2025-10-01 Nr. AB-15276-3-64-3-01337-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-823-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01337-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. 2025 m. birželio 11 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Mažeikių rajono merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavę, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d.4 p.), bei už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas identiškus reikalavimus dėl to paties Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus reiškė administracinėse bylose Nr. eI3-8054-931/2025, Nr. eI3-8672-631/2025, Nr. eI3-9045-621/2025, Nr. eI3-9357-931/2025, Nr. eI3-9834-809/2025, Nr. eI3-9953-631/2025, Nr. eI3-10002-809/2025, Nr. eI3-10189-809/2025, Nr. eI3-10306-641/2025, Nr. eI3-10324-952/2025, Nr. eI3-10498-595/2025, Nr. eI3-10601-631/2025, Nr. eI3-10655-809/2025, Nr. eI3-10657-621/2025, Nr. eI3-10765-595/2025, Nr. eI3-10998-535/2025, Nr. eI3-11128-931/2025, Nr. eI3-11208-809/2025, Nr. eI3-11345-952/2025, Nr. eI3-11460-931/2025, Nr. eI3-11675-931/2025, Nr. eI3-11691-952/2025, Nr. eI3-11803-780/2025, Nr. eI3-11805-595/2025, Nr. eI3-12017-535/2025, Nr. eI3-12042-952/2025, Nr. eI3-12519-505/2025, Nr. eI3-12831-505/2025, Nr. eI3-13686-621/2025, Nr. eI3-13555/362. Regionų administracinis teismas nutartimis minimose bylose pareiškėjo skundus atsisakė priimti, visose bylose pateikti atskirieji skundai.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas reiškia tapačius reikalavimus ir pirmosios instancijos teismo nutartims neįsiteisėjus, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutines, neskundžiamas nutartis dėl tapačių reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jau yra įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys), priimti dėl tapačių pareiškėjo keliamų reikalavimų, atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį pilna apimtimi ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai) neatitinka tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas pateikė 2025 m. rugsėjo 29 d. prašymą, kuriame iš esmės pakartojo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, papildomai prašydamas pripažinti, kad laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, tai neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos ir demokratinės valstybės esmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, nustatęs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindą, t. y. kad yra įsiteisėjusios Regionų administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr.: eI3-8054-931/2025; eI3-8672-631/2025; eI3-9357-931/2025; eI3-9045-621/2025; eI3-9953-631/2025; eI3-10189-809/2025; eI3-10601-631/2025, kuriose buvo reiškiamas tas pats reikalavimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“, juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiomis Regionų administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr.: eI3-8054-931/2025; eI3-8672-631/2025; eI3-9357-931/2025; eI3-9045-621/2025; eI3-9953-631/2025; eI3-10189-809/2025; eI3-10601-631/2025 pareiškėjo pareiškimai nebuvo išnagrinėti iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8054-931/2025 atsisakė priimti pareiškėjo 2025 m. sausio 24 d. skundą dėl Mažeikių rajono savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. R8-4396 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (t. y. įpareigoti merą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo), kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį paliko nepakeistą, priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Rašte pareiškėjui nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių mero sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl jo skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais yra būtina vadovautis ne tik žemesnės instancijos teismams, bet ir pačiam šiam teismui. Ypač tai aktualu šiuo atveju, kai įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025, o taip pat ir kitose šio pareiškėjo inicijuotose administracinėse bylose (Nr.: eAS-398-629/2025, eAS-423-492/2025, eAS-451-575/2025, eAS-486-968/2025; eAS-487-520/2025, eAS-496-629/2025, eAS-509-1047/2025, eAS-515-552/2025, eAS-536-1047, eAS-549-629/2025, eAS-581-1047/2025, eAS-627-821/2025) įsiteisėjusiomis nutartimis tapatus pareiškėjo reikalavimas buvo išnagrinėtas ir pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė atsisakymo priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu aplinkybes, t. y. kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad aplinkybės, kuriomis remiantis buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, būtų išnykusios / ar atsiradusios kitos, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priimti pareiškėjo skundą.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 12 d. nutartimi taip pat skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, kadangi į teismą su tapačiais reikalavimais kreipiasi ne pirmą kartą (Regionų administracinio teismo administracinės bylos Nr.: eI3-8054-931/2025, eI3-8672-631/2025, eI3-9045-621/2025, eI3-9357-931/2025, eI3-9834-809/2025, eI3-9953-631/2025, eI3-10002-809/2025, eI3-10189-809/2025, eI3-10306-641/2025, eI3-10324-952/2025, eI3-10498-595/2025, eI3-10601-631/2025, eI3-10655-809/2025, eI3-10657-621/2025, eI3-10765-595/2025, eI3-10998-535/2025, eI3-11128-931/2025, eI3-11208-809/2025, eI3-11345-952/2025, eI3-11460-931/2025, eI3-11675-931/2025, eI3-11691-952/2025, eI3-11803-780/2025, eI3-11805-595/2025, eI3-12017-535/2025, eI3-12042-952/2025, eI3-12519-505/2025, eI3-12831-505/2025, eI3-13686-621/2025, eI3-13555-362/2025), ir šie prašymai su analogiškais reikalavimais teismui buvo teikiami laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 24 d. iki 2025 m. birželio 3 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2025 m. birželio 10 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytose bylose, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašė panaikinti tą patį Raštą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nurodė tas pačias aplinkybes, tačiau pareiškėjo skundus (pareiškimus) atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, nesulaukęs vieno skundo priėmimo proceso pabaigos, iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tą patį Raštą, nurodo tas pačias aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje asmens elgesys, kai jis, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus dėl tų pačių viešojo subjekto aktų panaikinimo, vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-1188/2025).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde formuluoja prašymą pripažinti tam tikras aplinkybes.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017 ir kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymas pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka tikrovės ir pripažinti, kad laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, tai neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos ir demokratinės valstybės esmės nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašyme prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Įvertinusi nagrinėjamos situacijos aplinkybes teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąjį nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus, subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo priimti atskirosios nutarties. Teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą pareiškėjo atskirąjį skundą, taip pat nenustatė poreikio priimti atskirosios nutarties. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė