eaec9d0b-25b7-43e5-8f31-cd8e5fbbd25d · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1917-1108/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16506-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.7; 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vaiva Nevardauskienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, kaltinamajam R. S., nukentėjusiajai S. M. ir jos atstovei advokatei Sandrai Pilkauskaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1990 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : R. S. 2020 m. kovo 11 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini)., vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo J. B. al. link (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. 24, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 126 punkto reikalavimus tuo, kad atsižvelgdamas į greitį privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, dėl to atsitrenkė į priekyje jo važiavusio automobilio „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. M., galinę dalį, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „Toyota Prius“ vairuotoja S. M. patyrė kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad viskas vyko taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, kovo 11 d. po pietų. Važiavo nuo savo gyvenamosios vietos link „Ledo arenos“, kai nukentėjusiosios automobilis staiga stabdė.

Važiavo apie 50 km/val. greičiu ir nespėjo sustabdyti. Buvo slidoka kelio danga, Å¡vietė saulė, kuri kažkiek akino. Ä®vykus eismo įvykiui, patraukė automobilį į kelkraÅ¡tį, nes jis kliudė eismui. Po eismo įvykio nukentėjusiosios automobilis atsidÅ«rė ant Å¡aligatvio – susidÅ«rimo smÅ«gis nebuvo silpnas. Priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio girdėjo, kad ji kalba telefonu ir kviečia pagalbÄ . Laukė, kol nukentėjusioji baigs kalbėti telefonu, tuomet atidarė jos automobilio dureles ir paklausė, ar viskas gerai.

Nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, matomų sužalojimų nebuvo, skundėsi galvos skausmu. Jis iÅ¡ karto pripažino savo kaltę dėl įvykio, todėl net nebandė aiÅ¡kintis, kodėl nukentėjusioji staigiai stabdė. Kodėl nesimatė stabdymo žymių, negali pasakyti, gal kad kelio danga buvo drėgna. Po įvykio su nukentėjusiÄ ja kalbėjo telefonu, teiravosi jos apie sveikatos bÅ«klę, siÅ«lė pagalbÄ (tiek finansinę, tiek buityje), tačiau nukentėjusioji atsisakė. Ne vienÄ kartÄ nuoÅ¡irdžiai atsiprašė.

Kaltinamasis parodė, kad jo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 700 Eur. Kaltinamojo teigimu, prieÅ¡ eismo įvykį jis su kaltinamÄ ja buvo prasilenkę važiuodami prieÅ¡ingomis kryptimis Å viesos gatvėje, tačiau tarp jų konflikto nebuvo. Tuomet jis apsisuko, kadangi ketino važiuoti į „Ledo arenÄ â€œ, ir važiavo paskui nukentėjusiosios automobilį. Ä® nukentėjusiosios automobilio galÄ atsitrenkė netyčia, tikrai ne specialiai. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso draugui. Kadangi draugo automobilis nebuvo draustas kasko draudimu, jis turėjo atlyginti draugui padarytÄ Å¾alÄ , t. y. sumokėti už automobilio remontÄ .

Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta ir kitais įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji S. M. parodė (b. l. 30-31), kad 2020 m. kovo 11 d. apie 14.40 val. Kaune, M. R. g., vairavo nuosavÄ automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, vairavo blaivi, vairuotojo pažymėjimÄ turi nuo 2005 metų.

Dirba bendrovėje „Bolt“ pavežėja. Tuo metu važiavo link AukÅ¡taičių g. į iÅ¡kvietimÄ . Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė paskui atvažiuojantį Å¡viesios spalvos automobilį „BMW“. Ties 24-tu namu staiga pajuto smÅ«gį į savo judančio automobilio galinę dalį. Nuo smÅ«gio jos automobilis buvo nublokÅ¡tas į kairę pusę ant Å¡aligatvio. Ä® jos vairuojamÄ automobilį atsitrenkė minėtas „BMW“, kuris dar kažkiek pavažiavo į priekį ir tik tuomet sustojo.

Ji iÅ¡ karto paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė apie įvykį. IÅ¡ „BMW“ iÅ¡lipęs vairuotojas (važiavo vienas) priėjo prie jos ir paklausė, ar iÅ¡sikvietė sau pagalbÄ . Patvirtino, kad taip, ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Pajuto skausmÄ galvoje. SusidÅ«rimo metu galva buvo sutrenkta. Netrukus pamatė atvažiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį. JÄ apžiÅ«rint medikams atvažiavo ir policijos pareigÅ«nai. Jie patikrino jos blaivumÄ . Buvo iÅ¡vežta į Kauno klinikas.

Po apžiūros išleido gydytis į namus. Kelias savaites buvo nedarbinga, įvykio pasekmes jaučia iki šiol. Patyrė fizinės, turtinės ir moralinės žalos. Automobilį draudimo bendrovė suremontavo. Eismo įvykio metu buvo šviesus paros metas, kelio danga buvo sausa. Mano, kad nukentėjo dėl „BMW“ vairuotojo neatsargių ir neprognozuojamų veiksmų. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 935/2020 (02) (b. l.

28) matyti, kad S. M. nustatyta dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. J. 2020 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b. l.

9) užfiksuota, kad patruliuodamas 2020 m. kovo 11 d. gavo praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį. Nuvykęs nurodytu adresu rado apgadintus automobilius – „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. S., ir „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. M.. R. S. paaiÅ¡kino, kad vairuodamas automobilį nepastebėjo priekyje sustojusio automobilio „Toyota“ ir neiÅ¡vengė susidÅ«rimo su juo. Ä® įvykio vietÄ jau buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri nutarė S. M. vežti į Kauno klinikas apžiÅ«rai.

Nustatė, kad abu eismo įvykio dalyviai blaivūs. 2019 m. kovo 11 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane ir fotolentelėje (b. l. 10-14) užfiksuota įvykio vietos Kaune, M. R. g. 24, apžiūra, pažymėta situacija iš karto po įvykio. Iš 2020 m. kovo 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų (b. l. 15-20) matyti, kad po eismo įvykio apžiūrėti automobiliai „BMW X5 30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Prius“, valst.

Nr. KDK2558, įvertinta jų techninė būklė po eismo įvykio. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m Å¡oninį atstumÄ , kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m Å¡oninį atstumÄ , kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. R. S. vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to atsitrenkė į automobilio „Toyota Prius“ galinę dalį, tokiu bÅ«du sukeldamas eismo įvykį, kurio metu automobilio „Toyota Prius“ vairuotoja S. M. patyrė sužalojimus – nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp R. S. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys – bÅ«tent kaltinamojo veiksmai buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams, t. y. nukentėjusiosios nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kilti. Nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl nepasirinkto saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės vairuodamas automobilį sukels eismo įvykį, kurio metu bus sužalotas kitas asmuo, tačiau pagal veikos aplinkybes (geras matomumas, Å¡viesus paros metas, nedidelis eismo intensyvumas, Kelių eismo taisyklių iÅ¡manymas) ir pagal savo asmenines savybes (automobilį viruoja nuo 2008 m., t. y. turi didelį vairavimo staÅ¾Ä , jo darbas susijęs su automobilių remontu) turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis objektyviai dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nebūtų galėjęs laikytis Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimų. Automobilio vairavimas yra rizikinga veikla, automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Todėl valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl R.

S. nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. dėl neatsargumo. Nukentėjusiajai S. M. padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada (b. l. 28). Taigi, pripažintina, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilę padariniai nustatyti objektyviais bylos duomenimis. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad R. S. dėl neatsargumo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas – Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas buvo pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga eismo įvykiui kilti ir atsirasti padariniams – S. M. sužalojimui, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Atitinkamai, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Dėl laidavimo instituto taikymo R. S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį R. S. jo atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 79-80). Pats kaltinamasis taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (b. l. 76). Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. BÅ«ti laiduotoju byloje pateikęs praÅ¡ymÄ R.

S. – kaltinamojo draugas ir bendradarbis. R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jo santykiai su kaltinamuoju yra artimi, kaltinamasis yra geras jo draugas jau daugelį metų, kelerius metus kartu dirba MB „Automobilio bičiulis“. Nors kaltinamasis yra MB „Automobilio bičiulis“ direktorius, bet iÅ¡ tiesų pas juos darbe visi lygÅ«s. Apie įvykį draugas jam pranešė dar tÄ pačiÄ dienÄ . Jis neabejoja, kad galės draugui daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , kadangi pats dirba su automobiliais, todėl apie automobilius nusimano ir tikrai galės patarti draugui saugaus vairavimo klausimais.

R. S. yra dirbantis (b. l. 83-84), teigiamai charakterizuojamas savo bendradarbių (b. l. 82), neteistas (b. l. 141), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o keli smulkÅ«s administraciniai teisės pažeidimai padaryti prieÅ¡ daugiau nei penkerius metus (b. l. 120-121). Pats kaltinamasis pažymėjo, kad jo aplinkoje yra ne vienas žmogus, atitinkantis laiduotojui keliamus reikalavimus, tačiau jis pats norėjo, kad laiduotoju taptų iÅ¡ tiesų jam teigiamÄ Ä¯takÄ darantis ir svarbus žmogus, su kuriuo praleidžia daug laiko, o R.

S. kaip tik toks ir yra. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad laiduotojas R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaiÅ¡tinga reputacija darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo pasitaisymui, todėl R. S. gali bÅ«ti skiriamas laiduotoju. Pažymėtina, kad byloje civilinis ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas tik draudimo bendrovei, t. y. už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingam asmeniui. Dalis nukentėjusiosios patirtos turtinės bei neturtinės žalos jau yra atlyginta (b. l. 136, 138), taip pat yra atlyginta žala Kauno teritorinei ligonių kasai (b. l. 77-78) – žalÄ atlygino „E. I.

SE Lietuvos filialas“, į bylÄ Ä¯trauktas civiliniu atsakovu. Kaltinamajam reikalavimai dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nėra reiÅ¡kiami. E. R. S. praÅ¡ymui perduoti R. S. jo atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas vertina tai, kad kaltinamasis R. S. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , jis neteistas (b. l. 38), administracine tvarka nebaustas (b. l. 39). Ä® psichiatrinio gydymo ir į priklausomybės ligų gydymo įskaitas neįtrauktas. Kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, susisiekė su nukentėjusiÄ ja po įvykio, domėjosi jos sveikatos bÅ«kle, klausė dėl pagalbos reikalingumo.

Nustatytos aplinkybės leidžia teismui kaltinamojo veikÄ vertinti kaip atsitiktinę, sÄ lygotÄ nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, o ne kaip tendencingÄ ankstesnio neteisėto elgesio rezultatÄ . Darytina iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasimokė iÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos, todėl, teismo vertinimu, yra visos bÅ«tinos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Esant visoms privalomoms sÄ lygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, įvertinus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir tai, kad laiduotojo pajamos, vertinant jaunos Å¡eimos poreikius (R.

S. nurodė, kad yra vedęs), nėra didelės (apie 700 Eur), teismas sprendžia, kad R. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo Atleidus kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis R. S. neteistas, automobilį vairavo bÅ«damas blaivus, nėra pagrindo kaltinamajam skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Tačiau kaltinamajam R. S. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . R. S. kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, anksčiau nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, eina MB „Automobilio bičiulis“ direktoriaus pareigas ir gauna pastovias pajamas, todėl jam nustatytina 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji S. M. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 94-97), dėl 81,19 Eur turtinės žalos atlyginimo ir dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ civilinio atsakovo „E. I. SE Lietuvos filialo“. Kaip matyti iÅ¡ civilinio atsakovo „E. I. SE Lietuvos filialo“ į bylÄ pateikto 2020 m. gegužės 25 d. praneÅ¡imo apie draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 136), nukentėjusiajai S. M. draudikas apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo Å¡ias sumas: 2,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 383,92 Eur netektų pajamų.

Nukentėjusioji savo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo 81,19 Eur turtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad po eismo įvykio metu patirtos traumos ji vartojo vaistus nuo skausmo – analginÄ , nalgesinÄ , olfenÄ , milgammÄ N (preparatai skausmui mažinti), sirdalud (centrinio poveikio griaučių raumenis atpalaiduojantis preparatas, slopinantis skausmingus spazmus), neurorubine (malÅ¡inantis skausmÄ neurotopinių vitaminų BÄ®, B6 ir B12 derinys), ambio nervų sistemai, valerijonų ekstraktÄ , kuriems iÅ¡leido 81,19 Eur.

Teismas sprendžia, kad civilinės ieÅ¡kovės įsigyti ir vartoti vaistai yra susiję su eismo įvykio metu patirta trauma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinei ieÅ¡kovei patirtÄ traumÄ teko gydytis dėl pandemijos Å¡alyje paskelbto karantino laikotarpiu, kuomet sudėtinga buvo gauti reikiamÄ ir operatyvų gydymÄ , todėl suprantama ir pateisinama, kad civilinei ieÅ¡kovei vaistus po traumos juntamiems simptomams malÅ¡inti teko pirktis savo nuožiÅ«ra, pasitarus su vaistininkais ir nelaukiant, kol receptÄ iÅ¡raÅ¡ys gydytojas.

Vaistams iÅ¡leistos sumos atitinka protingumo kriterijų, į bylÄ pateikti jų dydį pagrindžiantys pirkimo kvitai, receptas (b. l. 112-116). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinis atsakovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja nukentėjusios reikalaujamo dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimui (b. l. 127). Atitinkamai, teismas mano, kad civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Nukentėjusioji dėl eismo įvykio patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 2500 Eur, iÅ¡ kurių 1000 Eur draudimo bendrovė jau yra atlyginusi, todėl civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti likusius 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad neturtinės žalos dydį lemia jos eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobÅ«dis. Kauno klinikų, kur nukentėjusioji buvo atvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu po autoįvykio, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e fiksuojami sužalojimai: deÅ¡inio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžis, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, nukentėjusioji skundžiasi galvos ir kairės rankos skausmu, dėl ko sunku jÄ pakelti. Suleidus nuskausminamųjų, skausmas sumažėjo, VAS skausmo skalė: stiprus skausmas – 8.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 935/2020 (02) S. M. nustatytas dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiosios teigimu, paminėtų sužalojimų visuma kėlė didelius fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, jai labai skaudėjo, ji negalėjo miegoti, o tam tikri liekamieji reiškiniai tęsiasi iki šiol (svaigsta galva, pablogėjo regėjimas, tirpsta ranka, skauda petys), ji yra privesta lankytis pas gydytojus, naudoti medikamentus.

Civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat nurodoma, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmÄ â€“ ilgam sutriko jos sveikata, iki Å¡iol ji jaučia liekamuosius reiÅ¡kinius, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ â€“ ji nebegali gyventi taip aktyviai, kaip gyveno iki įvykio, t. y. pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Ji iÅ¡gyveno ir iÅ¡gyvena dėl jai padarytų kÅ«no sužalojimų, kilusių padarinių, o tai sukėlė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Dėl patirtų sužalojimų, buvo sutrikdytas ir nukentėjusiosios normalus bei jai įprastas gyvenimo ritmas, ji negalėjo vykdyti veiklos, gauti pajamų, kas lėmė sunkumus dėl kredito grÄ Å¾inimo (nukentėjusioji yra paėmusi kreditÄ automobilio įsigijimui, kurį kas mėnesį dalimis turi grÄ Å¾inti). Be to, autoįvykio metu apgadintas automobilis buvo remontuojamas daugiau nei mėnesį, todėl nukentėjusioji, kurios darbas (veikla) susijęs su pervežimo paslaugomis (dirba bendrovėje pavežėja), patyrė didelių nepatogumų ir tokios veiklos vykdyti negalėjo.

Po eismo įvykio nukentėjusiajai atsirado ir važiavimo bet kokia transporto priemone baimė, nesaugumo jausmas, sutriko miegas, Å¡irdies darbas, padidėjo jautrumas, atsirado nerimas, netikrumo jausmas ir pan. Civilinio atsakovo įsitikinimu, jo apskaičiuota ir nukentėjusiajai iÅ¡mokėta neturtinės žalos atlyginimo suma, t. y. 1000 Eur, atitinka teismų praktikÄ ir laikytina pakankama nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime į civilinį ieÅ¡kinį nurodoma, kad Å¡ioje byloje nėra nustatyta jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų didinti neturtinės žalos sumÄ labiau, nei jau yra civilinio atsakovo iÅ¡mokėta (b. l. 128).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, bÅ«tina vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ .

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Vertindamas nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tÄ aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sužalota savo darbo metu, vykdama į iÅ¡kvietimÄ , po įvykio ji negalėjo užsiimti darbine veikla tiek dėl sveikatos problemų, tiek dėl ilgai trukusio jos automobilio remonto.

Teismas neabejoja, kad toks staigus darbo praradimas neapibrėžtam laikotarpiui nukentėjusiajai sukėlė Å¡okÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ ir netikrumÄ dėl ateities. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji yra iÅ¡situokusi, todėl netikėtas darbo ir pajamų netekimas jai buvo kur kas sunkesnis, nei Å¡eimoje gyvenančiam asmeniui, kuris gali sulaukti finansinės paramos ir palaikymo iÅ¡ sutuoktinio. Be to, nukentėjusioji yra paėmusi kreditÄ automobilio, t. y. savo darbo priemonės, įsigijimui (b. l. 98-106), todėl baimė, kad po eismo įvykio negalės laiku jo grÄ Å¾inti, neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai papildomos įtampos ir nerimo.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados, S. M. nustatytas deÅ¡inio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžis, t. y. eismo įvykio metu jai sužalotas gyvybiÅ¡kai svarbus organas – galva. Suprantama, kad toks sužalojimas kelia baimę nukentėjusiajai dėl galimų liekamųjų reiÅ¡kinių. Tai, teismo vertinimu, taip pat didina patirtÄ neturtinę žalÄ . Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji prie eismo įvykio kilimo neprisidėjo – ji važiavo pagal Kelių eismo taisykles, niekam nekliudydama, kai į jos automobilį atsitrenkė kaltinamojo vairuotas automobilis.

Taigi neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepilnavertiÅ¡kumo, bejėgiÅ¡kumo jausmus, nerimÄ , baimę ir neužtikrintumÄ dėl ateities. Nukentėjusiajai po įvykio prireikė psichologo pagalbos (b. l. 107), jai vis dar tenka lankytis pas gydytojus. Tačiau teismas spręsdamas dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra medicininių dokumentų, įrašų, kurie objektyviai patvirtintų patirtos traumos liekamuosius reiÅ¡kinius.

Byloje taip pat nėra duomenų, jog S. M. bÅ«klė bÅ«tų blogėjanti, jog taikytas gydymas, jos vartoti medikamentai bÅ«tų neefektyvÅ«s. Be to, kaip nurodė pati nukentėjusioji, jos automobilis buvo suremontuotas ir toliau gali bÅ«ti naudojamas darbinėje veikloje, kas reiÅ¡kia, kad nukentėjusioji gali grįžti tiek prie darbinės veiklos, tiek prie įprasto gyvenimo režimo. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra iÅ¡mokėjusi 1000 Eur dydžio iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios S. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajai papildomai 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Toks neturtinės žalos dydis (iš viso 2300 Eur) bus adekvatus jos patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius. Civilinis atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismų praktikoje pagal BK 281 straipsnio 1 dalį padarytos neturtinės žalos priteisiamos sumos svyruoja nuo 600 Eur iki 3000 Eur. Tačiau teismas pažymi, jog naujausia teismų praktika, kuri labiau atspindi nuolat besikeičiančius šalies ekonominius rodiklius, leidžia daryti išvada, kad šios kategorijos nusikalstamų veikų bylose paprastai priteisiamos neturtinės žalos dydis didėja (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartys 1A-3-557/2018, 1A-170-417/2019, Kauno apygardos teismo nutartis 1A-212-290/2018 ir kt.).

Visa neturtinė žala yra priteistina iš civilinio atsakovo „E. I. SE Lietuvos filialo“, kadangi dėl įvykyje dalyvavusio automobilio „BMW X5 30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos savininkas su šia bendrove buvo pasirašęs 2019 m. kovo 19 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 137). Šiai draudimo sutarčiai taikytina Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto (4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) nuostata, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

– 5 000 000 Eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Kadangi nukentėjusiajai nustatytas neturtinės žalos dydis, t. y. 2300 Eur, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto neturtinės žalos dydžio, todėl ir likusi neturtinės žalos dalis – 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo „E. I.

SE Lietuvos filialo“. Dėl proceso iÅ¡laidų Nukentėjusioji S. M. prašė pripažinti jos turėtas proceso metu iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti proceso iÅ¡laidomis ir Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo R. S.. BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų, tačiau gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ . BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ioje byloje pateikti dokumentai dėl nukentėjusiosios patirtų iÅ¡laidų advokatės paslaugoms apmokėti. IÅ¡laidos susiję su nukentėjusiosios konsultavimo bylos klausimais, su jos interesų atstovavimu rengiant civilinį ieÅ¡kinį ir atstovaujant teisme, nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje. Ä® bylÄ pateikta advokatės 2020 m. rugpjūčio 3 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. SP98/2020 (b. l. 108) ir mokėjimo nurodymų kopijos (b. l. 109-110) patvirtina, kad S. M. už teisinių paslaugų teikimÄ byloje atstovei (advokatei Sandrai Pilkauskaitei) sumokėjo 400 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iÅ¡ kaltinamojo R.

S.. Kiti klausimai Kardomoji priemonė kaltinamajam neskirta. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat nėra. Teismas, vadovaudamasis BPK 106, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. S., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ R.

S. atžvilgiu nutraukti. Perduoti R. S. laiduotojo R. S. atsakomybei. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti R. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui R. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu paskirti kaltinamajam R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , sumokant jÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieÅ¡kovės S. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės „E. I. SE Lietuvos filialo“ 81,19 Eur S. M. turtinei žalai atlyginti ir 1300 Eur S. M. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ R. S. nukentėjusiosios S. M. naudai 400 Eur turėtų iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė