2025-10-08 Nr. AB-16379-3-63-3-01089-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1168-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01089-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2025 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. ADI-62 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VDI pradėti patikrinimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui dėl galimo nelegalaus darbo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas.

Nurodė, kad iš pareiškėjos skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog VDI Sprendime, išnagrinėjusi pareiškėjos 2025 m. liepos 24 d. skundą dėl galbūt netinkamų VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus pareigūnų veiksmų, konstatavo, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, o VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas – vyr. darbo inspektorius V. R. ir vyr. darbo inspektorė M. K., vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose ir pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų nepažeidė, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 3 punktu ir 10 straipsniu, nusprendė administracinę procedūrą baigti.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinančią, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo dėl galimai netinkamų veiksmų atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Taigi laikomasi pozicijos, kad raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių.

Teismas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti kaip nesukeliantį pareiškėjai teisinių pasekmių. Atsisakęs priimti pagrindinį skundo reikalavimą, teismas atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Taigi vien dėl to, kad Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, savaime negali būti vertinama, jog jis sukelia teisines pasekmes pareiškėjai.

III. Pareiškėja J. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir tenkinti bei priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Teigia, kad teismas, nutaręs atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, paneigė pareiškėjos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Pareiškėja teigia, kad teismo argumentai yra prieštaringi – teismas nutartyje nurodė, jog skundžiamas aktas ar veikimas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teismo nurodyta aplinkybė, kad VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus pareigūnai vykdė pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose ir pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų nepažeidė, todėl nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių, tačiau teismas neatsižvelgė į VDI nuostatų 8 punktą. VDI, siekdama pagrindinių savo tikslų, neužtikrino pareiškėjos konfidencialumo, taip sukeldama pareiškėjai teisines pasekmes. Šią aplinkybę įrodo 2025 m. rugpjūčio 18 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ gautas raštas tarpininkaujant Administracijos departamento Transporto skyriui, jog išnagrinėję persiųstą VDI skundą pradeda susidorojimą su pareiškėja, atlieka aktyvius susidorojimo veiksmus, pareiškėjai sukeliant teisines pasekmes.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota prieš persiunčiant jos skundą darbdaviui, kuris ir yra įtariamas dėl nelegalaus darbo. Pareiškėja būtų priėmusi sprendimą ir neleidusi VDI šio skundo persiųsti. Tokia galimybė iš pareiškėjos buvo atimta ir to pasekmė –jos atžvilgiu buvo imtasi akivaizdžių teisinių veiksmų, sukeliančių jai teisines pasekmes. Tai įrodo tiek 2025 m. rugpjūčio 18 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ raštas, tiek ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. atsiųstas pareiškėjos darbdaviui uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Avibus“ raštas.

Teismo argumentai, jog pareiškėjai Sprendimas nesukėlė teisnių pasekmių, yra paneigti. Pareiškėja skunde nurodė, kad VDI darbuotojas, persiųsdamas (veikimu) skundą dėl nelegalaus darbo būtent darbdaviui, kuris skundžiamas kaip nelegalus darbdavys, sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes, t. y. neužtikrino konfidencialumo. Administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas prašymų (skundų), kuriais siekiama pažeistų teisių (interesų) apgynimo. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad skunde nurodė aplinkybę (veikimą), jog darbuotojas A. E., dirbantis VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, pasikabinęs ant kaklo kažkokį pažymėjimą (kuris nėra tarnybinis pažymėjimas, kaip bandoma įteigti pareiškėjai), išduotą Administracijos, nors realiai Administracijoje nedirba. Faktą, kad VšĮ darbuotojas dirba tik VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ patvirtino savo rašte VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas – vyr. inspektorius V. R. ir vyr. darbo inspektorė M. K.. Tačiau fakto, kad asmuo A. E. dirba Klaipėdos miesto savivaldybėje, iš esmės VDI darbo inspektoriai netyrė. Skundo pateikimo pagrindas ir buvo nustatyti, ar asmuo A. E. dirba Klaipėdos miesto savivaldybėje ir yra pavaldus Administracijos direktoriui, ir, ar teisiškai A. E. gali turėti Administracijos direktoriaus išduotą pažymėjimą.

Teismas nepateikė savo pozicijos, kodėl VDI negarantavo pareiškėjai konfidencialumo, atskleidę pareiškėjos asmens tapatybę pažeidė pareiškėjos teises ir laisves, bei pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) užtikrinantis asmenų apsaugą. Pareiškėja supranta, kad teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu. Todėl VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo priimtas sprendimas persiųsti pareiškėjos skundą darbdaviui, kuris įtariamas dėl galbūt nelegalaus darbo, pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas pareiškėjos atžvilgiu.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), jo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai. Taigi nagrinėjamu atveju VDI turėjo pagrįsti, kodėl ji nusprendė persiųsti sprendimą Administracijai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas Todėl, vadovaujantis Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu ir priimti pareiškėjos skundą nagrinėti teisme.

Pareiškėja vertina, kad VDI darbuotojai Sprendimo neargumentavo ir nepaaiškino savo teiginių, kodėl nutarė persiųsti jos skundą Administracijai.

Teismo nutartis atsisakyti priimti skundą turi būti panaikinta, nes yra neteisėta, pažeidžia jos teises ir įstatymų saugomus interesus.

Pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Sustabdyti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ reikalavimą nurodyti atsakingą asmenį, kuriam pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai, duomenų pateikimą.

Pareiškėja teigia, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jai bus padaryta neatitaisoma žala. Nesupranta, kaip VšĮ, kurioje nedirba nei vienas savivaldybės tarnybos pareigūnas, pradeda pareiškėjos atžvilgiu tyrimą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 14 straipsnio 4 dalies pagrindu. Keista, kad VšĮ darbuotojai, nebūdami „savivaldybės tarnybos pareigūnais“ KTK 14 straipsnio 4 dalies pagrindu pradeda pareiškėjai tyrimą. Tokiais veiksmais sukelia teisines pasekmes pareiškėjos atžvilgiu ir VšĮ imasi aktyvių veiksmų dėl to, jog pareiškėja parašė VDI pranešimą dėl galbūt nelegalaus darbo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad VDI inspektoriaus Sprendimas, kuriuo, išnagrinėjusi pareiškėjos 2025 m. liepos 24 d. skundą dėl galbūt netinkamų VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus pareigūnų veiksmų, VDI nusprendė administracinę procedūrą baigti, nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad turi teisę administraciniam teismui skųsti VDI Sprendimą, priimtą vykdant administracinę procedūrą dėl VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus tarnautojų veiksmų teisėtumo. Teigia, kad teismui atsisakius priimti jos skundą, buvo paneigta jos teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VDI buvo gautas pareiškėjos skundas dėl galbūt netinkamų VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus pareigūnų veiksmų. VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų skyriaus 2025 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. ADI-62 „Dėl 2025-07-24 skundo“ (toliau – ir Išvada), be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjos netenkina VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. R. 2025 m. liepos 23 d. atsakymas, kuriuo 2025 m. liepos 19 d. pareiškėjos skundas buvo persiųstas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Šioje Išvadoje pateiktas siūlymas administracinę procedūrą dėl galbūt netinkamų VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo – V. R. ir vyr. darbo inspektorės M. K. veiksmų baigti, konstatuojant, kad VDI pareigūnai vykdė savo teises ir pareigas VDI veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka ir pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų nepažeidė.

VDI skundžiamu Sprendimu, atsižvelgdama į atlikto tyrimo išvadas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu nusprendė: 1) konstatuoti, kad 2025 m. liepos 24 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, o VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas – vyr. darbo inspektorius V. R. ir vyr. darbo inspektorė M. K., vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose ir pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidė; 2) vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 3 punktu ir 10 straipsniu, administracinę procedūrą baigti. Atitinkamai šiame sprendime nurodyta, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Sprendimas yra administracinės procedūros sprendimas.

Kadangi VDI, kuriai nustatytas funkcijas vykdo, be kita ko, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, yra viešojo administravimo subjektas, jos veiklą reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), bet ir VAĮ.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 2 dalį, administracinės procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimas yra administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. Atitinkamai to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. To paties straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti. VAĮ III skyrius reglamentuoja administracinės procedūros ypatumus, pagal kuriuos, be kita ko, nustatyta, kad asmuo, dėl kurio galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę gauti administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 22 str. 7 d.).

VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą) tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismu.

Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. To paties įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui; vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Aptartą teisinį reguliavimą įvertinus nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Sprendimas yra administracinės procedūros sprendimas, priimtas vykdant administracinę procedūrą pagal pareiškėjos skundą dėl pareiškėjos pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju, kaip galima suprasti iš byloje pateiktos Išvados bei pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo argumentų, pareiškėja neprašė inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galbūt neteisėtų VDI pareigūnų veiksmų, nagrinėjusių pareiškėjos skundą. Pareiškėja skundą VDI pateikė dėl VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. R. 2025 m. liepos 23 d. atsakymo, kuriuo 2025 m. liepos 19 d. pareiškėjos skundas buvo persiųstas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja su skundu kreipdamasi į VDI siekė inicijuoti tarnybinį patikrinimą VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyti priimti skundą galima, be kita ko, tik tokiu atveju, jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių. Atitinkamai nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog skundžiamas VDI Sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi skundo priėmimo klausimą iš esmės įpareigotas spręsti pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pagal kompetenciją perduodant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Administracijos ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Sustabdyti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ reikalavimą nurodyti atsakingą asmenį, kuriam pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai, duomenų pateikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra išspręstas pareiškėjos skundo priėmimo klausimas, šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė