2025-09-17 Nr. AB-14472-3-61-3-08484-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2194-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08484-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) direktoriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. P-1273 (toliau – Įsakymas) 1, 2 ir 3 punktus; 2) įpareigoti Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos Personalo valdymo skyriaus (toliau – ir Skyriaus) patarėjo, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII); 3) priteisti iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 96,12 Eur vienos dienos darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusią už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Įsakymo 1 punktu atsakovas pripažino, kad Tarnybos Skyriaus patarėjas (pareiškėjas), neatvykdamas į tarnybą 2023 m. birželio 16–30 d., liepos 1–31 d., rugpjūčio 1–11 d. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, Įsakymo 2 punktu skyrė jam už padarytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, o Įsakymo 3 punktu atleido jį iš pareigų 2023 m. rugsėjo 5 d.

2.2. Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų už padarytą VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą (nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties), tačiau iki tol jam per paskutinius 12 mėnesių nors kartą privalėjo būti taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ir tik po to galėjo būti paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nes VTĮ 33 straipsnio 4 dalis atitinkamai aiškinama ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje.

2.3. Pareiškėjui buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas ir surašyta tarnybinio tyrimo išvada (toliau – ir Išvada). Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybes tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 5 punkto imperatyvą į komisiją privalomai turėjo būti paskirtas pareiškėjo tiesioginis vadovas ir už Tarnybos personalo administravimą atsakingas asmuo. Pareiškėjo prašymu komisijos nariu turėjo būti skiriamas Tarnyboje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas. Pareiškėjas teigė, kad Išvada patvirtina, jog Tarnybos direktorius 2023 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-543 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-543) į komisiją pareiškėjo tiesioginės vadovės – Skyriaus vedėjos ir už personalo administravimą atsakingos neskyrė, taip pat neskyrė veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovo, o tai lėmė, kad komisija buvo sudaryta pažeidžiant Aprašo 5 punkte imperatyviai nustatytą tvarką, todėl tokie komisijos veiksmai ir priimtas sprendimas (Išvada) pripažintini neteisėtais iš esmės.

2.4. Į pareigas neteisėtai grąžintam pareiškėjui pranešimas apie tarnybinį nusižengimą neįteiktas, o viskas buvo daroma jam nieko nežinant ir „už akių“. Taigi, pareiškėjui buvo atimta teisė turėti atstovą per ne trumpesnį kaip 5 d. d. terminą ir pasibaigus šiam terminui pateikti komisijai paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, pareikšti motyvuotą nušalinimą komisijai ar jos nariui dėl jų galbūt šališkumo, todėl tokiu būdu buvo atimta teisė skųsti komisijos ar jos nario(-ių) veikimą ar neveikimą Tarnybos direktoriui (Aprašo 9–10 p.).

Pranešimas neatitiko Aprašo priede pateiktos pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje nurodytos formuluotės, įskaitant ir apie pareiškėjo paaiškinimo pateikimo teisę ir jo terminą. Nors pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą to neva įtariamo pažeidimo padarymo laikas nenurodytas (Išvados II dalies 16 p.). Kadangi pareiškėjas neturėjo galimybės žinoti, kuo yra įtariamas, įskaitant ir įtariamo pažeidimo padarymo tikslaus laiko, ir gintis nuo jam nežinomų įtarimų apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, jam buvo atimtos teisės turėti atstovą, pareikšti nušalinimą.

Dėl to, jog pareiškėjas nevykdys neįsiteisėjusio ir negaliojančio teismo sprendimo dėl jo grąžinimo į pareigas, atsakovas žinojo (turėjo informaciją) dar 2023 m. birželio 16 d., o tai reiškia, kad nuo neteisėto grąžinimo į pareigas pirmosios dienos (2023 m. birželio 16 d.) turint informaciją (žinant), sudaryta komisija ir tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip 2023 m. birželio 23 d. ir baigtas ne vėliau kaip 2023 m. liepos 24 d. (tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas pagal Aprašo 11 punktą pratęstas nebuvo), o Išvada perduota tvirtinti Tarnybos direktoriui 2023 m. liepos 25 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad Išvada patvirtinta tą pačią dieną, pareiškėjui tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 25 d.

įskaitytinai. Tuo tarpu skundžiamą Įsakymą direktorius priėmė tik 2023 m. rugsėjo 1 d., o kadangi jį pasirašė po darbo valandų (17:36:10 val.), kuris Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje 2023 m. rugsėjo 1 d. įregistruotas (tik 20:31:19 val. vakare), tai reiškia, jog Įsakymas buvo priimtas tik 2023 m. rugsėjo 2 d. dieną. Pasak pareiškėjo, padaryta nurodytų ir imperatyvių Aprašo 3, 11, 14, 18 punktuose įtvirtintų nuostatų pažeidimų visuma bei praleistas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tarnybinei nuobaudai skirti nustatytas naikinamasis vieno mėnesio senaties terminas.

2.5. Atsakovas, savavališkai vykdydamas neįsiteisėjusį ir negaliojantį teismo sprendimą pareiškėją grąžinti į pareigas, vadovaujantis ir pamatiniu teisės principu ex iniuria non oritur ius (iš neteisės negali atsirasti teisė), pareiškėjui nevykdant neįsiteisėjusio ir negaliojančio teismo sprendimo, jo veiksmuose nėra jokios kaltės, kaip ir nusižengimo sudėties. Spręsti, ar pareiškėjas pažeidė Kalėjimų departamento (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnyba) direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 8.1 ir 8.2 papunkčius, teisė įtvirtinta išimtinai tik Centrinei etikos komisijai, kurios sprendimai skundžiami Tarnybos direktoriui, vėliau – administraciniam teismui. Pareiškėjas teigė, kad dėl etikos pažeidimų turi teisę turėti atstovą, dalyvauti Centrinės etikos komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus žodžiu ir raštu (Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-103 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų etikos komisijų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybos ir jam pavaldžių įstaigų Etikos komisijų nuostatų (toliau – ir Etikos komisijų nuostatai) 20–21 p.). Kadangi Centrinė etikos komisija tik pagal jai priskirtą kompetenciją nenagrinėjo ir nenustatė, kad pareiškėjas būtų pažeidęs Etikos kodekso 8.1 ir 8.2 papunkčių nuostatas, atsakovas Įsakymu tai pripažino neteisėtai, neturėdamas tam suteiktų įgaliojimų ir viršydamas nustatytą kompetenciją, nors patvirtinti Etikos komisijų nuostatai nesuteikė Tarnybos direktoriui įgaliojimų ir kompetencijos spręsti dėl Tarnybos darbuotojų galimo Etikos kodekso nuostatų pažeidimų, nes tai priskirta išimtinei tik Tarnybos Etikos komisijos kompetencijai.

2.6. Įtarimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo kilo tik 2023 m. liepos 13 d., tarnybinis patikrinimas pradėtas 2023 m. liepos 18 d., o pranešimas pareiškėjui apie galimą tarnybinį nusižengimą surašytas 2023 m. liepos 21 d., kai Etikos kodeksas ir Etikos komisijos nuostatai 2023 m. liepos 1 d. jau buvo pripažinti netekusiais galios. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinto Tarnybos darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 4/07-31 (toliau – ir Darbo reglamentas) nėra, taip pat kad tarnybinio patikrinimo metu komisija pareiškėjui inkriminavo, o Tarnybos direktorius Įsakymo 1 punkte taikė ir pripažino jį pažeidus netekusio galios (nebegaliojančio) Etikos kodekso 8.1 ir 8.2 papunkčius, kaip ir Darbo reglamento 134 punktą, skundžiamas Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (taikius negaliojančias teisės normas), taip pat dėl to, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros.

2.7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2023 m. birželio 16 d. iki pat 2023 m. rugsėjo 5 d. žymėjo pareiškėjui pravaikštas ir nemokėjo jam jokio darbo užmokesčio ir nuo jo priklausančių mokesčių (įmokų) Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) bei valstybei (VTĮ 28 str.), 2023 m. sausio 15 d. atleidus pareiškėją dėl pareigybės panaikinimo, jo neatvykimas į pareigas atsakovui nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, dėl to nesukėlęs jokių realių neigiamų padarinių toks pažeidimas negali būti traktuojamas kaip šiurkštus. Susidarius tokiai situacijai, pareiškėjo veiksmuose nėra visų tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Pareiškėjas taip pat pasigedo Išvadoje padaryto pažeidimo sunkumo laipsnio, todėl nesutiko, kad jis savo veiksmais diskreditavo Tarnybos autoritetą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. 2023 m. liepos 13 d. buvo gautas Skyriaus vedėjos tarnybinis pranešimas Nr. LV-32492 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodyta, kad vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023, nuo 2023 m. birželio 16 d. į Skyriaus patarėjo pareigas grąžintas pareiškėjas. Minėta Skyriaus vedėja informavo, kad nuo grąžinimo į pareigas datos, neatsižvelgiant į įvairiomis priemonėmis siųstus raginimus, iki dabar į tarnybą pareiškėjas neatvyko ir svarbių neatvykimo į tarnybą priežasčių nepateikė, todėl Tarnybos direktorius, nepraleisdamas Aprašo 3–5 punktuose įtvirtinto 5 d. d. termino nusižengimo tyrimui pradėti, per 2 d. d. nuo Skyriaus Tarnybinio pranešimo gavimo dienos, Įsakymu Nr. V-543 sudarė komisiją, kuriai pavedė atlikti tyrimą dėl Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių.

Tarnybos direktoriaus sudaryta komisija, nepraleisdama Aprašo 8 punkte numatyto 5 d. d. termino nuo komisijos sudarymo dienos pranešimui apie galimą tarnybinį nusižengimą įteikti, 2023 m. liepos 21 d. pateikė pareiškėjui pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. LV-33748 (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, kokio nusižengimo padarymu įtariamas pareiškėjas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pranešime išdėstyti motyvai aiškūs ir išsamūs, kad pareiškėjas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti jam įstatymų numatytas teises, apsiginti bei pateikti paaiškinimus, taip pat prie Pranešimo buvo pridėtas Tarnybinis pranešimas.

Pranešime, be kita ko, nurodyta pastaba, kad jo gavimo faktas patvirtinamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, elektroniniu paštu gavus patvirtinimą, kad pranešimas yra gautas. Pranešimas buvo siunčiamas ir registruotu paštu, be to, Pranešimas pareiškėjui buvo siunčiamas jo elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), tačiau jis neatsiuntė patvirtinimo apie Pranešimo gavimą ir nepateikė paaiškinimo, nors šiuo elektroniniu paštu pareiškėjas susirašinėdavo ir susirašinėja su atsakovu. Iš Lietuvos pašto svetainės matyti, kad pareiškėjui 2023 m. liepos 26 d. buvo pranešta apie jam adresuotą siuntą ir kviečiama, kad jis atvyktų šios siuntos atsiimti, tačiau pareiškėjas siuntos neatsiėmė, taip pat nepateikė jo neatvykimo į tarnybą pateisinančių priežasčių.

Pasak atsakovo, tokie pareiškėjo veiksmai vengiant patvirtinti Pranešimo gavimą vertintini kaip piktnaudžiavimas ir atsakomybės prisiėmimo už savo veiksmus vengimas, o tokios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nenorą bendradarbiauti su savo darboviete. Minėtos aplinkybės Išvadoje buvo įvertintos ir pareiškėjo padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos.

4.2. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikytinas valstybės tarnautojo nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties (VTĮ 33 str. 5 d. 7 p.), todėl šio tarnybinio tyrimo metu komisija aiškinosi pareiškėjo neatvykimo į tarnybą priežastis. Pareiškėjas komisijai nepateikė neatvykimo į tarnybą pateisinančių priežasčių. Komisija tarnybinio tyrimo metu vertino pareiškėjo 2023 m. birželio 15 d. elektroniniame laiške, 2023 m. birželio 16 d. prašyme dėl skubaus neteisėto įsakymo galiojimo sustabdymo ir pareiškėjo 2023 m. birželio 18 d. skunde, pateiktame teismui administracinėje byloje Nr. eI3-10640-809/2023, nurodytas aplinkybes dėl jo neatvykimo į tarnybą.

4.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas buvo vykdomas skubos tvarka tikslu neeikvoti valstybės biudžeto lėšų ir nedidinti priverstinės pravaikštos laiko, užtikrinant ir pačiam pareiškėjui pragyvenimo šaltinį. Be to, 2023 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-944 (toliau – ir Įsakymas Nr. P-944, ir 2023 m. birželio 15 d. įsakymas) buvo priimtas sprendimas grąžinti pareiškėją į iki tol eitas pareigas bei su juo atnaujinti darbo santykius, nelaukiant, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės Tarnybos ir pareiškėjo pateiktus apeliacinius skundus, kurie nesusiję su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalimi dėl pareiškėjo grąžinimo į Skyrių.

4.4. Skyriaus vedėja 2023 m. birželio 14 d. susisiekė su pareiškėju telefonu ir pranešė žodžiu, kad įgyvendinant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pareiškėjas bus grąžintas į pareigas ir apie tai bus informuotas elektroniniu paštu atskiru raštu. Po pokalbio telefonu, pareiškėjo iniciatyva, 2023 m. birželio 14 d. 14.35 val. jis atvyko į Tarnybą pokalbiui su Skyriaus vedėja. Pokalbio metu pareiškėjas buvo informuotas, kad planuojama jo grąžinimo į pareigas data – 2023 m. birželio 16 d. Pareiškėjui 2023 m. birželio 14 d. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas Tarnybos 2023 m. birželio 14 d. raštas Nr. 7S-278 (toliau – ir Raštas), o 2023 m. birželio 15 d. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) išsiųstas ir Tarnybos direktoriaus Įsakymas Nr. P-944. Pareiškėjas informaciją apie savo darbo pradžią nuo 2023 m. birželio 16 d. žinojo ir ja disponavo nuo 2023 m. birželio 14 d. ir iki darbo pradžios (grąžinimo į pareigas datos) buvo susipažinęs su visa reikiama informacija bei dokumentais (Raštu, pareigybės aprašymu ir Įsakymu Nr. P-944) dėl grąžinimo į Tarnybos Skyriaus karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o tai patvirtina jo 2023 m. birželio 16 d. pateiktas prašymas dėl skubaus neteisėto įsakymo galiojimo sustabdymo. Atsakovas 2023 m. birželio 30 d. raštu Nr. 7S-291 (toliau – ir Raštas Nr. 7S-291) pareiškėją pakartotinai ragino atvykti į tarnybą bei informavo, jog nuo grąžinimo į pareigas datos iki dabar už neatvykimą be svarbių priežasčių valstybės tarnautojui bus žymimos pravaikštos. Be kita ko, pareiškėjas papildomai mobiliomis žinutėmis – liepos 5 d., liepos 10 d., liepos 12 d., elektroniniu paštu – liepos 11 d., telefoniniu skambučiu – liepos 5 d. buvo raginamas atvykti į tarnybos vietą, vykdyti pareigybei, į kurią grąžintas, priskirtas funkcijas. Kadangi pareiškėjas į tarnybos vietą neatvyko, jo neatvykimo į tarnybą priežastys nėra pateisinamos, nors jam buvo sudarytos sąlygos dirbti.

4.5. Ginčijamas Įsakymas priimtas teisėtai, išsamiai ištyrus visas su pareiškėjo veiksmais susijusias aplinkybes bei jas tinkamai kvalifikavus, nustačius pareiškėjo kaltę.

4.6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad jam tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, negalėjo būti skiriama, nes jam nei karto per 12 mėn. nebuvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pasak atsakovo, pareiškėjas iš viso 40 d. d. nebuvo darbe, todėl padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, įtvirtintą VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte. Be to, ne kiekvienas teisei bei moralei priešingas valstybės tarnautojo veiksmas lemia pažeidimo pripažinimą šiurkščiu, įgalinančiu darbdavį atsisakyti tokio tarnautojo paslaugų, o kai tai yra daroma, esant aiškiam valstybės tarnautojo elgesio reglamentavimui ir jo sąmoningai nepaisoma, taip pat kai tai trunka pakankamai ilgą laiko tarpą, toks pažeidimas prilyginamas šiurkščiu. Todėl atsakovas susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjui skyrė teisėtą ir jo padaryto nusižengimo pobūdį atitinkančią tarnybinę nuobaudą.

4.7. Komisija buvo sudaryta ir tarnybinis patikrinimas inicijuotas po pareiškėjo tiesioginės vadovės Tarnybinio pranešimo. Siekiant išvengti tarnybinio tyrimo šališkumo ir neobjektyvumo, į komisiją nebuvo skirta tiesioginė pareiškėjo vadovė, tačiau komisijos veikloje dalyvavo Skyriaus patarėja A. Č.. Todėl pareiškėjas nepagrįstai manė, kad komisijoje turėjo būti jo tiesioginė vadovė ir Skyriaus vedėja. Pareiškėjas galbūt piktybiškai ignoravo atsakovo siųstą Pranešimą tiek elektroniniu, tiek registruotu paštu, todėl atsakovas negavo jokio pareiškėjo prašymo dėl profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovo įtraukimo į komisiją, kaip tai nurodyta Aprašo 5 punkte, be to, atsakovas neturi tokios informacijos, kad pareiškėjas priklauso profesinei sąjungai.

4.8. Atsakovas, pasisakydamas dėl Etikos komisijos nuostatų ir Darbo reglamento galiojimo, paaiškino, kad tiek Etikos kodeksas (galiojusi suvestinė redakcija nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2023 m. liepos 1 d.), tiek Etikos komisijos nuostatai (galiojusi suvestinė redakcija nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. liepos 1 d.) galiojo pareiškėjo grąžinimo į tarnybą metu (2023 m. birželio 16 d.), bei su kuriais pareiškėjas susipažinęs, nes jis laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2023 m. sausio 15 d. vykdė Centrinės etikos komisijos pirmininko pareigas. Supažindinti pareiškėją su naujos redakcijos Etikos kodekso nuostatomis atsakovas neturėjo galimybės, nes pareiškėjas nuo jo grąžinimo į Skyriaus patarėjo pareigas dienos (2023 m. birželio 16 d.) neatvyko į tarnybą. Tarnybos direktorius 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-499 „Dėl Tarnybos darbuotojų etikos kodekso ir Lietuvos kalėjimų tarnybos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Tarnybos darbuotojų etikos kodeksą, kuriame numatytos analogiškos nuostatos, kurių pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas. Be to, Etikos kodekso nuostatos tiek nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2023 m. liepos 1 d. suvestinėje redakcijoje, tiek vėlesnėje (2023 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-499) nesikeitė, tačiau keitėsi tik jų numeracija (iš 8.1. p. į 7. 1. p. ir iš 8.2. p. į 7.2. p.). Nors pareiškėjas teigė, kad Įsakyme pažeistas Darbo reglamento 134 punktas nebegalioja, tačiau toks pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės, nes komisija rėmėsi galiojančia Darbo reglamento suvestine redakcija nuo 2022 m. liepos 2 d., t. y. Darbo reglamento 134 punktas galiojo pareiškėjo tarnybos iki 2023 m. sausio 15 d. Tarnybos metu, pareiškėjo grąžinimo į pareigas metu ir vis dar galioja.

4.9. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra ne tik neetiškas, bet turi tarnybinio nusižengimo požymių, todėl jo nagrinėjimui taikytinas ne Etikos kodeksas, o Aprašas. Pareiškėjo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas aiškiai nustatytas VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte, todėl jis buvo tiriamas kaip tarnybinis nusižengimas.

4.10. Pareiškėjas Tarnyboje pradėjo dirbti 2021 m. liepos 30 d. ir nuo to laiko iki šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenimis, administracinis teismas iš pareiškėjo gavo 15 bylų (neįskaitant šios nagrinėjamos bylos), kuriose atsakovas yra Tarnyba, o tai patvirtina nuolatinį pareiškėjo piktnaudžiavimą, sistemingai nukreiptą prieš Tarnybą. Pareiškėjas vien tik 2022 m. lapkričio mėn. ir 2023 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į teismą su skundais, nors atsakovas sudaręs visas sąlygas pareiškėjui dirbti įstaigoje bei nuolat ragino vykdyti savo funkcijas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pareiškėjas nepasirodė darbovietėje, be to, pareiškėjas toliau dalyvauja Tarnybos organizuojamuose konkursuose į laisvas pareigybes. Atsakovas teigė, kad teismas turėtų kritiškai įvertinti pareiškėjo nuolatinį ir sistemingą piktnaudžiavimą savo teise bei nuolatinį Lietuvos teismų ir kitų institucijų (pareiškėjas taip pat į teismą kreipiasi ir dėl kitų valstybės institucijų veiksmų) administracinės naštos didinimą, kai pareiškėjas, paduodamas skundus teismui, nesiekia apginti savo pažeistų teisių, o siekia tiesiog formalaus bylinėjimosi ir pasipelnymo.

5. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas papildomai nurodė, jog kadangi byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo teisėtumo, reikia vadovautis būtent šioje byloje pateiktu vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris buvo pateiktas nuo pareiškėjo grąžinimo į tarnybą momento iki atleidimo iš jos. Pareiškėjo reikalavimas priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas turėtų būti atmestas ne tik todėl, kad šis reikalavimas prieštarauja pagrindiniam jo reikalavimui grąžinti jį į pareigas, bet ir dėl to, kad pareiškėjas šį reikalavimą argumentuoja teismų praktika, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-157-789/2023, kuri negali būti pritaikyta šioje byloje, nes aplinkybės bylose nėra tapačios. Minėtoje byloje nebuvo keliamas reikalavimas grąžinti į pareigas, tačiau buvo keliamas reikalavimas priteisti kompensacijas pasibaigus darbo santykiams, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė būti grąžinamas į pareigas Tarnyboje.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė šias aplinkybes:

7.1. Tarnybos direktorius Įsakymu Nr. P-944 pareiškėją nuo 2023 m. birželio 16 d. grąžino į Tarnybos Skyriaus patarėjo pareigas.

7.2. Tarnyboje gautas Skyriaus vedėjos Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023, nuo 2023 m. birželio 16 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Skyriaus patarėjo pareigas, tačiau pareiškėjas nuo grąžinimo į pareigas datos, neatsižvelgiant į įvairiomis priemonėmis siųstus raginimus, iki dabar į tarnybą neatvyko ir svarbių neatvykimo į tarnybą priežasčių nepateikė.

7.3. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad Tarnybos Skyriaus patarėjas į tarnybą be pateisinamos priežasties neatvyko 40 d. d., ši veika tęstinė, savo kaltės nepripažįsta, paaiškinimo nepateikė. Įvertinus, kad pagal VTĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatas tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties, tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad pareiškėjas neatvyko į tarnybą 40 d. d. be pateisinamos priežasties, todėl įvertinusi minėtas aplinkybes, komisija Išvadoje pateikė siūlymą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

7.4. Tarnyba priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio 1 punktu pripažino, kad Skyriaus patarėjas, neatvykdamas į tarnybą laikotarpiais 2023 m. birželio 16–30 d., liepos 1–31 d., rugpjūčio 1–11 d., padarė VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, netinkamai atliko VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytas pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), įstatymų, kitų teisės aktų bei šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų bei taisyklių ir pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atsakomybės principą, numatantį, kad valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą pagarbos žmogui ir valstybei principą, numatantį, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti <...>, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus, Darbo reglamento 134 punktą, numatantį, kad Tarnyboje pirmadienį – ketvirtadienį dirbama nuo 8 val. iki 17 val., o penktadienį – nuo 8 val. iki 15 val. 45 min., Etikos kodekso (galiojusio pareiškėjo grąžinimo į tarnybą metu) 8.1 ir 8.2 papunkčius, numatančias, kad darbuotojas, laikydamasis Etikos kodekso nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiomis moralinėmis nuostatomis: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto; visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus.

Tokiais savo veiksmais Skyriaus patarėjas nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms bei veiklos etikos principams (atsakomybės bei pagarbos žmogui ir valstybei principams) ir pažemino valstybės tarnautojo vardą, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statusą, diskreditavo Tarnybos autoritetą visuomenėje. Tarnybos autoriteto diskreditavimas visuomenėje pasireiškė tuo, kad neatvykdamas į tarnybą 40 d. d. parodė neigiamą pavyzdį jo kolegoms, pakenkė valstybės tarnautojų įvaizdžiui, valstybės tarnybos reputacijai, išreiškė nepagarbą Tarnybai, kaip centrinei statutinei įstaigai, o tuo pačiu išreiškė nepagarbą ir valstybei.

Įsakymo 2 punktu Tarnybos Skyriaus patarėjui už padarytą VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, o Įsakymo 3 punktu Tarnyba atleido jį iš pareigų 2023 m. rugsėjo 5 d.

8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. šios nutarties 7.4. p.), pažymėjo, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-1929-809/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-07223-2023-4), dėl kurios ši nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, buvo sprendžiamas klausimas dėl Tarnybos 2023 m. birželio 15 d. priimto įsakymo, kuriame Tarnybos direktorius nusprendė, be kita ko, grąžinti pareiškėją į Tarnybos Skyriaus patarėjo (7.1 karjeros valstybė tarnautojų pareigybių grupė, VIII pareigybės lygmuo) pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d.

Minėtoje byloje, pareiškėjo nuomone, įsakymas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. kad 2023 m. birželio 15 d. įsakymas buvo priimtas per anksti, nesulaukus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo įsiteisėjimo, o pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie jo grąžinimą į pareigas. Teismas akcentavo, jog tokius pat argumentus pareiškėjas pateikia ir nagrinėjamoje byloje, tvirtindamas, kad jo veiksmuose nėra jokios kaltės, kaip ir nusižengimo sudėties, nes Tarnyba priėmė pareiškėją į pareigas ir, savavališkai vykdydamas neįsiteisėjusį ir negaliojantį teismo sprendimą, grąžino jį į pareigas.

Pasisakydamas dėl tokių argumentų, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-1929-809/2024 konstatavo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo dalis dėl Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, kuri nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu, įsigaliojo 2023 m. birželio 16 d. ir galėjo būti vykdoma nuo šios dienos, todėl atmetė pareiškėjo argumentus.

Teismas akcentavo, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje nustačius, kad teismo sprendimo dalis, kurioje sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos (t. y. Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65) buvo panaikintas ir Tarnyba buvo įpareigota grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d., buvo padaryta išvada, kad Tarnyba turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti 2023 m. birželio 15 d. įsakymą, kuriuo grąžino pareiškėją į eitas pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d.

Teismas vertino, kad minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys asmenys, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas šioje byloje nebegali iš naujo įrodinėti šių aplinkybių nepagrįstumo.

9. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas neatvyko į tarnybą 2023 m. birželio 16– 30 d., liepos 1–31 d., rugpjūčio 1–11 d. ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pateisinamos priežasties egzistavimą, t. y. į tarnybą be pateisinamos priežasties neatvyko iš viso: 40 d. d. (veika tęstinė). Pareiškėjas savo kaltės nepripažino ir jokio paaiškinimo atsakovui nepateikė. Vėliau pareiškėjas tvirtino, jog neprivalėjo atvykti, nes jam nebuvo žinoma, kad atsakovas savavališkai vykdo neįsiteisėjusį teismo sprendimą.

10. Teismas nurodė, jog, be kita ko, paminėtoje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatęs, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 14 d. buvo atvykęs į Tarnybą ir kalbėjosi su Tarnybos Skyriaus vedėja. Pareiškėjas buvo grąžintas į eitas pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d. ir įpareigotas atvykti į darbo vietą 2023 m. birželio 16 d. 8.00 val. būtent 2023 m. birželio 15 d. įsakymu, kuris buvo pradėtas derinti 2023 m. birželio 14 d., galutinai suderintas ir pasirašytas 2023 m. birželio 15 d. 17.36 val. Šis 2023 m. birželio 15 d. įsakymas buvo tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjui el. paštu. Be to, Tarnyba Rašte pareiškėjui aiškiai nurodė, jog, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023, jis yra grąžinamas į eitas pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d., ir pateikė susipažinti Tarnybos Skyriaus patarėjo pareigybės aprašymą. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje 2024 m. lapkričio 13 d. konstatuota, jog šioje byloje esantys objektyvūs duomenys sudaro prielaidas pritarti atsakovo nurodytai aplinkybei, kad, kai pareiškėjas 2023 m. birželio 14 d. 14.35 val. atvyko į Tarnybą, Tarnybos Skyriaus vedėja jį informavo apie planuojamą grąžinimo į pareigas datą – 2023 m. birželio 16 d., todėl pareiškėjo pretenzijos, jog jis laiku nebuvo informuotas apie jo grąžinimą į eitas pareigas (be kita ko, prieš priimant 2023 m. birželio 15 d. įsakymą), buvo atmestos kaip nepagrįstos.

11. Teismas akcentavo, kad byloje nustatyta, jog visą informaciją apie savo darbo (Tarnybos) pradžią nuo 2023 m. birželio 16 d. pareiškėjas žinojo nuo 2023 m. birželio 14 d. ir iki darbo pradžios (grąžinimo į pareigas datos) buvo susipažinęs su visais reikiamais dokumentais dėl grąžinimo į Skyriaus patarėjo pareigas, o tai, kad pareiškėjas susipažinęs su jam skirtais dokumentais – tiek pareigybės aprašymu, tiek 2023 m. birželio 15 d. įsakymu, patvirtino jo 2023 m. birželio 16 d. pateiktas prašymas dėl skubaus neteisėto įsakymo galiojimo sustabdymo (2023 m. birželio 16 d., reg. Nr. 7G-340), kuriame jis prašė Tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 15 d. įsakymo vykdymą sustabdyti. Tuo tarpu atsakovas pakartotinai Raštu Nr. 7S-291 pareiškėją ragino atvykti į Tarnybą bei informavo, jog nuo grąžinimo į pareigas datos iki dabar už neatvykimą be svarbių priežasčių valstybės tarnautojui bus žymimos pravaikštos. Be to, atsakovas nurodė, kad pareiškėją papildomai mobiliomis žinutėmis – liepos 5 d., liepos 10 d., liepos 12 d., elektroniniu paštu – liepos 11 d., telefoniniu skambučiu – liepos 5 d. ragino atvykti į tarnybos vietą, vykdyti pareigybei, į kurią grąžintas, priskirtas funkcijas, tačiau pareiškėjas į tarnybos vietą neatvyko ir jokių pateisinamų priežasčių nepateikė. Todėl teismas vertino, kad atsakovo komisija, įvertinusi, jog pareiškėjo neatvykimo į tarnybą priežastys nėra pateisinamos, nors jam buvo sudarytos visos sąlygos dirbti, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą (nebuvo tarnyboje (darbe) 40 dienų be pateisinamos priežastis), nesant jokio pareiškėjo paaiškinimo.

12. Teismas sprendė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog jam prieš tai dar turėjo būti paskirtas griežtas papeikimas. Vadovaudamasis VTĮ 33 straipsnio 4 dalimi, teismas nurodė, kad tikėtina, jog pareiškėjas remiasi antroje minėtos normos dispozicijos dalyje formuluojama sąlyga dėl griežto papeikimo taikymo iki atleidimo, nors iš aptariamos dispozicijos pirmos dalies aiškiai matyti, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas yra atskiras pagrindas taikyti atleidimą iš pareigų, o ši dalis su sekančia dalimi jungiama žodžiu „taip pat“, o tai akivaizdžiai rodo įstatymų leidėjo valią formuoti atskirą pagrindą. Be kita ko, teismas akcentavo, kad jeigu aiškinti aptariamą normą tokiu būdu, jog sąlyga dėl skirto griežto papeikimo taikoma ir šiurkščiam pažeidimui, dispozicijos pirmos dalies formuluotė apskritai neturėtų prasmės. Teismas darė išvadą, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tai šiuo atveju ir nustatyta, todėl atsakovas turėjo pagrindą taikyti griežčiausią atsakomybės rūšį ir atleisti pareiškėją iš pareigų, esant padarytam šiurkščiam tarnybiniam pažeidimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas žinojo, kad pareiškėjas nevykdys neįsiteisėjusio ir negaliojančio teismo sprendimo dėl jo grąžinimo į pareigas, nekeičia situacijos ir pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisinio vertinimo, nes jie atspindi subjektyvų pareiškėjo pasirinkimą.

13. Teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjui pateikto Pranešimo turinį, matyti, jog jame pateikta konkreti, aiški ir pakankama informacija apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, jame labai aiškios atliekamo tyrimo ribos – tiek tyrimo laikotarpis, tiek veiklos sritis, kurioje galbūt buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, įvardinti konkretūs veiksmai bei nurodyti teisės aktai, paaiškinta, kad pareiškėjas buvo grąžintas į Skyriaus patarėjo pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d., vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023. Teismas, įvertinęs, kad tokio turinio Pranešimas yra aiškus ir suprantamas, darė išvadą, jog pareiškėjas suvokė, kuo jis yra kaltinamas ir galėjo realizuoti savo teisę į gynybą, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdoma pateikti paaiškinimus (įrodymus) dėl Išvadoje pareikštų kaltinimų (taip pat tai padaryti ir bylos nagrinėjimo metu). Teismas konstatavo, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu pareiškėjo teisė apsiginti nebuvo suvaržyta.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Pranešimas jam apskritai nebuvo įteiktas ir pažymėjo, jog Pranešimas pareiškėjui buvo siunčiamas tiek elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) (elektroniniu paštu, kuriuo buvo nuolat bendraujama (susirašinėjama) su pareiškėju), tiek registruota pašto siunta adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas į bylą pateikė duomenis iš jo naudojamos informacinės sistemos, iš kurių matyti, kad 2023 m. liepos 21 d. siuntė pranešimą adresatui „(duomenys neskelbtini)“, o teismo posėdyje atsakovas pateikė ekrano kopiją iš minėtos sistemos, kad adresatas „(duomenys neskelbtini)“ yra elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad iš bylos duomenų matyti, jog pastarąjį elektroninį adresą naudoja pareiškėjas susirašinėjimui su atsakovu (pavyzdžiui, jo 2023 m. birželio 16 d. laiškas). Be to, teismas akcentavo, kad Komisija 2023 m. liepos 21 d. pateikė pareiškėjui Pranešimą, kuriame, kaip minėta, nurodyta, kokio nusižengimo padarymu įtariamas pareiškėjas (konkretūs pareiškėjo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat pridėtas Tarnybinis pranešimas. Komisijos pirmininkė L. V. Pranešime taip pat nurodė pastabą, kad Pranešimo gavimo faktas patvirtinamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, elektroniniu paštu gavus patvirtinimą, kad pranešimas yra gautas. Teismas pažymėjo, kad tas pats pasakytina ir apie tai, jog pagal pareiškėjui 2023 m. liepos 26 d. Lietuvos pašto buvo pranešta apie jam adresuotą siuntą, kviečiant, kad jis atvyktų šios siuntos atsiimti, tačiau pareiškėjas siuntos neatsiėmė, o tai, kad pareiškėjas neatsiuntė patvirtinimo apie pranešimo gavimą ir paaiškinimo nepateikė, tik paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, kuris nepatvirtina, jog atsakovas pareiškėjui nesiuntė Pranešimo. Teismas vertino, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės pateikti paaiškinimą ir tuo pačiu įgyvendinti kitas teises, taip pat gintis nuo jam nežinomų įtarimų apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, tuo pačiu ir turėti atstovą bei pareikšti nušalinimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo Pranešimo ir apie jo neįteikimą atmetė kaip neįrodytus.

15. Teismas nustatė, kad komisija, kuriai Tarnybos direktorius pavedė atlikti tyrimą dėl pateiktame Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, buvo sudaryta Tarnybos direktoriaus Įsakymu Nr. V-543, be to, ji sudaryta per 2 d. d. nuo gauto tarnybinio pranešimo gavimo dienos, ir ją sudarė Tarnybos kanclerė L. V. (komisijos pirmininkė), Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė G. T., Teisės skyriaus vedėja E. Ž., Personalo valdymo skyriaus patarėja A. Č.. Įvertinęs, kad komisija sudaryta ir tarnybinis patikrinimas inicijuotas būtent po pareiškėjo tiesioginės vadovės pateikto tarnybinio pranešimo, t. y. dėl to, jog po grąžinimo į pareigas pareiškėjas į tarnybą neatvyko, o svarbių (pateisinamų neatvykimą) neatvykimo į tarnybą priežasčių nepateikė, teismas sutiko su atsakovu, kad visiškai pagrįstai, siekiant išvengti tarnybinio tyrimo šališkumo ir neobjektyvumo, į komisiją nebuvo paskirta tiesioginė pareiškėjo vadovė, nes, priešingu atveju, pareiškėjui galbūt iškiltų abejonės dėl sudarytos komisijos šališkumo jo atžvilgiu. Kadangi komisijos veikloje dalyvavo Personalo valdymo skyriaus patarėja A. Č., teismas sprendė, kad pareiškėjas yra neteisus, jog į komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas už personalo administravimą atsakingas asmuo.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad į komisijos sudėtį privalu įtraukti Tarnyboje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovą, teismas pažymėjo, jog Pranešime, kuris, kaip byloje nustatyta, buvo siunčiamas pareiškėjui tiek jo elektroniniu paštu, tiek registruotu paštu, buvo nurodyta, jog pareiškėjas turėtų informuoti (patvirtinti) faktą, jeigu pareiškėjas išrinktas į veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą (Pranešime padaryti įrašą „taip“ arba „ne“). Tačiau Tarnyba negavo jokio pareiškėjo prašymo (pranešimo) dėl profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovo įtraukimo į komisiją ir / ar informacijos dėl paties pareiškėjo narystės profesinėje sąjungoje, nes būtent valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu komisijos nariu skiriamas įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas (Aprašo 5 p.). Teismas vertino, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai iškėlė abejones dėl komisijos sudėties, todėl jo teiginius atmetė.

17. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2023 m. liepos 13 d. gautas Tarnybos Skyriaus vedėjos Tarnybinis pranešimas, o Išvada dėl tarnybinio nusižengimo surašyta 2023 m. rugpjūčio 11 d., taigi, nuo šios datos skaičiuotinas vieno mėnesio terminas. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas laikėsi nustatytos tarnybinio patikrinimo tvarkos ir terminų, o Įsakymas priimtas 2023 m. rugsėjo 1 d. nepraleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo termino. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepažeidžiant VTĮ 34 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto ir Aprašo 17.1 papunkčio nuostatų, netgi ir tuo atveju, jei Įsakymas pasirašytas po darbo valandų, o Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje 2023 m. rugsėjo 1 d. įregistruotas vakare.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovas skundžiamu Įsakymu pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 8.1 ir 8.2 papunkčių nuostatas, nors tai pavesta Centrinei etikos komisijai, teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose įtvirtinti reikalavimai valstybės tarnautojams laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, yra bendro pobūdžio. Minėtos VTĮ normos, kurios yra blanketinės, gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Todėl teismas sprendė, kad komisija pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 8.1 ir 8.2 papunkčių nuostatas ir rėmėsi minėtais teisės aktais, taip pat pagrįstai rėmėsi galiojančia Darbo reglamento suvestine redakcija nuo 2022 m. liepos 2 d., galiojusia pareiškėjo grąžinimo į pareigas metu. Nors pareiškėjo padarytas nusižengimas gali būti pripažintinas taip pat kaip neetiškas, tačiau teismas sprendė, kad turi tarnybinio nusižengimo požymių, todėl pagrįstai taikytinos Aprašo nuostatos.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad turėjo būti įvarytos konkrečios veikos, kuriomis buvo pažeistos jam priklausančios pareigos, teismas pažymėjo, kad Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nurodyta pareiškėjo neteisėta veika – 40 d. d. iš eilės be pateisinamos priežasties nebuvo darbe, todėl akivaizdu, kad neatliko jokių jam pareigybės aprašymu priskirtų pareigų.

20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog jis savo veiksmais negalėjo diskredituoti Tarnybos autoriteto, nes neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 40 dienų iš eilės be pateisinamos priežasties nebuvo darbe, taigi visiškai neatliko jam pavestų funkcijų, todėl savo elgesiu akivaizdžiai paneigė savo tarnybines pareigas. Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais (kai neatvykstama į tarnybą be pateisinamos priežasties, esant tęstiniam laikui), kai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms bei veiklos etikos principams (atsakomybės bei pagarbos žmogui ir valstybei principams), akivaizdžiai pažeminamas valstybės tarnautojo vardas ir diskredituojamas pačios institucijos autoritetas visuomenėje, tuo pačiu pakenkiama valstybės tarnautojų įvaizdžiui, valstybės tarnybos reputacijai, išreiškiama nepagarba ir įstaigai, ir valstybei. Todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo vertinti, jog veika buvo mažareikšmė, taip pat, kad paskirta nuobauda buvo neproporcinga.

21. Teismas konstatavo, kad atsakovas Išvadoje pateikė itin išsamius, objektyvius ir pagrįstus įrodymus, patvirtinančius tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjo veikoje, o tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko išsamiai, objektyviai, įvertino visus įrodymus. Teismas sprendė, kad skundžiamas Įsakymas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, pareiškėjui pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda (atleidimas iš tarnybos), esant padarytam šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Nustatant valstybės tarnautojams papildomas garantijas, VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata nuo 2003 m. liepos 4 d. buvo pakeista, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino, taip pat nevertino, netaikė ir skundžiamame sprendime nepasisakė, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte, yra ir mažiau šiurkštus (nesukelia nepriekaištingos reputacijos pasekmių) tarnybinis nusižengimas. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ir už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat ir už kitą tarnybinį nusižengimą, gali būti skiriama tik „jeigu“, o nesant „jeigu“, abiem atvejais griežčiausia tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų negali būti skiriama, nes įstatymų leidėjas, pakeisdamas VTĮ, įstatymu nustatė ir įtvirtino valstybės tarnautojams ir garantiją, kad griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama tiek už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tiek ir už kitą tarnybinį nusižengimą, tačiau tik esant būtinai sąlygai, jog prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių būtų buvusi taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

24.2. Tarnybinis nusižengimas yra ne tik mažiau šiurkštus, bet ir nagrinėjama byla yra išskirtinė, tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino ir sprendime dėl to nepasisakė. Bylos išskirtinumas pasireiškia tuo, kad komisija ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiką kvalifikavo kaip tęstinį (ne trunkamą) tarnybinį nusižengimą, o tai reiškia, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo (nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties) objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios. Aiškinant VTĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, pareiškėjo veiką kvalifikavus kaip tęstinį tarnybinį nusižengimą, juolab mažiau šiurkštų, pagal VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 7 punktą pareiškėjui tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo sąlyga dėl prieš tai nors kartą per paskutinius 12 mėnesių taikytos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – yra būtina tiek už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tiek už kitą tarnybinį nusižengimą, tačiau pirmosios instancijos teismas tai aiškino neteisingai ir taikė netinkamai.

24.3. Nuo 2023 m. birželio 16 d. žinojimo, kad pareiškėjas į tarnybą neatvyks, esant pareiškėjo tęstiniam tarnybiniam nusižengimui (nuo 2023 m. birželio 19 d. kiekviena sekanti pareiškėjo nebuvimo tarnyboje darbo diena, vertinama atskirai, yra baigtas šiurkštus tarnybinis nusižengimas), o tai reiškia ir 2023 m. birželio 19 d. pažeidimo padarymo momentą, nuo kurio su pažeidimo galimu tęstinumu susijusios aplinkybės nebesvarstomos. Tačiau atsakovas delsė (vilkino) beveik mėnesį – net iki 2023 m. liepos 13 d. – surašyti Tarnybinį pranešimą (teismo posėdyje Tarnybos atstovė patvirtino, kad nuo 2023 m. birželio 16 d. sužinojimo atsakovas jokių veiksmų nesiėmė), o pirmosios instancijos teismas to nevertino ir nepasisakė skundžiamame sprendime.

24.4. Pirmosios instancijos teismui turint pareigą vertinti visą Tarnyboje vykusį procesą, patikrinti, ar Įsakymas (kurio sudėtinė dalis yra Išvada) buvo priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, įvertinti ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus (sisteminiu požiūriu visas Aprašo nuostatas, taip pat dėl jame nustatytų terminų), taip pat vertinti ir patikrinti, kokius veiksmus, atsižvelgiant į pareiškėjo atsisakymą atvykti į tarnybą, atsakovas privalėjo atlikti, o atsakovui privalant vykdyti funkcijas ne formaliai ir biurokratiškai, šiuo atveju taikytini ne tik atskirai paimtas terminas dėl nusižengimo paaiškėjimo dienos, surašius Išvadą (Aprašo 18 p.), bet ir kiti Apraše nustatyti terminai atskiriems veiksmams (procedūroms) atlikti nuo pažeidimo padarymo momento. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepagrįstai nevertino ir netaikė, nukrypo nuo administracinių teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų. Pagal Apraše nustatytus terminus atskiriems veiksmams (procedūroms) atlikti, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė, šiuo atveju nuo pažeidimo padarymo momento (2023 m. birželio 19 d.) tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) diena yra 2023 m. liepos 25 d., o ne 2023 m. rugpjūčio 11 d. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes atsakovui praleidus naikinamąjį vieno mėnesio senaties terminą tarnybinei nuobaudai skirti, pareiškėjui jokia tarnybinė nuobauda negalėjo būti skiriama.

24.5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimui įsiteisėjus tik 2023 m. rugsėjo 6 d., o 2024 m. birželio 19 d. teismo sprendimui dėl 2023 m. birželio 15 d. Įsakymo Nr. P-944 teisėtumo – tik 2024 m. lapkričio 13 d., akivaizdu, kad pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, nevykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo ir skubiai 2023 m. birželio 18 d. ginčydamas Tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 15 d. Įsakymą Nr. P-944, sąžiningai klydo. Sąžiningas klydimas nėra jo tarnybinio nusižengimo kaltės įrodymas, t. y. paneigia bet kokios formos kaltę, tačiau komisija, Tarnybos direktorius, priimdamas Įsakymą ir pirmosios instancijos teismas to nevertino.

24.6. Nors pirmosios instancijos teismas, taikydamas VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, vertino, jog komisija pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė ir Etikos kodekso 8.1 ir 8.2 papunkčių nuostatas ir rėmėsi minėtais teisės aktais, tačiau dėl Etikos kodekso pripažinimo netekusiu galios (panaikinimo) skundžiamame sprendime nepasisakė.

24.7. Komisijos pirmininkė, surašydama Pranešimą 2023 m. liepos 21 d., komisija, surašydama Išvadą 2023 m. rugpjūčio 11 d., ir Tarnybos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą (jo 1, 2 ir 3 punktus), taikė jau nuo 2023 m. liepos 1 d. netekusio galios (panaikinto) Etikos kodekso 8.1 ir 8.2 papunkčių nuostatas, todėl iš kaltinimo pareiškėjui Etikos kodekso 8.1 ir 8.2 papunkčių pažeidimai šalintini. Dėl etikos pažeidimų pareiškėjas turi teisę turėti atstovą, dalyvauti Centrinės etikos komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus žodžiu ir raštu, nors tokių procedūrų bei posėdžio nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Be to, neteko galios (panaikinti) ir Etikos komisijų nuostatai, kurie nagrinėjamu atveju taip pat negalėjo būti taikomi. Kadangi pirmosios instancijos teismas taikė netekusius galios (panaikintus) Etikos kodekso 8.1 ir 8.2 papunkčius ir Etikos komisijų nuostatus, todėl padarė netinkamas (klaidingas) išvadas, o dėl Etikos kodekso 8.1 ir 8.2 papunkčių taikymo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą.

24.8. Nagrinėjamu atveju, iš kaltinimo pareiškėjui pašalinus dalį padarytų pažeidimų (Etikos kodekso 8.1 ir 8.2 papunkčių pažeidimus) bei atsižvelgiant į tai, kad tai yra mažiau šiurkštus tarnybinis nusižengimas, jog per visą tarnybos laiką pareiškėjas nebuvo baustas, o priešingai – skatintas, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal VTĮ 35 straipsnio 2 dalį, tačiau šios aplinkybės komisija, Tarnybos direktorius ir pirmosios instancijos teismas nevertino, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas jau antrą kartą atleistas iš pareigų, dėl susidariusios situacijos tuo metu sąžiningai klydo ir kad šiuo metu nagrinėjama byla dėl proceso atnaujinimo. Be to, dalis atsakomybės dėl pasyvaus elgesio ir vilkinimo (beveik mėnesį nesurašytas 2023 m. liepos 13 d. Tarnybinis pranešimas bei 2023 m. liepos 17 d. įsakymas dėl komisijos sudarymo pareiškėjui nesiųstas) tenka ir pačiam atsakovui. Todėl netenkinant pareiškėjo skundo pilna apimtimi, jam paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – keistina į švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

24.9. Komisijos sudėties nėra Pranešime ir Tarnybiniame pranešime, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino, nors pareiškėjas apie komisijos sudėtį sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 12 d., gavęs registruotą pašto siuntą su skundžiamu Įsakymu ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. Išvada. Pareiškėjas, dar 2023 m. birželio 15 d. išreiškęs savo poziciją dėl nevykimo į tarnybą, negalėjo tikėtis, jog praėjus beveik mėnesiui jam bus siunčiami kokie nors dokumentai, nes buvo įsitikinęs, kad atsakovas laukia apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nevertinęs pareiškėjo sužinojimo apie komisijos sudarymą ir jos sudėtį laiko (datos), padarė netinkamas (klaidingas) išvadas dėl pareiškėjo nepateikto prašymo dėl profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovo įtraukimo į komisiją, taip pat dėl ne trukdymo pareiškėjui pateikti paaiškinimus (įrodymus) dėl Išvadoje pareikštų kaltinimų.

24.10. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojo žinomu elektroniniu paštu arba registruotąja pašto siunta siunčiamas tik VTĮ 34 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais (Aprašo 8 p.), kurie šiuo atveju į pareigas grąžintam pareiškėjui netaikytini, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė, taip pat neatsižvelgė, kad atsakovas dėl Pranešimo egzemplioriaus pasirašytino įteikimo nei skambino, nei rašė, neįteikė nei pristatant asmeniškai, nei į namus betarpiškai, per kurjerį ir / ar kt.

24.11. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neturėjo galimybės žinoti, kuo yra įtariamas, įskaitant ir įtariamo pažeidimo padarymo tikslaus laiko, ir gintis nuo jam nežinomų įtarimų dėl galimai padarytų neaišku kokių ir pareigybės aprašyme nustatytų pareigų pažeidimų (tarnybinio nusižengimo), todėl Pranešimas neatitinka ir jo formos pavyzdyje nurodytos formuluotės, be kita ko, paneigia teismo išvadas ir dėl pareiškimo tinkamumo ir kad tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu pareiškėjo teisė apsiginti nebuvo suvaržyta.

24.12. Pirmosios instancijos teismas nevertino pažeidimo sunkumo ir tarnybinio nusižengimo kaltės formos, o dėl Tarnybos autoriteto diskreditavimo pirmosios instancijos teismas iš esmės tik pažodžiui perrašė Įsakymo 1 punktą, be to, nepasisakyta dėl pažeidimo sunkumo ir Išvadoje, ir Įsakyme.

25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių bei nepateikia naujų įrodymų, kurie pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, o tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

26.2. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo dėstoma pozicija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ar kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo susidariusią situaciją, neatsakė į visus pareiškėjo keliamus klausimus, dėl to pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog pareiškėjo veiksmuose nebuvo kaltės formos, neatsižvelgė į tai, kad Tarnyba su pareiškėjo atleidimu susijusius veiksmus atliko netinkamai, t. y. netinkamai taikė teisės aktus, neįteikė Pranešimo ir kt.

26.3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Nors pareiškėjas dėstomų argumentų pagrindu teigia, kad jam tarnybinė nuobauda neturėjo būti paskirta dėl netinkamai taikytų teisės aktų, mažareikšmiškumo ir kitų Tarnybos padarytų procedūrinių pažeidimų, tačiau Tarnyba sutinka su išsamia pirmosios instancijos teismo pozicija (žr. šios nutarties 21 p.). Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nurodytą išvadą padarė išsamiai išnagrinėjęs byloje esančią dokumentinę medžiagą ir šalių paaiškinimus, todėl nėra pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime dėstoma pirmosios instancijos teismo pozicija, nors ji ir netenkina pareiškėjo.

26.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė tiek dėl teisės aktų taikymo, pranešimo apie padarytą pažeidimą įteikimo, Tarnybos Išvados teisėtumo ir pagrįstumo, Etikos kodekso nuostatų taikymo ir nenustatė jokių Tarnybos neteisėtų ar netinkamų veiksmų, susijusių su pareiškėjo atleidimu iš užimamų pareigų.

26.5. Iš byloje pateiktų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo matyti, kad jis yra išsamus ir motyvuotas bei susijęs su Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pirmosios instancijos teismas išsprendė visus su tuo susijusius klausimus.

26.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsamiai ir argumentuotai išnagrinėjo administracinę bylą ir nustatė, kad tarnybinio tyrimo atlikimo metu buvo tinkamai nustatyta pareiškėjo kaltė, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės ir pasekmės, atsižvelgta į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jam skiriant tarnybinę nuobaudą (Tarnybos direktoriaus Įsakymas pripažintas teisėtu), o Tarnybos veiksmuose nenustatė jokių procedūrinių ar kitų pažeidimų. Todėl pareiškėjo argumentai turi būti atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip deklaratyvūs.

26.7. Nors pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl visų pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, tačiau pasisakė dėl esminių šalių argumentų bei kilusio ginčo – Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, bei skundžiamame sprendime padarė teisingas ir tinkamas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (atleidimas iš tarnybos), teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu nagrinėti su tuo susiję išvestiniai pareiškėjo reikalavimai, t. y. grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas, priteisti iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamas Įsakymas bei jo priėmimo procedūra atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, sprendė, jog pareiškėjui pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda (atleidimas iš tarnybos), jam padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjas taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nukrypo nuo administracinių teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų, nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų.

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarnybos direktorius Įsakymu Nr. P-944 pareiškėją nuo 2023 m. birželio 16 d. grąžino į Tarnybos Skyriaus patarėjo pareigas. Po to Tarnyboje buvo gautas Skyriaus vedėjos Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023, nuo 2023 m. birželio 16 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Skyriaus patarėjo pareigas, tačiau pareiškėjas nuo grąžinimo į pareigas datos, neatsižvelgiant į įvairiomis priemonėmis siųstus raginimus, iki dabar į tarnybą neatvyko ir svarbių neatvykimo į tarnybą priežasčių nepateikė.

Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas – Tarnybos Skyriaus patarėjas – į tarnybą be pateisinamos priežasties neatvyko 40 d. d., ši veika tęstinė, pareiškėjas savo kaltės nepripažįsta, paaiškinimo nepateikė. Įvertinus, kad pagal VTĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatas tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties, o pareiškėjas neatvyko į tarnybą 40 d. d. be pateisinamos priežasties, todėl remdamasi minėtomis aplinkybėmis, komisija Išvadoje pateikė siūlymą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Tarnybos direktorius priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio 1 punktu pripažino, kad Skyriaus patarėjas, neatvykdamas į tarnybą laikotarpiais 2023 m. birželio 16–30 d., liepos 1–31 d., rugpjūčio 1–11 d. padarė VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, netinkamai atliko VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytas pareigas laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų bei šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų bei taisyklių ir pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atsakomybės principą, numatantį, kad valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą pagarbos žmogui ir valstybei principą, numatantį, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti <...>, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus, Darbo reglamento 134 punktą, numatantį, kad Tarnyboje pirmadienį – ketvirtadienį dirbama nuo 8 val. iki 17 val., o penktadienį – nuo 8 val. iki 15 val. 45 min., Etikos kodekso (galiojusio pareiškėjo grąžinimo į tarnybą metu) 8.1 ir 8.2 papunkčius, numatančias, kad darbuotojas, laikydamasis Etikos kodekso nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiomis moralinėmis nuostatomis: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto; visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus.

Tokiais savo veiksmais Skyriaus patarėjas nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms bei veiklos etikos principams (atsakomybės bei pagarbos žmogui ir valstybei principams) ir pažemino valstybės tarnautojo vardą, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statusą, diskreditavo Tarnybos autoritetą visuomenėje. Įsakymo 2 punktu Tarnybos Skyriaus patarėjui už padarytą VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, o Įsakymo 3 punktu jis atleistas iš pareigų 2023 m. rugsėjo 5 d.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

32. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų visumos matyti, kad jis visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu, remiantis byloje esančiais įrodymais, susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (ABTĮ 56 str. 1 d.). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, pakanka. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktuose, be kita ko, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodomi: įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, išdėstė sprendimo motyvus. Teismo sprendimas, be kita ko, yra grindžiamas byloje esančiais įrodymais, t. y. Įsakymu, Įsakymu Nr. V-543, Įsakymu Nr. P-944, Išvada, Tarnybiniu pranešimu, Pranešimu, Raštu, Raštu Nr. 7S-291 ir kt., kurie, priešingai nei tvirtina pareiškėjas apeliaciniame skunde, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti, todėl skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

34. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų išsamumu ir pakankamumu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą pažymėta, jog įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009; kt.). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste.

35. Kaip minėta, ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Šiuo esminius teismo sprendimui keliamus reikalavimus pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka. Akcentuotina, kad proceso šalies netenkinantys ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, jog teismas, pasisakydamas dėl Tarnybos autoriteto diskreditavimo, iš esmės pažodžiui tik perrašė Įsakymo 1 punktą, kad pasekmės dėl valstybės tarnautojo vardo ir bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso pažeminimo, kaip ir dėl Tarnybos autoriteto diskreditavimo, nurodomos tik deklaratyviai, abstrakčiai ir hipotetiškai, todėl yra grindžiamos tik prielaidomis, yra nepagrįsti ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė tiek pareiškėjo argumentus dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo Nr. P-944 galiojimo, tiek argumentus dėl pareiškėjo žinojimo apie minėtą Įsakymą ir galimybės vykdyti valstybės tarnautojo pareigas. Aplinkybė, kad pareiškėjas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais bei galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

37. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta įvairi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes paminėtų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine ir teisine situacija. Nagrinėjant tarnybinius ginčus kiekvienas atvejis vertintinas individualiai, atsižvelgiama į konkretaus padaryto tarnybinio nusižengimo esmę, ginčo šalių elgesį bei tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo VTĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo iš esmės yra jo subjektyvi nuomonė, paremta klaidingu VTĮ nuostatų gramatinio aiškinimo ir taikymo interpretavimu, selektyviais argumentais ir aplinkybėmis, nepaneigianti pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytų išvadų, todėl atmestina kaip nepagrįsta. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimoje administracinių teismų praktikoje nėra suformuluota tokių VTĮ 33 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklių, kokias deklaruoja pareiškėjas.

39. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra tokios reikšmės, kad galėtų sudaryti pakankamas prielaidas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisakys.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

41. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė