., 7., konstituciniams teisines valstybes ir teisingumo, teises sistemos nuoseklumo, dermes ir stabilumo principams.Pareiškejas savo skunde Vilniaus apygardos teismui nurodo, jog apylinkes teismas nepateike jokiu argumentu ir juridinio pagrindimo, kuriuo butu atsakyta i S. G. skunde pateiktus irodymus ir argumentus, kylancius iš Konstitucijos normu turinio.

Teismas pateike argumentus, pagristus Baudžiamojo proceso Kodekso (BPK) normomis - 168 str. ir 3 str., kuriu prieštaravima Konstitucijai pareiškejas pagrinde.Teismas atsisake nagrineti pareiškejo reikalavimus, grindžiamus tiesioginiu Konstitucijos taikymu, visu pirma - pasisake prieš Konstitucija, teigdamas, kad pagal BPK 168 str.4d. jo kompetencijai nepriklauso nagrineti prašyma kreiptis i Konstitucini Teisma del normu, kurios buvo pritaikytos skundžiamo prokuraturos nutarimo pagrindimui, pripažinimo prieštaraujanciomis Konstitucijai.

Konstitucija nenumato išimties, kuri leistu kuriai nors institucijai inter alia teismui nepaisyti jos normu turinio.Pareiškejas i teisma kreipesi, gindamas savo prigimtines teises ir konstitucines (igytasias) teises, visu pirma - teises i tinkama teisini procesa ir teisinguma. Teismas atmete šiuo pagrindu pateiktus reikalavimus, kazuistiniais ir Konstitucijai prieštaraujanciais argumentais pasisakydamas tik del dalyku, nesvarbiu pareiškejo teisiu realizavimui ir pažeistu teisiu apgynimui.Pareiškejo teisiu gynimas šiame dalyke yra pradetas nuo aplinkybiu, išaiškintu jo pirminiuose kreipimuose i kompetentingas valstybes institucijas - i valstybes Prezidente ir valstybes Generalini Prokurora.

Šie pirminiai kreipimaisi buvo persiusti nagrineti subsidiarumo principu Vilniaus apygardos prokuraturai, nekeiciant juose išdestytu aplinkybiu ir nesiaurinant dalyko ribu. Pareiškejas nera informuotas, kad kuris nors jo pirminiuose kreipimuose išdestytas dalykas ar jo dalis butu nukreiptos i kitas kompetentingas institucijas.Pareiškejo skundas Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui kilo butent iš to, kad Vilniaus apygardos prokuratura nevykde tinkamo teisinio proceso ir netyre tu aplinkybiu, kurios pažeidžia butent pareiškejo teises, o ne formaliasias taisykles, kurios prieštarauja Konstitucijai ir negali buti taikomos.Aplinkybes pirminiuose pareiškejo kreipimuose buvo nurodytos konkrecios.

Kadangi aplinkybes pasikeite nuo pirminiu pareiškejo kreipimusi ir sudaro nauja dispozicija konkreciu pareiškejo teisiu realizavimo ir gynimo atžvilgiu, tinkamas teisinis procesas turi apimti ir naujas aplinkybes, nenurodytas pirminiuose kreipimuose. Tam, kad procesas nebutu begalinis, teiseje numatyti nagrinejimo terminai ir nagrinejimo ribos. Taciau nagrinejimo ribos negali buti taikomos aplinkybems, kurios buvo nurodytos pirminiuose kreipimuose, taciau jos pasikeite del nuo pareiškejo nepriklausanciu veiksniu. Pareiškejas objektyviai negalejo ir negali vykdyti ikiteisminio tyrimo pats, nes ši funkcija yra išimtine valstybes teise pagal galiojancius istatymus, kuriu atitikimas Konstitucijai šiuo aspektu abejotinas.

Pareiškejas pirminiuose kreipimuose nurode aplinkybes ir pateike argumentus, i kuriuos prokurore neatsake, tuo neteisetai susiaurindama pareiškejo teisiu gynimo ir realizavimo dalyko ribas. Pareiškejas praše teismo atkurti pirminiuose pareiškimuose nurodytas tinkamo teisinio proceso ribas, taciau teismas, pasiremdamas kaip mineta, kazuistiniais ir Konstitucijai prieštaraujanciais argumentais, pasiliko prie prokurores nepagristai susiaurintu teisinio proceso ribu, tuo papildomai pažeisdamas pareiškejo teises, nes pažeidžiamas konstitucinis teisines varstybes principas ir konkreciai - griaunamas pareiškejo pasitikejimas tuo, kad valstybe jo atžvilgiu netaikys diskriminacijos.

Pagal pirminiuose pareiškejo kreipimuose pateiktus faktus konstatuotina diskriminacija: pareiškejo, jo šeimos nariu ir nuosavybes aižvilgiu vykdomos serijines neteisetos ir nusikalstamos veikos visiškai nenagrinejamos, nors nurodyti liudytojai ir objektyviu irodymu šaltiniai, kurie leistu greitai ir tinkamai atskeisti neteisetas veikas padariusius asmenis. Toks diskriminacinis išimtine kompetencija turinciu valstybes instituciju neveikimas savaime yra neteisetas, nes pažeidžia tiek prigimtines ir igytasias nukentejusiu asmenu (pareiškejo ir jo šeimos nariu) teises, tiek pacia Konstitucija.Taip pat skunde pareiškejas nurode, kad institucijos ir pareigunai, i kurias pareiškejas kreipesi nuo 2008-05-21 del tos pacios šeimynines nusikalstamos grupes, vadovaujamos R.Dindos, padarytu ir daromu nusikalstamu veiku, šiu veiku netyre tinkamai, šios veikos nebuvo užkardytos pacioje užuomazgoje ir išsiplete, peraugo i nuolatini terorizavima, pasikesinimus i pareiškejo ir jo šeimos nariu gyvybe, grasinimus sunaikinti gyvenamaji busta.

Pareiškejas nurode, kad nusikalstamu veiku užuomazga - R.Dindienes ir jos šeimos nariu nesutikimas su tomis sklypo ribomis, kurios buvo nustatytos 2001-02-06 ir jiems buvo žinomos nuo 2001-02-22 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo - yra gincas tarp R.Dindienes ir valstybes, kurios nustatyta tvarka turintys tokia teise turintys asmenys (geodezine imone) riba nužymejo vietoveje. Taigi, valstybe ir privalo tramdyti šia nusikalstama grupe, kuri emesi smurto ir teroro prieš pareiškeja ir jo šeimos narius bei nuosavybe, nesutikdama su valstybes nužymeta riba.Pareiškejo tokioje situacijoje nedomina, kokias sankcijas už jo diskriminacija savo institucijoms ir pareigunams taikys valstybe - jis suinteresuotas tik diskriminacijos ir nuolatinio teroro nutraukimu, arba tures spresti del emigracijos ir teisiniu bylu prieš valstybe incijavimo.

Taip pat pareiškejo nedomina, ar diskriminacija jo atžvilgiu kyla iš korupciniu pareigunu susitarimu su nusikalteliais, ar iš asmeninio pareigunu nepasitenkinimo pareiškejo teisines gynybos priemonemis (skundais), ar iš kitu šaltiniu - valstybe privalo imtis priemoniu tokios diskriminacijos nutraukimui, kitu atveju tai nera teisine valstybe.Pareiškejas skunde nurode, kad iš dokumentu turinio ir jam žinomos 2009-12-04 prašymo sudeties, suprato, kad Vilniaus apygardos prokuraturai nebuvo persiustas jo prašymo priedas- dalyko atskleidimas, kuriame išsamiai aprašyti teisesaugos instituciju ir konkreciu pareigunu atlikti neteiseti veiksmai, pažeide tiek prigimtines teises i asmens sauguma, tiek konstitucines teises i tinkama teisini procesa, teisinguma ir teises kreiptis i teisma.

Pareiškejo vertinimu, butent netinkamos sudeties prašymo nagrinejimas yra pagrindine priežastis, del kurios prokurores nutarime nera tinkamai išnagrinetas dalykas, nepateikti teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais butu atsakyta i jo prašymo priede- dalyko atskleidimas pateiktus faktus ir argumentus, irodancius jo prašymo tarpininkauti užtikrinant tinkama teisini procesa pagristuma.Pareiškejas taip pat nurode, kad prokurores nutarimo išdestymas ir pateikimas neleidžia jam realizuoti teises i tinkama teisini procesa, nes prokurore jokiais argumentais neatsake i jo prašymuose pateiktus argumentus ir faktus, palikdama teise spelioti, kokiais iš tiesu argumentais ir kokia tyrimo medžiaga prokurore naudojosi.

Tas turejo itakos, jog prokurore prieme formalu ir fiktyvu nutarima, nepagrista objektyviais duomenimis.Pareiškejo teigimu, jo 2009-12-07 skunde LR generaliniam prokurorui greta dalyko pasisakyta ir del teises taikymo, nurodant, kad pagal Konstitucija negali buti taikomi jo nurodyti BPK straipsniai, inter alia BPK 168 str. nustatantis Konstitucijai prieštaraujancia prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigunu teise atsisakyti pradeti tyrima, nors yra gautas tikslus ir motyvuotas nukentejusiojo asmens ar kito asmens pranešimas apie nusikaltima, taip pat pasisakyta ir del BPK 3 str. normu prieštaravimo Konstitucijai, taciau prokurores nutarime apie tai nepasisakyta.

Pareiškejas skunde pažymi, kad Konstitucinis teismas yra detaliai išaiškines prokuroru ir teismu pareigas, kurios jiems yra nustatytos Konstitucija tam, kad pagal teisines valstybes ir teisingumo principus butu užtikrintas prigimtiniu teisiu gynimas ir nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas.Pasak pareiškejo, prokurore atskirai netyre dalyko aplinkybiu, apie jas sprende iš surinktu duomenu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors dalyko pagrindas ir argumentai visiškai nesutampa su šiuo tyrimu. Pasak pareiškejo, nepagristai destoma, kad esant BPK taikyma prižiurinciu teismu sprendimams, kai teismams pateikta tikroves neatitinkanti informacija, pagrista tyrejos L.Gudanytes 2009-05-03 tarnybiniu pranešimu, negali buti tikrinamas ir peržiurimas teise taikanciu pareigunu veiklos teisetumas.Pareiškejas nesutinka ir su prokurores nutarime pateiktu teiginiu, kad jo prašymai pagristi ne pateikiamomis naujomis aplinkybemis, ne ikiteisminio tyrimo pareigunu neteiseta baudžiamojo istatymo uždrausta nusikalstama veika, o asmeniniu pareiškejo nepasitenkinimu del ne jo naudai priimamu sprendimu.

Jo vertinimu, reikalavimai yra nukreipti ne i asmenine nauda, bet i objektyvios tiesos atskleidima.S. G. manymu, atskirai nagrinetina dalyko sritis, kuria pareiškejas analizuoja skunde, kad prokurore I. K. nusiženge konstituciniams teisines valstybes principams-akivaizdžiai šališka tyrimuose.Pareiškejo S. G. skundas netenkintinas.Apeliacines instancijos teismas nurodo, jog tam, kad butu pradetas ikiteisminis tyrimas, butini objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Nesant bent vienam iš šiu požymiu, baudžiamasis proceas negali buti pradetas, o pradetas turi buti nutrauktas.

Pagal LR BPK 168 str. 1d. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas gali atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi. Pareiškejas nepateike jokiu irodomaja verte turinciu duomenu, galinciu patvirtinti jo teiginius, ir vadovavosi tik savo subjektyviaja nuomone bei prielaidomis. Taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. numato, jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik istatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 3 str. 2 d. prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai. Be to, BPK 168 str. 4d. nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareiguno nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima gali buti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisejui. Ikiteisminio tyrimo teisejo priimtas sprendimas skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Iš istatymo formuluotes akivaizdžiai matyti, jog istatymu leidejas, siekdamas, kad butu išvengta klaidu baudžiamojo proceso pradžioje (pradedant baudžiamaji procesa), suteikia teise teismams nagrineti ir spresti pilieciu ir pareigunu gincus del šio pobudžio sprendimu teisetumo.Apeliacines instancijos teismas sutinka tiek su apylinkes teismo nutartyje, tiek prokurores nutarime išdestyta pozicija, kad pareiškejas iš esmes nesutinka su 2009-05-03 ivykio aplinkybiu vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigunu atliekamais ikiteisminio tyrimo veiksmais bei Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroru priimamais procesiniais sprendimais, kuriuos pareiškejas skundžia istatymu nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisejams, o šiu sprendimus skundžia Vilniaus apygardos teismui.

Prokurore nutarime pagristai atkreipe pareiškejo demesi, kad visi S. G. skundai buvo atmesti. Vilniaus apygardos teismas nagrinedamas S. G. skundus, ikiteisminio tyrimo pareigunu bei Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroru veiksmuose procesiniu pažeidimu nenustate, o konstatavo, kad nurodytu policijos ir prokuraturos pareigunu priimti sprendimai yra teiseti ir pagristi. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo nutartys del pareiškejo skundu isigalioja nuo priemimo dienos ir yra neskundžiamos (LR BPK 442 str. 2.). Sutiktina su prokurore, jog pareiškejas skunduose jokiu nauju reikšmingu ivykio aplinkybiu aktualiu šiuo atveju juos vertinant baudžiamajame procese nepateikia, tik subjektyviai vertina ankstesnes aplinkybes.Teismo vertinimu, pareiškejo skunde išdestytos aplinkybes nepaneigia prokurores nutarime padarytu išvadu.

Sprendžiant klausima del ikiteisminio tyrimo pradejimo preliminarus duomenu atitikimas Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse išdestytu nusikalstamu veiku dispozicijoms yra butinas. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudetis - tai baudžiamajame istatyme numatytu objektyviu ir subjektyviu požymiu, kurie apibudina pavojinga veika, kaip tam tikra nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, visuma. Jeigu nera bent vieno iš minetu požymiu, nera ir nusikalstamos veikos sudeties. Todel prokurore tik išanalizavusi jai pateikta medžiaga, pareiškejo skundus, pakankamai išsamiai motyvavusi priimta nutarima, padare pagrista išvada, kad S. G. prašymai pradeti ikiteismini tyrima pagristi ne pateikiamomis naujomis aplinkybemis, ne ikiteisminio tyrimo pareigunu ar prokuroru neteiseta, baudžiamojo istatymo uždrausta nusikalstama veika, o asmeniniu pareiškejo nepasitenkinimu del ne jo naudai priimamu sprendimu, o tai negali buti traktuojama pagrindu pradeti ikiteismini tyrima minetiems pareigunams.

Pareiškejo nesutikimas su priimtais procesiniais sprendimais nereiškia, kad jie yra neteiseti ir nepagristi, o juos prieme pareigunai tokiu budu padare nusikalstama veika. Prokuroras pagal savo kompetencija sprendžia, ar pateiktu faktiniu duomenu visuma patvirtina, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Tam, kad pareikšti itarimus del nusikalstamos veikos padarymo, negalima remtis tik pareiškejo samprotavimais ir išvedžiojimais.Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, apygardos teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2010-02-17 nutartis ir Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus vyriausiosios prokurores 2010-01-08 nutarimas yra teiseti ir pagristi.

Juos panaikinti nera pagrindo.Teismas, vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r e: atmesti S. G. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarti.Teismo nutartis galutine ir neskundžiama.              Teisejas                                                                                                   Zenonas Birštonas