eaefdc5a-96de-48a1-97d1-59e7aefc7c02 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1795/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01504-2014 Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurasia Logistics“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5136-803/2014 pagal nurodyto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mechel Nemunas“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Eurasia Logistics“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Mechel Nemunas“ 228 748 Lt skolos, 4 735,89 Lt palÅ«kanų bei 8,40 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, mokėtinas pagal Lietuvos Respublikos „Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymÄ â€œ, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui priklausančių ar pas jį esančių piniginių lėšų areÅ¡tÄ bendros 233 483,89 Lt sumos, o jų nesant – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ .

Nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovas delsia atsikaityti labai ilgÄ laikÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, jog iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra iÅ¡keltų atsakovui civilinių bylų, tačiau dalis jų buvo nutrauktos, kadangi skolininkas, t. y. atsakovas, apmokėjo įsiskolinimus (c/b Nr. L2-61511-192/2014; c/b L2-8355-775/2014).

Pažymėjo, kad atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktÄ balansÄ už 2013 metus jis yra mokus, neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Sprendė, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, savo praÅ¡ymui pagrįsti nepateikė įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iÅ¡ tikrųjų reikalingas, o taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios Å«kinės komercinės veiklos bei negali bÅ«ti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Eurasia Logistics“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, tenkinant ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad iki atskirojo skundo pareiÅ¡kimo dienos atsakovas apmokėjo dalį sÄ skaitų, todėl bendro įsiskolinimo suma sumažėjo iki 216 219,89 Lt, tačiau, skolos suma yra didelė, o atsakovas vengia atsiskaityti jau ilgÄ laikÄ .

Pažymi, kad apelianto pateikti teismui atsakovo balansas už 2013 m. finansinį ataskaitos laikotarpį, nepriklausoma audito iÅ¡vada bei 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas parodo sunkiÄ atsakovo finansinę bÅ«klę. Teigia, kad, esant milžiniÅ¡kiems atsakovo įsipareigojimams lyginant su pelnu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti neįmanomas teismo sprendimo vykdymas. Atsakovas UAB „Eurasia Logistics“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį.

Nurodo, kad atsakovas sumažino įsiskolinimÄ ; Å¡iuo metu tarp Å¡alių vyksta derybos dėl taikos sutarties, surastas įsiskolinimo grÄ Å¾inimo bÅ«das, todėl Å¡iuo metu atsakovas laukia apelianto sprendimo bei taikos sutarties projekto. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.). Atskirasis skundas netenkintinas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra bÅ«tina nustatyti dvi sÄ lygas:

1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas;

2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik esant abiems nurodytoms sÄ lygoms.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas iÅ¡ dalies atsiskaitė su apeliantu, sumažindamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimÄ nuo 233 483,89 Lt iki 216 219,89 Lt. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas vieninteliu motyvu – sunkia atsakovo finansine padėtimi, o iÅ¡ teismui pateikto atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. balanso bei nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas valdo didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 14 mln.

Litų, ir apeliantas nepateikė duomenų, kad atsakovas ketintų turtÄ slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios Å«kinės komercinės veiklos bei negali bÅ«ti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi; juolab kad turto areÅ¡tas nepadidintų atsakovo turto vertės. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi Å¡ioje byloje patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kuria buvo iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas ir nutraukta civilinė byla pagal apelianto ieÅ¡kinį atsakovui dėl 228 748 Lt skolos, 4 735,89 Lt palÅ«kanų bei 8,40 procentų dydžio procesines palÅ«kanų.

Nors minėta teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria taikiai, šalių susitarimu, išspręstas ginčas, neišreiškus šalių valios dėl taikos sutarties įvykdymo užtikrinimo, sudaro pagrindo teigti ir apie atsakovo ketinimus vykdyti įsipareigojimus apeliantui patvirtintos taikos sutartyje numatytu būdu ir terminais, bei paneigia grėsmę, kad šioje byloje galimas teismo procesinis sprendimas gali būti nevykdomas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.Taigi nurodytos aplinkybės nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo (CPK 144 str.).

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 239 str., 338 str.). Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį.     Teisėja                                                                                Audronė Jarackaitė