eaf06b3b-fd3a-431a-bd4e-745699d61596 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Dalia Kursevičienė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-651/2018Teisėjas Valdas Alška                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23607-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nuteistajam V.

G., jo gynėjui advokatui Aliui Galminui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: V. G. muÅ¡damas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2017 m. gegužės 13 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, V. G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vienÄ kartÄ galva smogė N. V. į kaktÄ , sumušė nukentėjusiajam N. V. kaktÄ ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .Plungės apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog jų pakanka iÅ¡vadai, kad V.

G. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nustatęs vienÄ kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, įvertinęs jo charakteristikÄ , sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, nustatant Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies, numatytos už šį nusikaltimÄ , dydį artimÄ vidurkiui (BK 55 str.). Apeliaciniu skundu nuteistojo V.

G. gynėjas advokatas A. Galminas praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, abejonėmis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. FaktiÅ¡kai teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo, jo brolio D. V. ir liudytojų D. N. bei A. A. parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi ir nepatikimi. Teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , visas aplinkybes vertino tik iÅ¡ kaltinamojo pozicijų, todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.Tvirtina, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų kad V.

G. padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ . Anot apelianto, neatitinka nusikalstamos veikos padarymo laikas. Kaltinime nurodyta, kad veika padaryta 16.30 val., tačiau nukentėjusysis ir liudytojai tvirtino, kad apie 14.00 val. Skiriasi visų liudytojų, t. y. nukentėjusiojo ir jo draugų parodymai dėl paties konflikto eigos. Nukentėjusysis nurodė, kad jam bÅ«nant kartu su broliu D. V., D. N. bei A. A., priėjęs neblaivus V. G. trenkė iÅ¡ savo galvos jam į kaktÄ ir nuėjo namo. D. V. visai kitaip nurodė įvykio aplinkybes.

Teigė, kad jie visi susiruošė eiti žvejoti ir varėsi dviračius, pirmas ėjo D. N., antras D. V. ir iÅ¡ paskos N. V.. Kažkas atsitiko D. N. dviračiui ir jis sustojo. Prie jo priėjo V. G. laikė už jo dviračio vairo ir neleido jam pavažiuoti. Po kelių minučių D. N. pasivijo priekyje einantį D. V. ir bÅ«damas netoli namo kampo pamatė kaip V. G. su galva trenkė N. V. į kaktÄ . Liudytojas D. N. nurodė vėl gi skirtingas aplinkybes. Nurodė, kad einant jam pirmam pro V. G. jis sugriebė už dviračio vairo, neleido jam pavažiuoti.

Kai jis buvo priėjęs prie namo kampo, pamatė, kad neina N. V. ir kad jis stovi su V. G.. Suprato, kad kažkas atsitiko ir padėję dviratį kartu su D. V. nuėjo prie jo. D. V. paklausė kas atsitiko, tuomet N. V. atsakė, kad V. G. sudavė jam iÅ¡ galvos smÅ«gį į kaktÄ . Tokie parodymai, pasak apelianto, tik patvirtina, kad nei D. N. nei D. V. nematė paties smÅ«gio sudavimo. Be to, tarp Å¡ių liudytojų nebuvo ir A. A. ir P. M., tačiau nukentėjusysis tvirtino, kad jie buvo ir matė. Apklaustas P. M. patvirtino, kad įvykio nematė, tačiau teismas Å¡ių parodymų visiÅ¡kai neįtraukė į nuosprendį ir jais nesivadovavo.

Nėra įrodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Jei bÅ«tų nukentėjusiajam iÅ¡kilęs kaktoje guzas, tai bÅ«tų susidariusi hematoma. Tai galėtų patvirtinti ekspertas. Liudytojai jokių sužalojimų nematė. Nukentėjusysis nors nurodo, kad kreipėsi į medikus, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Liudytojas P. M. patvirtino, kad nei tÄ dienÄ nei sekančia dienÄ jokių sužalojimų nukentėjusiojo veide nematė. Be to, nors teigia, kad patyrė fizinį skausmÄ , tačiau jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų nereiÅ¡kia.

Liudytojos J. S. ir V. G. patvirtino, kad girdėjo konfliktÄ tarp V. G. ir kieme buvusių N. V., D. V. ir D. N., tačiau jokio smurto nematė. Nurodo, kad nukentėjusysis duoda melagingus parodymus siekdamas padėti draugui A. A., kurį V. G. apkaltino smurtu. GalbÅ«t siekė kitoje byloje sudaryti susitaikymÄ , todėl nepagrįstai apkaltino V. G.. Taigi teismas iÅ¡ esmės rėmėsi prieÅ¡taringais liudytojų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, o visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo liudytojų P. M., V.

G. bei J. S. parodymais. Nurodo, kad Å¡ioje byloje nepakanka pagrįstų ir abejonių nekeliančių duomenų, jog V. G. padarė nusikaltimÄ , o visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, kuris vadovaujantis BPK 328 straipsniu turi bÅ«ti naikinamas. Teismo posėdžio metu prokurorė K. Prialgauskienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamos veikos padarymo laiko nurodė, kad jis nurodytas pagal policijos suvestinėje užregistruoto praneÅ¡imo apie įvykį laikÄ .

Nesutinka, kad buvo norima kerÅ¡yti V. G. ir nurodė, kad A. A. V. G. sumušė tÄ pačiÄ dienÄ nuo 18.00 val. iki 18.30 val., kai V. G. prieÅ¡ N. V. smurtavo dar iki to, apie 16.30 val. Visi liudytojai patvirtino, kad konfliktas įvyko. V. G. agresyvumÄ Ä¯rodo jo elgesys: jis neleido važiuoti D. N. ir laikė jo dviratį bei paties nurodyta aplinkybė, jog norėjo tik pagÄ sdinti ir imitavo smÅ«gį į kaktÄ . Agresyvus elgesys tik įrodo, kad V. G. galėjo įvykdyti savo veiksmus. Nuteistasis V. G. ir jo gynėjas teismo posėdžio metu palaikė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma iÅ¡teisinti nuteistÄ jį neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, jog byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad jis nukentėjusiajam su galva sudavė smÅ«gį į kaktÄ ir taip sukėlė fizinį skausmÄ .Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi bÅ«ti sukeltas vienas iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi Å¡iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius).

Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ . Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, ar nuteistojo atliktus veiksmus galima prilyginti smurtiniam veiksmui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas suduodant jam iÅ¡ galvos į kaktÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks veiksmas atitinka minėto straipsnio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. kitaip smurtavo.Apelianto manymu, byloje nėra įrodyta, jog jis sudavė nukentėjusiajam į kaktÄ , todėl padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog jis padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ .

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Padarytos iÅ¡vados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetÄ . Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių V. G. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo ir teigiama, kad vadovaujantis tik nukentėjusiojo, liudytojų D. N. ir D. V. parodymais, pripažinti V. G. kaltę nebuvo pagrindo, nes jie ne tik suinteresuoti bylos baigtimi, bet ir duoti parodymai yra vienas kitam prieštaringi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, sutinka su apylinkės teismu, kad jais netikėti nebuvo pagrindo.Keliamos abejonės dėl nukentėjusiojo ir liudytojų nurodyto paties nusikaltimo padarymo laiko.

Mano, kad tai esminė aplinkybė, kuri atskleidžia parodymų nenuoseklumÄ ir jų nepatikimumÄ . Sutiktina, kad nusikaltimo padarymo laikas nėra tiksliai ir aiÅ¡kiai nustatytas, kad liudytojų nurodytas laikas skiriasi nuo kaltinime nurodyto laiko, tačiau nesutiktina, jog tai esminė aplinkybė ir verčianti abejoti liudytojų ir nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumu. Nustatyta, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai įvardijo tik apytikslį laikÄ , kuris iÅ¡ esmės sutampa su nuteistojo nurodytu laiku.

Be to, nė vienas nenurodė, kad įvykis tiksliai įvyko 14.00 val. Buvo nurodyta, jog konfliktas įvyko apie 14.30 val., gal apie 15.00 val. ar 16.00 val. Kita vertus, kaip nurodė prokurorė, kaltinamajame akte nurodytas nusikaltimo padarymo laikas yra policijoje gauto praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikaltimÄ laikas. Taigi netiksliai įvardytas nusikaltimo padarymo laikas Å¡iuo atveju situacijos nekeičia ir nesudaro pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu.Apeliaciniame skunde nurodomi ir kiti liudytojų ir nukentėjusiųjų nurodytų įvykio aplinkybių neatitikimai, kurie, anot apelianto, taip pat verčia abejoti jų patikimumu ir teisingumu.

Be to, nurodo, kad iÅ¡ duotų D. N. parodymų matyti, kad paties smÅ«gio sudavimo fakto nematė nei D. N., nei D. V.. Kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais ir konstatuoja, kad abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie sutampa su objektyviais byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo. Nukentėjusysis ir liudytojai D. V. ir D. N. parodė, kad V. G. buvo priėjęs prie N. V.. To neginčija ir pats nuteistasis. Jis iÅ¡ esmės neginčija, kad atliko ir neva smÅ«gio iÅ¡ galvos į galvÄ imitacijÄ , tačiau liudytojų parodymais patvirtinta, kad tai nebuvo imitacija, o prieÅ¡ingai, jis smÅ«giavo iÅ¡ galvos į N. V. kaktÄ , dėl to N. V. paraudo kakta ir iÅ¡kilo guzas.

D. V. nurodė, kad jis tikrai matė, kad smÅ«gis buvo, jo parodymai nekito. Liudytojas A. A. taip pat patvirtino, kad smÅ«gis tikrai buvo. Nors D. N. paties įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad matė paraudusiÄ N. V. kaktÄ . Neatitikimų tarp Å¡ių nurodytų aplinkybių nenustatyta. FaktÄ , kad tikrai buvo smÅ«giuota netiesiogiai patvirtina ir iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas garso įraÅ¡as, kuris patvirtina, kad D. V. iÅ¡ karto po įvykio pranešė, jog jo broliui įdaužė kaimynas iÅ¡ galvos į galvÄ .

Todėl netikėti jų parodymų patikimumu, kurie iÅ¡ esmės nekito nuo pat pradžių, nėra pagrindo. Kita vertus, abejonių dėl parodymų teisingumo nekyla ir dėl to, kad kitos nurodytos su įvykiu susijusios aplinkybės taip pat atitinka nuteistojo ir liudytojų parodymus. Nukentėjusysis nurodė, kad V. G. išėjo namo ir nepanoro bendrauti su policija. Å ios aplinkybės neginčijo ir pats nuteistasis bei patvirtino apklausti policijos pareigÅ«nai. Taigi nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės vienas kitam neprieÅ¡taraujantys parodymai, leido atskleisti įvykio sekÄ , todėl jais netikėti kolegija neturi pagrindo.

Nustatyta, kad neatitinka nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, susijęs su eile kaip jie varėsi dviračius, tačiau toks neatitikimas neturi itin didelės reikÅ¡mės parodymų patikimumui ir teisingumui. IÅ¡ parodymų matyti, kad vienas kitÄ lenkė, be to, D. N. nors nurodė, kad už jo ėjo N. V., tačiau nebÅ«tinai galėjo pamatyti, kaip D. V. aplenkė brolį N. V.. Kita vertus, neaiÅ¡ku kokį konkrečiai momentÄ nurodė nukentėjusysis ar abu liudytojai. Abejoti parodymų patikimumu nesudaro ir aplinkybė, jog tik nukentėjusysis nurodė, kad įvykį matė ir A.

A.. A. A. nurodė, kad jis buvo kieme maždaug apie 13 m. nuo N. V., pamatęs, kad V. G. sudavė smÅ«gį, jis į konfliktÄ nesikiÅ¡o, nuėjo pas P. M.. Liudytojai D. V. ir D. N. prie nukentėjusiojo priėjo tik po smÅ«gio sudavimo į galvÄ , todėl nebÅ«tinai turėjo pamatyti A. A., kuris buvo nuėjęs pas P. M.. Dėl liudytojų V. G., J. S. ir P. M. parodymų nurodytina, kad nė vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nematė, kad buvo suduota į galvÄ , nepatvirtino, kad matė nukentėjusiojo paraudusiÄ kaktÄ ar panaÅ¡iai, tačiau nė vienas iÅ¡ jų tiesiogiai prie nukentėjusiojo iÅ¡ karto po įvykio nebuvo priėję, nebendravo ir po to.

P. M. nurodė, kad su N. V. bendravo gal po dviejų, trejų dienų (t. 2, b. l. 34), todėl nebÅ«tinai turėjo pamatyti paraudimÄ kaktoje ar guzÄ . Ekspertizė nukentėjusiajam taip pat atlikta po kelių dienų ir nebuvo nustatyta objektyvių sužalojimo žymių veido srityje (t. 1, b. l. 100). Taigi remtis Å¡ių liudytojų parodymais, kaip paneigiančiais padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas neturėjo jokio pagrindo. Atmestini ir skundo argumentai, jog nukentėjusysis norėjo atkerÅ¡yti V. G. už tai, kad jis parašė pareiÅ¡kimÄ dėl A.

A. panaudoto smurto prieÅ¡ jį. VisiÅ¡kai pagrįstai apylinkės teismas tarp A. A. ir V. G. įvykusio konflikto nesusiejo su Å¡iuo įvykiu, nes jis įvyko po to, kai V. G. sukėlė fizinį skausmÄ N. V.. Be to, apie įvykį iÅ¡ karto buvo praneÅ¡ta pagalbos telefonu, todėl manyti, kad N. V. tik norėdamas atkerÅ¡yti V. G. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra pagrindo. Kita vertus, ikiteisminis tyrimas pradėtas po kelių dienų, o ne po pusės metų, kaip tvirtina nuteistasis ir tai paneigia galimÄ kerÅ¡tÄ .

Kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje įrodymų visetas patvirtina, kad V. G. su galva sudavė smÅ«gį N. V. į kaktÄ . Ir nors nėra medicininės pažymos, nes kaip nurodė pats N. V. į medikus nesikreipė, tačiau toks smurtavimo faktas, kaip nurodyta ekspertizės iÅ¡vadoje, gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip fizinio skausmo sukėlimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad nukentėjusiajam nuteistasis sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius.

Kadangi byloje esančių įrodymų visetu įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. G. kaltÄ padarius Å¡iÄ veikÄ ir paskyrė jam bausmę, kuri atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir nuteistojo asmenybę. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas dėl V.

G. nuteisimo, todėl naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: atmesti nuteistojo V. G. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                                                        Regina BertaÅ¡ienė                                                                                                         Dalia Kursevičienė                                                                                                         Linas Pauliukėnas