Legislator Case Law & Legislation
eafccad9-199e-4ba3-85d9-bedda2ed6054 AI generated

eafccad9-199e-4ba3-85d9-bedda2ed6054 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number eafccad9-199e-4ba3-85d9-bedda2ed6054
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Audronė KartanienėPranešėja Audronė KartanienėTeisėja Jolanta Bagdonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-696-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01328-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. lapkričio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų Artūro Šumsko, Rositos Patackienės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei,gynėjai advokatei Emmai Domajevai, nuteistajai M.

Legislator headnote

AI generated

eafccad9-199e-4ba3-85d9-bedda2ed6054 · Vilniaus apygardos teismas: B Pastaroji savo papuoÅ¡alus perdavė apeliantės Å¡eimai dėl joje susiklosčiusios sunkios materialinės padėties. Tuo tarpu teismas Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino, jos nepaneigė. Todėl, apeliantės nuomone, laikytina, kad aukso dirbiniai, kurie buvo užstatyti V. M. priklausė apeliantei ir jos anytai K. B.. Nukentėjusiosios turėti ir turimi aukso dirbiniai nėra iÅ¡skirtiniai ar vienetiniai, todėl nėra pagrindo teigti, kad bÅ«tent ji paėmiau iÅ¡ nukentėjusiosios aukso dirbinius, juos įkeitė, o vėliau sugrÄ Å¾ino atgal, ir visa tai padarė be nukentėjusiosios žinios.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Audronė KartanienėPranešėja Audronė KartanienėTeisėja Jolanta Bagdonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-696-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01328-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. lapkričio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų Artūro Šumsko, Rositos Patackienės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei,gynėjai advokatei Emmai Domajevai, nuteistajai M.

R. B. B., nukentėjusiesiems V. B., J. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios M. R. B. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. B. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista laisvės apribojimu deÅ¡imčiai mėnesių, įpareigojant jÄ bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., dirbti.IÅ¡ M.

R. B. B. nukentėjusiajam V. B. priteistas 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu, likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė : M. R. B. B. nuteista už tai, kad įsibrovusi į patalpÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ , t.y. laikotarpyje nuo 2011-08-10 iki 2012-07-07, 16.00 val., (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , atidarius jos vyrui I.

B. patikėtais raktais V. B. namo duris, įsibrovė į garaÅ¾Ä , iÅ¡ kur pateko į namÄ ir pagrobė V. B. priklausančius daiktus: 700 Lt vertės auksinę 5 rublių monetÄ , 500 Lt vertės auksinį moteriÅ¡kÄ Å¾iedÄ su raudona akute, 400 Lt vertės auksinį moteriÅ¡kÄ Å¾iedÄ , 300 Lt vertės auksinę grandinėlę, 120 Lt vertės auksinę apyrankę, 600 Lt vertės auksinę sagę, 150 Lt vertės vienÄ auksinį auskarÄ , tuo padarydama nukentėjusiajam V. B. 2770 Lt vertės turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistoji M.R.

B. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , jÄ iÅ¡teisinantį nuosprendį. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas, taip pat esminį baudžiamosios teisės principÄ , pagal kurį visi neaiÅ¡kumai traktuojami kaltinamojo naudai. Teigia, kad byloje daug neaiÅ¡kumų, neatitikimų, kurie bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo paÅ¡alinti.

Todėl teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog apeliantė pripažinta kalta remiantis vien nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie patys nėra matę fakto, kad kaltinime nurodyti daiktai buvo dingę atitinkamu laikotarpiu ir kad juos paėmė būtent apeliantė. Atsižvelgiant į tai, kad visas aplinkybes liudytojai sužinojo tiesiogiai iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais negali būti remiamasi. Šie parodymai yra išvestiniai ir nėra paremti jokiais kitais objektyviais įrodymais.

Apeliantės teigimu, liudytojų duoti parodymai laikytini tendencingais, kuriais siekiama atkartoti vien tas aplinkybes, kurias jiems yra papasakoję nukentėjusieji, su kuriais liudytojai gerai sutarė. Apeliantė nesutinka su nukentėjusiųjų pateikta versija, kad nei jai, nei jos sutuoktiniui nebuvo leista užeiti į nukentėjusiųjų namÄ . Nurodo, kad nukentėjusieji paliko jiems raktus tam, kad jie galėtų nupjauti žolę, esančiÄ Å¡alia namo, bei palaistyti gėles. Teigia, kad perduodant raktus jokio pokalbio apie tai, kad jiems neleidžiama užeiti į namÄ , nebuvo.

Apeliantė mano, kad jeigu jiems nebÅ«tų leista užeiti į namÄ , nebÅ«tų buvę poreikio atiduoti raktus. Nurodo, kad apie byloje nagrinėjamÄ tariamÄ vagystę prabilta praėjus daugiau nei metams, tuomet, kai nukentėjusieji pasigedo kelių paveikslų ir, apeliantės teigimu, sugalvojo kaltę suversti jai. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiųjų atostogų metu, apeliantė siuntė jiems SMS žinutę dėl to, kad name nebuvo vandens, iÅ¡ ko galima buvo suprasti, kad ji buvo užėjusi į namÄ . tačiau jokios reakcijos iÅ¡ nukentėjusiųjų nebuvo, t.y. pastarieji neiÅ¡reiÅ¡kė pozicijos, kad apeliantė ir/ar jos sutuoktinis neturi teisės įeiti į namus.

Apeliantė mano, jog versija apie tai, kad jiems buvo uždrausta užeiti į namus, atsirado po to, kai nukentėjusieji kreipėsi dėl galimos paveikslų vagystės, ir jie buvo pamokyti kaip kalbėti apie atitinkamas aplinkybes. Teigia, kad nepatekusi į namÄ , negalėjo nukentėjusiosios praÅ¡ymu palaistyti gėlių. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog į nukentėjusiųjų namÄ buvo patekta prieÅ¡ jų valiÄ , kadangi objektyviai jų valia dėl to nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog liudytojas V.

M. atpažino visus nukentėjusiajai priklausančius aukso dirbinius, yra netikslus, kadangi tai nėra užfiksuota paties liudytojo pateiktuose parodymuose. Nurodoma, kad duodamas parodymus, liudytojas V. M. pasakė, jog į lombardÄ apeliantė atnešė panaÅ¡ius daiktus, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme negalėjo kategoriÅ¡kai pasakyti, ar tai buvo tie patys dirbiniai, kuriuos jam parodė nukentėjusioji J. B. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, jog dalis papuoÅ¡alų priklausė jai, o dalis jos anytai K.

B Pastaroji savo papuoÅ¡alus perdavė apeliantės Å¡eimai dėl joje susiklosčiusios sunkios materialinės padėties. Tuo tarpu teismas Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino, jos nepaneigė. Todėl, apeliantės nuomone, laikytina, kad aukso dirbiniai, kurie buvo užstatyti V. M. priklausė apeliantei ir jos anytai K. B.. Nukentėjusiosios turėti ir turimi aukso dirbiniai nėra iÅ¡skirtiniai ar vienetiniai, todėl nėra pagrindo teigti, kad bÅ«tent ji paėmiau iÅ¡ nukentėjusiosios aukso dirbinius, juos įkeitė, o vėliau sugrÄ Å¾ino atgal, ir visa tai padarė be nukentėjusiosios žinios.

Apeliantė neigia atlikusi Å¡iuos veiksmus, tvirtina, kad nėra jos kaltę pagrindžiančių įrodymų. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, apeliantės atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai remiasi nukentėjusiojo V. B. protokolu – praneÅ¡imu, nes jame nėra kalbama apie aukso dirbinius. Pastarųjų dingimo aplinkybės iÅ¡kilo tik nukentėjusiojo vėliau duotuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, t.y. tuo metu, kai nukentėjusiųjų santykiai su apeliante ir jos Å¡eima iÅ¡ draugiÅ¡kų buvo virtę prieÅ¡iÅ¡kais.

Teismo argumentas, jog jos kaltė įrodyta nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais yra nepagrįstas. Teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai turi būti patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apklaustų liudytojų parodymai negali patvirtinti nukentėjusiųjų parodymų. Liudytojai nurodomas aplinkybes sužinojo tik iš pačių nukentėjusiųjų pasakojimų, kurie galėjo papasakoti jokiais įrodymais nepatvirtintas aplinkybes. Apeliantė teigia, kad byloje yra palikta daug neaiškumų, kurie turėjo būti aiškinami jos naudai.

Mano, kad negalima traktuoti, jog raktų palikimas suponuoja vagystės padarymo faktÄ , juolab, kad tokios versijos nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai. Atsikirtimu į nuteistosios M. R. B. B. apeliacinį skundÄ nukentėjusieji V. B. ir J. B. praÅ¡o nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nuosprendį. Taip pat praÅ¡o prijungti prie bylos telefonÄ Nokia X3-02, kompaktinę plokÅ¡telę su įraÅ¡ytu garso įraÅ¡u, Å¡io įraÅ¡o protokolÄ ir vekselio kopijÄ .

Nukentėjusiųjų teigimu, garso įraÅ¡as patvirtina nuteistosios kaltę ir paneigia jos apeliaciniame skunde nurodytas vekselio pasiraÅ¡ymo aplinkybes.  Teismo posėdyje nuteistoji M. R. B. B. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.Nukentėjusieji V. B., J. B. bei prokurorė prašė nuteistosios M. R. B. B. apeliacinį skundÄ atmesti.              Nuteistosios M. R. B. B. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl M.

R. B. B. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, jos veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Nuteistosios M. R. B. B. apeliacinio skundo argumentai, kuriais Å¡i siekia iÅ¡teisinimo iÅ¡ aukščiau minėtos nusikalstamos veikos, yra nepagrįsti ir atmetami. PrieÅ¡ingai nei skunde teigia nuteistoji, įrodymai byloje surinkti, iÅ¡tirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta. Teismo padarytas iÅ¡vadas dėl nuteistosios kaltės sustiprina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai iÅ¡tirti įrodymai.Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį.Kaip matyti iÅ¡ nustatytų byloje aplinkybių, M.

R. B. B. nuteista už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibraudama į patalpÄ , t. y. į V. B. ir J. B. garaÅ¾Ä , iÅ¡ kur pateko į gyvenamÄ jį namÄ . Ir nors apeliantė ginčija įsibrovimo faktÄ , teigdama, kad draudimo patekti į namÄ nukentėjusieji nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę, tokia nuteistosios gynybinė pozicija yra nepagrįsta ir atmetama. Ä®sibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokiÄ tiek gyvenamÄ jÄ , tiek ir negyvenamÄ jÄ patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ ir gali bÅ«ti padaromas įvairiais bÅ«dais:

1) įsilaužiant;

2) panaudojant apgaulę;

3) panaudojant parinktus, padirbtus, pavogtus, rastus raktus ar instrumentus, kuriais atidaromas spynos užraktas jo nesugadinus;

4) panaudojant technines ar kitas priemones. Ä®sibrovimas yra visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpas, kas reiÅ¡kia, kad kaltininkui į Å¡ias vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo arba leidžiama įeiti tik tam tikru laiku. Todėl nusikaltimų nuosavybei atveju, neteisėtu yra laikomas bet koks patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ be jokio formalaus pagrindo, neturint jokių teisių į jÄ Ä¯eiti. Å io nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpÄ , kaip ir nagrinėjamu atveju, patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios ar prieÅ¡ jo valiÄ .Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, matyti, kad viso proceso metu nukentėjusieji V.

B. ir J. B. nuosekliai tvirtino, jog, iÅ¡vykdami atostogauti, raktus nuo savo garažo ir namų paliko kaimynui I. B. tam, kad Å¡is galėtų pasiimti žoliapjovę iÅ¡ garažo ir jų praÅ¡ymu, nupjauti žolę, taip pat kad pastarasis galėtų užeiti į namus, jei kas atsitiktų. Ir nors jiems grįžus iÅ¡ atostogų, raktus grÄ Å¾ino I. B. sutuoktinė M. R. B. B., jie pastarosios neprašė prižiÅ«rėti namų, laistyti gėlių ir neleido jai eiti į namus. Netikėti Å¡iais dėl esminių aplinkybių nuosekliais viso proceso metu nukentėjusiųjų parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo.

Reikia pažymėti, kad ir pati nuteistoji, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, neneigė, jog nukentėjusieji nedavė leidimo jai eiti į namÄ . Analizuojant teisiamojo posėdžio protokolo turinį matyti, kad palaistyti gėles ji nutarė savo iniciatyva, vandenį tuo tikslu nešėsi iÅ¡ savo namų, kadangi name nebuvo vandens. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog M. R. B. B. žinojo, jog ji neturi teisės užeiti į nukentėjusiųjų namus, todėl prieÅ¡ingas jos elgesys, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip veikimas prieÅ¡ nukentėjusiųjų valiÄ .

Tuo tarpu vien tai, kad byloje surinkti duomenys teismo buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantė, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad tokia teismo išvada nepagrįsta ir neparemta jokiais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su liudytojų parodymų vertinimu, taipogi nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantė, visi byloje surinkti duomenys pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

Teismo įvertinta ir aplinkybė, jog M. R. B. B., ketindama pasiskolinti pinigų iš V. M., pastarajam du kartus buvo atnešusi aukso dirbinių. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiesioginiai įrodymai nėra pranašesni už netiesioginius.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiais įrodymais taip pat gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-66/2013). Reikia pažymėti ir tai, kad įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių.

Todėl vieni ar kiti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų ar kitų asmenų, kurie gali žinoti kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių, parodymuose esantys netikslumai nemenkina jų, kaip įrodymų Å¡altinio patikimumo, juolab, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, vieni kitus papildantys ir visiÅ¡kai pagrindžiantys nuteistosios kaltę. Be to, juos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatytos aplinkybės. IÅ¡ nukentėjusiųjų su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikto garso įraÅ¡o protokolo turinio matyti, kad nukentėjusiųjų ir Bernotų pokalbio metu dalis aukso dirbinių nukentėjusiesiems buvo grÄ Å¾inta, o siekiant užtikrinti auksinės monetos grÄ Å¾inimÄ , buvo pasiraÅ¡ytas paprastasis vekselis, pagal kurį M.

R. B. B. pripažinta skolininke, o jos sutuoktinis – laiduotoju. Teismo posėdyje nuteistoji patvirtino, jog vekselis buvo pasiraÅ¡ytas, pripažino, kad toks pokalbis buvo, jo aplinkybių neginčijo. Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistosios M. R. B. B. apeliacinį skundÄ ir jÄ iÅ¡teisinti jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Reikia pastebėti, kad pirmosios instancijos teismui paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo aplinkybes dėl paveikslų vagystės, skundžiamame nuosprendyje netinkamai nurodytas M. R.

B. B. dėl aukso dirbinių vagystės inkriminuotos veikos laikotarpis. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, atostogauti jie buvo iÅ¡vykę nuo 2011-08-10 iki 2011-08-26. Raktus nuo garažo ir namų, kaip jau minėta, nukentėjusiesiems grÄ Å¾ino M. R. B. B. ir tai ji padarė, pastariesiems grįžus iÅ¡ atostogų. Aukso dirbinių dingimÄ iÅ¡ namų nukentėjusieji pastebėjo netrukus po to, kai grįžo iÅ¡ atostogų. Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas byloje surinktų duomenų visete, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog M.

R. B. B. jai inkriminuotÄ veikÄ padarė laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2011-08-26. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog nustatytas trÅ«kumas nekeičia M. R. B. B. atžvilgiu priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio esmės, kaltinime nurodytas laikotarpis tikslintinas, nustatant, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl V. B. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į patalpÄ , M. R. B. B. padarė laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2011-08-26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios M.

R. B. B. apeliacinį skundÄ , jo ribose, atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                          Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                           ArtÅ«ras Å umskas                                                                                                                                        Rosita PatackienėNuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                                                                        Audronė Kartanienė