eaeb9233-13a0-4af2-b586-8d017db1576c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-6574-402/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01529-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 27 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 12 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 2-6, 34-36, 60, 107) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) 6-o lokalinio sektoriaus 15 bÅ«ryje. Pažymėjo, kad buvo netinkamai įrengtos ir privatumo neužtikrinančios duÅ¡o patalpos, nebuvo prie duÅ¡o persirengimo kabinų, yra tik viena bendra patalpa, todėl reikėdavo nusirengti duÅ¡o patalpoje ir rÅ«bai sudrėkdavo.

Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. valgyklos salėje buvo atliekami remonto darbai, todėl reikėdavo kvėpuoti dulkėmis ir bÅ«davo pastoviai dulkinas. Remonto darbai vykdavo pietų metu, reikėdavo valgyti susispaudus, todėl kildavo konfliktai. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, kankino nemiga, skaudėdavo galvÄ , tapo irzlus. Prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 10-13) nurodė, kad Alytaus PN nuolat tikrina Alytaus visuomenės sveikatos centro atstovai. Pažeidimų nenustatyta. RÅ«bus prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose arba savo miegamajame. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų. Teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti rÅ«bų kabyklas su pertvaromis, tačiau nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti persirengimo kambaryje.

DuÅ¡o patalpose įrengtos persirengimo vietos bei kabyklos rÅ«bams. Pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parÄ pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo. Maistas pateikiamas geros kokybės. PareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu UAB „Ekspolita“ vykdė valgyklos salės remonto darbus, tačiau tai nesutrikdė nuteistųjų maitinimo, nes salė buvo remontuojama dalimis (per 3 kartus).

Ginčo laikotarpiu, ikiteisminių tyrimų susijusių sveikatos sukrikdymu dėl konflikto tarp nuteistųjų vykusio maitinimo metu, įstaigoje atliekama nebuvo. Remontuojamos patalpos buvo atitvertos apsauginėmis plėvelėmis nuo dulkių, visi darbai pagrinde vyko nakties metu, o trečdaliu sumažėjusioje salėje maitinimosi stalų skaičius liko nepakitęs. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui. PareiÅ¡kėjas skunde teismui taip pat nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis konkrečiai paskaičiuotas. Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jam atliekant bausmę duÅ¡o patalpose nebuvo įrengta persirengimo kabinų, duÅ¡e įrengta rÅ«bų kabykla bendra, nebuvo jokių pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, valgyklos salėje dėl remonto darbų buvo netinkamai vykdomas maitinimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK6.249 straipsnis), tačiau CK6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog duÅ¡o patalpose neįrengta persirengimo kabinų, duÅ¡e įrengta rÅ«bų kabykla bendra, nebuvo jokių pertvarų, todėl buvo neužtikrintas privatumas. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015) nustato pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privalomÄ užtikrinti oro temperatÅ«rÄ (16 punktas), tačiau nenumato Å¡ių patalpų įrengimo specifikacijos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų. Teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti rÅ«bų kabyklas su pertvaromis, tačiau atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti persirengimo kambaryje. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai (fotonuotraukos), iÅ¡ kurių matyti, jog duÅ¡o patalpose įrengtos persirengimo vietos bei kabyklos rÅ«bams pasikabinti (b. l. 26, 28, 31).

Kadangi teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti rÅ«bų kabyklų su pertvaromis, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi su skundu į Alytaus PN administracijÄ dėl persirengimo patalpos duÅ¡uose. Alytaus PN 2018 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tu Nr. 363-1135 pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino dėl galimybės prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u, taip pat nurodė, kad duÅ¡o patalpose įrengta persirengimo patalpa yra skirta vyrams ir jose nebÅ«na kitos lyties asmenų (b. l. 68).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas neneigia, kad vienÄ kartÄ per savaitę galimybė pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta. Pažymėtina, jog atsakovės atstovo pateiktos duÅ¡inės fotonuotraukos (b. l. 104-105), iÅ¡ kurių matyti, kad duÅ¡ai atskirti pakankamai aukÅ¡tomis, plačiomis sienelėmis, todėl Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti nustatytas pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis duÅ¡u pažeidimas.

Pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog duÅ¡inių įrengimas pažeidė galiojančius teisės aktus. Patiriamų patyčių pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, duomenų, jog dėl patyčių jis kreipėsi į pataisos namų administracijÄ , byloje nėra, todėl nurodyta aplinkybė susijusių su jo privatumo neužtikrinimu laikytina abstrakčia, nesudarančia pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovės atstovas pateikė bendro duÅ¡o nuotraukas, o ne 15- o bÅ«rio.

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad ginčo laikotarpiu 6 lokalinio sektoriaus (14 ir 15 bÅ«riai) nuteistieji pagal direktoriaus patvirtintÄ 2017 m. vasario 20 d. grafikÄ maudėsi bendrajame duÅ¡e, todėl ir pateiktos nuotraukos bendro duÅ¡o. Tik 2018 m. birželio 12 d. patvirtintoje naujoje dienotvarkėje numatyta, kad 6 lokalinio sektoriaus nuteistieji maudosi bÅ«riuose esančiuose duÅ¡uose. Atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina Alytaus PN „Nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafikai“ (2017-02-20 Nr. 4-1360 ir 2018-06-12 Nr. 4-3945)(b. l. 72, 73).

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas nurodė, jog valgyklos salėje dėl remonto darbų buvo netinkamai vykdomas maitinimas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu UAB „Ekspolita“ vykdė valgyklos salės remonto darbus, tačiau tai nesutrikdė nuteistųjų maitinimo, nes salė buvo remontuojama dalimis (per 3 kartus). Ginčo laikotarpiu, ikiteisminių tyrimų susijusių sveikatos sukrikdymu dėl konflikto tarp nuteistųjų vykusio maitinimo metu, įstaigoje atliekama nebuvo.

Remontuojamos patalpos buvo atitvertos apsauginėmis plėvelėmis nuo dulkių, visi darbai pagrinde vyko nakties metu, o trečdaliu sumažėjusioje salėje maitinimosi stalų skaičius liko nepakitęs. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamai valgykloje vykstančių remonto darbų nesikreipė. PareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų apie minėtas aplinkybes dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl valgyklos salėje netinkamai vykdytų remonto darbų atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Teismo vertinimu, atsakovui bÅ«tų skirta neproporcingai didelė įrodinėjimo naÅ¡ta paneigti nekonkrečius ir neindividualizuotus pareiÅ¡kėjo teiginius, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iais aspektais nebuvo pažeistos. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė neigiamais iÅ¡gyvenimais ir nepatogumais.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja Natalja Zelionkienė