eafd91fe-4ff1-4685-b5f8-abfbdda2ee52 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-999-791/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23416-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 8 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant E. B., dalyvaujant prokurorei R. K., kaltinamajam Ž. V., nukentėjusiajai J. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, turintis teistumÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : kad kaltinamasis Ž. V. 2019 m. birželio 4 d. apie 19.00 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų smurtavo prieÅ¡ J. A., kuriai jis sugriebė rankomis už dilbių, juos tempė į save ir tokiu savo veiksmu nukentėjusiajai J.

A. sukėlė fizinį skausmÄ bei dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Kaltinamasis Ž. V. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad J. A. yra jo buvusi sugyventinė. Tarpusavio santykių nepalaiko jau trejus metus. Turi bendrÄ sÅ«nų (duomenys neskelbtini), prie kurio iÅ¡laikymo prisideda pinigais. 2019 m. birželio 4 d. ėjo į parduotuvę. Pamatė, kad J. A. yra savo namuose. Atėjo pas nukentėjusiÄ jÄ pasiimti savo daiktų. Ji atidarė duris. Jis paprašė atiduoti jo daiktus.

Ji pasakė, kad jokių daiktų nėra ir nieko neduos. Jį iÅ¡stÅ«mė per duris. Jo stovėjo tarpduryje. Jis norėjo įeiti į prieÅ¡kambarį, o ji jį iÅ¡stÅ«mė. Neleido jam įeiti į butÄ . Tada jis paėmė jai už rankos, ir laikydamas už rankos, pasiÅ«lė jai iÅ¡eiti į laiptinę pasikalbėti. Jis netempė jai už rankos. Gal truputį patraukė, laikydamas jÄ už rankos, bet netraukė iÅ¡ visos jėgos. Buvo paėmęs už delno. Traukė, kadangi norėjo, kad ji iÅ¡eitų į laiptinę pasikalbėti.

Nukentėjusioji neleido jam užeiti į butÄ . Ji nekvietė jo užeiti į butÄ . Jos netraukė į save, tiesiog suėmė rankomis. Viskas baigėsi tuo, kad nukentėjusioji uždarė duris, o jis išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, kadangi norėjo iÅ¡važiuoti į užsienį. Kaltinamasis Ž. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad J.

A. yra buvusi jo sugyventinė. Santykių nepalaiko trejus metus. Turi bendrÄ sÅ«nų. Ä®vykio dienÄ bÅ«damas blaivus ėjo į parduotuvę. Pamatė, kad J. A. yra namuose, kadangi tuo metu žiÅ«rėjo pro langÄ . Pamatęs, kad J. A. yra savo namuose, jis nusprendė užeiti pas jÄ ir pasiimti iÅ¡ jos namų ten likusius savo daiktus. Nuėjęs į daugiabučio namo laiptinę, jis paskambino durų skambučiu, buto duris jam atidarė J. A., kuriai jis iÅ¡ karto ir pasakė, kad atėjo pasiimti jam priklausančių daiktų.

IÅ¡girdusi tokį jo atėjimo tikslÄ , J. A. nesutiko įsileisti jį į savo butÄ . IÅ¡ laiptinės jis bandė įeiti į buto koridorių, tačiau J. A. neleido jam tai padaryti ir tik stÅ«mė jį atgal į laiptinę. Jis nepamena, kad dėl jų susistumdymo J. A. bÅ«tų nukritę akiniai, tačiau taip galėjo nutikti. Tuomet jis suėmė savo rankomis J. A. už dilbių, juos suspaudė ir bandė jÄ iÅ¡tempti į laiptinę, kad jie bent jau pasikalbėtų. IÅ¡traukusi iÅ¡ jo rankų savo rankas, J.

A. uždarė buto duris, o jis daugiau nebandė įeiti į jos butÄ ir išėjo į savo namus. Jis nežino, ar jų sÅ«nus U. V. galėjo matyti jo (kaltinamojo) ir J. A. susistumdymÄ . Jis pripažįsta, kad suspausdamas J. A. dilbius, tuo galėjo sukelti jai fizinį skausmÄ . Dėl tokių savo veiksmų jis labai gailisi. Po minėtos dienos jis daugiau nebuvo susitikęs su J. A.. Jų susistumdymo metu J. A. nesudavė jam jokių smÅ«gių, ji tik rankomis stÅ«mė jį į koridorių ((bylos lapai (toliau – b. l.) 40 – 43).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis parodė, kad jo duoti parodymai yra iÅ¡ dalies teisingi. Patvirtino, kad buvo paėmęs nukentėjusiÄ jÄ už rankos. Jokio susistumdymo nebuvo. Vaikas nematė incidento. Paėmė nukentėjusiÄ jÄ už deÅ¡inės rankos. RankÄ laikė nestipriai. Jis žengė žingsnį į buto vidų, tačiau nukentėjusioji jį iÅ¡stÅ«mė, tuomet jis paėmė jai už rankos ir pasiÅ«lė jai pasikalbėti laiptinėje. Mano, kad laikė nestipriai. Rankos nespaudė.

Nukentėjusioji iÅ¡traukė rankÄ ir uždarė buto duris. Apklausos protokolÄ pasirašė jo neskaitęs. Anksčiau yra teistas už smurtÄ artimoje aplinkoje prieÅ¡ J. A.. Nukentėjusioji J. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis. Trys metai negyvena kartu, turi bendrÄ vaikÄ . Ä®vykio dienÄ paskambino į duris. Ji atidarė duris, nepažiÅ«rėjusi pro durų akutę. Kaltinamasis pasakė, kad atėjo pasiimti savo daiktų. Ji pasakė, kad bute nėra jo daiktų. Tuomet jis brovėsi pro duris užeiti į butÄ .

Koridoriuje yra spinta, jis jÄ pastÅ«mė ir ji atsitrenkė į spintÄ . Kai kaltinamasis jÄ stÅ«mė, jai nukrito akiniai ir sulūžo. Å iuo metu kaltinamasis buvo įėjęs į buto vidų apie metrÄ . Ji stÅ«mė kaltinamÄ jį atgal. Tuomet jis paėmė už abiejų rankų dilbių. Ji vienÄ rankÄ iÅ¡silaisvino ir iÅ¡stÅ«mė kaltinamÄ jį iÅ¡ buto. Jis norėjo jÄ Ä¯stumti į buto vidų, kad galėtų pats įeiti. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ atėjo vaikas, kuris prašė baigti.

Kaltinamasis buvo suėmęs jai už rankų, dabar gerai neprisimena, ar tempė, ar spaudė. Kai uždarė duris, pajuto dilbyje skausmÄ ir atsirado mėlynė. Ryte kreipėsi į policijÄ . PrieÅ¡ tai kaltinamasis prieÅ¡ jÄ yra smurtavęs du kartus. Turi bendrÄ vaikÄ . Jam devyneri metai. Ä®vykio metu buvo po operacijos. IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, matyti, kad J. A. 2019 m. birželio 5 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , nurodydama, kad 2019 m. birželio 4 d. apie 19.00 val.

į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs jos sugyventinis Ž. V., kuris prieÅ¡ jÄ smurtavo, tai yra jis veržėsi į jos butÄ , sugriebė jai už rankų ir tampė, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . J. A. prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 1 – 3). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog 2019 m. birželio 5 d. nuo 14.00 val. 14 val. 15 min. buvo apžiÅ«rėta ir apraÅ¡yta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini).

Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 12 – 16). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 504/2019 (06) nurodyta, kad J. A. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame dilbyje. Sužalojimas padarytas veikiant kairį dilbį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba į jį atsitrenkiant. Sužalojimas galėjo būti padarytas pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ (b. l. 27). Å ių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ä®vertinus kaltinamojo Ž. V. parodymus, teismas vertina, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Kaltinamasis teisme parodė, kad įvykio dienÄ atėjo pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ namus, norėjo pasiimti savo daiktus.

Nukentėjusioji nesutiko atiduoti daiktų. Jis norėjo įeiti į buto vidų. Nukentėjusioji jo neleido. Tada jis paėmė nukentėjusiajai už rankos delno. Laikydamas jÄ už rankos, pasiÅ«lė jai iÅ¡eiti į laiptinę pasikalbėti. Galėjo, laikydamas už rankos, nukentėjusiÄ jÄ patraukti, tačiau netraukė iÅ¡ visos jėgos. Traukė, norėdamas su ja pasikalbėti. Buvo suėmęs rankomis. Nukentėjusioji neleido jam užeiti į butÄ ir jį iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Ž.

V., kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad įvykio dienÄ nusprendė užeiti pas nukentėjusiÄ jÄ pasiimti daiktų. J. A. nesutiko įsileisti jį į savo butÄ . IÅ¡ laiptinės jis bandė įeiti į buto koridorių, tačiau J. A. neleido jam tai padaryti ir tik stÅ«mė jį atgal į laiptinę. Jis nepamena, kad dėl jų susistumdymo J. A. bÅ«tų nukritę akiniai, tačiau taip galėjo nutikti. Tuomet jis suėmė savo rankomis J. A. už dilbių, juos suspaudė ir bandė jÄ iÅ¡tempti į laiptinę, kad galėtų pasikalbėtų.

IÅ¡traukusi iÅ¡ jo rankų savo rankas, J. A. uždarė buto duris. Pripažino, kad suspausdamas J. A. dilbius, tuo galėjo sukelti jai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis Ž. V. iÅ¡ esmės pripažino, kad 2019 m. birželio 4 d. tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas. Jis pripažino, kad norėdamas patekti į nukentėjusiosios butÄ prieÅ¡ jos valiÄ , buvo suėmęs J. A. už rankos, jÄ tempė į laiptinę, norėdamas su ja pasikalbėti, tačiau nurodė, kad tai darė nestipriai, ir Å¡iais veiksmais negalėjo sužaloti nukentėjusiosios J.

A.. Nukentėjusioji J. A. parodė, kad dėl kaltinamojo Ž. V. veiksmų jautė fizinį skausmÄ , rankos dilbyje atsirado kraujosruva. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad J. A. kairio dilbio užpakalinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utiniame trečdalyje padaryta 6 x 2,5 cm neintensyvi, violetiniai rausva kraujosruva. Sužalojimas padarytas veikiant kairį dilbį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba į jį atsitrenkiant. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ (b. l. 27). Tarp kaltinamojo Ž. V. veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Laikytina, kad yra įrodyta, kad kaltinamasis Ž. V. 2019 m. birželio 4 d. apie 19.00 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų smurtavo prieÅ¡ J. A., kuriai jis sugriebė rankomis už dilbių, juos tempė į save ir tokiu savo veiksmu nukentėjusiajai J.

A. sukėlė fizinį skausmÄ bei dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Tokie kaltinamojo Ž. V. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas Bausmės skyrimo klausimai Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis Ž. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykusio teistumo metu, praeityje yra du kartus teistas už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ . NagrinėjamÄ nusikaltimÄ kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ž. V. baustas administracine tvarka, jis turi nesumokėtÄ baudÄ (b. l. 57 – 58, 59).

Kaltinamasis nevedęs, turi mažametį vaikÄ (b. l. 48 – 49). IÅ¡ IÅ¡raÅ¡o apie asmens darbovietę matyti, kad kaltinamasis Ž. V. dirba (duomenys neskelbtini). Valstybinį kaltinimÄ palaikanti prokurorė siÅ«lo kaltinamajam skirti areÅ¡to bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. V. dirba, turi mažametį vaikÄ , kuriam turi teikti iÅ¡laikymÄ , padarytas nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajai liekamųjų padarinių, nėra kitų neigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų, todėl teismas mano, kad bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimas pažeis kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius, jo pastangas integruotis į visuomenę bei kitų artimų asmenų interesus, praras darbÄ , dėl ko nukentės mažamečio sÅ«naus interesai.

Atsižvelgiant į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad tinkamiausia bausmės rÅ«Å¡is kaltinamajam yra laisvės apribojimas, skiriant kaltinamajam griežtus įpareigojimus. Siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas prisiartinti prie nukentėjusios J. A., nesilankyti jos gyvenamoje vietoje (BK 67 straipsnio 3 dalis, 721 straipsnis). Tokios bausmės skyrimas leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo tikslų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Ž. V. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ji gali bÅ«ti pakeista griežtesne, tai yra areÅ¡to bausme (BK 48 straipsnio 10 dalis). Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 44 – 46). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ž. V. pripažintu kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ vieniems metams trims mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti Ž. V. dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 721 straipsniu, Ž. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - per visÄ bausmės laikÄ uždrausti Ž.

V. prisiartinti prie nukentėjusios J. A., nesilankyti jos gyvenamoje vietoje. Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus, ir nurodant savo pozicijÄ dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teisėja Vilma Dapkevičienė