2013-04-18 Nr. AB-1271-3-61-3-01596-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-581/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01596-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-960 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-960); 2) įpareigoti Tarnybą klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Tarnybą dėl žemės, kuri ribojasi su jo žeme (duomenys neskelbtini), pirkimo, tačiau Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius (toliau – ir Skyrius) nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jo prašymą pirkti žemę. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, jog nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini), pareiškėjui atkurtos. Pažymi, kad pareiškėjo prašymas buvo pateiktas dėl žemės pirkimo, o ne dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmai yra klaidinantys, kadangi 2012 m. balandžio 18 d. atsakovas raštu informavo pareiškėją, kad jis turi teisę pateikti prašymą pirkti žemės paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jo žeme. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad tinkamai atkurta nuosavybės teisė į pareiškėjui priklausančią žemę, kadangi neatitinka žemės kiekis, kokybė ir kt.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 8-12) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad prašymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2012 m. balandžio 24 d. pateikė Skyriui. Pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 (toliau – ir Nutarimas Nr. 915) 3 punktą, įsigaliojus šiam nutarimui, prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 236 (toliau – ir Nutarimas Nr. 236) patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių ( toliau – Taisyklių) nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Tokių prašymų priėmimas bus atnaujintas, Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą.

Pabrėžė, kad Skyriaus specialistai, vadovaudamiesi minėto teisės akto nuostatomis, 2012 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. 20SS-465 grąžino pareiškėjui pateiktą prašymą pirkti žemės ūkio paskirties žemę, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar nepriėmė atskiro sprendimo tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą. Tarnyba skundžiamame sprendime paaiškino, kad pareiškėjas šiuo metu neturi teisės pateikti prašymo pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, taip pat paaiškinta ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi savo teisę įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pareiškėjas sieja su nuosavybės teisių atkūrimo santykiais, t. y. pageidauja pirkti tą žemės plotą, kuris yra buvusio savininko – A. Ž. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje. Atkreipė dėmesį, kad buvęs savininkas A. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdė 24,07 ha žemės, prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo valdytą žemę pateikė du pretendentai – pareiškėjas (į 12,04 ha) ir O. G. Ž. (į 12,03 ha). Tenkinant O. G. Ž. 2000 m. liepos mėn. ir 2000 m. rugsėjo 18 d. prašymus, buvo parengtos ir Marijampolės apskrities viršininkas patvirtino 2000 m. rugpjūčio 7 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai Nr. 4707M bei 2000 m. rugsėjo 19 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai Nr. 4768M, kurios persiųstos į Vilniaus apskrities Vilniaus rajoną.

Pabrėžė, kad pareiškėjui grąžintini natūra žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo paženklinti 2000 m. rugsėjo 19 d., kadangi pareiškėjas nesutiko su grąžinamais natūra paženklintais žemės sklypais, t. y. buvusio savininko turėtos žemės ribomis, Marijampolės apskrities viršininko administracijos (toliau – ir MAVA) Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2000 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. 10 sudaryta komisija žemės nuosavybės atstatymo dokumentams tvirtinti 2000 m. spalio 3 d. posėdyje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1057) 2 punktu bei įvertinusi, kad pareiškėjui grąžintini žemės sklypai suprojektuoti natūra, nutarė pareiškėjo nuosavybės teisės dokumentus teikti tvirtinti Marijampolės apskrities viršininkui, kuris 2000 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 48-11462-11562 dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui: pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į visą jam tenkančią buvusio savininko – A. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (12,04 ha), grąžinant natūra du žemės sklypus (11,14 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,90 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Grąžinti natūra žemės sklypai ir pareiškėjo nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2000 m. spalio 17 d.

Nurodė, kad O. G. Ž. pageidavus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko – A. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį kitoje, negu šis buvęs savininkas turėjo, vietoje, ši žemės dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalimi, buvo priskirta laisvos žemės fondo žemei. Nors pareiškėjas mano, kad jis turi pirmumo teisę pirkti minėtą žemės dalį, kurioje nuosavybės teisės natūra pareiškėjo seseriai – O. G. Ž. neatkurtos, tačiau ta aplinkybė, jog pareiškėjas, kaip ir jo sesuo, pretendavo atkurti nuosavybės teises į tą pačią buvusio savininko – A. Ž. žemę, nesuteikia jam išskirtinės teisės pirkti minėtą valstybinę žemę.

Nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 26 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas parduoti valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2012 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-699 informavo pareiškėją, kad tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą, jis turės galimybę pateikti prašymą įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai interpretavo tiek Tarnybos 2012 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-699, tiek 2012 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-960 pateiktą informaciją, kad tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą, pareiškėjas turės teisę pateikti Skyriui prašymą pirkti žemės ūkio paskirties žemę Kalvarijos savivaldybėje. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas vykdomas pagal Taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, tačiau pagal Nutarimo Nr. 915 3 punktą prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę šiuo metu nepriimami, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pareiškėjui.

Pažymėjo, kad Tarnyba sprendime Nr. 1SS-(7.5)-960 nedavė sutikimo parduoti pareiškėjui jo pageidaujamos žemės ūkio paskirties žemės, besiribojančios su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o tik išaiškino šiuo metu galiojančią tvarką ir pareiškėjo teises, šiai tvarkai pasikeitus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu (b. l. 38-43) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami nuosavybės teisių atkūrimo klausimai. Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojas 2000 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 48-11462-11562 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. A. Ž.“ (b. l. 15) nusprendė atkurti nuosavybės teises į J. A. Ž. tenkančią nekilnojamojo turo dalį – 12,04 ha žemės, grąžinant ją natūra. Pabrėžė, kad pareiškėjas teismine tvarka ne kartą bandė ginčyti šį sprendimą, tačiau jo skundus buvo atsisakyta priimti nagrinėti teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2470-160/2009, 2011 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1747-160/2011).

Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjas skundžia atsakovo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-960, kuriame ikiteismine tvarka išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 20SS-465 „Dėl pateikto prašymo pirkti žemės ūkio paskirties žemę grąžinimo“ (b. l. 14). Teismas pabrėžė, kad teismo posėdžio metu įvertinęs pareiškėjo galimybes ginti savo teises teisme, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, sunku savarankiškai suformuluoti gynybos strategiją, o advokatais jis reiškia nepasitikėjimą, kad būtent dėl to pareiškėjo skundai paprastai nepriimami (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2256-484/2009, 2010 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1590-484/2010), savo iniciatyva įvertins Skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 20SS-465, kaip įrodymo (nes pareiškėjas jo neprašo panaikinti), teisėtumą, juolab, kad atsiliepime ir skundžiamame sprendime Tarnyba aptarė savo teritorinio padalinio – Skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 20SS-465 teisėtumą.

Teismas vertino, kad Skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. 20SS-465 (b. l. 14) yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, jame aiškiai nurodyta, jog pagal Nutarimo Nr. 915 3 punktą prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Taisyklių nuostatas nepriimami (pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos skyrių tik 2012 metais (b. l. 13), o minėtas Vyriausybės nutarimas galioja nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d.). Todėl padarė išvadą, kad ir Tarnybos 2012 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-960, kuriame iš esmės pakartoti Skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 20SS-465 argumentai, yra teisėtas, pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad pagal Nutarimo Nr. 915 3 punktą prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Taisyklių, patvirtintų Nutarimu Nr. 236, nuostatas priėmimas atnaujinamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą (tai buvo nurodyta ir skundžiamame sprendime).

III. Pareiškėjas J. A. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 46-47) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neįsigilino į jo pateikto skundo motyvus ir priėmė nevisapusišką ir neobjektyvų sprendimą, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis. Pažymi, kad į Tarnybą kreipėsi dėl žemės, kuri ribojasi su jo žeme (duomenys neskelbtini), pirkimo, o ne dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsakovas neteisėtai atsisako tenkinti jo pareiškimą.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 55-60) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus motyvus. Papildomai pažymi, kad atsakovas 2012 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 1 SS-(7.5)-960 nedavė sutikimo parduoti apeliantui jo pageidaujamos žemės ūkio paskirties žemės, besiribojančios su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o tik išaiškino šiuo metu galiojančią tvarką ir jo teises šiai tvarkai pasikeitus. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi šis reikalavimas nebuvo nurodytas skunde, todėl nurodyto Marijampolės apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pirmosios instancijos teismas nevertino pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimto individualaus administracinio akto, kuriame atsakovas konstatavo, jog pareiškėjo pateiktas prašymas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti priimtas nagrinėti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Minėtu nutarimu patvirtintų Taisyklių 8 punktas numato, kad žemės sklypų pardavimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ yra patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, reglamentuojantis žemės reformos žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“. Nutarimo 3 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 915 įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 24 d.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių, prašydamas parduoti jam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Akivaizdu, jog pareiškėjo prašymas pateiktas galiojant Nutarimo Nr. 915 nustatytam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį tokie prašymai nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. yra nepriimami, todėl jo prašymas negalėjo būti priimtas ir bus nepriimtinas iki to laiko, kol Vyriausybė priims atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo iki įsigaliojant Nutarimui Nr. 915, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo veiksmus teisėtais ir pagrįstais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu atsakovo 2012 m. gegužės 30 d. priimto sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-960, taip pat Skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. priimto sprendimo Nr. 20SS-465 teisiniu vertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus – yra pagrįsti teisės aktų normomis, atskleistas taikomų teisės aktų normų turinys, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės, nurodyta sprendimų apskundimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai naudojosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintu administracinio teismo aktyvumo principu, atskleisdamas ginčo esmę ir pasisakydamas dėl abiejų minėtų sprendimų teisėtumo. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su sprendimo neobjektyvumu bei nuosavybės teisės atkūrimo problemomis nėra pagrįsti, nes teismas skundžiamame sprendime jokių teisines pasekmes sukeliančių išvadų pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimais nepadarė.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius