2023-11-15 Nr. AB-19891-3-61-3-02511-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-554-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02511-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei A. O. S dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. O. S (toliau – ir atsakovė) 27 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 1,45 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, kurią privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų Savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys, o rinkliavą apskaičiuoti, surinkti ir išieškoti pavesta pareiškėjui.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. valdė nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Žemės sklypas), t. y. atsakovei taikoma prievolė mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina vietinės rinkliavos suma – 27 Eur.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis suformavo ir atsakovei pateikė mokėjimo pranešimus. Atsakovei Nuostatų nustatytais terminais vietinės rinkliavos nesumokėjus, pareiškėjas atsakovei pateikė priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimas nebuvo apmokėtas. Atsakovei pradelsus vietinės rinkliavos mokėjimo terminus, kyla pareiga mokėti ir delspinigius, kurie sudaro 1,45 Eur.

5. Atsakovė A. O. S. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

6. Atsakovė paaiškino, kad 2018 metais ji valdė Žemės sklypą (sodo sklypą) ir to neginčija, tačiau kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas turi pateikti sodo sklypo nuotrauką, kurioje būtų matoma, kurioje sodo vietoje stovėjo atliekų konteineris. Atsakovės sklype jokio konteinerio nebuvo, o pareiškėjas siekia pasipelnyti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atmetė.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

9. Teismas pažymėjo, kad rinkliavos mokėtojai yra visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jų įgalioti asmenys, kuriems Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 7.5 p.). Savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir ji yra privaloma rinkliavos mokėtojams; rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 20 p.), o pareiškėjas, vadovaudamasis Nuostatais, apskaičiuoja rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius.

10. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinę rinkliavą, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš šios rinkliavos mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

11. Teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise Savivaldybėje ginčo laikotarpiu valdė ir valdo nekilnojamąjį turtą – 0,06 ha ploto (teismo sprendime klaidingai nurodyta 0,6 ha) žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties Žemės sklypą.

12. Teismas pažymėjo, kad komunalinių atliekų sąvoka įtvirtinta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje, šioje teisės normoje, be kita ko, nustatyta, kad prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos. Tačiau teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 3 punktą rinkliava taikoma visiems Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis (1 priedas). Teismas pažymėjo, kad žemės ūkio naudojimo paskirties Žemės sklypas nėra nurodytas Nuostatų 1 priede – tokio objekto nebuvo Nekilnojamojo turto objektų rūšių sąraše.

13. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo teisės skaičiuoti vietinę dvinarę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už žemės ūkio naudojimo paskirties žemės sklypą, todėl nepagrįstai apskaičiavo atsakovei 27 Eur vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį bei 1,45 Eur delspinigius, ir pareiškėjo prašymą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodo, jog byloje buvo nustatyta, kad atsakovė valdė žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties Žemės sklypą, todėl darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu valdant nekilnojamojo turto objektą, turi būti vadovaujamasi Nuostatais ir turi būti taikoma Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka. Atsakovė naudojo nekilnojamojo turto objektą ir byloje neįrodė, kad atliekos nurodytame objekte nesusidarė, todėl vadovaujantis administracinių teismų praktika, kurioje nurodoma, kad pareiga įrodyti, jog vykdomoje veikloje atliekos nesusidaro, tenka atsakovui, neįrodžius, kad dėl objektyvių aplinkybių atliekos negalėjo susidaryti, atsakovė turi būti laikoma atliekų turėtoja.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpiu galiojusiame Atliekų tvarkymo įstatyme buvo nustatyta, kad komunalinės atliekos – tai buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Iš šio apibrėžimo matyti, kad atliekų sąrašas nėra baigtinis, todėl visos atliekos, panašios į buitines, turėjo būti laikomos atliekomis ir atitinkamai tvarkomos Savivaldybės organizuotoje atliekų tvarkymo sistemoje. Pareiškėjo vertinimu, byloje nebuvo visapusiškai išnagrinėtos svarbios aplinkybės.

17. Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal Nuostatų 1 priedo 13 punktą į apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų kategoriją patenka į sodininkų bendrijų teritoriją patenkantys žemės sklypai. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovei priklausantis Žemės sklypas yra sodų bendrijos teritorijoje ir dėl to Žemės sklypo plotas turi būti apmokestintas taip, kaip tą reglamentavo tuo metu galiojantys teisės aktai. Pareiškėjas teigia, kad teismui priimant sprendimą buvo netinkamai pritaikyti teisės aktai.

18. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė, naudodamasi nekilnojamuoju turtu, įskaitant ūkinei veiklai vykdyti, turėjo susidariusias atliekas tvarkyti Savivaldybės organizuotoje atliekų tvarkymo sistemoje ir mokėti nustatyto dydžio rinkliavą. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodo, kad net tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad atsakovės veikloje komunalinės atliekos nesusidarė, teismas turėjo vertinti, kad atsakovė turi mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį.

19. Atsakovė A. O. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovė tvirtina, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, ir pažymi, kad ji sodo sklype negyvena, ten nėra jos darbo vieta, o pats sodo sklypas savaime negali tapti atliekų turėtoju. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas nepagrindė, kokia veikla buvo vykdoma sode, kurios metu susidarydavo atliekos, nenurodė teisės akto, kurio pagrindu sodo žemės sklypas tampa apmokestinamu objektu. Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, kad ji (atsakovė) sode vykdo gamybą ar ūkinę veiklą, kadangi sode nėra nei vandens, nei elektros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovei A. O. S apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir delspinigių priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu Savivaldybės teritorijoje valdė žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties Žemės sklypą, tačiau sprendė, kad toks nekilnojamojo turto objektas nėra nurodytas Nuostatų 1 priede išdėstytame apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų sąraše, žemės ūkio veikloje susidarančios atliekos nepriskiriamos komunalinėms atliekoms Atliekų tvarkymo įstatymo taikymo prasme, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas turėjo būti patenkintas, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualiomis Atliekų tvarkymo įstatymo ir Nuostatų nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, atsakovės valdomas Žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijos teritorijoje, pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 1 priedo 13 punktą, patenka į apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų kategoriją, todėl atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 39 dalyje nurodytas atliekų sąrašas nėra baigtinis, todėl visos atliekos, panašios į buitines, turėjo būti laikomos atliekomis ir atitinkamai tvarkomos Savivaldybės organizuotoje atliekų tvarkymo sistemoje.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020; kt.).

25. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Atliekų tvarkymo įstatymu (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija), pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; kt.).

27. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

28. Nuostatų (Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 3 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma visiems Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau – MKA susikaupimo normos). Vertinant, kad atliekų turėtojų veikla, turinti įtakos komunalinių atliekų susidarymui nekilnojamojo turto objektuose, yra labai skirtinga, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (1 priedas), kurioms nustatomos konkrečios MKA susikaupimo normos (Nuostatų 4 p.). Nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir MKA susikaupimo normos nustatomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-150) (Nuostatų 5 p.). Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Nuostatų 7.5 p.). Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą. Nuostatų 1 priede išvardytos apmokestinamos nekilnojamojo turto kategorijos, be kita ko, šio priedo 13 eilutėje nustatyta, kad viena iš kategorijų – į sodininkų bendrijų teritoriją patenkantys žemės sklypai, t. y. priskiriami mėgėjų sodo teritorijos žemės sklypai, skirti mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruoti individualūs gyvenamieji namai arba sodo namai, kuriuose yra deklaruotų gyventojų.

29. Savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-226 „Dėl Tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu pakeitė Nuostatus ir juos išdėstė nauja redakcija. Aptariamu Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Nuostatų (įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.) 1 priedo (jame išvardytas nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašas) 19 eilutėje, kaip atskira nekilnojamojo turto objekto kategorija, nurodyta – sodų [kategorija], t. y. pastatai, naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje.

30. Taigi nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Nuostatų redakcijoje neliko teisinio reguliavimo, pagal kurį nustatoma pareiga mokėti vietinę rinkliavą asmenims, kurie Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus be pastatų.

31. Nors ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) Nuostatų 1 priedo 13 punkte buvo nurodoma, kad į apmokestinamo nekilnojamojo turto kategoriją patenka ir į „sodininkų bendrijų teritoriją parenkantys žemės sklypai“, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad žemės ūkio veikloje susidarančios atliekos nepriskiriamos komunalinėms atliekoms, kaip tai apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme, todėl atsakovė komunalinių atliekų nesukūrė ir dėl to neprivalėjo mokėti vietinės rinkliavos.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės aktus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą ir suteikiančius teisę savivaldybėms nustatyti šias rinkliavas ir jas išieškoti iš asmenų, valdančių nekilnojamąjį turtą, pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisėta. Pažymėtina, kad atsakovei nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė 0,06 ha ploto žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties Žemės sklypas (Žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai), pagal bylos duomenis, Žemės sklype nėra jokio statinio, neteikiama elektros energija, vanduo, t. y. Žemės sklype buitis ar jai artima veikla (namų ūkio ir / ar poilsio ir pan.) nebuvo vykdoma.

33. Ginčo laikotarpiu galiojusi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis komunalines atliekas apibrėžė kaip buitines (buityje susidarančias) atliekas ir kitokias atliekas, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Atliekų įstatymo 2 straipsnio 39 dalis (2021 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XIV-407 redakcija), kuri nustato, jog komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas; prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

34. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovės buityje ginčo laikotarpiu susidarė komunalinės atliekos, už kurių surinkimą ir tvarkymą privalėjo apmokėti atsakovė pareiškėjui, svarbu tai, kad Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 priėmimo metu Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. <...>.

35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalimi, Įsakymu Nr. D1-150, patvirtino Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – Sąrašas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 (pakeitus 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 711) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato Aplinkos ministerija, pavyzdžiui: daugiabučiai namai ir įmonės, ūkinei veiklai naudojančios daugiabučių namų patalpas; sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, ir sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi individualiais konteineriais (toliau – nekilnojamojo turto objektų kategorija); Nekilnojamojo turto objektas, nenurodytas Sąraše, gali būti priskiriamas atskirai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.

36. Vadovaujantis Sąrašu, nekilnojamojo turto objektai yra pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos Nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos. Sąrašo 8 eilutėje tarp tokių nekilnojamojo turto objektų nurodyti sodų paskirties pastatai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Sąraše, į kurį privalo atsižvelgti Savivaldybė nustatydama nekilnojamojo turto objektų kategorijas (Nuostatų 5 p.), nėra įtvirtinta, kad žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypų (be pastatų) savininkai (įgalioti asmenys) privalo mokėti nustatytą rinkliavą.

37. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovei ginčo laikotarpiu priklausė tik Žemės sklypas sodininkų bendrijoje, kuriame, VĮ Registrų centro duomenimis, nebuvo jokių pastatų (statinių), ir įvertinus tai, jog tokio pobūdžio nekilnojamojo turto objektų apmokestinimas nebuvo nustatytas aukštesnės už Nuostatus teisinės galios aktuose, darytina išvada, kad atsakovė, kaip Žemės sklypo sodininkų bendrijoje savininkė, pagrįstai nepripažinta komunalinių atliekų turėtoja Atliekų tvarkymo įstatymo taikymo prasme ir nenustatyta, kad jai ginčo laikotarpiu kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

38. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 31 d.) yra įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šis principas reiškia, jog savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo akcentuojama Nuostatų 1 priedo 13 eilutės nuoroda: „Į sodininkų bendrijų teritoriją patenkantys žemės sklypai“ neatitiko Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies ir Įsakymu Nr. D1-150 patvirtinto Sąrašo nuostatų, pagal kuriuos apmokestinimo objektu gali būti tik pastatai, be to, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovė, nuosavybės teise valdžiusi Žemės sklypą, turėjo komunalinių atliekų, už kurių surinkimą ir tvarkymą jai pagrįstai apskaičiuota vietinė rinkliava.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos, apskaičiuotos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės, yra nepagrįstas ir atmestinas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Beta Martišienė

Dalia Višinskienė