eaed5f40-e920-4882-81a7-72e18f8f2df0 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-593/2017;Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53557-17-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.10; 1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.4.6.5.3 (S)    KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei,nuteistajam R.

P. ir jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajai V. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymÄ , jam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta. R.

P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu nustatyta, kad R. P. 2017 m. spalio 14 d., apie 23.00 val., Romainių g. 50, Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27 promilių girtumas), kai Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai savo sugyventinei V.

B. ne mažiau kaip 8 smÅ«gius į veidÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas akių vokuose, skruostuose, kaktoje, smakre, kairėje ausyje ir smilkinyje, deÅ¡iniame petyje, kraujosruvÄ kairio akies obuolio junginėje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos pogleivyje, deÅ¡inės akiduobės apatinės sienelės lūžimus, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario sugyventinės V. B. sveikatÄ .Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl R. P. padarytos nusikalstamos veikos, konstatavo, jog nėra jokių teisinių kliūčių taikyti BK 38 straipsnį ir R.

P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir R. P. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė susitaikymo institutÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog net ir egzistuojant visoms BK 38 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, kurioms esant asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nėra įpareigojimas taikyti minėto BK straipsnio nuostatas ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga kaltininkÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Priimdamas tokį sprendimÄ , teismas privalo atsižvelgti į realų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybių visumÄ .

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog sprendžiant R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , turėjo bÅ«ti įvertinta tai, kad R. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2015 m. rugsėjo 29 d baudžiamuoju įsakymu jau buvo pripažintas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad, jis 2014 m. lapkričio 2 d. smurtiniais veiksmais savo sugyventinei J. J. sukėlė fizinį skausmÄ , o 2015 m. kovo 12 d. smurtaudamas jos atžvilgiu, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Abi šias nusikalstamas veikas R. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl, darytina išvada, jog 2017 m. spalio 14 d. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra atsitiktinė. R. P. jau yra teistas dėl smurtavimo artimoje aplinkoje, tačiau paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė, netgi priešingai – R. P. smurtiniai veiksmai sukėlė dar sunkesnes pasekmes – buvo nesunkiai sutrikdyta jo šeimos nario sveikata. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V.

B. parodė, jog R. P. prieÅ¡ jÄ smurtauja jau ne pirmÄ kartÄ , tačiau anksčiau ji dėl smurto niekur nesikreipė. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į liudytojos S. B. parodymus, kad 2017 m. spalio 15 d. telefoninio pokalbio su dukra (t. y. nukentėjusiÄ ja V. B.) metu ji iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė sugyventinis R. P., o atvykus pas dukrÄ , R. P. neįleido jos į namus ir tik iÅ¡kvietus policijÄ pavyko patekti į vidų. Liudytoja parodė, jog namo viduje rado sumuÅ¡tÄ dukrÄ , kuri pasakė, kad jÄ sumušė R.

P., tačiau jis sulaikomas policijos pareigÅ«nų savo kaltę neigė ir teigė, jog nukentėjusioji V. B. nukrito nuo laiptų ir susižalojo pati. Prokurorės teigimu, Å¡ios faktinės aplinkybės aiÅ¡kiai parodo, kad kaltinamasis ne tik stengėsi iÅ¡vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, bet nieko neįsileisdamas į namus, stengėsi nuslėpti sugyventinės sumuÅ¡imo faktÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, jog iÅ¡dėstytos aplinkybės įrodo, jog nėra pagrindo manyti, kad ateityje R.

P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, anot prokurorės pirmosios instancijos teismas neanalizavo minėtų aplinkybių, apsiribojo tik BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sÄ lygos įvardinimu ir jos egzistavimo konstatavimu, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla buvo nutraukta, turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo R. P. bÅ«tų pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jam bÅ«tų paskirta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu bÅ«tų sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams deÅ¡imčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jo gynėjas advokatas G. Zavtrakovas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį nepakeistÄ .Prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas tenkinamas dalinai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 3 punktu, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendis, kuriuo R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymÄ , jam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamoji byla nutraukta, naikinimas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas skiriant teismo įpreigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pabrėžti, jog atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti bei motyvuoti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų buvimÄ , papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ir, tik esant sÄ lygų visumai, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės.Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ nustatė, jog R.

P. padarė apysunkį nusikaltimÄ , savo kaltę pripažino, civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡tas nebuvo, nukentėjusioji jokių pretenzijų neturėjo, su R. P. susitaikė. Å ios aplinkybės rodo, kad R. P. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sÄ lygas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka sÄ lygos, nurodytos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo iÅ¡vada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sÄ lygos buvimo, yra visų reikÅ¡mingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar atlygino padarytÄ Å¾alÄ ir pan. kasacinė nutartis Nr. 2K-606/2006).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. P. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymo metu R. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams. Nusikaltimas įvykdytas prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sugyventinę ir Å¡i aplinkybė didina nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Nusikaltimo padarymo metu R.

P. buvo teistas ir turėjo neiÅ¡nykusį teistumÄ . Praeityje 8 kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinės teisės pažeidimus. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jis buvo nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 2 d. bÅ«damas neblaivus panaudojo prieÅ¡ savo sugyventinę J. J. fizinį smurtÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ bei dėl to, jog 2015 m. kovo 12 d. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas J.

J. atžvilgiu padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Todėl, pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog nors R. P. jau ir buvo teistas dėl smurtavimo artimoje aplinkoje, tačiau paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė, netgi prieÅ¡ingai – pastaroji jo įvykdyta nusikalstama veika sukėlė dar sunkesnes pasekmes – nesunkų Å¡eimos nario sveikatos sutrikdymÄ . Svarbu pabrėžti ir tai, kad kaip jau minėta anksčiau, visas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas, R. P. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo, kad alkoholio vartojimas yra faktorius, skatinantis R.

P. daryti nusikaldamas veikas, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad jis stengiasi spręsti Å¡iÄ problemÄ , byloje nėra. Kaip seka iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos – humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Analizuojamu atveju, R. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiÄ ja neskatintų jo keisti savo netinkamo elgesio, rinktis socialiai priimtinus veikimo variantus. Todėl, remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesant pakankamai nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei pabrėžia, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tikslai negali bÅ«ti pasiekti taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ , todėl BK 38 straipsnio nuostatos R.

P. atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos.      Dėl R. P. skiriamos bausmės Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , tačiau, kaip jau minėta, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ nepagrįstai pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis, R. P. skiriant sankcijoje už Å¡iÄ veikÄ numatytÄ bausmę.Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad R.

P. padarė vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. P. teisiamas antrÄ kartÄ , ankstesnis teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, skirti Å¡velnesnes bausmes, vadovaujantis BK 62 straipsniu ir BK 54 straipsnio 3 dalimi pagrindo nėra, todėl R. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes apie R. P. teistumÄ ir jo asmens charakteristikÄ , sprendžia, kad R. P. už nusikalstamÄ veikÄ skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės vidurkį virÅ¡ijanti bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis BPK 273 straipsniu baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Be to, pabrėžiama, jog bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamu atveju, R.

P. paskirta bausmė už apysunkio nusikaltimo padarymÄ nevirÅ¡ija 4 metų, todėl egzistuoja viena iÅ¡ BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų. Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, jog nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir pasižada daugiau nenusikalsti.

Be to, R. P. susitaikė su nukentėjusiÄ ja, toliau kartu su ja gyvena, veda bendrÄ Å«kį, teigia, jog jÄ iÅ¡laiko iÅ¡ atsitiktinių darbų. Nukentėjusioji tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prašė R. P. nebausti. Nuteistasis R. P. praeityje jau yra teistas už smurtÄ artimoje aplinkoje, tačiau, kolegijos nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir skyrus teismo įpareigojimus, R.

P., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti panaikintas jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Todėl kolegija laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai R. P. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti suteikiant jam galimybę koreguoti savo netinkamÄ elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija laikosi nuomonės, jog R. P. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, atidėjimo terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas.

Ä®vertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nuteistojo asmenybę, jam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis, BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir įpareigojimas per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Prokurorės skundÄ tenkinti dalinai.Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį, kuriuo R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo:R. P. pripažintini kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 641 straipsniu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vienerių) metų 10 (mėnesių) laikotarpiui.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, R.

P. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.             Teisėjai                                                                                  Albinas Antanaitis                                                                                                                                  Evaldas Gražys                                                                                                                                  Daiva Jankauskienė