eaf4de53-0940-4e01-abc1-ec9bc1e204fd · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3672-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00323-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. B. (G. B.) skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėjas G. B. (toliau – ir G. B., ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 2-11) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 15 330 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 17 d. (b. l. 5).

Skunde nurodė, kad nuo 2012 m. liepos mėnesio buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose 1-o lokalinio sektoriaus 1-ame ir 20-ame bÅ«riuose, bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali ploto norma, didžiÄ jÄ dalį ploto užėmė baldai. Gyvenamosiose patalpose trÅ«ko inventoriaus. Prausykloje, sanitariniame mazge bei duÅ¡e trÅ«ko sanitarinių įrenginių. Sanitarinėse patalpose nebuvo guminių kilimėlių, grotelių, sanitarinis mazgas netinkamai atitvertas.

Dušo patalpose nebuvo įrengti muilo bei šampūno dozatoriai. Pareiškėjas nurodė, kad yra neįgalus, o dušo patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems. Kamerose nebuvo įrengto laisvalaikio ir poilsio kambario, nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas,  priešgaisrinės saugos sistemos. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, laikydavosi drėgmė, būdavo šalta, buvo buitinių parazitų. Teigė, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotas buvo per mažas.

Nurodė, kad nuo rugsėjo 24 d. bÅ«ryje vyksta kapitalinio remonto darbai, dėl kurių kaupiasi dulkės, girdimas baisus triukÅ¡mas, jaučiamas nemalonus kvapas. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, LR Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovės veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, emocine depresija, dvasiniais ir psichologiniais iÅ¡gyvenimais, padidėjusia fobija, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 15 330 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau- ir Alytaus PN) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 21-30) bei papildomuose dokumentuose (b. l. 86-88) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktų nustatyta minimali ploto norma. Atsakovės atstovas teigia, kad Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato gyvenamojo ploto skaičiavimo su baldais ar be jų.

Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio 7 d., vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.

Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktÄ Nr. PA-309, kurio iÅ¡vadoje pažymėjo, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Atsakovės atstovas nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) reikalavimais ir užtikrina, kad šiltuoju metų laiku bendrabučio tipo patalpose oro temperatūra būtų 18 °C - 28 °C, šaltuoju metų laiku gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu būtu 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laiku 0,15 m/s, šaltuoju – 0,05 – 0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau.

Teigė, jog bendrabučio tipo patalpos ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus. Sanitariniai 8, 17, 19 būrių mazgai yra atskiri nuo miegamųjų patalpų, tualetai atskirti ne mažesnėmis, kaip 1,5 metro aukščio sienelėmis. Teigė, kad pasivaikščiojimo kiemų plotų galiojantys teisės aktai nereglamentuoja. Nurodė, kad poilsio kambariai bei patalpos rūbams bei batams džiovinti buvo įrengtos. Nuo 17.00 val. iki 7.00 val. nuteistieji yra rakinami, tačiau rakinami ne miegamieji, o aukštai.

Akcentavo, kad iki 2016 m. gruodžio 27 d. Alytaus PN buvo sudarę sutartį su V. M. IÄ®, nuo 2016 m. gruodžio 27 d. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi, įstaigoje pagal poreikį atliekami dezinfekcijos ir deratizacijos darbai, Å¡ios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, pagal poreikį. Teigė, jog ginčo laikotarpiu Socialinės globos sektoriuje buvo atliekami patalpų remonto darbai, tačiau jie buvo vykdomi tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos po vienÄ , todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo jausti dažų, pjaunamo metalo kvapo, ar dulkių.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodė, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis. Atsakovės atstovas prašė taikyti trejų metų senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 17 d. patirtÄ neturtinę žalÄ .

Atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kėjas siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kuriÄ jis patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 17 d.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų jautė jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, kančias, depresijÄ , akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimÄ teisių pažeidimÄ , tačiau skundÄ teismui parengė ir iÅ¡siuntė 2019 m. vasario 12 d. (paÅ¡to žyma ant voko, b. l. 16). PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2016 m. vasario 12 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2016 m. vasario 12 d. atmestina kaip nepagrįsta. Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingi ir analizuotini pareiÅ¡kėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, kad jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į Å¡ias bendrabučio tipo gyvenamÄ sias patalpas: nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. birželio 2 d. – į 1-o lokalinio sektoriaus 1 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio plotas 33,88 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 4,23 kv. m (33,88/8) ploto, nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2017 m. vasario 1 d.

– į 1-o lokalinio sektoriaus 1 bÅ«rio 3 miegamÄ jį, kurio plotas 42,66 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,87 kv. m (42,66/11) ploto, nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d. į 1-o lokalinio sektoriaus 1 bÅ«rio 2 miegamÄ jį, kurio plotas 42,66 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,87 kv. m (42,66/11) ploto, nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 14 d., taip pat nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. bei nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. - į 8-o lokalinio sektoriaus 18 bÅ«rio 9 miegamÄ jį, kurio plotas 35,00 kv. m., jame įrengta 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,88 kv. m (35,00/9) ploto, nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į socialinės globos sektoriaus 2-o bÅ«rio 9 miegamÄ jį, kurio plotas 36,63 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,33 kv. m (36,63/11) ploto, nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į socialinės globos sektoriaus 2-o bÅ«rio 2 miegamÄ jį, kurio plotas 21,16 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,52 kv. m (21,16/6) ploto, nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. sausio 17 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į socialinės globos sektoriaus 2-o bÅ«rio 5 miegamÄ jį, kurio plotas 35,85 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 4,48 kv. m (4,47/8) ploto (b. l. 23, 34-36, 86).

Atsakovės atstovo pateikti raÅ¡ytiniai duomenys apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , jos plotÄ bei įrengtų miegamųjų vietų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ . Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių (b. l. 23, 34-36, 83), kurie patvirtina, jog nuteistasis ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į konkrečias patalpas.

PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog 1 lokalinio sektoriaus 1 bÅ«rio 3 patalpų plotas apie 28 kv. m. ir jose gyveno 12 nuteistųjų, todėl jam teko mažesnė nei teisės aktai numato 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, nepateikė. Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ , ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų; nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su netinkamu gyvenamosios patalpos aprÅ«pinimu baldais. Pažymėjo, kad neturėjo kur laikyti asmeninius drabužius ir daiktus. TrÅ«ko sanitariniuose mazguose klozetų, pisuarų, kriauklių. Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos) bei nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusias Aprūpinimo normas (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos), patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, numatyta, kad bendrabučio tipo patalpoje vienam asmeniui turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė/kėdė/suolas (pagal poreikį), stalas, sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po du kabliukus asmeniui).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Alytaus PN patalpos inventoriumi iki 2017 m. sausio 1 d. buvo aprÅ«pintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 ir nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktai paaiÅ¡kinimais.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Alytaus PN administracijÄ dėl baldų trÅ«kumo. PareiÅ¡kėjas skunde nekonkretizavo, kiek ir kokių baldų trÅ«ko, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų gyvenamojoje patalpoje trÅ«kumo laikytini deklaratyviais ir atmetami. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog trÅ«ko sanitarinių įrenginių. 2004 m. AprÅ«pinimo normose numatyta, kad 1 praustuvė turi bÅ«ti skiriama deÅ¡imčiai asmenų, 1 klozetas arba 1 unitazas – dvylikai asmenų, Å¡is normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos), 2017 m.

Aprūpinimo normose atitinkamai numatyta, kad 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų, 1 klozetas arba pisuaras – ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

27) ir 2019 m. gegužės 7 d. rašte dėl patikslintų duomenų pateikimo Nr. 8-4428 (b. l. 87-88) nurodė, jog Alytaus PN 1-o lokalinio sektoriaus prausykloje įrengta 12 praustuvių, tualete – 5 klozetai ir 4 pisuarai, 2 būrio prausykloje – 8 praustuvės, 4 praustuvės kojoms, tualete – 7 unitazai, 7 pisuarai, 1 praustuvas, 5 dušo kabinos, 18 būrio prausykloje – 8 praustuvės, 4 praustuvės kojoms, 7 unitazai, 6 pisuarai, vienas praustuvas, dušo patalpose – 5 dušo kabinos. Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 22 d. 1 lokaliniame sektoriuje bausmę atliko 130 nuteistųjų, nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 14 d., taip pat nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. bei nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 18 lokaliniame sektoriuje bausmę atliko 77 nuteistieji, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. sausio 17 d. socialinės globos sektoriaus 2 būryje bausmę atliko 61 nuteistasis (b. l. 23, 27, 87-88).

Minėti įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog unitazų, pisuarų ir praustuvių skaičius 16 bÅ«ryje iki 2017 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, neatitiko 2004 m. AprÅ«pinimo normose numatytus materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvus dėl ko galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių. Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog nebuvo laisvalaikio kambarių, įstaigoje neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte numatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, 5.9 punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiama batų ir drabužių džiovykla. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus PN 1, 4 ir 5 būrių (1 lokalinio sektoriaus, 1 aukštas , bendrabutis Nr.

2) skalbykla bei drabužių ir avalynės džiovyklos buvo įrengtos atskirose patalpose, todėl Å¡iose patalpose buvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti rÅ«bus. Å iame aukÅ¡te buvo įrengtas ir poilsio kambarys, kuriuo pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę naudotis (b. l. 26). Atsakovė atstovo argumentus patvirtina ir į bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545) (toliau – ir 2018 m.

Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui yra skirtos rÅ«bų džiovyklos (b. l. 57-59). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie drabužių džiovyklos bei poilsio kambario įrengimÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog bendrabučio tipo patalpose sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, kad dušų patalpoje turi bÅ«ti įrengti duÅ¡o sieteliai, prausykloje – praustuvės, tualete – klozetai arba unitazai, tačiau nei Å¡is, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja sanitarinių patalpų, praustuvių ar tualetų konstrukcinių ypatumų. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog 1-o lokalinio sektoriaus sanitariniai mazgai yra įrengti atskirai nuo miegamųjų patalpų, tualetai atskirti 2 metrų aukščio pertvaromis, tualetuose yra įrengtos 1,5 metrų aukščio durys (b. l. 27).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT), formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Įvertinus nustatytas aplinkybes (kad unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgiant į vėliausiÄ LVAT praktikÄ darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms, pripažinti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl netinkamo tualetų įrengimo atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡o patalpų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, juose nebuvo guminių kilimėlių, grotelių, nebuvo įrengti muilo bei Å¡ampÅ«no dozatoriai. 2004 m. AprÅ«pinimo normose buvo numatyta, jog duÅ¡o patalpose įrengiami kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. 2017 m.

AprÅ«pinimo normų 13 punkte nustatytas duÅ¡o patalpų inventorius: duÅ¡o čiaupai (galvutės); suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė; kilimėlis arba grotelės (1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos); veidrodis; sieninė pakaba drabužiams; lentynėlė higienos priemonėms. Alytaus PN atsiliepime į skundÄ (b. l.

26) nurodė, kad įstaiga vadovavosi 2004 m. bei 2017 m. Aprūpinimo normų reikalavimais. Į byla pateiktos dušo patalpų fotonuotraukos (b. l. 52-55), patvirtina, kad įrengtos dušo patalpos atitinka visus teisės aktų reikalavimus, patalpos yra tvarkingos, jose yra visas būtinas inventorius, įskaitant ir kilimėlius, dušo persirengimo patalpoje prie kiekvienos sėdimo vietos yra medinės grotelės. Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas, naudodamasis dušu, dėl slidžių grindų būtų patyręs kokių traumų, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Alytaus PN administracijÄ nesikreipė, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad Alytaus PN duÅ¡o patalpų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų duÅ¡o patalpų, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Alytaus PN patalpos yra avarinės bÅ«klės, viskas byra, krenta, viskas supuvę, surÅ«diję. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos norma HN 134:2015 nenustato, kaip dažnai turi bÅ«ti atliekamas remontas. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo, kad Alytaus PN yra blogos bÅ«klės ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, sietino bÅ«tent su Å¡iais pažeidimais.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjas savo teiginiams pagrįsti pateikė pastato 2008 m. vasario 27 d. pripažinimo avariniu aktÄ (b. l. 14-15). Teismas konstatuoja, kad Å¡is aktas suraÅ¡ytas prieÅ¡ 10 metų iki ginčo laikotarpio, taigi negali pagrįsti pastato bÅ«klės ginčo laikotarpiu, be to, jame nėra konstatuota, kad Alytaus PN pastatas yra avarinės bÅ«klės, nurodant, jog jis yra blogos bÅ«klės, kas savaime nepatvirtina aplinkybės, jog pastatas netinkamas gyventi.

Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12) (b. l. 60-62 konstatuota, jog bendrabučio Nr. 2 patalpoms reikalingas kapitalinis remontas, tačiau Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta. PareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini tik subjektyvia jo paties nuomone ir hipotetinėmis prielaidomis, todėl yra atmestini. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, jog duÅ¡o, tualeto bei gyvenamosiose patalpose buvo netinkama ventiliacija, kaupėsi drėgmė.

Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Remiantis bylos duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus, mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, duÅ¡o patalpose. Tai patvirtina Visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545) užfiksuoti patikrinimo rezultatai (b. l. 57-62).

Teismas vertina, kad toks patalpų vėdinimo būdas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas sprendžia, kad G. B. nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad šaltuoju metu sezonu patalpose būdavo šalta.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 35–65 proc., Å¡altuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C. Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatÅ«rÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Alytaus PN laikotarpiu, tačiau nurodė, kad Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visa parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normas, visuose pataisos namuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių ir tarakonų. Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2016 m. sausio 29 d.

Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 157 su V. M. individualia įmone (b. l. 44-47) bei 2016 m. gruodžio 27 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 157 su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (b. l. 48-50). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN įmonės paslaugomis naudojosi pastoviai, pagal poreikį. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai buvo nevykdomi, ar vykdomi netinkamai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Alytaus PN vyksta kapitalinio remonto darbai, dėl kurių kaupiasi dulkės, girdimas baisus triukÅ¡mas, jaučiamas nemalonus kvapas. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l.

28) nurodė, kad socialinės globos sektoriuje ginčo laikotarpiu buvo atliekami remonto darbai, tačiau jie buvo vykdomi tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos ne daugiau, kaip po vienÄ , todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo jausti dažų, pjaunamo metalo kvapo, ar dulkių. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, todėl jais remiasi. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl remonto darbų, vykdytų socialinės globos sektoriuje, vertinami kaip nepagrįsti nustatytais bylos duomenimis ir deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, todėl atmetami.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis yra neįgalus, vaikÅ¡to tik su lazdele, teigė, jog Alytaus PN duÅ¡o, sanitarinio mazgo patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, todėl jo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo ypatingai apsunkintos. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems, be kita ko, sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymÄ nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 8 d.). Įstatyme taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sÄ lygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis iÅ¡tekliais, savarankiÅ¡kumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris suprantamas, kad neįgalieji turi bÅ«ti nuolat skatinami bÅ«ti savarankiÅ¡ki (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 5, 6 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimu laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2026 m. birželio 1 d. pareiškėjui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b. l. 13). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo paskirtas gyventi į socialinės globos sektorių, kuris yra skirtas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems dėl turimos fizinės negalios, lėtinių ligų, amžiaus ar kitų priežasčių reikalinga kitų asmenų pagalba buityje ar savitarnoje (b. l. 23).

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. bÅ«tų kreipęsis į Alytaus PN administracijÄ dėl to, kad jam sunku ar jis negali pasinaudoti duÅ¡o patalpose ar sanitariniuose mazguose esančiais įrenginiais, ar, kad jam reikalinga Alytaus PN pareigÅ«nų pagalba. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, kad duÅ¡o, sanitarinio mazgo patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, tačiau Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 1-as lokalinis sektorius, buvo rakinamas nuo 17 val. iki 7.00 val., todėl sumažėjo judėjimo laisvė. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalį, pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nurodoma, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 732 punktÄ , iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Taigi, pareiÅ¡kėjas, kartu su kitais nuteistaisiais, gali bÅ«ti rakinami gyvenamosiose patalpoje, ir tai neprieÅ¡tarauja BVK 70 straipsnio 7 daliai, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡pildytos Vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nurodytos sÄ lygos (galimybe pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens, iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, patalpose nebuvo jokio pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko. Teismas pažymi, kad, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančios iÅ¡kvietimo sistemos nebÅ«tų galėjęs iÅ¡sikviesti pagalbos (pareigÅ«nų), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ir kankinančios, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautė didžiulį diskomfortÄ , pasitikėjimo savimi sumažėjimÄ , tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog kalinimo sÄ lygos Alytaus PN galėtų bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (sanitariniuose mazguose ginčo laikotarpį trÅ«ko inventoriaus), pažeidimo trukmę ir mastÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 15 330 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT (žr. pvz., 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2295-442/2018), gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo G. B. (G. B.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo G.

B. (G. B.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas laikotarpiais nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. sausio 17 d. buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Irena Varžinskienė