eaf25eed-4fd1-44f6-a8dc-2f1dbd50f2ef · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-397/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18417-2022-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Svetlanos Jurgaitienė, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Ritai PoÅ¡kienei, nuteistojo D. M. gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė - areÅ¡tÄ 45 (keturiasdeÅ¡imt penkioms) paroms. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo D. M. sulaikymo dienos. D. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta nepakeista, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 gegužės 23 d., apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė bei du kartus įspyrė nukentėjusiajai R. L. į veidÄ , taip padarydamas kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kas nukentėjusiajai R. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad iÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, jog kaltinimas, pareikÅ¡tas D. M. nukentėjusiajai R. L. sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. praÅ¡o, panaikinti 2022 m. lapkričio 17 d. d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . 3.1. Skunde nurodė, jog nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ ir vertindamas surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nukrypo tiek nuo suformuotos teismų praktikos, tiek padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , tiek netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Skunde pažymima, jog iÅ¡ nuosprendžio teksto galima suprasti, jog pirmosios instancijos teismui, nepavykus surinkti tiesioginių įrodymų, kad D. M. atliko kaltinime nurodytus veiksmus kaltę grindė prielaidomis bei visas abejones vertino nuteistojo nenaudai taip pažeisdamas in dubio pro reo principÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados dėl D. M. kaltės nėra pagrįstos įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, todėl esant tokioms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis yra naikintinas. 3.2.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog D. M. duodamas parodymus iÅ¡samiai nurodė gegužes 23 d. įvykius, tačiau kategoriÅ¡kai neigė smurtavęs R. L. atžvilgiu. Duodama parodymus nukentėjusioji patvirtino, kad su D. M. leido laikÄ parke ir, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau neigia buvusi girta. Kam nuėjo į D. M. butÄ nepaaiÅ¡kino, bet nurodė, kas jis bute atsigulė miegoti. Pažymima, jog nukentėjusiosios duoti parodymai apie D. M. girtumÄ yra prieÅ¡taringi, tai ji teigia, kad jis buvo visiÅ¡kai girtas, tai ji teigia, kad jis buvo iÅ¡gėręs, bet nebuvo visiÅ¡kai girtas.

Nors nukentėjusiosios teigimu, po kurio laiko D. M. prabudęs pradėjo viskÄ aplinkui trankyti, tame tarpe ir jÄ pačiÄ , iÅ¡spyrė jÄ iÅ¡ lovos ir plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, spardė viskÄ , tačiau apelianto teigimu, be nukentėjusios parodymų byloje nėra duomenų patvirtinančių Å¡iuos teiginius. Nukentėjusioji nurodė, kad bandė iÅ¡eiti ir buto, bet D. M. užrakino duris ir neleido. Paklausta, kodėl neišėjo iÅ¡ buto kol D. M. buvo tualete, pateikė atsakymÄ , kad nežinojo kaip atrakinti duris.

Å is teiginys, apelianto įsitikinimu, taip pat kelia abejones, kadangi neįtikėtina, jog nukentėjusioji ne vienÄ kartÄ besilankiusi ir kurį laikÄ gyvenusi jo bute nemokėjo atrakinti durų. 3.3. Skunde nurodoma, jog apklausus liudytojÄ D. L., ji parodė, kad D. M. jai nepatinka, kad ji prieÅ¡taravo, jog dukra bendrautų su Å¡iuo vyru ir pastoviai apie tai kalbėjosi su ja, t.y. liudytoja neslėpė, kad D. M. atžvilgiu yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi. 2022 m. liepos 11 d. duodama paaiÅ¡kinimus D. L. pasakė, kad dukrai atvykus pas jÄ , ant Raimondos veido matė mėlynių, taip pat pasakė, kad dukra minėjo, jog ir ant kÅ«no yra mėlynių, tačiau jų nerodė. 2022 m. spalio 20 d. duodama parodymus teisme liudytoja iÅ¡ pradžių teigė, kad gegužės 23 d. dukrai atvykus pas jÄ , žymių ar mėlynių pas dukrÄ nematė, o vėliau nurodė, kad neprisimena kur buvo mėlynės. Paklausus liudytojos apie nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę ir vartojamus vaistus, liudytoja atsisakė atsakinėti į Å¡iuos klausimus. 3.4.

Skunde pažymima, jog byloje gauta specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad R. L. nustatyta kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Taigi, Valstybės teismo medicinos tarnybai atliekant nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mÄ sto nustatymÄ buvo rastas tik vienas sužalojimas. Tai, nuteistojo teigimu, paneigia nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jis gegužės 23 d. jÄ trankė į įvairias jos kÅ«no vietas. Žinant, kad nukentėjusioji parodė, jog D. M. vienÄ kartÄ delnu sudavė jai į žandÄ ir du kartus kojÄ Ä¯ deÅ¡inę kaktos pusę, lieka neaiÅ¡ku, kodėl neaptikta Å¡ių smÅ«gių žymių, kadangi vertinant R.

L. paaiÅ¡kinimus, smÅ«giai koja buvo pakankamai stiprÅ«s ir nuo jų nukentėjusioji nukrito ant lovos. Nors specialisto iÅ¡vada R. L. yra nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau kas jį padarė, byloje nėra nustatyta, kadangi priežastinis ryÅ¡is tarp nustatyto nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo ir neva D. M. suduotų smÅ«gių, nėra nustatytas. Taip pat nėra nustatytų kitų sužalojimų apie kuriuos kalbėjo nukentėjusioji ir liudytoja. Skundo autoriaus teigimu, nepaisant prieÅ¡taringų parodymų, neatsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ , kuri paneigia nukentėjusiosios versijÄ , pirmos instancijos teismas konstatavo, kad D.

M. kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. Tačiau su šia teismo pozicija apeliantas nesutinka.

4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ nepateikta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos esančias aplinkybes bei surinktus duomenis, todėl nepagrįstai nustatė, jog D. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog D. M. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta.

Pripažindamas D. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu D. M. veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D.

M. kaltės. Dėl įrodymų vertinimo 7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

8. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia D. M. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo iÅ¡tirti nepažeidžiant jų tiesioginio iÅ¡tyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

9. D. M. viso proceso metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino teigdamas, jog tarp jo ir nukentėjusiosios R. L. 2022 m. gegužės 23 d. jokio konflikto nebuvo, jie tÄ dienÄ leido laikÄ kartu, buvo parduotuvėje, ėjo pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ namus, taip pat leido laikÄ parke, neprisimena, kad bÅ«tų kÄ blogo padaręs nukentėjusiajai. Patvirtino, kad jis buvo tÄ dienÄ iÅ¡gėręs ir neatsimena, kad bÅ«tų sudavęs R. L. ar jÄ spardęs. Apeliaciniame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl jo kaltės nėra pagrįstos įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje.

Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme iÅ¡samiai iÅ¡tirti įrodymai, jų visuma, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog D. M. 2022 gegužės 23 d., apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė bei du kartus įspyrė nukentėjusiajai R. L. į veidÄ , taip padarydamas kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kas nukentėjusiajai R.

L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å ias aplinkybes patvirtina iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nukentėjusiosios R. L. parodymai, kurie kartu su liudytojos D. L. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G972/2022 (02) (t. 1, b. l. 42 – 43), kitų objektų apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėtas ir apraÅ¡ytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as (t. 1, b .l. 44 – 47), 2022 m. gegužės 24 d. nukentėjusiosios protokolu-pareiÅ¡kimu (t. 1, b. l.

11) ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Aptarti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais bÅ«dais. Å ių įrodymų visumos analizė pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl D. M. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

10. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusioji R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas pirmosios instancijos teisme pakankamai nuosekliai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes bei parodė, kad 2022 m. gegužės 23 d., apie 14-16 val., ji nuėjo į D. M. namus, jis buvo iÅ¡gėręs, ji buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėrusi. Nuėjus į jo namus, D. M. atsigulė ir užmigo. Apie 18val. jis atsibudo, kažkÄ jai pasakė, iÅ¡spyrė jÄ iÅ¡ lovos, atsikėlė, pradėjo viskÄ spardyti. Jis pasakė jai kažkÄ neriÅ¡laus, nesuvokiamo ir pradėjo jÄ spardyti.

Ji supyko ir norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ jo namų, bet jis jos neiÅ¡leido, užrakino duris ir nuėjo į tualetÄ . Ji nepagalvojo, kad gali iÅ¡ tų namų pabėgti, nežino, kaip rakinasi to buto durys. Jis sugrįžo, trenkė jai per veidÄ taip, kad net iÅ¡krito vienas jos auskaras. Po to, jis du kartus spyrė jai į kaktÄ , nuo smÅ«gių ji nukrito ant lovos. Tada jis pasiÅ«lė eiti į parduotuvę, ji sutiko. Jie ėjo link parduotuvės „IKI“, pakeliui sutiko bendrÄ draugÄ . D. M. su draugu nuėjus į parduotuvę, ji sėdo į autobusÄ ir nuvažiavo pas savo mamÄ Ä¯ namus.

Mama pamatė mėlynę ant jos veido prie kairės akies, pasiÅ«lė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai. Netikėti nukentėjusiosios duotais parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes viso proceso metu ji davė iÅ¡samius bei nuoseklius parodymus, jos parodymai atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nebuvo prieÅ¡taringi. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios duoti parodymai apie D. M. girtumÄ yra prieÅ¡taringi, kadangi vienu metu ji nurodė, kad jis buvo visiÅ¡kai girtas, vėliau jau teigė, kad buvo iÅ¡gėręs, bet nebuvo visiÅ¡kai girtas, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog nors nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo visiÅ¡kai tapatÅ«s, analogiÅ¡ki, tačiau tai neduoda pagrindo jų vertinti kaip prieÅ¡taringus, nepatikimus ir jais nesivadovauti.

Pažymėtina, jog teismas nukentėjusiosios parodymus vertino nesuteikdamas jiems iÅ¡skirtinumo, o kartu su kitais bylos įrodymais, atsižvelgęs į įvykių eigÄ , į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , jų loginį ryšį, t. y. vertino visų įrodymų visumÄ . Abejoti R. L. nurodytomis aplinkybėmis, dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, teismui nebuvo jokio pagrindo. Tai, kad yra pagrindas tikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kad jÄ sumušė bÅ«tent D. M. rodo ir jos elgesys po įvykio.

Pažymėtina, jog tÄ pačiÄ dienÄ po įvykio, ji iÅ¡ karto nuvyko pas savo mamÄ D. L., kuriai papasakojo, kad jÄ sumušė D. M. ir mamai pasiÅ«lius raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai ji iÅ¡kvietė policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ apie jos sumuÅ¡imÄ . Å ias aplinkybes, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta D. L., kuri parodė, kad 2022 m. gegužės 23 d., apie 19 val., pas jÄ Ä¯ namus verkdama ir drebėdama atbėgo jos duktė R. L.. Ji skundėsi, kad D. M. jÄ skriaudžia, muÅ¡a.

Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, jog neprisimena, ar buvo pas dukterį ant veido mėlynės, tačiau pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, perskaičius jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino ir nurodė, kad tuo metu ji geriau atsiminė įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, jog atvykus dukrai į jos namus, ant dukros veido matė mėlynių. Dukra minėjo, kad ir ant kūno yra, tačiau tų mėlynių jai nerodė.

Dukra labai bijojo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nes D. M. jai grasino, teigė, kad jÄ parduos. Kelias dienas po Å¡io įvykio R. L. gyveno pas jÄ , nes bijojo, kad D. gali jÄ nuskriausti. (t. 1, b. l. 36-39). Aplinkybes, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudotas smurtas patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as iÅ¡ kurio matyti, jog pranešėja R. L. nurodė, kad „man vaikinas užstatė „fanarÄ â€œ vakar, ar bÅ«tų čia galima kaip nors iÅ¡sikviesti policijÄ ? nu žodžiu aÅ¡ iÅ¡ jo namų bandžiau pabėgti ir jis mane sumušė" (t. 1, b. l. 44-47).

Be to, nukentėjusiosios parodymus ir tai, kad jai įvykio dienÄ buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. Nr. G972/2022(02), kurioje nurodyta, kad R. L. nustatyta kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis rodo, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku (1 t., b. l . 42-43).

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog specialisto iÅ¡vada nebuvo nustatyta kitų sužalojimų apie kuriuos kalbėjo nukentėjusioji, kas apelianto teigimu paneigia nukentėjusiosios pateiktÄ versijÄ , tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tai, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta tik viena kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke, nepaneigia nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, jog jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas ir kitais nuteistojo smurtiniais veiksmais, kurie nors ir nepaliko žymių ant jos kÅ«no, tačiau neabejotinai galėjo sukelti jai fizinį skausmÄ .

Kaip nurodė ir pati nukentėjusioji dėl D. M. jai suduotų smÅ«gių ji jautė fizinį skausmÄ , į gydymo įstaigÄ iÅ¡ karto nesikreipė, kadangi nematė reikalo ir pavojaus savo gyvybei, galva nesvaigo, jautėsi gerai, tik virÅ¡ kairės akies buvo kraujosruva (t. 1, b. l. 24).

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas D. M. kaltę grindė tik nukentėjusiosios parodymais ir pateikta įvykių versija, taip pat liudytojos D. L. parodymais, kuri yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi nuteistojo atžvilgiu, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios ir tiesiogiai įvykio nemačiusios apklaustos liudytojos parodymus bei jų patikimumÄ vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad bÅ«tent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios, liudytojos D. L. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada, BPC skambučio garso įraÅ¡as bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu metu nukentėjusiosios atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad D. M. smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavus bei du kartus įspyrus nukentėjusiajai R.

L. į veidÄ , buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais (nukentėjusiajai R. L. sukeltu nežymiu sveikatos sutrikdymu). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kurių pakako D. M. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

12. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl D. M. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotos nusikalstamų veikų padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiÅ¡kai atitinka tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas