2021-02-03 Nr. AB-4244-3-61-3-04391-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-13-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04391-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – R. A., V. Š., J. U., R. U., B. K.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučių namų savininkų bendrija „Pajūrio rugelis“ (toliau – ir pareiškėjas, DNSB „Pajūrio rugelis“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimus Nr. cspr1-310, Nr. cspr1-311, Nr. cspr1-312, Nr. cspr1-313 (toliau – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis administruoja poilsio pastatą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad Pastato šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Pagal faktinę situaciją būtent centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų būdu yra šildomos visos Pastato patalpos ir šilumą pastatui tiekia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos šilumos tinklai“.

3. Susipažinus su atskirų Pastato patalpų duomenimis buvo nustatyta, kad Pastate iš 151 patalpos, tik 41 patalpoje buvo nurodomas šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o 101 patalpoje – vietinis centrinis šildymas, bei 9 patalpose – šildymo nėra. Tokia faktinė situacija neatitiko nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų. Patalpų gyventojai daugybę metų ne tik naudojasi centriniu patalpų šildymu, tiekiamu iš centralizuotų šildymo sistemų, tačiau ir už tai moka šilumos tiekėjui, su kuriuo yra sudaręs šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis. Todėl buvo būtina šį neatitikimą pašalinti.

4. Pareiškėjas 2018 m. birželio 1 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl nustatytų netikslumų pašalinimo. Teritorinis registratorius 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. (4.4.2.)KLS-672 nurodė, kad informacija apie patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis, nurodyta klaidingai, todėl duomenys bus ištaisyti iki 2018 m. liepos 1 d. Teritorinis registratorius taip pat nurodė, kad Pastato pirminiai kadastriniai matavimai buvo atlikti 1993 m. rugsėjo 14 d., kurių metu nustatytas šildymo būdas – centrinis, buvo nustatytas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Vėliau duomenys buvo perrašyti į nekilnojamojo turto registrą jų nerevizuojant, t. y. perrašymo veiksmai buvo atlikti įstatymo pagrindu. Pastato šildymo būdas perrašytas kaip „vietinis centrinis“. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nurodė, kad dokumentų dėl šildymo būdo pakeitimo Pastate nebuvo pateikta, t. y. šildymo būdas „vietinis centrinis“ patalpose įrašytas klaidingai, todėl turėtų būti taisomas. Tuo pagrindu teritorinis registratorius pataisė kadastro ir registro klaidingus duomenis apie patalpų šildymo būdą ir vietoje klaidingai nurodyto „vietinis šildymas“, nurodė „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Komisija 2018 m. lapkričio 21 d. Sprendimais panaikino teritorinio registratoriaus sprendimą atstatyti duomenis, buvusius iki duomenų ištaisymo.

5. Nesutikdamas su Komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimais pareiškėjas nurodė, kad teritorinis registratorius aiškiai nurodė, jog Pastato pirminiai kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1993 m. rugsėjo 14 d. Pastarieji duomenys buvo perrašyti į nekilnojamojo turto registrą, šių duomenų neinventorizuojant ir netikrinant jų teisingumo ir pagrįstumo. Perrašant duomenis Pastato šildymo būdas perrašytas kaip „vietinis centrinis“, todėl formuojant patalpas, šis šildymo būdas 1998 m. sausio 1 d. buvo perkeltas iš Pastato kadastro duomenų į nekilnojamojo turto registrą. Taigi teritorinis registratorius nusprendė tik ištaisyti neteisingus Nekilnojamojo turto registro/kadastro duomenis ir pagrįstai nevertino šių duomenų ištaisymo įtakos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nes buvo taisoma ne techninio pobūdžio klaida, o duomenys, kurie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

6. Net ir tuo atveju, jei klaidingai nurodytą Pastato atskirų patalpų šildymo būdą galima laikyti techninio pobūdžio klaida, tačiau tokio fakto vertinimas turi būti realus ir turėtų būti vertinama, ar registro duomenų ištaisymas gali pažeisti trečiųjų asmenų teises. Šiuo atveju nėra nurodoma, kad duomenų ištaisymas galėtų pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises.

7. Tam, jog Pastate būtų keičiamas šildymo būdas, reikalinga tam tikra teisėta procedūra. Jokia procedūra nebuvo atlikta, o tai reiškia, kad, kaip teisingai nustatė teritorinis registratorius, Pastato šildymo būdas realiai nebuvo pakeistas. Atitinkamai Pastato patalpų savininkai negali turėti teisėto lūkesčio, kad registre jų patalpų šildymo būdas būtų nurodytas – vietinis šildymas. Kadangi nėra duomenų, kad patalpų savininkai būtų atlikę kokius nors veiksmus, siekiant pakeisti patalpų šildymo būdą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad klaidingai nurodomo patalpų šildymo būdo pataisymas galėtų kaip nors pažeisti patalpų savininkų teises. Priešingu atveju, t. y. neištaisius klaidos, susidarytų tokia faktinė situacija, kad šiuo metu Registre esanti informacija būtų suderinta su faktine situacija patalpose, o nesąžiningi patalpų savininkai, pasinaudoję klaida, galėtų faktiškai atjungti patalpas nuo centrinio šildymo sistemos, nesilaikant griežtų reikalavimų. Tokiu būdu būtų pažeistas šildymo sistemos stabilumas ir veiksmingumas.

8. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas paaiškino, kad Komisija išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus dėl teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-672 įforminto sprendimo ištaisyti Pastate esančių patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, t. y. pakeisti šildymo būdą iš „vietinis centrinis“ į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų”, teisėtumo ir pagrįstumo. Komisija patenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus priimdama skundžiamus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimus: Nr. cspr1-310, Nr.cspr1-311, Nr.cspr1-312, Nr.cspr1-313. Komisija taip pat įpareigojo teritorinį registratorių atstatyti duomenis, buvusius iki duomenų ištaisymo.

10. Atsakovo teigimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad tuo atveju, kai nagrinėjamas prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų neatitikimo dokumentams, kurių pagrindu jie įrašyti, neturi būti kreipiamas dėmesys į tai, ar toks duomenų ištaisymas nepažeis to nekilnojamojo daikto turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad skundžiamų Komisijos sprendimų pagrindu atstatytas Pastato patalpų šildymo būdas neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, t. y. Pastato kadastrinių matavimų bylos duomenų.

11. Iš Komisijai pateiktų kadastro matavimo bylų buvo nustatyta, kad iš duomenų apie trečiųjų suinteresuotų asmenų patalpų šildymą negalima daryti vienareikšmės išvados, kad visų Pastato patalpų šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsižvelgiant į tai, neteisingas pareiškėjo argumentas, jog Pastato patalpų šildymo būdas neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, remiantis vien Pastato kadastro matavimų duomenimis. Šių faktinių aplinkybių, be kita ko, teritorinis registratorius neįvertino.

12. Sprendžiant nekilnojamojo turto registro duomenų neatitikimo dokumentui, kurio pagrindu įrašyti duomenys, klausimą, nereikia vertinti, ar toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, nes toks įvertinimas yra privalomas net taisant techninę klaidą. Pareiškėjo pateikiamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalies normų aiškinimas yra prieštaringas, todėl laikytinas nepagrįstu ir neturi būti taikomas.

13. Nepagrįsti skundo argumentai, kad tuo atveju, jeigu nurodytą Pastato atskirų patalpų šildymo būdą laikyti techninio pobūdžio klaida, kurios ištaisymui taikytina Komisijos sprendimuose nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šie sprendimai būtų nepagrįsti. Nors pareiškėjas ir teigia, jog ginčo patalpų šildymo būdas (vietinis centrinis) neatitinka tikrovės, tačiau visi tretieji suinteresuoti asmenys savo skunduose Komisijai aiškiai nurodė, kad dalis Pastato patalpų šildomos tik elektra, nes šios patalpos niekuomet nebuvo prijungtos prie Pastato centrinio šildymo ir tokie duomenys pagrįstai buvo įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, kurie laikytini teisingais, nenuginčytais. Atsižvelgiant į tai, teritorinis skyrius neturėjo pagrindo jų pakeisti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pagrindu.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tokių vertinamųjų faktų – koks šiuo metu yra faktinis šildymo būdas Pastato patalpose, t. y. pakeistas ar ne, teisėtai ar ne, nustatymas nepatenka į registro tvarkytojo kompetencijos ribas, todėl pareiškėjo reikalavimas įvertinti tokias faktines aplinkybes turėtų būti atmestas.

15. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, taip pat ir ginčijamas šildymo būdas buvo nustatyti 2000 m. liepos 4 d., kitų ginčo patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie šildymą buvo nustatyti 1999 m. kovo 25 d. Tretieji suinteresuoti asmenys šias patalpas yra įsigiję vėliau, todėl pareiškėjo prielaidos dėl galimai neteisėto Pastato patalpų šildymo būdo pakeitimo gali būti susijusios su ankstesnių savininkų veiksmais ir tokiu atveju pareiškėjo skundo patenkinimas akivaizdžiai pažeistų dabartinių savininkų teisėtus interesus – disponuoti tokias patalpas ir tokiomis sąlygomis, kokios buvo nurodytos ginčo patalpų įsigijimo metu.

16. Komisija, priimdama skundžiamus sprendimus, išsamiai išnagrinėjo esmines trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų aplinkybes, teisingai taikė aktualius teisės aktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl klaidų taisymo.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti ir paaiškino, B. K. nuosavybės teises priklauso Pastato patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). B. K. priklausanti patalpa niekada nebuvo prijungta prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų, o buvo apšildoma elektra (vietiniu centriniu šildymu). Šie duomenys buvo įregistruoti viešame registre ir jie nesikeitė. Todėl, priešingai, nei teigia pareiškėjas, B. K. priklausančios patalpos buvo ir yra šildomos vietiniu centriniu šildymu, kaip ir nurodyta registre. Atitinkamai nėra pagrindo kalbėti apie patalpų atjungimą/prijungimą prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų. Atsižvelgiant į tai, teritoriniam registratoriui nebuvo jokio pagrindo tikslinti, ar taisyti Pastato patalpų kadastro ir registro duomenų. Pareiškėjas iš esmės neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes jis nėra nei Pastato patalpų savininkas, nei registro/kadastro tvarkytojas ar kitas įgaliotas asmuo. Šiuo atveju nei Pastato patalpų neatitikimo, nei techninės klaidos nėra, nes trečiojo suinteresuoto asmens B. K. patalpų duomenys nustatyti ir įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir paaiškino, kad V. Š. nuosavybės teises priklauso Pastato patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. Š. priklausanti patalpa niekada nebuvo prijungta prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų, o buvo apšildoma elektra (vietiniu centriniu šildymu). Šie duomenys buvo įregistruoti viešame registre ir jie nesikeitė. V. Š. priklausančios patalpos buvo ir yra šildomos vietiniu centriniu šildymu, kaip ir nurodyta registre. Atsižvelgiant į tai, teritoriniam registratoriui nebuvo jokio pagrindo tikslinti, ar taisyti Pastato patalpų kadastro ir registro duomenų. Pareiškėjas iš esmės neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes jis nėra nei Pastato patalpų savininkas, nei registro/kadastro tvarkytojas ar kitas įgaliotas asmuo. Šiuo atveju nei Pastato patalpų neatitikimo, nei techninės klaidos nėra, nes trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. patalpų duomenys nustatyti ir įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka.

19. Tretieji suinteresuoti asmenys J. U. ir R. U. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso Pastato patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta patalpa niekada nebuvo prijungta prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų, o buvo apšildoma elektra (vietiniu centriniu šildymu). Šie duomenys buvo įregistruoti viešame registre ir jie nesikeitė. J. ir R. U. priklausančios patalpos buvo ir yra šildomos vietiniu centriniu šildymu, kaip ir nurodyta registre. Teritoriniam registratoriui nebuvo jokio pagrindo tikslinti, ar taisyti Pastato patalpų kadastro ir registro duomenų. Pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes jis nėra nei Pastato patalpų savininkas, nei registro/kadastro tvarkytojas ar kitas įgaliotas asmuo.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir paaiškino, kad jai nuosavybės teises priklauso Pastato patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta patalpa niekada nebuvo prijungta prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų, o buvo apšildoma elektra (vietiniu centriniu šildymu). Šie duomenys buvo įregistruoti viešame registre ir jie nesikeitė. R. A. priklausančios patalpos buvo ir yra šildomos vietiniu centriniu šildymu, kaip ir nurodyta registre. Atsižvelgiant į tai, teritoriniam registratoriui nebuvo jokio pagrindo tikslinti, ar taisyti Pastato patalpų kadastro ir registro duomenų. Pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes jis nėra nei Pastato patalpų savininkas, nei registro/kadastro tvarkytojas ar kitas įgaliotas asmuo. Šiuo atveju nei Pastato patalpų neatitikimo, nei techninės klaidos nėra.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimų Nr. cspr1-310, Nr. cspr1-311, Nr. cspr1-312, Nr. cspr1-313 teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Byloje buvo nustatyta, kad:

23.1. Pareiškėjo atstovas 2018 m. birželio 1 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir pagalbos sprendžiant problemą“, kuriame prašė ištaisyti netikslumus įstatymų nustatyta tvarka; pareiškėjas nurodė, kad Pastate yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš 151 Pastate esančių patalpų, 41 patalpoje yra centrinis šildymas, 101 patalpoje vietinis centrinis, o 9 patalpose šildymo nėra; tuo pagrindu prašė ištaisyti registre įrašytus duomenis, nes faktinė situacija neatitiko realybės;

23.2. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-672 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, jog duomenys apie Pastato patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis, yra nurodyti klaidingai ir turi būti taisomi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį. Pastato patalpų kadastro duomenų taisymas buvo atliktas 2018 m. birželio 22 d. Ištaisius duomenys, Pastato patalpų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo būdas „vietinis centrinis“ buvo pakeistas į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Pastato patalpų, kurių duomenys ištaisyti, savininkai apie duomenų ištaisymą buvo informuoti 2018 m. rugsėjo 26 d. raštais;

23.3. Į Komisiją su skundais kreipėsi patalpų, kurių duomenis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ištaisė, savininkai – tretieji suinteresuoti asmenys, skųsdami teritorinio registratoriaus veiksmus – 2018 m. birželio 22 d. sprendimą dėl duomenų ištaisymo.

23.4. Komisija, išnagrinėjusi R. A., V. Š., J. U., R. U. ir B. K. skundus, 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimais Nr. cspr1-310, Nr. cspr1-311, Nr. cspr1-312, Nr. cspr1-313 panaikino teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 22 d. sprendimus (įrašus) ir įpareigojo teritorinį registratorių atstatyti duomenis, buvusius iki duomenų ištaisymo.

24. Vertindamas trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, kad pareiškėjas nėra nei Pastato patalpų savininkas, nei registro/kadastro tvarkytojas ar kitas įgaliotas asmuo, todėl jis iš esmės neturėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimus, teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 22 d. sprendimai, dėl kurių teisėtumo tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į Komisiją, buvo priimti būtent pareiškėjo 2018 m. birželio 1 d. prašymo pagrindu, todėl Komisijai šiuos sprendimus (2018 m. birželio 22 d.) pripažinus neteisėtais, pareiškėjas turėjo teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą su reikalavimu patikrinti Komisijos sprendimų teisėtumą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimų teisėtumo.

25. Teismas pažymėjo, kad Sprendimais buvo išspręsti ir patenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai, pripažįstant, kad kadastro duomenų (šildymo būdą iš „vietinis centrinis“ pakeičiant į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“) ištaisymas negali būti laikomas techninės klaidos taisymu, nes toks duomenų taisymas pažeistų ginčo patalpų turėtojų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) interesus. Tokią išvadą Komisija priėmė atsižvelgdama į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

26. Teismo nuomone, sprendžiant ginčą vertintina, ar Komisija pagrįstai nusprendė, jog duomenys, kuriuos siekė ištaisyti (pakeisti) pareiškėjas, nelaikytini technine klaida ginčui aktualių teisės nuostatų prasme. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytų priežasčių analizė, kurių pagrindu registre įrašyti duomenys turėtų būti pakeisti (ištaisyti), nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl nurodė, kad jų nevertins.

27. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad aiškindamas aptartas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas; klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo,

28. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpų kadastro duomenų bylų duomenys ir dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti duomenys apie ginčo patalpų šildymo būdus, būtų nuginčyti ar pakeisti įstatymų nustatyta tvarka.

29. Atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat į to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsakomybės ribas, byloje nenustatęs, kad ginčo patalpų kadastro duomenų bylų duomenys būtų pripažinti negaliojančiais, teismas darė išvadą, kad nebuvo nei teisinių nei faktinių pagrindų taikyti klaidų taisymo institutą ir ištaisyti registre įrašytus ginčo patalpų šildymo duomenis, atitinkamai šildymo būdą „vietinis centrinis“ pakeičiant į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“.

30. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo reikalavimas ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis yra susijęs su trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinėmis teisėmis, o pareiškėjo nurodytas, jo nuomone, Nekilnojamojo turto registre padarytų klaidų ištaisymas neišvengiamai pažeis trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus. Teismas pažymėjo, kaip atsiliepimuose nurodė tretieji suinteresuoti asmenys, jiems nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos buvo apšildomos vien tik elektra ir patalpos niekuomet nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų. Pasikeitus duomenims apie patalpų šildymo būdą (pakeičiant į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“) tretiesiems suinteresuotiems asmenims atsirastų pareiga jungtis prie centralizuotų šildymo sistemų, o tai būtų susiję su esminiais trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių pasikeitimais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad duomenų apie šildymo būdą ištaisymas pažeistų trečiųjų asmenų teisėtus interesus (dėl pasikeitusio šildymo būdo atsirastų išlaidų, kurių tretieji suinteresuoti asmenys iki duomenų ištaisymo neturėjo).

31. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Komisija, panaikindama teritorinio skyriaus 2018 m. birželio 22 d. sprendimą dėl duomenų ištaisymo, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo, ir pareiškėjo skundą atmetė.

32. Vertindamas trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad šie proceso dalyviai nepateikė jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. 33. Pareiškėjas DNSB „Pajūrio rugelis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

34. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nepateikta įrodymų, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Patalpų šildymo būdą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu duomenys įrašyti. Pareiškėjas pateikė teismui UAB „Palangos šilumos tinklai“ 2019 m. vasario 18 d. bei 2019 m. kovo 1 d. raštus, kuriuose nurodoma, kad Pastate pagal projektinę dokumentaciją sumontuota vienvamzdė apatinio paskirstymo šildymo sistema, bei pateikiamas statinio projektas, kurio 5.2 skyriuje aiškiai nurodoma, kad viso Pastato šildymo sistema prijungta prie šiluminių tinklų pagal schemą. Šiuos duomenis taip pat turėjo ir atsakovas, nes 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. (4.4.2.)KLS-672 nurodė, kad išnagrinėjus visus Pastato kadastro duomenis, esančius archyvinėje kadastro duomenų byloje, nustatyta, kad dokumentų dėl šildymo būdo keitimo Pastate pateikta nebuvo, t. y. vietinis centrinis šildymo būdas patalpose įrašytas klaidingai ir turi būti taisomas. Šios išvados pagrindu pats atsakovas ištaisė 97 Pastato patalpų klaidingus duomenis apie šių patalpų šildymo būdą.

35. Pareiškėjo vertinimu, šildymo būdo pakeitimui nepakanka pateikti vien tik kadastrinių matavimų bylą. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, pirmiau turi būti nustatoma, ar apskritai pateikti visi atitinkamiems duomenims įrašyti būtini dokumentai. Patalpos šildymo būdo keitimas yra priskiriamas paprastajam remontui, o šiai procedūrai keliami papildomi reikalavimai. Šiuo atveju nebuvo pateikti visi dokumentai, kurių pagrindu patalpų šildymo būdas galėjo būti įrašomas, kadangi turėjo būti pateikta statinio kadastro duomenų byla ir vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2 punkte nurodytų dokumentų, nes nebuvo pateikti statybos užbaigimo aktai. Nėra jokių abejonių, kad iki paskutinių kadastrinių duomenų patikslinimo buvęs šių patalpų šildymo būdas buvo nurodytas klaidingai, ką anksčiau konstatavo ir atsakovas. Pareiškėjo vertinimu, negali būti labiau akivaizdus duomenų neatitikimas dokumentams nei faktas, kad privalomai pateikti dokumentai iš viso neegzistuoja ir nebuvo teikiami. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti argumentai, kad duomenys apie ginčo patalpų šildymo būdą „vietinis šildymas“ atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti.

36. Nagrinėjama situacija turi didelę neigiamą įtaką kitų Pastato naudotojų bei bendrijos, kaip bendro naudojimo objektų administratorės ir šilumos punkto savininkės, teisėms ir teisėtiems interesams. Akivaizdus to įrodymas – teismui pateiktas UAB „Palangos šilumos tinklai“ 2018 m. gruodžio 27 d. raštas, kuriuo šilumos tiekėjas ir sistemos prižiūrėtojas informavo, kad dėl nustatytų neteisėtų šildymo ir karšto vandens sistemos perdarymų, yra išbalansuota Pastato šildymo sistema, dėl ko nėra galimybės užtikrinti kokybiškų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų, ir todėl nuo 2019 m. kovo 1 d. buvo nutraukta viso Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis. Susidariusi situacija kenkia Pastato bendro naudojimo objektams, už kurių priežiūrą atsakingas pareiškėjas, taip pat tokios sistemos perdarymo ir išbalansavimo pasekmės akivaizdžiai palietė kiekvieną bendraturtį ir bendriją.

37. Nepagrįstas ir teismo argumentas, kad yra pagrindas manyti, jog reikalaujamas duomenų ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Kliūtis ištaisyti klaidą Registre yra tik teisėtų interesų pažeidimo rizika. Tai, kad tam tikri tretieji suinteresuoti asmenys siekia, nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos įsiteisinti faktinį savo Patalpų šildymo būdo pakeitimą arba siekia turėti galimybę ateityje nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos šildymo būdą pasikeisti, nelaikytina teisėtu interesu. Pareiškėjo įsitikinimu, jis turėjo teisę kreiptis į registro tvarkytoją kaip suinteresuotas asmuo Nekilnojamojo turo kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi suinteresuotų asmenų sąvoka nedetalizuota nei šiame įstatyme, nei Nekilnojamojo turto registro įstatyme.

38. Atsakovas VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo patalpų kadastro duomenys apie šių patalpų šildymo būdą neatitinka jos nurodyto šildymo būdo pakeitimo teisinio reglamentavimo, galiojusio nuo 2002 metų, nepagrįsti, nes ginčo patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, tarp kurių ir reikalaujamas pakeisti šildymo būdas, buvo nustatyti 2000 m. liepos 4 d., kitų ginčo patalpų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1999 m. kovo 25 d., t. y. iki apelianto nurodomų teisės aktų įsigaliojimo ir tarp surinktų ginčo patalpų kadastro duomenų iš viso nėra duomenų apie šildymo būdo pakeitimą. Darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti vėliau įsigaliojusių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šildymo būdo pakeitimą. Apelianto argumentai dėl ginčo patalpų šildymo būdo pakeitimo nekilnojamojo turto registre grindžiami prieštaringomis prielaidomis.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo patalpų kadastro duomenų bylų duomenys ir dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti duomenys apie ginčo patalpų šildymo būdą, nėra nuginčyti ar pakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo prašomas tariamų klaidų ištaisymas neišvengiamai pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, nes jie nurodo, kad ginčo patalpos apšildomos tik elektra ir niekada nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų. Patenkinus apelianto skundą šiems asmenims atsirastų pareiga jungtis prie centralizuoto šildymo sistemų, o tai lemtų išlaidas, kurių šie asmenys iki duomenų ištaisymo neturėjo.

41. Tretieji suinteresuoti asmenys R. A., V. Š., J. U., R. U., B. K. pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio prasme dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų patalpų Nekilnojamojo turto registro, kadastro duomenų tikslinimo ar taisymo, nes tokią teisę turi tik patalpų savininkas ar jo teisėtas atstovas. Vien tai, kad pareiškėjas vykdo Pastato šilumos punkto priežiūrą, tokios teisės jam nesukuria.

43. Pareiškėjo apeliacinis skundas, kaip ir kiti jo procesiniai dokumentai, iš esmės grindžiami klaidinga ir įrodymais nepagrįsta prielaida, jog Patalpų duomenys dėl šildymo būdo (vietinio centrinio šildymo) yra klaidingi. Patalpų duomenys dėl šildymo būdo (vietinio centrinio šildymo) yra pirminiai, įrašyti į Registrą teisės aktų nustatyta tvarka. Šių duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija pareiškėjo nebuvo paneigta.

44. Priešingai nei bando įrodinėti pareiškėjas, UAB „Palangos šilumos tinklai“ raštai beis su jais pateikta šildymo sistemos šildymo prietaisų prijungimo prie stovų schema nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku. Tai, kad Pastato šildymo būdas Nekilnojamojo turto registro duomenimis nurodomas „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“, nereiškia, kad toks šildymo būdas yra visose Pastato patalpose, įskaitant ir trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomas poilsio patalpas.

45. Nagrinėjamo ginčo dalykas yra ne tai, koks yra patalpų šildymo būdas, ar jos prijungtos, neprijungtos, atjungtos nuo centralizuotų tinklų šildymo sistemos, bet pareiškėjo ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumas (neteisėtumas) pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį ir kitus atsakovo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjo siekiai ir tikslai neturi teisinės reikšmės atsakovo sprendimų teisėtumo vertinimui. Pareiškėjas byloje suabsoliutina teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 22 d. raštą (jo teisinę reikšmę). Šiame informacinio pobūdžio rašte, kuris neturi atsakovo sprendimo dėl Registro duomenų tikslinimo (netikslinimo) galios, pateiktas tik preliminarus vertinimas, jog tam tikrų Pastato patalpų duomenys gali būti netikslūs (klaidingi).

46. Pakeitus duomenis apie Patalpų šildymo būdą, tretieji suinteresuoti asmenys, kurių Patalpos šildomos elektra ir niekada nebuvo prijungtos prie šildymo sistemos iš centralizuotų šildymo sistemų, turėtų pareigą mokėti už šilumos energiją iš centralizuotų šildymo sistemų, kuri į Patalpas nėra tiekiama. Tai būtų akivaizdus trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, sukeliantis šiems asmenims nuostolių (nepagrįstą pareigą apmokėti už šilumos energiją, kuri į Patalpas nėra tiekiama). Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia bylai neaktualiu teisiniu reguliavimu, susijusiu su atsijungimo nuo centrinio šildymo iš centralizuotų šildymo tinklų reikalavimais, nes byloje nepaneigta, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų patalpos buvo / yra šildomos elektra ir niekada nebuvo prijungtos prie šildymo sistemos iš centralizuotų šildymo sistemų. Priešingai nei teigia pareiškėjas, duomenys apie Patalpų šildymo būdą nedaro jokios neigiamos įtakos nei pareiškėjui, nei kitiems Pastato patalpų savininkams. Centralizuotos šildymo sistemos Pastate galimą išbalansavimą sukėlė ne trečiųjų suinteresuotų asmenų patalpos, kurios centralizuotoje sistemoje nedalyvauja, ar juo labiau jų Registro duomenys, bet su pareiškėju ir jo nariais (patalpų savininkais) susijusios aplinkybės.

47. Tretieji suinteresuoti asmenys J. U. ir R. U. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo ir nurodė, kad iš esmės analogišką bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2111-602/2020 pateikė nagrinėjamai bylai aktualius išaiškinimus ir prašė šią nutartį prijungti prie bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimų Nr. cspr1-310; Nr. cspr1-311; Nr. cspr1-312; Nr. cspr1-313 teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Pareiškėjas 2018 m. birželio 1 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įstatymų nustatyta tvarka ištaisyti netikslius Pastato kadastro duomenis. Pareiškėjas nurodė, kad Pastate yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis iš 151 Pastate esančių patalpų 41 patalpoje yra centrinis šildymas, 101 patalpoje vietinis centrinis, o 9 patalpose šildymo nėra.

50. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-672 pareiškėją informavo, jog duomenys apie Pastato patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis – yra nurodyti klaidingai ir turi būti taisomi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį.

51. Pastato patalpų kadastro duomenų taisymas buvo atliktas 2018 m. birželio 22 d. Pastato patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šildymo būdas „vietinis centrinis“ buvo pakeistas į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Pastato patalpų, kurių duomenys ištaisyti, savininkai apie duomenų ištaisymą buvo informuoti 2018 m. rugsėjo 26 d. raštais.

52. Tretieji suinteresuoti asmenys (patalpų, kurių duomenis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ištaisė, savininkai) 2018 m. birželio 22 d. sprendimus dėl kadastro duomenų ištaisymo apskundė Komisijai.

53. Komisija, išnagrinėjusi trečiųjų suinteresuotų asmenų R. A., V. Š., J. U., R. U. ir B. K. skundus, 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimais Nr. cspr1-310; Nr. cspr1-311; Nr. cspr1-312; Nr. cspr1-313 panaikino teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 22 d. sprendimus dėl kadastro duomenų taisymo ir atstatė duomenis, buvusius iki duomenų ištaisymo.

54. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1832 redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatė, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose (Nekilnojamo turto kadastro nuostatuose) nustatyta tvarka keičiami atitinkamai minėtuose straipsniuose nurodytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu. Keičiant nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypų kadastro duomenis, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro nuostatų nustatyta tvarka gali pateikti sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta. Kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais, prašymą įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis pateikia mokesčių administratorius.

55. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

56. Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neprivalomas tik tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas rengiamas tenkinant viešąjį interesą šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Kai įstatymų nustatytais atvejais planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, tačiau specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti nustatytos, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, jeigu jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos ūkinės veiklos vykdymu, dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo.

57. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.

58. Aiškinant Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą „suinteresuoti asmenys“ sisteminiu teisės aiškinimo metodu, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, galiojusį pareiškėjo prašymo ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus netikslius duomenis pateikimo metu, suinteresuotais asmenimis pripažintini asmenys, turintys teisę paduoti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1832 redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.).

59. Pagal šiam ginčui aktualų paminėtą teisinį reguliavimą pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę paduoti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, o taip pat negali būti pripažintas suinteresuotu asmeniu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies prasme, galinčiu pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų.

60. Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 p.).

61. Pripažinus, jog pareiškėjas neturėjo teisės paduoti prašymą ištaisyti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus netikslius ar neteisingus duomenis, kadastro tvarkytojas (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas) privalėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kadastro duomenų ištaisymo. Taigi VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 22 d. sprendimai dėl kadastro duomenų, nurodytų šios nutarties 51 punkte, ištaisymo yra neteisėti, nes savo turiniu prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.). Todėl Komisija pagrįstai panaikino minėtus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimus dėl kadastro duomenų taisymo ir atstatė duomenis, buvusius iki duomenų ištaisymo. Naikinti ginčijamus Komisijos sprendimus nėra pagrindo.

62. Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas pridėti prie bylos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2111-602/2020 netenkinamas, nes ši nutartis neturi prejudicinės galios.

63. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė