eaeba2ff-b96b-4f1b-9f3a-c3546dbbc3d8 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 1 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Ritai Tamulienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių bÅ«relio atstovui advokatui Stanislovui RauluÅ¡aičiui, atsakovui V. G. ir jo atstovui, advokatui Haroldui Ivanauskui, vieÅ¡ame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių bÅ«relio ieÅ¡kinį atsakovui V.

G. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių bÅ«reliui 4160,00 Eur patirtų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas V. G., bÅ«damas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių bÅ«relio (toliau – BÅ«relis) nariu, 2018-09-13 bÅ«relio nuomojamuose medžioklės plotuose neteisėtai sumedžiojo briedžio patinÄ .

Už šį nusižengimÄ jam buvo suraÅ¡ytas administracinių nusižengimų protokolas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Alytaus apylinkės teismas 2019-05-31 priėmė nutarimÄ , kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukė. Apskundus šį nutarimÄ Kauno apygardos teismas 2019-07-26 panaikino nutarimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Kitos sudėties teismas 2019-11-27 priėmė sprendimÄ pripažinti V. G. padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir jam skyrė nuobaudÄ .

Šį nutarimÄ skundė V. G., tačiau Kauno apygardos teismas 2020-01-27 paliko galioti pirmosios instancijos priimtÄ teismo nutarimÄ . Buvo pateikti praÅ¡ymai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl bylos atnaujinimo, tačiau Å¡ie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti ir palikti galioti pirmos ir apeliacinės instancijos teismų priimti dokumentai. IeÅ¡kovas nurodo, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių bÅ«relis yra asociacija, veikianti pagal LR Asociacijų įstatymÄ ir BÅ«relio įstatus.

Nei Asociacijų įstatymas, nei Ä®statai nenumato atlygio mokėjimo BÅ«relio valdymo organams. Taigi, visi valdymo organai: pirmininkas, valdyba, revizijos komisija, kasininkas BÅ«relyje veikia visuomeniniais pagrindais, negaudami jokio atlygio. Visi valdymo organų nariai turi savo tiesioginius darbus, todėl nei Kabelių bÅ«relio pirmininkas, nei kiti valdybos nariai neturėjo galimybės atstovauti asociacijos teismuose. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-736-308/2019 BÅ«relis administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no sprendimu pripažintas nukentėjusiuoju (ANK 578 str.) su visomis iÅ¡ to sekančiomis pareigomis ir teisėmis.

Todėl BÅ«relio valdyba nutarė samdyti advokatÄ , kuris teiktų teisines paslaugas ir atstovautų bÅ«relio interesus teismuose. 2018-11-23 BÅ«relio pirmininkas ir advokatas Stanislovas RauluÅ¡aitis pasirašė atstovavimo sutartį, kuria sutarė, jog advokatas atstovaus BÅ«relį visų institucijų teismuose administracinių nusižengimų bylose, susijusiose su bÅ«relio nariais. Kadangi atstovavimo sutartis buvo sudaryta ne dėl vieno atvejo, t. y. atstovavimo konkrečioje byloje, bet dėl atstovavimo visose bylose, susijusiose su bÅ«relio nariais, tai ir honoraro advokatui sumokėjimas atskira sutartimi buvo numatytas po konkrečios bylos užbaigimo visų instancijų teismuose.

Galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis V. G. atžvilgiu buvo priimta 2020-10-08. 2020-10-20 pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ advokatui buvo sumokėta 4160,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į bylos trukmę, teismo posėdžių ir procesinių dokumentų skaičių, Å¡i suma yra pagrįsta ir proporcinga atliktam darbui. IeÅ¡kovas nurodė, jog ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos.

BPK 361 straipsnis numato, kad po nuosprendžio priėmimo teismas gali iÅ¡spręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas iÅ¡sprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, taip pat minėtas BPK straipsnis expressis verbis numato, jog teismas gali iÅ¡spręsti klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu Å¡ie klausimai neiÅ¡spręsti teismo nuosprendyje (BPK 361 straipsnio 2 dalis). IÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiajam nepriteisimas nebÅ«tų suderinamas su pastarojo teise efektyviai naudotis atstovo teismo proceso metu paslaugomis, taip pat ginti savo pažeistas teises bei interesus.

IeÅ¡kovas nurodo, kad nukentėjusysis yra visuomeninė organizacija, byloje buvo sprendžiami teisiniai santykiai su BÅ«relio nariais, pažeidusiais įstatus specifika, dėl teismų sprendimų prieÅ¡taringumo, praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Tačiau pagal teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , tai neužkerta kelio šį praÅ¡ymÄ pateikti ir po bylos iÅ¡nagrinėjimo, pateikiant duomenis apie patirtas konkrečias iÅ¡laidas. IÅ¡dėstytais argumentais ieÅ¡kovas praÅ¡o tenkinti jų ieÅ¡kinį ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pats ieÅ¡kovas pripažįsta, kad jis V. G. administracinio nusižengimo byloje jokio praÅ¡ymo priteisti kokias nors patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas neteikė. Be to, pagal ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktus duomenis tokios iÅ¡laidos atsirado jau po atsakovo administracinio nusižengimo bylos iÅ¡nagrinėjimo. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog aukščiausios grandies teismų praktikoje yra nurodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ (o taip pat ir kitos kategorijos bylas), atlyginimas civiline tvarka pateikiant atskirÄ ieÅ¡kinį nėra galimas ir kad dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo ar kitÄ bylÄ bÅ«tent toje byloje.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija dar 2001 metais iÅ¡nagrinėtoje byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad procesiniai teisiniai reikalavimai (kokiu be kita ko yra reikalavimas priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti) yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pagrindinio materialaus teisinio reikalavimo, todėl tokie reikalavimai apskritai negali bÅ«ti savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio naujoje byloje dalyku. Toks klausimas privalo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 metais iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pažymėjo, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarkÄ , inter alia nuostatos dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, administracinio teisės pažeidimo (Å¡iuo metu - administracinio nusižengimo) teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali bÅ«ti taikomos dėl iÅ¡ esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties.

Tai reiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (Å¡iuo metu administracinio nusižengimo) bylÄ , atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieÅ¡kinį nėra galimas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (Å¡iuo metu administracinio nusižengimo) bylÄ pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas. Atsakovas nurodo, kad tokios pačios pozicijos kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra iÅ¡nagrinėjęs ne vienÄ bylÄ , kai administracinio nusižengimo dalyvis tokioje byloje praÅ¡o patirtas proceso iÅ¡laidas kaip žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ valstybės atskiroje (Å¡iuo atveju – administracinėje) byloje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kada asmuo patiria iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo bÅ«ti siekiama vadovaujantis teismo procesÄ reglamentuojančiomis specialiomis procesinėmis normomis, kurios įtvirtina teismo iÅ¡laidų atlyginimo taisykles, bet ne žalos atlyginimÄ reglamentuojančiomis materialinėmis teisės normomis.

Å is principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir civiliniame ir baudžiamajame procese, todėl nėra jokio pagrindo taikyti iÅ¡imties ir dėl administracinių nusižengimų bylų. IeÅ¡kovas vesdamas bylÄ per atstovÄ â€“ advokatÄ , nesilaikė įstatymuose nustatytos administracinio nusižengimo byloje patirtų iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, kadangi neteikė jokio praÅ¡ymo dėl kokių nors proceso iÅ¡laidų atlyginimo pagal BPK įtvirtintas proceso taisykles, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnio norma, taip pat neteikė ir iÅ¡laidas advokato paslaugoms patvirtinančių dokumentų, neprašė tokių iÅ¡laidų pripažinti proceso iÅ¡laidomis, dėl ko ieÅ¡kovas prarado teisę į tokio praÅ¡ymo pareiÅ¡kimÄ ir negali tokių iÅ¡laidų reikalauti kaip žalos atlyginimo jau kitoje byloje.

IeÅ¡kovas iÅ¡laidas advokato paslaugoms patyrė jau po administracinio nusižengimo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos nebÅ«tų buvusios priteistos ir pačioje administracinio nusižengimo byloje, nes tokių iÅ¡laidų nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apskritai nebuvo. Atsakovas taip pat praÅ¡o įvertinti ir tai, jog ieÅ¡kovas advokatÄ Ä¯ administracinio nusižengimo bylÄ pasikvietė savo iniciatyva, advokato dalyvavimas byloje nebuvo privalomas. IeÅ¡kovas administracinio nusižengimo byloje prašėsi bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju dėl to, kad neva patyrė neturtinės žalos, tačiau atsakovo administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų jos patyręs. Nukentėjusiuoju BPK 28 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas tik fizinis asmuo, dėl ko tik fizinis asmuo pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies nuostatas (į kurias referuoja ANK 666 straipsnis) gali pretenduoti į patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija ir kuri pagal BPK nuostatas negali pretenduoti į patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Vertintina ir tai, jog nagrinėta administracinio nusižengimo byla nebuvo sudėtinga, joje visus reikalingus procesinius veiksmus atliko institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ , todėl nurodoma suma 4 160 Eur vertintina kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovas dublike nurodė, kad ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, todėl BÅ«relis nukentėjusiuoju pripažintas pagrįstai.

Be to, Å¡is sprendimas buvo priimtas administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no nutarimu ir Å¡io sprendimo neskundė nei atsakovas V. G., nei jį ginantis advokatas. IeÅ¡kovas patvirtino, kad žala dėl atstovavimo teismuose atsirado jau po administracinio nusižengimo bylos iÅ¡nagrinėjimo visų instancijų teismuose. ANK turtinio nuostolio (žalos) sÄ voka nėra pateikiama, todėl bÅ«tina vadovautis kitų teisės Å¡akų, reglamentuojančių šį klausimÄ , normomis. Turtinės žalos sÄ voka pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje – žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Šiuo atveju žalos atlyginimas turėtų būti siejamas su realiai patirtais nuostoliais, t. y. dėl bylinėjimosi patirtomis išlaidomis. Administracinių teisės pažeidimų bylose nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma įrodo, kad būtent atsakovo veiksmai nulėmė ieškovo išlaidas jį atstovavusiam advokatui. Aplinkybės patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtų nuostolių bei atsakovo veiksmų (CK 6.246-6.249 straipsniai). Triplike atsakovas V. G. nurodė, kad jis neginčija ieškovo teisės būti nukentėjusiuoju, tačiau ieškovo pasinaudojimas šiomis teisėmis nepatvirtina nei ieškovo šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo, nei suteikia ieškovui teisę savo patirtas išlaidas už advokato paslaugas prisiteisti kitaip nei numato galiojantys įstatymai bei teismų formuojama nuosekli jų aiškinimo ir taikymo praktika.

Kada iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ už atliktas paslaugas priklausė iÅ¡imtinai tik nuo paties ieÅ¡kovo ir jo atstovo, nebuvo jokių kliūčių sÄ skaitÄ iÅ¡raÅ¡yti ir jÄ pateikti į bylÄ iki administracinio nusižengimo bylos iÅ¡nagrinėjimo. SÄ skaita turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta nedelsiant po prekių pateikimo ar paslaugų suteikimo. Tuo tarpu ieÅ¡kovas su savo atstovu už didžiÄ ja dalimi 2019 metais suteiktas teisines paslaugas nusprendė atsiskaityti tik 2020 m. spalio mėnesį ir tokiais veiksmais patys užkirto keliÄ Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus pateikti į atsakovo administracinio nusižengimo bylÄ .

IeÅ¡kovas tokiais savo veiksmais pats prisiėmė visas iÅ¡ jų iÅ¡plaukiančias pasekmes. O kadangi sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta jau po to, kai buvo iÅ¡nagrinėta administracinio nusižengimo byla, tai pripažintina, kad tokių iÅ¡laidų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ net nebuvo ir nebuvo ir nėra jokio pagrindo jas priteisti. Triplike nurodoma, kad ieÅ¡kovo dublike cituojamos CK nuostatos, reglamentuojančios žalos sÄ vokÄ bei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas, Å¡iam ginčui yra visiÅ¡kai neaktualios bei netaikytinos.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai sutapatina du visiÅ¡kai skirtingus dalykus: žalÄ bei bylos nagrinėjimo teisme (atstovavimo) iÅ¡laidas. Bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡laidas reglamentuoja ne ANK 665 str. norma, o ANK 666 str. Kai asmuo patiria iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms kokioje nors byloje, jų kompensavimo privalo bÅ«ti siekiama vadovaujantis atitinkamÄ teismo procesÄ reglamentuojančiomis specialiomis procesinėmis normomis, reglamentuojančiomis tokių iÅ¡laidų atlyginimo taisykles, o ne žalos atlyginimÄ reglamentuojančiomis normomis.

IeÅ¡kovo atstovas advokatas Stanislovas RauluÅ¡aitis palaikė ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu ir prašė jį tenkinti, remianti tuo, kad atsakovas padarė žalÄ ieÅ¡kovui ir Å¡i žala privalo bÅ«ti atlyginta. Jis nurodė, kad administracinėje byloje tokio reikalavimo nepareiÅ¡kė todėl, kad tuo metu dar nebuvo atsiskaityta su advokatu. Atsiskaitymas įvyko vėliau. Atstovas prašė vadovautis pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais ir ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovas V. G. nurodė, kad jis su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jo netenkinti.

Jis paaiškino, kad bendrauja su kai kuriais būrelio nariais ir jam iš jų žinoma, kad mokestis advokatui buvo sumokėtas jau pasibaigus bylai. Jokios sumos iš būrelio narių, siekiant atsiskaityti su advokatu, nebuvo renkamos. Atsakovo atstovas advokatas Haroldas Ivanauskas teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš esmės ieškiniu yra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad šis klausimas teismų praktikoje jau yra išspręstas nuo 2001 metų LAT nutartyje, kuri buvo išplėtota ir vėlesnėse nutartyse.

Å i praktika yra suformuota, ji yra aiÅ¡ki ir nuosekli: bylinėjimosi iÅ¡laidos yra procesinis reikalavimas, o ne materialinis reikalavimas, todėl tokį reikalavimÄ galima buvo reikÅ¡ti administracinio nusižengimo byloje. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys netenkinamas. IeÅ¡kovas ir jo atstovas posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ esmės jų reikalavimas yra priteisti BÅ«relio patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias patyrė per V. G. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iuos patirtus nuostolius vertina kaip atsakovo V.

G. bÅ«reliui padarytÄ Å¾alÄ . Mano, kad byloje yra nustatytos visos žalos atlyginimo sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas. Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡nagrinėjęs teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, grindžiant jį žalos atlyginimo teisės normomis. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo turtinę žalÄ deliktinės atsakomybės pagrindu. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalÄ kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis). IeÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ â€“ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (advokatui už paslaugas) vienu atveju jas vertina ir grindžia, kaip žalÄ , kitu – kaip proceso iÅ¡laidas. Teismas laiko, kad ieÅ¡kovo nurodomas ANK 665 straipsnis ,,Turtinės žalos atlyginimas nesusitarus“, kuris numato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus Å¡ios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ .

Teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalÄ , nustato žalos atlyginimo terminÄ . Nustatant šį terminÄ , bÅ«tina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį, Å¡iuo konkrečiu atveju netaikytinas, nes nagrinėjamoje byloje Å¡alies patirtos iÅ¡laidos advokatui nėra pripažįstamos žala. Tai yra bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurių priteisimÄ reglamentuoja ANK 666 straipsnis, kuriame nurodoma, kad ,,administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos”.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra procese pakvietė dalyvauti ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Taigi baudžiamojoje byloje proceso dalyvis gali reikÅ¡ti teismui praÅ¡ymÄ jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir Å¡is klausimas iÅ¡sprendžiamas toje pačioje byloje priimant galutinį sprendimÄ .

Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai svarstoma, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai svarstoma, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas priežastinio ryÅ¡io buvimas ar nebuvimas, bÅ«tina analizuoti Å¡alių veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryÅ¡ys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija ir ar jis yra, ar ne, sprendžia teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad tarp atsakovo padarytų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ nėra priežastinio ryÅ¡io.

Dėl medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo atsiradusia žala laikytini tiesioginiai įvykio padariniai, t. y. žala gamtinei aplinkai. Asmens patirtos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ administracinio nusižengimo byloje negali bÅ«ti pripažintos dėl medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo atsiradusia žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atlygintinos proceso įstatymų (Å¡iuo atveju – ATPK dabar ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sÄ vokÄ , žalai prilyginamos ir kitokio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti keliÄ Å¾alai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius ne teismo tvarka. Å ioje normoje bylinėjimosi iÅ¡laidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. AnalogiÅ¡kos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines iÅ¡laidas (taip pat ir atstovavimo iÅ¡laidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas iÅ¡laidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių iÅ¡laidų kompensavimÄ gynimo bÅ«das turėtų bÅ«ti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) praÅ¡yti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieÅ¡kinį nėra galimas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (Å¡iuo metu administracinio nusižengimo) bylÄ pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K3-361-686/2017, 21 punktas) nurodė, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarkÄ , inter alia nuostatos dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, administracinio teisės pažeidimo (Å¡iuo metu - administracinio nusižengimo) teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali bÅ«ti taikomos iÅ¡ esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties.

Tai reiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (Å¡iuo metu – administracinio nusižengimo) bylÄ , atlyginimas civiline tvarka pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį nėra galimas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (Å¡iuo metu – administracinio nusižengimo) bylÄ , pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, vesdamas bylÄ per advokatÄ , nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neteikė jokių praÅ¡ymų dėl patirtų proceso iÅ¡laidų atlyginimo pagal BPK įtvirtintas proceso taisykles, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

IeÅ¡kovas administracinio nusižengimo byloje neteikė ir jokių su advokato atstovavimu patirtų iÅ¡laidų dydį patvirtinančių dokumentų, neprašė tokias iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis. Kaip nurodė ieÅ¡kovas 2020-01-27 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo priimtas jau galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad tik 2020-10-15 buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už teisines paslaugas, kurių didžioji dauguma buvo suteiktos 2019 metais. Pinigų priėmimo kvitu patvirtinama, kad 4160 Eur buvo sumokėta advokatui 2020-10-20.

Kiekvienam asmeniui privalo bÅ«ti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo bÅ«ti siekiama vadovaujantis teismo procesÄ reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo iÅ¡laidų atlyginimo taisykles, bet ne žalos atlyginimÄ reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis.

Å is principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir civiliniame procese (iÅ¡ Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo iÅ¡laidų paskirstymo sprendžia bylÄ , kurioje buvo patirtos tos iÅ¡laidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati iÅ¡vada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti iÅ¡imties dėl administracinių nusižengimų bylų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas administracinio nusižengimo byloje prašė jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

Nors Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti žalÄ , Å¡io reikalavimo esmė yra bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų administracinio nusižengimo byloje, priteisimas. IeÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nelaikytinos materialiaisiais nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalÄ ir nuostolius, patirtus dėl nusižengimo, nenurodyta, kad žala galėtų bÅ«ti pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos administracinio nusižengimo ar kitokioje byloje.

Remiantis teismų praktika, darytina išvada, kad aplinkybė, jog administracinio nusižengimo byloje ieškovui nebuvo priteistos turėtos advokato pagalbos išlaidos, negali būti pagrindas šias išlaidas atlyginti civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas bei apygardų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2324-527/2014).

Teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentu, kad ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai nebuvo bÅ«tinos. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-736-308/19 ieÅ¡kovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau jo pozicijÄ gynė institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ . Susipažinus su administracinio nusižengimo byla, pripažintina, kad institucija buvo aktyvi, dalyvavo posėdžiuose, teikė apeliacinius skundus, atsiliepimus į skundus. Vadovaujantis ANK 579 straipsniu, ieÅ¡kovas turėjo teisę nagrinėjant bylÄ naudotis teisine advokato pagalba, tačiau pažymėtina, jog tai buvo tik teisė, o ne pareiga, ir už Å¡ios teisės pasinaudojimÄ Ä¯statymas (ANK) nesuteikė galimybės turėtas advokato pagalbos iÅ¡laidas atgauti iÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ .

Byloje yra dokumentas, patvirtinantis, jog atsakovas sumokėjo atstovui 635,25 Eur, už atsiliepimo parengimÄ bei 152,88 Eur už tripliko parengimÄ . Nurodytos sumos atitinka Rekomendacijos nurodytus dydžius, todėl 788,13 Eur priteistina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo. IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, kurios sudaro – 5,11 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių bÅ«relio, įmonės kodas 193001898, V.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 788,13 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro 13 ct) advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių bÅ«relio, įmonės kodas 193001898, 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybės naudai (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti teismo raÅ¡tinei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose. Teisėja Silvana Girdenienė