eaf6c067-ebeb-4d1d-8d8d-86b5bc9e96d5 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20820-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, gynėjams advokatams Mariui Navickui, Jolantai Teresei Litvinskienei, nuteistajai R.

B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Astos Mačernytės ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo: J. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. B. pripažinta kalta ir nuteista: – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu dvidešimčiai parų, – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir R. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu G. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, A.

P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, S. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, A. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), A. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl šių asmenų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu J. K. buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su A. S., 2017 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku Klaipėdos mieste neteisėtai, turėdamos tikslÄ parduoti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,6292 g metadono bei ne mažiau kaip 0,025908 g karfentanilio, kurias iÅ¡fasavo į ne mažiau kaip 132 vnt. folijos lankstinukų bei polietileninį maiÅ¡elį ir laikė tyrimo metu nenustatytuose nuomojamuose butuose Klaipėdoje.

Tęsdamos nusikalstamÄ veikÄ , A. S. ir J. K. 2017 m. lapkričio 21 d. apie 11.03 val. vienÄ folijos lankstinukÄ su 0,043 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0006 g narkotinės medžiagos metadono bei narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės dėl nepakankamo miltelių kiekio, laikydamos prie savęs atgabeno prie (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje ir už 20,00 Eur pardavė A. V.. 1.1. Tęsdamos nusikalstamÄ veikÄ , A. S. ir J. K. likusiÄ dalį narkotinių medžiagų pardavimo tikslu neteisėtai atsigabeno į nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini), ir ten toliau pardavimo tikslu neteisėtai laikė.

Po to 2017 m. gruodžio 5 d. apie 11.05 val. A. S. nurodymu J. K. du folijos lankstinukus su 0,0026 g metadono bei 0,00014 g karfentanilio laikydama prie savęs pardavimo tikslu iÅ¡ minėto buto gabeno į susitikimo su narkotikų pirkėjais vietÄ , kol tÄ pačiÄ dienÄ prie (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje buvo sulaikyta policijos pareigÅ«nų, kurie apie 11.15 val. įvykio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. LikusiÄ dalį narkotinių medžiagų A. S. ir J.

K. pardavimo tikslu toliau neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. gruodžio 5 d. laikotarpiu tarp 11.15 – 12.35 val. polietileninį maiÅ¡elį su 0,476 g metadono bei 0,024 g karfentanilio A. S. nurodymu pro buto langÄ iÅ¡metė B. S. (B. S.), o likusiÄ dalį, t. y. 129 vnt. folijos lankstinukų su 0,15 g metadono bei 0,001768 g karfentanilio, apie 12.35 val. kratos metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. 1.2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu R.

B. buvo nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdama tikslo platinti, įgijo keturias „Lorazepamo“ tabletes, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,01 g psichotropinės medžiagos lorazepamo, kurias laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. lapkričio 22 d. apie 15.15 val. kratos metu minėtas tabletes rado ir paėmė policijos pareigūnai. 1.3. R. B. taip pat buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 20 d. apie 13.08 val. bute (duomenys neskelbtini), už 40,00 Eur pardavė A.

V. 0,002 g narkotinės medžiagos metadono bei 0,000073 g narkotinės medžiagos karfentanilio. II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistosios J. K. gynėja praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir taikyti nuteistajai J. K. bausmės vykdymo atidėjimÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. yra neteista, prisipažino kalta ir gailisi dėl nusikaltimo padarymo, patvirtino kitos kaltinamosios A. S. parodymus. Dėl jauno amžiaus, patirties ir tinkamo auklėjimo stokos veikos darymo metu nuteistoji nesuvokė, kad disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. neturėjo tiesioginės tyčios nusikalsti.

Be to, ji sutiko padėti A. S. daryti nusikalstamÄ veikÄ dėl labai sunkios materialinės padėties. J. K. augina ir auklėja keturis mažamečius vaikus, kurių vienas dar maitinamas krÅ«timi. Viena iÅ¡ nuteistosios dukrų serga bronchine astma, turi ypatingų poreikių, jai reikalingas motinos palaikymas ir parama. Gynėja pažymi, kad nuteistoji J. K. registravosi darbo biržoje ir yra pasiryžusi dirbti arba mokytis ir pragyvenimui užsidirbti pati. Nuteistoji taip pat neprieÅ¡tarauja, kad teismas jai skirtų neatlygintinai dirbti vieÅ¡uosius darbus (BK 70 straipsnis). 2.2.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. K., pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė jai Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę Å¡eÅ¡eriems metams. Gynėjos vertinimu, bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus nuteistajai J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Nuteistoji privalėtų vykdyti visus teismo paskirtus įpareigojimus, bÅ«tų kontroliuojama, o nustatytų įpareigojimų pažeidimas lemtų bausmės vykdymo atidėjimo pakeitimÄ Ä¯ realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Buvimas laisvėje sudarytų nuteistajai daug geresnes sÄ lygas socializuotis.

3. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. B. gynėjas praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo R. B. ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti jai ženkliai Å¡velnesnę bausmę arba paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 3.1. Nesutikdamas su nuteistajai R. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę teismas nuteistosios asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes vertino formaliai arba dalies jų iÅ¡ viso nevertino.

Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog parduotas nedidelis narkotinių medžiagų kiekis, veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių, ir į nuteistosios šeimyninę padėtį, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui. 3.2. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistoji R. B. nusikalstamas veikas daro sistemingai. Iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo ji buvo teista du kartus, nusikalstamos veikos nebuvo daromos nuolat ar sistemingai.

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta praėjus daugiau nei metams po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Gynėjo vertinimu, tai patvirtina, kad jokio sistemiÅ¡kumo nuteistosios veiksmuose nėra. PaÅ¡alinus Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nusikalstamos veikos pavojingumas (individualizuojant bausmę nuteistajai), neginčijamai sumažėja. 3.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai neigiamai vertino tokias aplinkybes kaip nuteistosios nedarbas ir nurodė, kad pastaroji, siekdama pragyventi, užsiima tyčinių sunkių savanaudiÅ¡kų nusikaltimų darymu.

PrieÅ¡ingai, nei konstatavo teismas, R. B. padaryta nusikalstama veika nebuvo sisteminga, byloje nėra duomenų, kad pajamas pragyvenimui ji gauna darydama nusikaltimus. Ä®vertinus už parduotas narkotines medžiagas R. B. gautÄ pinigų sumÄ (40,00 Eur), faktÄ , kad daugiau narkotinių medžiagų R. B. namuose nesurasta, nusikalstamos veikos nebuvo daromos sistemingai, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistoji pajamas pragyvenimui gavo darydama nusikaltimus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino nuteistosios gaunamų pajamų Å¡altinių, o iÅ¡vadÄ , jog lėšas pragyvenimui ji gauna iÅ¡ nusikalstamų veikų, padarė remdamasis tik prielaidomis.

R. B. niekur nedirba, tačiau gynėjas atkreipia dėmesį, kad ji viena prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi keturiais mažamečiais vaikais, iÅ¡ kurių vienas – kÅ«dikis, o tai apsunkina jai galimybę susirasti darbÄ . 3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo iÅ¡vada, jog nuteistosios Å¡eimyninės aplinkybės – keturių mažamečių vaikų auginimas – nagrinėjamu atveju neturi esminės įtakos sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ , nepagrįsta. Nuteistoji nori bÅ«ti kartu su savo mažamečiais vaikais, jais rÅ«pintis, juos auklėti ir ugdyti, suteikti jiems kuo geresnes gyvenimo sÄ lygas.

Be to, jos šeimai yra teikiama socialinių darbuotojų pagalba ir padedama integruotis į visuomenę. Gynėjas pažymi, kad teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015) laikomasi pozicijos, jog skiriant bausmę nuteistajam turi būti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Dėl to skiriant bausmę nuteistajai R.

B. turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Juo labiau kad visi nuteistosios vaikai yra mažamečiai, jiems būtina mamos priežiūra ir rūpestis. Tarp vaikų ir R. B. susiformavęs itin glaudus ryšys, todėl ilgalaikis mamos atskyrimas nuo vaikų neabejotinai pakenks jų emocinei ir psichologinei būsenai, sukels neigiamas pasekmes jų vystymuisi. Mažamečiai vaikai bus priversti gyventi vaikų namuose, nes jų nebus kam prižiūrėti. Gynėjo vertinimu, realios laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams paskyrimas R.

B. už nedidelį kiekį iÅ¡platintos narkotinės medžiagos akivaizdžiai neatitinka teisingos bausmės sÄ vokos. Be to, nuteistosios asmenybė, Å¡eiminiai santykiai ir socialiniai ryÅ¡iai, jos vaikų teisėtų interesų apsauga teismo nuosprendyje tinkamai neįvertinti. 3.5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai R. B., formaliai vertino jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Gynėjo teigimu, nuteistoji pardavė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, jos veika nesukėlė sunkių pasekmių.

Atsikrausčiusi į naujÄ bÅ«stÄ nuteistoji narkotines medžiagas rado atsitiktinai ir ilgÄ laikÄ jų nepardavė. IÅ¡ankstinio tikslo platinti narkotines medžiagas ji neturėjo. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ apie nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumÄ , o tai sudaro pagrindÄ Å¡velnesnės bausmės paskyrimui. Mažesnį Å¡ios veikos pavojingumÄ patvirtina ir tai, kad R. B. veikė viena, o ne bendrininkų grupe. 3.6. Apygardos teismas nuosprendyje neįvertino, kad nuteistoji R.

B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, stengiasi laikytis visuomenėje priimtų etikos ir moralės normų, o tai rodo jos asmenybės pavojingumo mažėjimÄ . Nuteistoji patiria itin neigiamus iÅ¡gyvenimus, jaučia nerimÄ dėl savo mažamečių vaikų likimo ir gerovės. Ji padarė reikiamas iÅ¡vadas dėl ankstesnio savo elgesio ir padedama jÄ lankančių socialinių darbuotojų siekia pakeisti gyvenimÄ teigiama linkme. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistosios turimus teigiamus socialinius ryÅ¡ius, ji negalėtų rÅ«pintis savo mažamečiais vaikais, iÅ¡ kurių vienas – krÅ«timi maitinamas kÅ«dikis. 3.7.

Gynėjo nuomone, nuteistajai R. B. paskirta griežta bausmė yra betikslė, nes nepasiekia BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, arba pasiekia tik vienÄ iÅ¡ jų – nubaudimÄ . Dėl ilgalaikio įkalinimo žymiai didesnę bausmę patirtų nuteistosios mažamečiai vaikai, ilgalaikis laisvės atėmimas ne pataisytų, o galutinai sužlugdytų nuteistÄ jÄ . Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi netipinė situacija, kurios vertinimas taip pat turi bÅ«ti iÅ¡imtinis.

Juo labiau, kad nuteistoji, nors ir nebuvo užklupta daranti nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ karto prisipažino nusikaltusi bei nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padėjo tyrimui. Ä®vertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, gynėjo nuomone, bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti paskyrus R. B. Å¡velnesnę bausmę negu nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. 3.8. Galimybė atidėti bausmės vykdymÄ už sunkius nusikaltimus pagal BK 75 straipsnį panaikinta nuo 2017 m. spalio 6 d., todėl bÅ«tina įvertinti, kad R.

B. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ padarius ne 2017 m. spalio 20 d., o keliomis dienomis anksčiau, bausmės vykdymas jai bÅ«tų atidėtas. Nepaisant to, kad bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju formaliai nebegalimas, tačiau tinkamai įvertinus nuteistosios asmenybę, jos padarytos veikos pavojingumÄ , gynėjo nuomone, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir suÅ¡velninti jai paskirtÄ bausmę arba paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji R. B. ir jos gynėjas prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ , nuteistosios J. K. gynėja prašė tenkinti nuteistosios J. K. gynėjos apeliacinį skundÄ , o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Astos Mačernytės ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliaciniai skundai atmetami. 5.1. Apeliaciniais skundais nuteistųjų J. K. ir R. B. gynėjai neginčija nuteistųjų kaltės, jų padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir Å¡ių veikų juridinio kvalifikavimo.

Nuteistosios J. K. gynėja sutinka su nuteistajai paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, tačiau praÅ¡o pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Tuo tarpu nuteistosios R. B. gynėjas praÅ¡o taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas suÅ¡velninti nuteistajai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę arba paskirti jai bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 5.2. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu J. K. buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , todėl Å¡iuo atveju nėra formalių baudžiamajame įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių pagrindu jai bÅ«tų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ .

Labai sunkaus nusikaltimo padarymo faktas pats savaime panaikina galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ nuteistajai J. K.. 5.3. Pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo visas reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistosios J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir jos asmenybę, bei įvertinęs jų visumÄ pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė nuteistajai Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios galimybę teismui paskirti Å¡velnesnę bausmę negu numatyta straipsnio sankcijoje, gali bÅ«ti taikomos tik skiriant bausmę, o ne atidedant už labai sunkų nusikaltimÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , todėl remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis atidėti nuteistajai J.

K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra jokio teisinio pagrindo. 5.4. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti kitos nuteistosios – R. B. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas suÅ¡velninti jai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę arba paskirti jai bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 5.5. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Skirdamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas privalo vadovautis ir bausmės paskirtimi. 5.6. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu R.

B. buvo nuteista dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį R. B. buvo nuteista už tai, kad A. V. už 40,00 Eur pardavė 0,002 g narkotinės medžiagos metadono bei 0,000073 g narkotinės medžiagos karfentanilio. Nors apeliaciniame skunde nuteistosios R. B. gynėjas nurodo, kad nedidelis nuteistosios parduotų narkotinių medžiagų kiekis suponuoja mažesnį jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , toks apelianto argumentas yra nepagrįstas.

IÅ¡ kitos nuteistosios Å¡ioje byloje, A. V., parodymų matyti, kad net ir nedidelio R. B. parduotų narkotinių medžiagų kiekio užteko kelioms dozėms, Å¡iomis medžiagomis A. V. pasidalino su nuo jų priklausomais nuteistaisiais G. K. ir A. P.. Aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta R. B. veikiant atskirai, o ne bendrininkų grupėje, Å¡iuo atveju taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados apie mažesnį jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios padaryta nusikalstama veika atitinka rÅ«Å¡inį (tipinį) nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumÄ .

Byloje nėra iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių nuteistosios R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , dėl kurių jos atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 5.7. Sprendžiant klausimÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo vertinamas ne tik nusikalstamos veikos pavojingumas, bet ir Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumas. Nuteistoji R. B. nedirba, kartu su jų tėvu augina keturis mažamečius vaikus. Jai inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas nuteistoji padarė bÅ«dama recidyvistė – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu ji buvo nuteista už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir atliko realiÄ dvejų metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu R. B. buvo nuteista ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Po to, kai 2017 m. spalio 20 d. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuteistoji buvo du kartus bausta administracine tvarka (t. 5, b. l. 143). Duomenys apie R. B. teistumÄ ir administracines nuobaudas rodo, kad jos daromos savanaudiÅ¡kos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, ji yra linkusi nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ankstesnį nusikaltimÄ , už kurį buvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme, R. B. padarė turėdama du mažamečius vaikus, laisvės atėmimas, sÄ lygojęs ir atskyrimÄ nuo mažamečių vaikų, nuteistajai teigiamo poveikio nepadarė. Å iuo metu R. B. kartu su jų tėvu augina keturis mažamečius vaikus, tačiau Å¡i nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma bausmės skyrimui turinti reikÅ¡mės aplinkybė yra gana dažna baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinė nei iÅ¡imtinė.

Į kaltininko šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-448-303/2016 ir kt). Aptartos nuteistosios R. B. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės neleidžia jos asmenybės vertinti kaip išimtinai mažiau pavojingos.

PrieÅ¡ingai – nuteistosios asmenybė laikytina gan pavojinga, todėl visiÅ¡kai nepagrįsti jos gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad įvertinus nuteistosios asmenybę apibÅ«dinančius duomenis BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Juo labiau, kad net ir esant nuteistÄ jÄ neigiamai apibÅ«dinančioms aplinkybėms (teistumas, administracinės nuobaudos), pirmosios instancijos teismas jai paskyrė tik minimaliÄ BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. 5.8.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Ä®vertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingus duomenis ir aplinkybes, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo R. B. paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta. Nuteistajai paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai bei jos asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles.

Byloje nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. 5.9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Astos Mačernytės ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Aloyzas Kruopys Linas Šiukšta