2024-10-23 Nr. AB-15354-3-61-3-04856-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-679-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04856-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. S. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 24S189083 (toliau – ir Sprendimas) perduoti pareiškėją Maltos Respublikai (pareiškėjos skunde nurodyta 2024 m rugpjūčio 21 d. sprendimo data laikytina rašymo apsirikimu).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą ir uždrausti perduoti pareiškėją ir jos kūdikį Maltos Respublikai tol, kol bus nagrinėjama ši administracinė byla.

Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių pareiškėjai ir jos kūdikiui būtų padaryta neatitaisoma žala. Yra rimtas pagrindas manyti, kad jie galėtų būti grąžinami į kilmės valstybę.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjos S. S. K. skundą, bet netenkino jos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamo pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Skunde nurodomi prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvai nepagrindžia neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo, nes pareiškėja nepateikė argumentų, kodėl jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų pareiškėja, todėl jie nesudaro pagrindo jas taikyti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kokia reali žala jai kils nesustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymo, kaip tai darys įtaką jos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

III. Pareiškėja S. S. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą ir uždrausti perduoti pareiškėją ir jos kūdikį Maltos Respublikai tol, kol bus nagrinėjama ši administracinė byla.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimu atsakovas nusprendė perduoti pareiškėją Maltos Respublikai, kadangi pareiškėjai pirmąją vizą, leidžiančią vykti į Europos Sąjungą, išdavė Maltos Respublika. Regionų administraciniam teismui netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pažeista teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą, kadangi nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėja kartu su kūdikiu iš karto gali būti perduodama Maltos Respublikai.

Pareiškėja paaiškina, kad kilmės valstybėje buvo priimtas jos arešto orderis, o jos perdavimo Maltos Respublikai atveju egzistuoja savavališko grąžinimo į kilmės valstybę rizika. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą byloje S. H. prieš Maltos Respubliką, pareiškimo Nr. 37241/21, kuriame nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 13 straipsnių pažeidimus dėl veiksmingų teisinės gynybos priemonių nebuvimo, teisinės pagalbos trūkumo ir dėl to, kad nebuvo tinkamai įvertintas asmens Maltoje pateiktas prieglobsčio prašymas. Minėtame EŽTT sprendime aiškiai nurodyti Maltos Respublikoje esantys sisteminiai prieglobsčio prašytojų pateiktų prašymų nagrinėjimo procedūros trūkumai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokios garantijos, kad Maltos Respublikos institucijos tinkamai išnagrinės pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Egzistuoja rizika, kad pareiškėja kartu su kūdikiu nepagrįstai gali būti grąžinama į savo kilmės valstybę, kur galėtų patirti persekiojimą. Dėl neveiksmingos teisinės gynybos priemonės Maltos Respublikoje pareiškėja objektyviai negalėtų apskųsti priimto sprendimo grąžinti pareiškėją ir jos kūdikį į kilmės valstybę. Tikėtina, kad Maltos Respublikoje pareiškėja būtų sulaikyta, kadangi ji šiuo metu neturi jokio ryšio su Maltos Respublika, neturi ten jokios gyvenamosios vietos. Be to, Maltos Respublikos sulaikymo centrai neatitinka Konvencijoje nurodytų standartų.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėja 2024 m. liepos 1 d. pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas kreipėsi į atsakingas Maltos Respublikos institucijas su prašymu perimti pareiškėją savo žinion. Maltos Tarptautinės apsaugos agentūra 2024 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 6912 sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusią pareiškėją. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 24S189083 perduoti pareiškėją Maltos Respublikai.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nenurodė objektyvių priežasčių ar įrodymų, kodėl jos prieglobsčio prašymas turėtų būti nagrinėjamas Lietuvoje. Vien asmens noras nagrinėti jo prieglobsčio prašymą vienoje ar kitoje valstybėje narėje nėra pagrindas nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą. Malta yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, todėl nėra jokio pagrindo abejoti Maltos Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo, kokia jai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos paminėtoje EŽTT išnagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pareiškėjos situacijos, todėl selektyvus vieno sprendimo citavimas nepatvirtina pareiškėjos deklaratyvių teiginių ir neatspindi Maltos Respublikos prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistemos ar procedūrų vertinimo globalia prasme.

Pareiškėja nenurodė nei vieno argumento, kuris galėtų pagrįsti, kad Maltos Respublikoje bus pažeistos jos, kaip prieglobsčio prašytojos, teisės. Atskirajame skunde pareiškėja nurodė tik menamas aplinkybes, kurios yra tik jos subjektyvi nuomonė. Pareiškėja neįrodė, kad Maltos Respublikoje yra nustatyta sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminantį elgesį su prieglobsčio prašytojais. Pareiškėja nepagrindė, kokia jai gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kai ji bus perduota Maltos Respublikai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įtvirtintą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą.

Prašymą taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja iš esmės grindė tuo, kad, jos nuomone, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji bus perduota Maltos Respublikai, kur pareiškėjos prieglobsčio prašymas, tikėtina, nebus tinkamai išnagrinėtas ir pareiškėja bus grąžinta į kilmės valstybę. Nagrinėjau atveju pareiškėja didelės žalos kilimo riziką motyvavo remdamasi EŽTT 2022 m. gruodžio 20 d. sprendime byloje S. H. prieš Maltos Respubliką (pareiškimo Nr. 37241/21) padarytomis išvadomis, kad dėl veiksmingų teisinės gynybos priemonių nebuvimo, teisinės pagalbos trūkumo konkrečiu atveju nebuvo tinkamai įvertintas asmens Maltoje pateiktas prieglobsčio prašymas.

EŽTT 2022 m. gruodžio 20 d. sprendime byloje S. H. prieš Maltos Respubliką (pareiškimo Nr. 37241/21) nepateikiama Maltos Respublikos prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų analizė, remiantis kuria būtų galima pripažinti, jog Maltoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su pareiškėja, perduota į Maltos Respublikos teritoriją. Taigi nenustatyta, kad Maltos Respublikoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų. Malta yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, nevertinami (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; 2022m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-177-815/2022).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėja. Tokie pareiškėjos teiginiai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos nuomone, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės, nesant tam pagrindo, būtų ginamos prevenciškai, ir neproporcingai, kadangi pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė