eaff4abd-dce5-4cff-87e5-8eba9d480adb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Nuorašas Civilinė byla Nr                                                          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-7218-870/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06631-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. rugsėjo 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,            sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rūtai Pečkytei,           dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A.

M.,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio, vedusio, turinčio vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė: 2014-05-11 apie 12.55 val., adresu (duomenys neskelbtini) A. M. bÅ«damas neblaivus 1,79 prom. pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui, tai yra norėjo iÅ¡laisvinti sulaikytuosius, griebė pareigÅ«nui už deÅ¡inės rankos ir stipriai pastÅ«mė, tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ .

             Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. teismo posėdyje kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepripažino. Jis paaiÅ¡kino, kad tuo adresu sėdėjo kieme, įvyko incidentas, kažkam iÅ¡daužė langÄ . Jie sėdėjo kitame kieme, kepė Å¡aÅ¡lykus, viskÄ stebėjo. Atvažiavo pareigÅ«nai ir kelis (asmenis) uždarė, kitas jaunas pareigÅ«nas spardė invalidÄ Å¾mogų. Jis pribėgo ir sakė: „kam tu spardai“. PareigÅ«no jis nestumdė., nesiprieÅ¡ino, ten buvo labai daug žmonių, gal 15.Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (pareigÅ«nas) T.

M. paaiÅ¡kino, kad gavo su kolega iÅ¡kvietimÄ , kad pas kaimynÄ name yra iÅ¡daužtas langas. Kaimynas galėjo tiksliai nurodyti, kas iÅ¡daužė tÄ langÄ . Jie atvyko, juos pasitiko nukentėjusysis, kurio buvo iÅ¡daužtas langas, jis parodė į žmones, tarp jų buvo tas asmuo, kuris iÅ¡daužė jo langÄ . Tas asmuo tuo metu vartojo alkoholį. Jie pasikvietė su kolega K. J. tÄ Å¾mogų prie savęs, pasakė, kad teks tiek jam, tiek nukentėjusiajam vykti kartu su jais į komisariatÄ . Tuomet iÅ¡ už tvoros priÅ¡oko kitas jaunuolis, jis negali tiksliai pasakyti nei jo vardo, nei pavardės, kuris pradėjo sakyti, kad sulaikytojo niekur nevestų, priėjo prie kolegos, pradėjo prie jo kibti, griebė jam už peties. Kolega įspėjo jį, pasakė, kad jis turi laikytis atstumo, nes kitu atveju jis bus sulaikytas, nes yra vieÅ¡oje vietoje neblaivus bei bando padėti draugui, kuris jau yra sulaikytas ir vežamas į komisariatÄ , tačiau jaunuolis kolegos įspėjimų neklausė, toliau mosikavo rankomis, todėl taip pat buvo sulaikytas.

Kai jie jau abu sulaikytuosius atvedė prie automobilio ir abu į automobilį pasodino, kolega jam pasakė, kad priims pareiÅ¡kimÄ Â iÅ¡ to žmogaus, kuriam buvo sudaužytas langas. Sulaikytieji sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Galinės tarnybinio automobilio durys neužsirakina, todėl kolega paprašė jo likti ir pasaugoti sulaikytuosius. Jis stovėjo Å¡alia automobilio, kai staiga prie jo pribėgo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M., griebė jam už striukės, stumtelėjo jį į Å¡alį ir bandė atidaryti galines automobilio dureles, kur sėdėjo du sulaikytieji.

A. M. pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, grasinti, kad sužinos, kas jis, kur dirba. Tuomet atsirado kelios moterys, kurios pradėjo sakyti, jog A. M. prie jo pribėgo todėl, kad neva jis pastÅ«mė kažkokį senukÄ . Tuomet jis iÅ¡sikvietė pastiprinimÄ . Atvažiavo dar vienas ekipažas. Jie sulaikė A. M. ir pristatė į 2 policijos komisariatÄ . Liudytojas, atsakydamas klausimus paaiÅ¡kino, kad A. M., griebdamas už striukės jį apsuko, jis atsitrenkė į automobilį, tada, kai jis jam pasakė nurimti, jis ėjo toliau link jo, jis sakė, kad gali bÅ«ti panaudotos spec. priemonės, jis pradėjo rėkti ant jo visokiais žodžiais jį vadinti, vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Tas neįgalus žmogus nugriuvęs nebuvo, jis ėjo, priėjo prie automobilio, jis buvo neblaivus, atsisėdo prie automobilio rato, paklausė, kas vyksta, pasakė, kad buvo sudaužytas langas, kad turi du sulaikytus asmenis ir tiek. Jis su tuo žmogumi jokio kontakto neturėjo, jie jo nebuvo sulaikę. Jis paskui tiesiog atsikėlė ir nuėjo. Jis ant to žmogaus kojos nebuvo uždėjęs. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. J. paaiÅ¡kino, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , jis nebuvo susijęs su A. M.. Buvo vedami iÅ¡ kiemo du sulaikyti asmenys - vienas už tai, kad iÅ¡daužė langÄ , kitas, kad buvo vieÅ¡oje vietoje neblaivus ir keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais.

Å is vyriÅ¡kis (M.) buvo kitame kieme. Jiems vedant sulaikytuosius jis ant kažkokios tvoros kabėdamas Å¡aukė, kad jie tokie ir kitokie, įžeidinėdamas ir grasindamas. Tie du vyriÅ¡kiai jau buvo sulaikyti, jie su kolega irgi buvo dviese. Tam, kad nekiltų didesnis konfliktas, jie pasodino sulaikytus asmenis į tarnybinį automobilį. Kolega liko prie automobilio, nes automobilis buvo gatvėje, o jis nuėjo pas pranešėjÄ priimti pareiÅ¡kimo ir, išėjęs iÅ¡ pranešėjo namų, eidamas link automobilio, pastebėjo, kad yra atvykę dar vienas ar du ekipažai, priėję daug žmonių – moterų, vyriÅ¡kių, kad vėl kažkoks konfliktas įvykęs, kad kiti atvykę kolegos jau buvo šį asmenį sulaikę ir įlaipinę į automobilį.

Jis buvo pristatytas į komisariatÄ . Komisariate Å¡is vyriÅ¡kis (M.) kolegÄ bei visus kitus ten buvusius darbuotojus įžeidinėjo, grasino sutrikdyti jiems sveikatÄ , pasirÅ«pinti, kad juos atleistų iÅ¡ darbo. PareigÅ«nas, atsakydamas į klausimus, paaiÅ¡kino, kad ten buvo asocialus žmogus, jis jau jiems tik atvažiavus į iÅ¡kvietimÄ , buvo Å¡alia to namo. Jis buvo su lazdele ir alaus buteliu slampinėjo. Kai jis ateidinėjo su pranešėja, tai tas žmogelis „ropinėjo“, nuo automobilio buvo nuėjęs apie 20 metrų.

Jis buvo su lazdele, mano, kad buvo neblaivus, jis ėjo svyruodamas, kartais sustodamas. Tas žmogus su negalia jiems pretenzijų neturėjo, jie jam pretenzijų irgi neturėjo. Tas žmogus jau ėjo, todėl, mano, kad jeigu jis bÅ«tų turėjęs pretenzijų, jis galėjo ir turėjo galimybę jas iÅ¡reikÅ¡ti, jeigu ir ne jiems su kolega, tai kitiems į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams, jeigu jau, kaip dabar bandoma sakyti, jo kolega jį nuskriaudė. Kas įvyko tarp jo kolegos ir A. M. negali tiksliai pasakyti, nes tuo momentu nebuvo, todėl gali tik perpasakoti, kÄ jam sakė kolega ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys.A.

M. 2014-05-11paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis (galimai pareigÅ«nas) mušė 3 grupės invalidÄ , jis buvo kieme, pamatė, pakėlė tÄ Å¾mogų ir atvažiavo antras ekipažas. Jis pribėgo norėdamas iÅ¡gelbėti invalidÄ ir pasakė patruliui nemuÅ¡ti žmogaus (b. l. 6).IÅ¡ A. M. apklausos protokolo matyti, kad jis pagalvojo, kad pareigÅ«nas spardo žmogų, jam Å¡Å«ktelėjo ir leidosi bėgti link pareigÅ«no, kadangi norėjo pažiÅ«rėti kas vyksta ir pakelti žmogų. Jis atbėgęs pareigÅ«no nestÅ«mė, jam negrasino bei nesikeikė, tiesiog pasakė kam tu muÅ¡i invalidÄ ir pakėlė žmogų.

Jis niekam pretenzijų neturi (b. l. 8-9).Iš alkotesterio duomenų kvito matyti, kad 2014-05-11 A. M. yra nustatytas 1,79 prom. girtumas (b. l. 11).Iš byloje esančio T. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad jam pasilikus vienam prie tarnybinio automobilio iš (duomenys neskelbtini) namo pusės atbėgo agresyviai nusiteikęs vyriškis (kaip vėliau paaiškėjo A. M.), kuris jį sugriebė dešine ranka už peties ir stipriai pastūmė, jis atsitrenkė į automobilio Nissan galinę dalį. Kai jis nuo jo atsitraukė, jis griebė už tarnybinio automobilio durų ir mėgino jas atidaryti, išleisti sulaikytuosius.

Jam nepavykus atidaryti durų, jis pradėjo grasinti, kad jei jis neatidarys durų, jis susidoros. Jam pasakius, kad jis bus sulaikytas, jis pradėjo juoktis ir pasakė, kad „čia aš bliat tave sulaikysiu, ne tu mane mentas, pas mane pažįstamų VPK daxuja ir man vapše poxui atvažiuos mano draugai ir tau vis tiek pizda bus“ (b. l. 4-5).Išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymus, teismo posėdyje ištyrus išvardintus rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, pasitvirtino A.

M. veiksmuose nustatyti bÅ«tinieji ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti pažeidimo požymiai. Byloje esančias duomenimis nustatyta, kad A. M. buvo neblaivus. Nors iÅ¡ esmės A. M. neigia jam inkriminuojamÄ pažeidimÄ , tačiau teismas vertina jo parodymus kaip norÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Neįtikėtina ir nelogiÅ¡ka, kad be jokios priežasties pareigÅ«nai siektų nuvežti A. M. į policijos komisariatÄ , prisigalvotų nebÅ«tų dalykų, apkalbėtų A. M. (juos iÅ¡dėstytų tarnybiniame praneÅ¡ime).

Pastebėtina, kad Å¡ie liudytojai (pareigÅ«nai) betarpiÅ¡kai buvo apklausti ir teismo posėdyje ir posėdžio metu patvirtino tas pačias tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo netikėti liudytojų, pareigÅ«nų parodymais. ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiÅ¡kų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iÅ¡ veikų požymius, t. y. arba pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , arba jo garbės ir orumo įžeidimÄ .

Pirmuoju atveju policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan.

Įžeidimas reiÅ¡kia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam policijos pareigÅ«nui iÅ¡sako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Ä®statymo leidėjas, suformulavęs ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį ir sankcijÄ , tuo pačiu nustatė papildomÄ apsaugÄ teisėtai policijos ir kitų valstybės pareigÅ«nų veiklai, be kurios nebÅ«tų įmanomas teisinės valstybės egzistavimas.Visais atvejais policijos pareigÅ«nai savo veiklÄ vykdo vadovaudamiesi Policijos veiklos įstatymu.

BÅ«tent Å¡is įstatymas reglamentuoja policijos pareigÅ«nų veiklÄ , suteiktus įgaliojimus ir teises. Policijos veikos įstatymo 16 str. 1 d. suteikia policijos pareigÅ«nui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju panaudoti prievartÄ . Å io įstatymo 18 straipsnio 1 d. 2 p. numato, kad policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , turi teisę:

įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiÅ«rėti. Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d. nurodyta, kad policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.

Teismo vertinimu, A. M. paaiÅ¡kinimas, kad pareigÅ«nas mušė invalidÄ Å¾mogų, vertintinas kaip jo vaizduotės padarinys, kadangi nei tas žmogus, nei kiti aplinkiniai jokių pretenzijų pareigÅ«nams neturėjo.Tai, kad A. M. buvo konfliktiÅ¡kai nusiteikęs patvirtina abu pareigÅ«nai. Tai, kad iÅ¡ esmės pažeidimÄ patvirtina tik pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai ir jų parodymai teisme, nereiÅ¡kia, kad pažeidimas nebuvo padarytas. BÅ«tų neteisinga reikalauti, kad kiekvienÄ kartÄ policijos pareigÅ«nai privalėtų nufilmuoti daromÄ pažeidimÄ , surasti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti jų veiksmų teisėtumÄ .

Teismo vertinimu, jis turėjo visas galimybes po atliktų pareigÅ«nų veiksmų (kaip jam pasirodė, policijos pareigÅ«nai skriaudė invalidÄ Å¾mogų) kreiptis kad ir į Å¡ių pareigÅ«nų vadovus, pareikÅ¡damas pretenzijas dėl jo vertinimu neteisėtų veiksmų. VisiÅ¡kai netoleruotini ir užtraukiantys administracinę atsakomybę A. M. veiksmai prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ - griebimas už rankos, stÅ«mimas ir necenzÅ«rinių žodžių vartojimas tikslu juos įžeisti. Å iuo atveju, A.

M. pasiprieÅ¡ino teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams siekė iÅ¡laisvinti sulaikytus asmenis – griebė už rankos, stÅ«mė pareigÅ«nÄ . Nors jis nekaltinamas pareigÅ«nų įžeidimu, tačiau akivaizdu, kad jis vartodamas keiksmažodžius, vadindamas pareigÅ«nus „mentais“ juos ir įžeidė. Tai, kad jis stÅ«mė policijos pareigÅ«nÄ galimai susijaudinus, konflikto metu, Å¡iuo atveju administracinės atsakomybės neÅ¡alina, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad A.

M. suvokė, jog bendrauja su teisėtai veikiančiais, savo pareigas vykdančiais uniformuotais policijos pareigÅ«nais. Taigi teismas laiko, kad A. M. veiksmai pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį (atsitiktinis), padarymo aplinkybes (esant neblaiviam), pažeidėjo asmenybę (dirbantis). Administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus minimaliÄ ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ ,    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 str., 24 str., 30 str., 302 str., 187 str., 224 str., 249 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str., teismas n u t a r ė: p r i p a ž i n t i A.

M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 300 litų (trijų Å¡imtų litų, atitinkamai 86 eurus) baudÄ .Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudÄ pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sÄ skaitÄ banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sÄ skaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).    IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigÅ«nas) priėmęs nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.     Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

              Teisėja                                                                                          Virginija Liudvinavičienė                   Â