eaefbb1e-9c57-4977-a111-ff74ea2993cf · Plungės apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-645-999/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30468-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 29 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė, sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Gintui Pikčiūnui, kaltinamajam M.

K., kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Kaziui Bitariui, nukentėjusiajam T. Z., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė su Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 15 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

3) Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesiui. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 10 MGL dydžio bauda (bauda išieškota);

5) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto bausme, arešto bausmę atliko 2021 m. sausio 17 d.;

6) Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 641 straipsniu, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam 3 mėnesių intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6.00 val., per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų; visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), įmonėje (duomenys neskelbtini) staliumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Teismas n u s t a t ė: I. Nusikalstamos veikos aplinkybės 1. Kaltinamasis M. K. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ : jis, 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „Basanova“ J.

Basanavičiaus g. 9, Palangoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vienÄ smÅ«gį T. Z. į veido sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ bei tokiu įžūliu elgesiu M. K. demonstravo nepagarbÄ aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

2. Kaltinamasis M. B. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sunkiai sutrikdė asmeniui sveikatÄ : jis, 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. B. vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Tokiais smurtiniais veiksmais M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, nosies srityje, galvos minkÅ¡tųjų audinių patinimu kaktos srityje, kaktikaulio priekinės sienelės lūžimu, abiejų akiduobių virÅ¡utinių medialinių sienelių skeveldrinius lūžius su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kiÅ¡enių sienelių skeveldrinius lūžius, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldrinius lūžius, nosies aÅ¡ies deformacijÄ Ä¯ deÅ¡inę, deÅ¡inio paakinio nervo neuralgijÄ bei galvoje nepataisomÄ , bjaurojantį nukentėjusiojo kÅ«nÄ , randÄ â€“ padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu įžūliu elgesiu M. B. demonstravo nepagarbÄ aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Byloje surinkti įrodymai ir jų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas 3. Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, tai yra nepripažįsta, kad pakiÅ¡o kojÄ ir pargriovė. Buvo „Basanova“ klube Palangoje su M. B. Prie jų priėjo kelios panelės ir prasidėjo konfliktas su T. Z. Išėjo į laukÄ .

Apimtas emocijų lipdamas laiptais trenkė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį. Tada prasidėjo stumdymas, jį buvo pargriovęs. M. B. jį gynė ir nuspyrė T. Z. vienu kojos spyriu. Buvo daug žmonių ir viskas tuo pasibaigė. Byloje yra jo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, jam pirma trenkė. Nulipdamas nuo laiptų apačioje sudavė smÅ«gį. Daugiau nieko nedarė. M. B. traukė jį į Å¡onÄ , kad iÅ¡vengti muÅ¡tynių. T. Z. buvo ant jo užkritęs. M. B. jį nuspyrė. Jie su M. B. atsisėdo ant suoliuko ir laukė policijos.

Buvo iÅ¡gėręs alkoholio, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Visi jo teistumai yra per alkoholį. Jau pusantrų metų nevartoja. SukÅ«rė Å¡eimÄ , nebėra nuodėmių. Atsiprašė nukentėjusiojo. Buvo girtas, apimtas emocijų. Jis neturi pinigų mokėti civilinį ieÅ¡kinį. Civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti mažesnis. VasarÄ prigrasino jam T. Z., kad nemoka pinigų. Sutinka, kad yra padaryta neturtinė žala. PrieÅ¡ konfliktÄ su M. B. veiksmų nedarė. M. B. jį tampė į Å¡onÄ , kad nebÅ«tų konflikto.

Susitarimo ženklais ar gestais tarp jo ir M. B. nebuvo. Matė, kad buvo daug žmonių, kuriems dėl Å¡io įvykio buvo nemalonu. Pagarsinus 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 15-16), pastaruosius pavirtino. 4. 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. parodė, jog tÄ Ä¯vykio dienÄ su M. B. buvo naktiniame klube ,,Basanova“. Ten prasidėjo žodinis konfliktas su T. Z., ankščiau pažįstami nebuvo. Susipyko dėl dviejų panelių.

Tos dvi buvo iÅ¡ pat pradžių su T. Z., vėliau jos atėjo prie jų stalo. Gėrė nemažai alkoholio. Nusprendė su M. B. vykti namo, pakilo nuo stalo, laiptų aikÅ¡telėje pajuto smÅ«gį, ėjo antras už draugo. Draugas jį tempė žemyn laiptais. Apačioje pamatė, kad dar su vienu vyru pareina T. Z. Apačioje trenkė T. Z. vienÄ smÅ«gį už tai, kad jam trenkė virÅ¡uje. Tada jam pakiÅ¡o kojÄ , jis pargriuvo, spardėsi, draskėsi, kad iÅ¡trÅ«kti. Gulėjo veidu į viršų.

M. B. nutempė T. Z. nuo jo ir padėjo jam atsistoti. IÅ¡siskirstė ant suoliukų, vėliau atvyko policija. Dėl skaudančių kÅ«no sužalojimų, kreipėsi kitÄ dienÄ Ä¯ Kretingos ligoninę, kur jam nustatė kraujosruvas, sutrenkimus, mėlynes. Rašė pareiÅ¡kimÄ dėl to. Jis pasiÅ«lė toms dviem panelėms prisijungti prie jų stalo. Jam virÅ¡uje ant laiptų sudavė T., smÅ«gio vietoje buvo 3 gumbai. Santykių apačioje nenorėjo aiÅ¡kintis. T. Z. matėsi, kad parėjo į jį agresyviai.

Priėjęs prie jo pastÅ«mė, tada jis T. Z. trenkė į veido sritį, tada T. Z. jį pargriovė ant žemės, kur jam dar sudavė. Tada per miglÄ matė, kad T. Z. nukrito nuo jo. Yra fiksuota medžiaga, kad buvo sumuÅ¡imai ant jo kÅ«no. Prie laiptų, kai trenkė, tai mano, kad buvo gynyba, ne puolimas. Laikė už rieÅ¡o, kai gulėjo ant žemės. IÅ¡ įvykio vietos nebėgo, laukė policijos (t. 5, b. l. 15-16).

5. Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, jog jie neplanavo kažkÄ sumuÅ¡ti. Jis bandė iÅ¡vengti tų įvykių ir M. K. atitraukti. Jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį. L. S. teigė, kad buvo tik vienas smÅ«gis. Jis buvo neblaivus, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Spyrė su koja į veidÄ , specialiai netaikė į veidÄ . Sutinka, kad T. Z. padaryti sužalojimai yra nuo jo spyrio. Neplanavo T. Z. muÅ¡ti. M. K. ir T. Z. ant žemės grÅ«mėsi, nematė, ar trenkė į nugarÄ .

Viduje konflikto tiksliai nepamena. T. Z. smÅ«gio nematė arba tiksliai nepamena. Jis tempė M. K. laiptais žemyn, apačioje M. K. ir T. Z. vėl ėmė muÅ¡tis. Norėjo sustabdyti veiksmus prieÅ¡ jo draugÄ , todėl ir spyrė. T. Z. buvo užkritęs ant M. K. Jis sudavė vienÄ kartÄ . Jis sumokėjo T. Z. tiek, kiek pastarasis paprašė. M. K. neturi pinigų. Jis sumokėjo už save. Ligonių kasoms sumokėjo už abu. Jis susitaikė su T. Z., atlygino savo žalos dalį. Sunkiai pamena aplinkybes.

Jis neapsižodžiavo su T. Z.. Kai policija jį apklausinėjo, dar buvo girtas. Nepamena, net kada į namus grįžo. Spyrė, nes norėjo nutraukti grumtynes. Nepamena tiksliai, kÄ jie darė. Rankos judėjo. Jis tik tramdė M. K. KÄ jie su T. Z. konfliktavo, negirdėjo. Matėsi, kad jie ginčijasi. Su M. K. iÅ¡ anksto nesitarė muÅ¡ti M. Z. Jis ėjo priekyje, M. K. iÅ¡ galo, nematė, kaip jie susimušė. Atsisuka ir mato, kad M. K. guli, o T. Z. ant jo. TurbÅ«t T. Z. turėjo pranaÅ¡umÄ tose grumtynėse.

T. Z. laikė M. K. rankas prispaudęs, o gal petį, nepamena. T. Z. buvo palinkęs į M. K. pusę. Jis smÅ«giavo T. Z. iÅ¡ apačios. Pastarasis nukrito ant žemės Å¡onu. Bandė ginti savo draugÄ ir nutraukti veiksmus. Neturėjo tikslo pažeminti aplink esančių žmonių. Sumokėjo 10 000 Eur, kiek norėjo nukentėjusysis. Atsiprašė, jam atleido, pretenzijų neturi. Savo veiksmais sutrikdė žmonių poilsį. Pagarsinus 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 15-16), pastaruosius pavirtino. 6. 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M.

B. parodė, jog supranta pareikÅ¡ta kaltinimÄ , niekada neneigė savo kaltės, neveikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, norėjo apginti draugÄ . Pripažįsta, kad spyrė su koja, tikrai nesitaikė į galvÄ , pripažįsta vienÄ spyrį. 2019 m. liepos 19 d. buvo su M. K. naktiniame klube ,,Basanova“, kuris yra Basanavičiaus g. 9 Palangoje. IÅ¡einant iÅ¡ klubo, virÅ¡uje ant laiptų įvyko žodinis konfliktas tarp draugo M. K. ir T. Z. Tramdė draugÄ , kad nesiveltų į provokacijas ir muÅ¡tynes.

Apačioje įvyko muÅ¡tynės, jis buvo Å¡iek tiek toliau. Norėjo nutraukti veiksmus prieÅ¡ jo draugÄ , dėl to ir spyrė, tikrai nesitaikė į galvos sritį. Po to nukentėjusysis atsisėdo ant suoliuko, jie paliko kitoje pusėje, neužilgo atvažiavo policija. Aplinkui buvo nemažai žmonių. Konfliktas įvyko dėl merginų klube. Konflikto baro viduje nematė ir negirdėjo. PirmÄ kartÄ T. Z. pamatė lauke. Negirdėjo tiksliai kÄ kalbėjo, bet matėsi iÅ¡ kÅ«no kalbos, kad vyksta konfliktas.

Ant laiptų M. K. T. Z. trenkė į virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Tada nusivedė savo draugÄ Ä¯ apačiÄ . Juos pasivijo į apačiÄ T. Z. Apačioje, kuris pirmas trenkė, nematė. Buvo nemažai alkoholio vartojęs. Veiksmas vyko labai greitai. Dabar Å¡ioje situacijoje, galėjo pagalvoti, kažkaip kitaip juos iÅ¡skirti. Po spyrio, abu iÅ¡siskirstė, nuėjo prie suoliukų. Teko bendrauti su T. Z. Rašė man per ,,Mesenger“ programÄ , prašė jo 6000 Eur už sužalojimus. Kalbėjosi ir telefonu, pasakė, kad neturi tokios pinigų sumos.

T. Z. rašė ir jo Å¡eimos nariams, pasakė, kad jam blogai baigsis, gÄ sdino, kad susidoros. Iki įvykio M. K. nebuvo sužalotas, į medicinos įstaigÄ M. K. kreipėsi kitÄ dienÄ (t. 5, b. l. 15-16).

7. Nukentėjusysis T. Z. parodė, jog viskÄ pasakė pirmos instancijos teismui pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ teisme, nebenori kartotis. Ä®rodymų visuma parodo, kas nutiko ir kokios pasekmės. Nėra konfliktiÅ¡ka asmenybė. Procesas tęsiasi ilgai. Žmogus, turintis recidyvÄ , ginasi nuo kito žmogaus. Reikėtų į priežastinį ryšį žiÅ«rėti. Alkoholis įtraukė M. B. į konfliktÄ , o viskÄ pradėjo M. K. Su M. B. susitaikė, pastarasis pats susisiekė su juo. Padengė žalÄ .

Neturi M. B. priekaiÅ¡tų. Dėl M. K., čia ne jo pareiga tartis. Sako, kad jis grasino. Jis nėra kriminalinis elementas. Jis gal 14 kartų važiavo iÅ¡ Vilniaus. Norėtų, kad procesas kuo greičiau baigtųsi. Jis jau gal 6 kartus davė parodymus. Nesudavė M. K. Sužalojimai M. K. atsirado, kai jis buvo nukritęs ant žemės. Žmonės girti vartosi. M. K. pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje nesutampa datos. Ä®vykis įvykio 19 d., o M. K. medicininis iÅ¡raÅ¡as 21 d. Jie leidosi laiptais, M. K. jam sudavė kumščiu vienÄ kartÄ .

M. B. jis net nematė. Po pirmo smÅ«gio jis nukrito ir juto antrÄ smÅ«gį. Bet ar tai buvo smÅ«gis į žemę, ar spyris, jis nežino. M. K. yra nemokus, o M. B. jam jau atlygino. Gali sumažinti civilinį ieÅ¡kinį iki 20 000 Eur. M. B. jam jau sumokėjo. Vis tik palieka civilinį ieÅ¡kinį tokį, koks pateiktas - 50 000 Eur. Bare buvo dviese su P., pavardės nepamena. Konfliktų nebuvo. Konfliktas dėl merginų buvo nebent jų galvoje. Lipant laiptais prasidėjo Å¡Å«kavimai. M. K. Å¡Å«kavo ir grasino.

M. B. nieko nedarė. Per žmones M. K. negalėjo prieiti prie jo. M. B. M. K. tempė žemyn. Pribėgo žiÅ«rėti, ar kviesti policijÄ . Buvo grumtynės ant žemės. M. K. dar kartÄ trenkė į veidÄ . Tada pajuto smÅ«gį ir atsibudo ligoninėje. Nepamena grumtynių detalių. Buvo pasilenkęs, ant ko sėdėjo, nepamena. M. B. gal ir kilo mintis, kad reikia ginti draugÄ . Bet jis nemano, kad čia bÅ«tinoji gintis. Mano, kad pamena geriau negu kaltinamieji. Tos muÅ¡tynės momentinės, L. S. jis klausė, kas buvo po smÅ«gio.

Nemano, kad žmonės bare iÅ¡ anksto tariasi kažkÄ sumuÅ¡ti. Taikos sutartis su M. B. yra galiojanti, pretenzijų jam neturi. Neneigia eksperto iÅ¡vados. M. K. nesuprato, kÄ daro, nes buvo girtas. M. B. galėjo atrodyti, kad kilo pavojus jo draugui. Jam dar gali reikėti dar vienos operacijos nosies pertvarai, liko randai. Kitų apsunkinimų nėra. Sunku pasakyti, ar tÄ vakarÄ sudavė M. K. Pagarsinus 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 15-16), nukentėjusysis juos patvirtino iÅ¡ dalies, tai yra, negalėjo patvirtinti dviejų aplinkybių – kai gavo iÅ¡ kojos, ar buvo pusiau stovėjimo pozicijoje ir negali patvirtinti, jog jautė du smÅ«gius, vienÄ pamena, kad iÅ¡ kojos, kitÄ nėra tikras, ar buvo smÅ«gis, ar jis krito ant Å¡ono. 8. 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T.

Z. parodė, jog veiksmas vyko prieš 2,5 metų. Buvo išgerta 2 bokalai alaus ir viskio. Jie sėdėjo prie baro su merginomis, M. K. ir M. B. šiek tiek toliau prie kito staliuko. Merginos buvusios prie jų stalo nuėjo pasiimti striukių. Ankščiau jie nebuvo pažįstami, susipažino bare. Apsauginis pasakė, kad baras užsidaro. M. K. su M. B. bandė kalbinti tas merginas, kurios nelabai leidosi bendrauti. Viršuje nebuvo jam suduotas smūgis. Apačioje iš M. K. šaukė visokiais necenzūriniais žodžiais, grasino jam.

M. K. pirmas jam trenkė į veido sritį. Tada jis M. K. pasivijo, pačiupo ir susikibę nuvirto ant žemės. Tada pajuto spyrį iÅ¡ kojos į veidÄ tarp akių srityje. Prarado trumpam sÄ monę. Kadangi žmonių buvo aplink daug, muÅ¡tynės ilgai netruko. Atgavo sÄ monę pačioje ligoninėje. Jį tÄ pačiÄ dienÄ paleido iÅ¡ ligoninės namo. VienÄ dienÄ prabuvo namuose. KitÄ dienÄ nuvyko į policijÄ . M. B. rado ,,Facebook‘e“, bendravo, susiraÅ¡inėjo. Niekaip nepavyko suderinti tris dienas susitikti.

Po 3 dienų grįžo į Vilnių, nuvažiavo į ligoninę, jį iÅ¡siuntė į Žalgirio klinikas, skuto plaukus ir darė operacijÄ . Kaltinamieji nei karto jo neatsiprašė. Niekas jokios žalos iki Å¡iol nėra atlyginę. Beveik 3 mėnesius neišėjo iÅ¡ namų, buvo sukabintos 46 kapos. Po smÅ«gio gauto nuo M. K. norėjo jį sulaikyti, kad iÅ¡sivežtų policija. Sunku tiksliai pasakyti, įvyko greitos, trumpos grumtynės, nuvirto kartu ant žemės. Kai gavo iÅ¡ kojos, buvo pusiau stovėjimo pozicijoje.

Jei krito ant žemės, logiÅ¡ka, kad galėjo M. K. ant kÅ«no bÅ«ti sužalojimų. Buvo pas plastikos chirurgÄ , iÅ¡vada, kad nieko daugiau padaryti negali. Tikrai dėl randų nesijaučia gražesnis. Tai nėra malonu. Jam nosyje sudėtos 7 plokÅ¡telės, sunkiai kvėpuoja. M. B. tikrai nebuvo iniciatorius muÅ¡tynių, stengėsi ir draugÄ apsaugoti nuo muÅ¡tynių. Norėjo prisiartinęs prie jo sulaikyti M. K., kad nepasiÅ¡alintų iÅ¡ įvykio vietos, kol atvažiuos policija. Jis jautė du smÅ«gius, vienÄ pamena, kad iÅ¡ kojos, kitÄ nėra tikras, kad iÅ¡ kojos gavo smÅ«gį (t. 5, b. l. 15-16).

9. Pagarsinus nukentėjusiojo T. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 29-30, 39-41) pastarasis paaiÅ¡kino, jog teisingi jo žodžiai yra Å¡ios dienos posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netvirtina. Parodymai skiriasi, nes jei žmonės yra susitarę sakyti netiesÄ , jie visada sako tÄ patį. Jis nesupranta logikos, kur jis kažkÄ pamelavo. Tyrėja pati siÅ«lė sakinius ir klausė, ar taip buvo, netvirtina Å¡ių parodymų.

10. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1571/2019(03) konstatuota, kad T. Z. nustatytas galvos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, nosies srityje, galvos minkÅ¡tųjų audinių patinimu kaktos srityje, kaktikaulio priekinės sienelės lūžimu, abiejų akiduobių virÅ¡utinių medialinių sienelių skeveldrinius lūžius su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kiÅ¡enių sienelių skeveldrinius lūžius, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldrinius lūžius, nosies aÅ¡ies deformacijÄ Ä¯ deÅ¡inę, deÅ¡inio paakinio nervo neuralgijÄ . Nustatytus galvos sužalojimus T. Z. patyrė paveikus jo veidÄ kietais bukais daiktais - sumuÅ¡ant kumščiu, spiriant koja. Ä® tÄ pačiÄ vietÄ galėjo bÅ«ti suduoti ir kiti smÅ«giai. T. Z. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 100 - 101).

11. Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1910/2019(03) konstatuota, kad nustatyti sužalojimai T. Z. veide galėjo bÅ«ti padaryti ir vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. Ä® tÄ pačiÄ sritį galėjo bÅ«ti suduoti ir keli smÅ«giai. Jei nustatyti veido sužalojimai (veido kaulų lūžiai) gavosi nuo vieno trauminio poveikio, tai tikimiausia nuo spyrio koja (t. 1, b. l. 107).

12. Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 2165/2019(03) konstatuota, kad dėl 2019 m. liepos 19 d. patirtos galvos traumos 2019 m. liepos 26 d. T. Z. buvo atlikta galvos operacija, po ko jo galvos plaukuotoje dalyje liko 32 cm ilgio rausvas įdubęs standokas, paslankus su aplinkiniais audiniais, plaukų iÅ¡retėjimo plotais pooperacinis randas, kuris tęsiasi per virÅ¡ugalvį nuo vieno ausies kauÅ¡elio iki kito. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja, 2019 m. lapkričio 7 d. apžiÅ«rėjusi T. Z., nurodė, kad randas - estetinis defektas, labai platus ir jo, taikant gydymÄ , pilnai paÅ¡alinti nepavyks, tik vizualiai suÅ¡velnins (t. 1, b. l. 118-120).

13. T. Z. apžiūros metu nustatyta, kad randas yra bjaurojantis asmenį (t. 1, b. l. 121-128).

14. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2374/2019(03) konstatuota, jog T. Z. sužalojimas perkvalifikuojamas į sunkų (t. 1, b. l. 135).

15. Ä®vertinus tÄ aplinkybę, kad kitos sudėties teismas 2021 m. spalio 28 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. balandžio 28 d. teisiamųjų posėdžių metu apklausė kaltinamuosius, nukentėjusįjį, todėl pasikeitus teisėjui ir bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo ankščiau apklausti liudytojai ir nukentėjusieji pakartotinai nekviečiami, o jų pirmiau duoti parodymai paskelbti ir iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 290 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 276 straipsnio 5 dalis). 16. 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas V.

B. parodė, jog kadangi įvykiai buvo seni, siÅ«lo remtis tarnybiniu praneÅ¡imu. Tvirtina, kad įvykio metu matė visus Å¡iuos tris asmenis esančius teismo posėdžių salėje. Patruliavimo metu pastebėjo grumtynes. Atvykę matė vienÄ akivaizdžiai sužeistÄ asmenį, kruvinu veidu. Nukentėjusysis nurodė asmenis, kurie sužeidė. Tie asmenys neneigė, kad jie sužeidė. Matėsi neadekvatÅ«s veiksmai, susibÅ«rimas žmonių. IÅ¡ karto pastebėjo vienÄ asmenį, kuris buvo stipriai sužeistas, kruvinas.

Ne, kaltinamieji nebėgo, nesislėpė, nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (t. 5, b. l. 16). 17. 2022 m. sausio 6 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. L. parodė, jog pažįsta T. Z., yra Å¡iek tiek laiko praleidę darbiniais reikalais. TÄ dienÄ išėjo Palangoje į kavinę, kuri buvo Basanavičiaus gatvėje. IÅ¡ kavinės vėliau nuėjo į naktinį klubÄ , kur vartojo alkoholinius gėrimus. Einant į laukÄ sutiko porÄ vaikinų, vėliau matė T. Z. kruvinu veidu. Jam yra iÅ¡likusi tokia vizija, kad T.

Z. gavo į veidÄ . Baro viduje, kiek pamena, konflikto nevyko, vyko lauke, prie įėjimo. Konflikto metu nepamena, kÄ darė. T. Z. trenkė, jis ,,sukniubo“ ant žemės. Po įvykio matėsi kelis kartus Palangoje vykusiose ,,Aurum“ lenktynėse. Detalių tikrai nepamena. Abejoja, kad T. Z. dar kažkur galėjo atsistoti ir nueiti (t. 5, b. l. 21-22). 18. 2022 m. balandžio 28 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, jog įvykis yra įvykęs prieÅ¡ 3 metus ir jis detalių nepamena.

Kaltinamasis spyrė sėdinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį. Kaltinamojo vardo neatsimena. Buvo žmogus vidutinio Å«gio, stambesnio sudėjimo, tamsių plaukų. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas gali vadovautis jo duotais parodymais byloje. Kai buvo Palangoje, buvo atvesti du asmenys ir buvo paklausta jo, ar čia tie asmenys. KitÄ dienÄ po įvykio jį buvo pakvietę policijos pareigÅ«nai. Nepamena, ar buvo iÅ¡ nuotraukų padarytas atpažinimas. Buvo akistata su asmeniu, advokatu, tyrėja.

Kiek pamena, spyrė sėdinčiam nukentėjusiajam, kuris sėdėjo ant žemės. Detalių nepamena, atsimena tik, kad sėdėjo nukentėjusysis ant žemės. Kiek pamena, nukentėjusysis sėdėjo ant žemės parkritęs, jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Buvo trys žmonės, iÅ¡ kurių vienas spyrė nukentėjusiajam ir po to jie pasiÅ¡alino. Jis atsisuko į tÄ pusę, kai buvo spirta tam asmeniui, o kas vyko iki tol, nežino. Matė tik kaip spyrė nukentėjusiajam. Su nukentėjusiuoju bendravo susiraÅ¡inėjant prieÅ¡ 5 mėnesius.

Jų susiraÅ¡inėjimas vyko tik dėl posėdžio, ar posėdis vyks, nes posėdžiai buvo labai dažnai nukeliami. TÄ Ä¯vykio dienÄ buvo neblaivus, negalėjo įtakoti alkoholis jo atsiminimams. Jis bendravo su nukentėjusiuoju iki apklausos policijoje. Nukentėjusysis buvo paskelbęs postÄ vieÅ¡ai, kaip jam sekėsi gyti. Su nukentėjusiuoju kontaktavo, pasakė, kas jis toks ir pasakė, kad jie nukentėjusiajam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Negalėjo ta frazė (skoloje neliks) bÅ«ti susijusi su jo apklausa policijoje (t. 5, b. l. 68-69). 19. 2022 m. balandžio 28 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A.

A. (t. 5, b. l.

69) parodė, jog žino, kodėl yra apklausiama liudytoja. Per daug komentarų neturi, nes tai vyko gal 2019 metais. Daug ko neprisimena, nes per tiek metų daug kas buvo nuveikta. Žino, kad buvo muÅ¡tynės ir buvo pareikalauta pinigų. Buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu, taip pat, minėjo, kad įvykio detalių nepamena. Tuo metu jÄ advokatas spaudė ir grasino, kad jei sakys ne tiesÄ , jÄ pasodins. TÄ vakarÄ ji buvo iÅ¡gėrusi, daug ko neprisiminė. Ji savo tiesÄ pasakė, bet buvo variantų, kai sakė, kad ji neprisimena ir jai buvo pasakyta, kad turi prisiminti, nes jei meluos, jÄ pasodins į kalėjimÄ . Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 66-67), liudytoja juos patvirtino.

20. Apklausta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no liudytoja A. A. parodė, jog 2019 vasarÄ dirbo Palangoje. Su T. Z. susipažinti galėjo savaitę prieÅ¡ 2019 m. liepos 19 d. 2019 m. liepos 18 d., apie 21 - 22 val. susitiko su R. T. Kavinėje prieÅ¡ais klubÄ â€žBasanova“ sėdėjo prie staliuko dviese, gėrė vynÄ . Po kiek laiko nusileido į kavinės pirmÄ aukÅ¡tÄ , kuriame pamatė prie staliuko sėdinčius T. Z. su draugu ir dviem merginomis. Prisijungė prie jų stalo. Matė, kad T. Z. su draugu gėrė, kiek atsimena, viskį, o merginos gėrė Å¡ampanÄ , jie buvo neblaivÅ«s. Su R.

T. išėjo apie 2 val. nakties. T. Z. pamatė kitÄ dienÄ apie 13 val., jo veidas buvo sumuÅ¡tas, po abejomis akimis mėlynės, buvo kruvinas, purvinas. Paklausus, kas atsitiko, atsakė, kad susimušė, jį gulintį dviese spardė, daugiau detalių nepasakojo. T. paprašė telefono ir jį paėmė, sakydamas, kad turi paraÅ¡yti „Facebooke“ kažkokiam asmeniui, su kuriuo susimušė. Vėliau T. paprašė jos sÄ skaitos numerio, nes tas, su kuriuo bendrauja, perves į sÄ skaitÄ pinigų.

Davė kortelę su sÄ skaitos numeriu, kuriÄ jis nufotografavo. Atsimena, kad jis minėjo, kad jai reikės nuimti į sÄ skaitÄ atsiųstus pinigus ir paduoti jam. Atgavus telefonÄ pamatė, kad T. per jos „Facebook“ paskyrÄ rašė M. B. Po kelių dienų T. kelis kartus skambino ir klausė ar nepervedė pinigų į sÄ skaitÄ (t. 2, b. l. 66-67).

21. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu, fotolentelėmis nustatyta, kad prie pastato J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, nustatyta, kad ant gatvės grindinio, ties įėjimu į klubÄ â€žMetelica“ yra rusvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (t. 1, b. l. 16-19).

22. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu nustatyta, kad L. S. atpažino M. B. kaip asmenį, spyrusį sėdėjusiam asmeniui (t. 2, b. l. 16-20).

23. Akistatų protokolais nustatyta, jog akistatų metu su M. B. ir M. K. liudytojas L. S. patvirtino, kad M. B. spyrė sėdinčiam (t. 2, b. l. 22-24).

24. Daiktų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad užfiksuotas L. S. susiraÅ¡inėjimas telefonu su T. Z. Ä® T. Z. klausimÄ kas įvyko, 2019 m. liepos 20 d. L. S. atrašė „atsimenu tiek kad tu sėdėjai ant žemės ir vienas iÅ¡ tų vyrų spyrė į galvÄ ir pasipylė kraujai...“. Ä® T. Z. klausimÄ â€žar aÅ¡ ten pasiguldęs ant žemės muÅ¡iau kažkÄ â€œ, L. S. atsako „Nu aÅ¡ nepamenu kad tu kažkÄ pasiguldęs ant žemės daužytum...“ (t. 2, b. l. 34-44).

25. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad vaizdo įraše matoma, jog 5.28 val. M. K. ranka suduoda T. Z. į veido sritį (t. 2, b. l. 94-95).

26. M. K. 2019 m. liepos 19 d., 5.50 val. nustatytas 2,91 promilių girtumas (t. 3, b. l. 69).

27. Specialisto išvada Nr. G 1292/2019(03) nustatyta, kad M. K. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairio klubakaulio sparno srityje. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 3, b. l. 141).

28. M. B. 2019 m. liepos 19 d. 5.53 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas (t. 1, b. l. 22).

29. Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

30. Kaltinamieji M. K. ir M. B. kaltinami tuo, jog 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe su M. K., aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vienÄ smÅ«gį T. Z. į veido sritį. Po to, pakiÅ¡damas kojÄ ir pastumdamas rankomis, M. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T.

Z. sudavė ranka ne mažiau 3 kartus į veido sritį. T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį, dėl ko T. Z. pargriuvo ant žemės. T. Z. sėdint ant žemės, M. B. du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. K. ir M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, nosies srityje, galvos minkÅ¡tųjų audinių patinimu kaktos srityje, kaktikaulio priekinės sienelės lūžimu, abiejų akiduobių virÅ¡utinių medialinių sienelių skeveldrinius lūžius su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kiÅ¡enių sienelių skeveldrinius lūžius, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldrinius lūžius, nosies aÅ¡ies deformacijÄ Ä¯ deÅ¡inę, deÅ¡inio paakinio nervo neuralgijÄ bei galvoje nepataisomÄ , bjaurojantį nukentėjusiojo kÅ«nÄ , randÄ â€“ padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir M. B. demonstravo nepagarbÄ aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

31. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, tai yra, pripažino, jog išėjęs iÅ¡ klubo „Basanova“ Palangoje, apimtas emocijų lipdamas laiptais trenkė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį. Tada prasidėjo stumdymas, jį buvo pargriovęs. Kitas kaltinamasis M. B. jį gynė ir nuspyrė T. Z. vienu kojos spyriu. Sutiko, kad prie klubo buvo daug žmonių, kuriems tikrai buvo nemalonus Å¡is jo ir nukentėjusiojo konfliktas.

32. Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai, tai yra, parodė, jog jie su M. K. neplanavo kažkÄ sumuÅ¡ti. Jis bandė iÅ¡vengti tų įvykių ir M. K. atitraukti. Jis pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį - spyrė su koja į veidÄ , tačiau vienÄ kartÄ . Pilnai sutiko, kad T. Z. padaryti sužalojimai yra nuo jo spyrio koja. Neplanavo su M. K. T. Z. muÅ¡ti.

33. Nukentėjusysis T. Z. parodė, jog lipant laiptais prasidėjo Å¡Å«kavimai. M. K. Å¡Å«kavo ir grasino. M. B. nieko nedarė. Per žmones M. K. negalėjo prieiti prie jo. M. B. M. K. tempė žemyn. Buvo grumtynės ant žemės. M. K. dar kartÄ trenkė į veidÄ . Tada pajuto smÅ«gį ir atsibudo ligoninėje. Nemano, kad žmonės bare iÅ¡ anksto tariasi kažkÄ sumuÅ¡ti. Nepamena, ar kai gavo iÅ¡ kojos, ar buvo pusiau stovėjimo pozicijoje ir negali patvirtinti, jog jautė du smÅ«gius, nes vienÄ pamena, kad iÅ¡ kojos, kitÄ nėra tikras, ar buvo smÅ«gis, ar jis krito ant Å¡ono.

34. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 25 straipsnis). Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

35. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-36/2013 ir kt.). Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Sunkus kÅ«no sužalojimas pripažįstamas padarytas bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra Å¡io nusikaltimo vykdytojai.

36. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybė, kad kaltinamieji M. K. ir M. B. bÅ«tų buvę susitarę atlikti smurtinius veiksmus nukentėjusiojo T. Z. atžvilgiu. Ta aplinkybė nenustatyta, jog smurtiniai veiksmai ir toliau bÅ«tų tęsiami abiejų kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamasis M. K. sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam, o M. B. sutiko ir patvirtino, jog nukentėjusiajam padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimai buvo padaryti, bÅ«tent, jo veiksmu, tai yra spyriu koja į veidÄ .

Nukentėjusysis T. Z. taip pat teigė, kad nemano, jog kaltinamieji buvo iÅ¡ anksto susitarę jį sumuÅ¡ti ir mano, kad M. B. smurtiniu veiksmu buvo jam padaryti sužalojimai. Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1910/2019(03) konstatuota, kad nustatyti sužalojimai T. Z. veide galėjo bÅ«ti padaryti ir vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. Ä® tÄ pačiÄ sritį galėjo bÅ«ti suduoti ir keli smÅ«giai. Jei nustatyti veido sužalojimai (veido kaulų lūžiai) gavosi nuo vieno trauminio poveikio, tai tikimiausia nuo spyrio koja (t. 1, b. l. 107).

37. Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nenustatyta aplinkybė, jog buvo bÅ«tini abiejų kaltinamųjų M. K. ir M. B. tarpusavyje suderinti veiksmai, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kadangi nustatyta, jog sunkus sveikatos sutrikdymas įvyko dėl kaltinamojo M. B. veiksmų.

38. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamieji veikė atskirai ir todėl šalintina jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupėje.

39. Kaltinamajam M. K. kaltinimai pareikÅ¡ti dėl to, 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vienÄ smÅ«gį T. Z. į veido sritį. Po to, pakiÅ¡damas kojÄ ir pastumdamas rankomis, M. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T.

Z. sudavė ranka ne mažiau 3 kartus į veido sritį. T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį, dėl ko T. Z. pargriuvo ant žemės. T. Z. sėdint ant žemės, M. B. du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. K. ir M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, nosies srityje, galvos minkÅ¡tųjų audinių patinimu kaktos srityje, kaktikaulio priekinės sienelės lūžimu, abiejų akiduobių virÅ¡utinių medialinių sienelių skeveldrinius lūžius su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kiÅ¡enių sienelių skeveldrinius lūžius, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldrinius lūžius, nosies aÅ¡ies deformacijÄ Ä¯ deÅ¡inę, deÅ¡inio paakinio nervo neuralgijÄ bei galvoje nepataisomÄ , bjaurojantį nukentėjusiojo kÅ«nÄ , randÄ â€“ padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir M. B. demonstravo nepagarbÄ aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

40. Teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamojo M. B. smurtiniu veiksmu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. Z. sveikata ir paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – bendrininkų grupę, kaltinamasis M. K. iÅ¡teisinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jis Å¡io nusikaltimo nepadarė.

41. Sprendžiant M. K. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal BK 284 straipsnį nustatyta, jog kaltinamajam M. K. kaltinime nurodyti veiksmai, kuriuos jis atliko yra Å¡ie: ranka sudavė vienÄ smÅ«gį T. Z. į veido sritį; po to, pakiÅ¡o kojÄ ir pastumdamas rankomis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės; gulinčiam T. Z. sudavė ranka ne mažiau 3 kartus į veido sritį; T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį, dėl ko T. Z. pargriuvo ant žemės.

42. Analizuojant teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei iÅ¡tirtÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ nustatyta, kad nuosprendžio 41 dalyje M. K. nurodytų veiksmų, be to, kad buvo suduotas vienas smÅ«gis T. Z. į veido sritį, nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Kaltinamasis M. K. pripažįsta, kad sudavė vienÄ smÅ«gį kaltinamajam į veidÄ , po to grÅ«mėsi su nukentėjusiuoju ir parvirto ant žemės, neigia, kad gulinčiam sudavė nukentėjusiajam ne mažiau trijų kartų, neigia, kad pastÅ«mė, tačiau teigia, jog ir jam pačiam nukentėjusysis sudavė smÅ«gius.

Kitas kaltinamasis M. B. parodė, jog atsisukęs pamatė, kad M. K. guli ant žemės, o T. Z. ant jo. Nukentėjusysis T. Z. parodė, jog M. K. pirmas jam trenkė į veido sritį. Tada jis M. K. pasivijo, pačiupo ir susikibę nuvirto ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nukentėjusysis T. Z. nepatvirtino, todėl teismas jais nesivadovauja. Kiti liudytojai reikÅ¡mingų aplinkybių dėl M. K. atliktų veiksmų nenurodė. Vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuota, kaip kaltinamasis M. K. suduoda nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinos aplinkybės, jog < ... M. K. pakiÅ¡damas kojÄ ir pastumdamas rankomis, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T. Z. sudavė ranka ne mažiau 3 kartus į veido sritį. T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį, dėl ko T. Z. pargriuvo ant žemės... > Teismo nuomone, Å¡ių aplinkybių iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinimo nekeičia kaltinimo esmės.

43. Tokiu bÅ«du, teismo nuomone, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis M. K. 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vienÄ smÅ«gį T. Z. į veido sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ bei tokiu įžūliu elgesiu M. K. demonstravo nepagarbÄ aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

44. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

45. Pagal BK 284 straipsnį už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ Â turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiojantis arba vandaliÅ¡kais veiksmais – demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. 46.

Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18).

47. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. K. smurtinio pobÅ«džio veiksmÄ T. Z. atžvilgiu įvykdė vieÅ¡oje vietoje – prie naktinio klubo „Basanova“ J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, prie kurio tuo metu buvo daug paÅ¡alinių asmenų, kurie netiesiogiai dalyvavo kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konflikte, suteikė nukentėjusiajam pirmÄ jÄ pagalbÄ ir laukė atvykstant policijos ir greitosios medicinos pagalbos, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir į bylÄ pateikta vaizdo medžiaga. Pats kaltinamasis sutiko, jog prie klubo buvusiems asmenims Å¡is įvykis tikrai buvo nemalonus ir sutiko, o ir teismo įsitikinimu, M. K. neabejotinai sutrikdė vieÅ¡Ä jį rimtį ir tvarkÄ . Todėl kaltinamojo M. K. nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnį įrodyta ir kvalifikuotina teisingai.

48. M. B. kaltinamas tuo, jog 2019 m. liepos mėn. 19 d., apie 05.45 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo "Basanova" J. Basanavičiaus g. 9, Palangoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., aplinkinių žmonių akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį T. Z. – M. K. ranka sudavė vienÄ smÅ«gį T. Z. į veido sritį. Po to, pakiÅ¡damas kojÄ ir pastumdamas rankomis, M. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir gulinčiam T. Z. sudavė ranka ne mažiau 3 kartus į veido sritį.

T. Z. atsistojus ir priėjus prie M. K., pastarasis rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį, dėl ko T. Z. pargriuvo ant žemės. T. Z. sėdint ant žemės, M. B. du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. K. ir M. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, nosies srityje, galvos minkÅ¡tųjų audinių patinimu kaktos srityje, kaktikaulio priekinės sienelės lūžimu, abiejų akiduobių virÅ¡utinių medialinių sienelių skeveldrinius lūžius su nežymiomis fragmentų dislokacijomis, priekinių etmoidalinių celių sienelių, frontoetmoidalinių kiÅ¡enių sienelių skeveldrinius lūžius, nosies pertvaros, nosikaulių skeveldrinius lūžius, nosies aÅ¡ies deformacijÄ Ä¯ deÅ¡inę, deÅ¡inio paakinio nervo neuralgijÄ bei galvoje nepataisomÄ , bjaurojantį nukentėjusiojo kÅ«nÄ , randÄ â€“ padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu įžūliu elgesiu M. K. ir M. B. demonstravo nepagarbÄ aplinkui buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam T. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

49. Kaltinamasis M. B. visiÅ¡kai sutiko su pareikÅ¡tu kaltinimu, nesutiko su bendrininkavimo institutu, dėl ko teismas jau pasisakė Å¡io nuosprendžio 34-38 punktuose, bei patikslino, jog jis vienÄ kartÄ koja spyrė nukentėjusiajam į veidÄ , o ne du kartus kaip nurodyta kaltinime.

50. Nukentėjusysis T. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti (t. 1, b. l. 29-30, t. 1, b. l. 39-41) ir kuriuose jis buvo nurodęs, kad buvo du kartus spirta su koja į veidÄ , tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog jo parodymai yra teisingi 2022 m. gruodžio 8 d. teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netvirtina. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, jog buvo vienas spyris koja, o kitas - jis mano, kad galėjo bÅ«ti jo nuvirtimas ant žemės, tai yra, po pirmo smÅ«gio jis nukrito ir juto antrÄ smÅ«gį.

Bet ar tai buvo smÅ«gis į žemę, ar spyris, jis nežino. Liudytojas L. S. patvirtino faktÄ , kad matė, jog nukentėjusiajam koja buvo spirta vienÄ kartÄ , kitų aplinkybių nepamena, vaizdo įraÅ¡uose Å¡is faktas neužfiksuotas, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, jog M. B. du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, nurodant, kad vienÄ kartÄ spyrė. Å is kaltinimo tikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mės neturi.

51. Kaltinamojo M. B. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 1 dalį teisingai. Dėl kaltinimo motyvų pagal BK 284 straipsnį teismas iÅ¡samiai pasisakė kvalifikuojant kaltinamojo M. K. veikÄ pagal BK 284 straipsnį nuosprendžio 42-43 punktuose. Å iuo atveju kaltinamojo M. B. smurtiniai veiksmai neabejotinai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, kurioje buvo daug paÅ¡alinių asmenų ir jo veiksmais buvo sutrikdyta vieÅ¡a tvarka ir rimtis.

52. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kÅ«nas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali bÅ«ti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veikÄ , suvokia veikos pavojingumÄ , bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininkÄ tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumÄ . Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

53. Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 2165/2019(03) konstatuota, kad dėl 2019 m. liepos 19 d. patirtos galvos traumos 2019 m. liepos 26 d. T. Z. buvo atlikta galvos operacija, po ko jo galvos plaukuotoje dalyje liko 32 cm ilgio rausvas įdubęs standokas, paslankus su aplinkiniais audiniais, plaukų iÅ¡retėjimo plotais pooperacinis randas, kuris tęsiasi per virÅ¡ugalvį nuo vieno ausies kauÅ¡elio iki kito. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja, 2019 m. lapkričio 7 d. apžiÅ«rėjusi T. Z., nurodė, kad randas - estetinis defektas, labai platus ir jo, taikant gydymÄ , pilnai paÅ¡alinti nepavyks, tik vizualiai suÅ¡velnins (t. 1, b. l. 118-120). Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 2374/2019(03) konstatuota, jog T. Z. sužalojimas perkvalifikuojamas į sunkų (t. 1, b. l. 135).

54. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas pateiktas specialisto iÅ¡vadas, liudytojo L. S. parodymus ir kaltinamojo M. B. visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo M. B. veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. III. Bausmės skyrimo motyvai 55. Skirdamas bausmę kaltinamiesiems M. K. ir M. B., teismas vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, stadijÄ , pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

56. M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

57. M. K. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ vieÅ¡ajai tvarkai, padaryta veika yra tyčinė, baigta. M. K. anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus, Å¡iuo metu atlieka bausmę pagal Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nuosprendį, Å¡ios veikos padarymo metu buvo teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 98), dirba. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. K. už šį nusikaltimÄ skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis Å¡iuo metu dirba, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog iÅ¡vadas iÅ¡ nusikaltimų padarė, nebevartoja alkoholio, turi gyvenimo draugę ir stengiasi keisti gyvenimo bÅ«dÄ , todėl teismo nuomone, yra pagrindas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti paskiriant įpareigojimus.

58. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie pastarojo pridedant dalį bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu – 3 mėnesius. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į nusikaltimo motyvus bei į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

59. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (t. 3, b. l. 105-107).

60. M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

61. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime pasakyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios.

62. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, ji turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų, gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

63. Teismo nuomone, paskyrus M. B. nors ir minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę, tai formaliai atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau tokia bausmė nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Å iuo atveju, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamÄ jį individualizuojančias savybes ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, netgi minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, Å¡i bausmė jam bÅ«tų pernelyg griežta.

64. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai Å¡velninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

65. Nors kaltinamajam M. B. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nėra nustatyta kitų bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti, t. y. kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ .

66. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ , buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ , ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta, pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas. Tokių sÄ lygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

67. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs nuostatÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ , kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms.

Toks bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai paskirti bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K- 432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko pasitaisymui bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-456/2013, 2K-449-942/2016).

68. Teisingumo principas pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į visuomenės interesÄ . M. B. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 166), dirba, atlygino Ligonių kasoms padarytÄ turtinę žalÄ . (duomenys neskelbtini) pateiktoje rekomendacijoje M. B. yra apibÅ«dinamas kaip labai geras stalius, taip pat komandos vadovas, dirba dailidžių skyriaus projektų vadovu. Yra atsakingas, patikimas, puikiai bendradarbiauja ir prisitaiko prie įvairių situacijų bei įvairių sluoksnių žmonių (t. 5, b. l. 65). Å ioje byloje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas tiki M. B. pažadu daugiau nebenusikalsti ir mano, jog paskyrus laisvės atėmimo bausmę, M. B. praras darbÄ , tai atsilieps ir jo socialiniams santykiams, po Å¡io nusikaltimo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė.

69. Remdamasis anksčiau iÅ¡dėstytais duomenimis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas taikyti M. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei minimalus jos dydis, numatytas BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, taip pat skirtina bausmė – bauda.

70. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 19 d., 5.35 val. iki 2019 m. liepos 19 d., 14.12 val. (t. 2, b. l. 169-171).

71. Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 191), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 72. 2019 m. rugsėjo 4 d. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 2, b. l. 121), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

73. Kompaktiniai diskai (4 vnt.), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. IV. Civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas 74. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Å io kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

75. Civilinė ieÅ¡kovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 970,22 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo T. Z. gydymu, atlyginimo (t. 1, b. l. 151-153). IÅ¡ byloje pateikto 2022 m. gegužės 2 d. mokėjimo pavedimo kopijos (t. 5, b. l. 73A) ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2022 m. lapkričio 18 d. praÅ¡ymo (t. 5, b. l. 155) matyti, kad kaltinamasis M. B. atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ , todėl procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas.

76. Nukentėjusysis T. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 53-71).

77. Nukentėjusiojo T. Z. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

78. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

79. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

80. Byloje yra pateikta 2021 m. gruodžio 9 d. susitaikymo sutartis (t. 5, b. l. 19), sudaryta tarp kaltinamojo M. B. ir nukentėjusiojo T. Z. M. B. atsiprašė T. Z. už savo netinkamÄ elgesį vieÅ¡oje vietoje, kurio metu sunkiai sužalojo T. Z., atlygino savo neteisėtais veiksmais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , sumokėdamas 10000 eurų nukentėjusiajam T. Z. Nukentėjusysis T. Z. susitaikė su kaltinamuoju M. B. ir jam pretenzijų neturi.

81. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio neatsisakė ir jo nemažino, tačiau patvirtino, kad jam M. B. žalÄ yra atlyginęs ir jam jokių pretenzijų neturi. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog sunkų sveikatos sutrikdymÄ savo neteisėtais įvykdė kaltinamasis M. B., todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys yra atlygintas ir procesas Å¡ioje dalyje nutrauktinas.

82. Nukentėjusysis T. Z. nors ir sutiko, kad M. B. atlygino padarytÄ turtinę žalÄ , tačiau ieÅ¡kinio neatsisakė, kadangi kitas kaltinamasis M. K. jam jokios žalos neatlygino.

83. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. K. smurtiniu veiksmu – smÅ«giu į veidÄ nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis neneigė, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nurodė, jog neturi Å¡iuo metu piniginių lėšų atlyginti nukentėjusiajam žalÄ .

84. Å iuo atveju, neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam M. K. smurtiniu veiksmu buvo sukeltas fizinis skausmas. IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į formuojamÄ praktikÄ , teismo nuomone iÅ¡ kaltinamojo M.

K. nukentėjusiajam T. Z. yra pagrindas priteisti 200 Eur sumÄ , kuri geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie Plungės apylinkės eismo Kretingos rÅ«mų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinę subendrintÄ bausmę M.

K. paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 5 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. K. visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagÄ .

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės dalį, atliktÄ pagal Plungės apylinkės eismo Kretingos rÅ«mų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendį. M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes jis Å¡io nusikaltimo nepadarė. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ . M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 50 MGL (2500 Eur) baudÄ ; - pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 80 MGL (4000 Eur (keturių tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę M. B. paskirti 80 MGL (4000 Eur (keturių tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti M. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ 2019 m. liepos 19 d. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad 2 MGL (100 eurų) dydžio bauda yra sumokėta.

Nustatyti, kad likusi 78 MGL (3900 Eur (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų eurų) bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vienÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801.

Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų raÅ¡tinės darbuotojui. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo T. Z. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti T. Z. iÅ¡ M. K. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti ProcesÄ dėl civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 970,22 eurų civilinio ieÅ¡kinio, nutraukti. Kompaktinius diskus, pridėtus prie bylos (4 vnt.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mus. Teisėja Daina Dyburienė