eb01c8f7-b5ae-470e-b4b9-b9ba71cb669a · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2YT-6550-985/2019 (Proceso Nr. 2-28-3-02744-2019-4) Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 29 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant Dainorai VaitiekÅ«naitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. H., jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Å eperytei, suinteresuotam asmeniui A. H., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

H. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims K. S., L. P., J. V., A. H. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog po motinos A. M. H., mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo S. H., mirusio (duomenys neskelbtini), jis priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti ir juo naudotis. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina A.

M. H. iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas S. H., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta nebuvo. Po motinos mirties atsiradusio palikimo, tėvas palikimo nepriėmė, testamentas nebuvo paliktas. Paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai - palikėjų vaikai K. S., J. V., L. P., A. H. įstatymo nustatytu terminu palikėjų palikimo nepriėmė ir nesiekia jo priimti. Paveldėjimo bylos taip pat nėra užvestos, įpėdinių pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo negauta.

Santuokoje pareiÅ¡kėjo tėvai (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatus - gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini); taip pat S. H. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. IÅ¡ kart po savo motinos mirties, taip pat ir po tėvo mirties palikimÄ priėmė pareÅ¡kėjas, be to, dar jiems abiems gyviems esant, pareiÅ¡kėjas su savo Å¡eima jau gyveno tėvų namuose, dirbo visus darbus ir prižiÅ«rėjo savo tėvus, nes jie dėl senatvės ir silpnos sveikatos negalėjo savęs apsitarnauti, o po jų mirties pareiÅ¡kėjas palikimÄ priėmė ir valdo kaip savo.

PareiÅ¡kėjas prižiÅ«ri pastatus, juos remontuoja, Å¡ienauja ir tvarko aplinkÄ , dirba žemę, moka mokesčius - už komunalinius patarnavimus, elektrÄ , žemės nuomos ir kt., gyvena pats su savo Å¡eima. Suinteresuotas asmuo A. H. teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, nurodė, kad ginčo nėra. Kiti suinteresuoti asmenys posėdyje nedalyvavo, prieÅ¡taravimų negauta. PraÅ¡ymas tenkintinas. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esančiais raÅ¡ytinias įrodymais, Å¡alių ir atstovės paaiÅ¡kinimais, liudytojo V. S. liudijimu, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas yra A. M. H., mirusios (duomenys neskelbtini), ir S. H., mirusio (duomenys neskelbtini), sÅ«nus. Po pareiÅ¡kėjo tėvų mirties paveldėjimo byla neužvesta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas kartu su tėvais gyveno iki tėvų mirties ir po tėvų mirties, tai yra liko gyventi paveldimame name, kuris yra jo vienintelė gyvenamoji patalpa, Å¡iuo namu, Å«kio patalpa, žeme rÅ«pinasi, moka mokesčius, patvirtino teisme ir suinteresuotas asmuo A. H., ir liudytojas V. S., tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ valiÄ priimti palikimÄ faktiÅ¡kai turtÄ pradedant valdyti. Tokiomis aplinkybėmis, nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas įrodė, kad priėmė palikimÄ po tėvų mirties, pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

PareiÅ¡kėjas įrodė, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Å io fakto nustatymas reikalingas, kad pareiÅ¡kėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po motinos mirties likusį turtÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistina 11 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimÄ (CPK 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , atsiradusį po motinos A. M. H., asmens (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir tėvo S. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti ir juo naudotis.

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 11 Eur (vienuolika eurų) valstybei už procesinių dokumetų įteikimÄ (įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėja Ingrida Navickienė