Legislator Case Law & Legislation
2026-02-05 Nr. CB-706-2-45-3-01526-2024-6 AI generated

2026-02-05 Nr. CB-706-2-45-3-01526-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2026-02-05 Nr. CB-706-2-45-3-01526-2024-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pagal skolos raštelį pagrįstumo, nenustatė, koks konkrečiai tai yra sandoris, t. y. ar ieškovų nurodytas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotas vienašalis atsakovo skolos dokumentas/įsipareigojimas (CK 1.63 straipsnio 1, 3 dalys, 1.64 straipsnis, 6.1, 6.2 straipsniai), ar yra atsakovo nurodyta garantija kaip prievolių užtikrinimo priemonė (CK 6.90 straipsnis). Teismas nesilaikė pareigos teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį bei atskleisti ginčo teisinę esmę bei jo teisingam išsprendimui taikytiną teisę.

Legislator headnote

AI generated

2026-02-05 Nr. CB-706-2-45-3-01526-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-291

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01526-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 21 d. paduotu ieškovų V. G. ir J. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai V. G. ir J. G. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir J. G. ieškinį atsakovui J. I. dėl skolos priteisimo.

Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovams iš atsakovo 167 000 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Ieškovai V. G. ir J. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą.

Ieškovų kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pagal skolos raštelį pagrįstumo, nenustatė, koks konkrečiai tai yra sandoris, t. y. ar ieškovų nurodytas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotas vienašalis atsakovo skolos dokumentas/įsipareigojimas (CK 1.63 straipsnio 1, 3 dalys, 1.64 straipsnis, 6.1, 6.2 straipsniai), ar yra atsakovo nurodyta garantija kaip prievolių užtikrinimo priemonė (CK 6.90 straipsnis). Teismas nesilaikė pareigos teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį bei atskleisti ginčo teisinę esmę bei jo teisingam išsprendimui taikytiną teisę.

2. Apeliacinės instancijos teismas netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnyje, kad teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę turi teikti šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį, t. y. subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo taikymo prieš objektyvųjį (pažodinis sutarties aiškinimas) prioritetas. Sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarties privalomumo principą (pacta sunt servanda) (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Byloje nebuvo konstatuotas atsakovo įsipareigojimo neteisėtumas ar negaliojimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai pažeisdamas CK 6.189 straipsnio 1 dalį ir pacta sunt servanda principą atleido atsakovą nuo įsipareigojimu prisiimtos besąlyginės mokėjimo prievolės įvykdymo.

4. Apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, kas sąlygojo esminį procesinį pažeidimą (CPK 320 straipsnis). Teismas modifikavo ieškinio faktinį pagrindą. Atsakovui neginčijant skolos raštelio ar neprašant jį pripažinti negaliojančiu apeliacinės instancijos teismas, privalėdamas paneigti pirmosios instancijos teismo atliktą skolos raštelio teisinę kvalifikaciją arba sutikdamas su atsakovo vertinimu, kad tai yra garantija, neturėjo teisės sukurti teisiškai neapibrėžtos situacijos, kada sprendime neatskleidžiama, kokiu teisiniu aspektu buvo nagrinėjamas skolos raštelis, koks šio vienašalio sandorio teisinis statusas bei jame numatytos atsakovo prievolės.

5. Apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, atmesdamas ieškinį bei nepasisakydamas ir nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo atlikto skolos raštelio kaip įsipareigojimo teisinio kvalifikavimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas reikšmingas byloje faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus įvertino pažeisdamas CPK 176, 177, 185 straipsniuose įtvirtintus įrodinėjimo, įrodymų leistinumo, pakankamumo, įrodymų vertinimo reikalavimus. Teismas sprendimą grindė prielaidomis, kad ieškovus ir atsakovą siejo ir kiti teisiniai santykiai, pvz., kylantys iš žemės nuomos. Teismas nepagrįstai sumenkino liudytojų parodymus, kad atsakovas perdavinėjo ieškovams pinigų sumas ir kad paminėjo savo skolą ieškovams.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. G. 2228 (du tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 16 d. Luminor banke, mokėjimo kodas ZP11194.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė