eaeac35d-2e7b-4e05-b051-bfc3ca47bf0e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-897-790/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03819-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. C. ir F. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdsita“, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai R. C. ir F. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1 –10), praÅ¡ydami iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir Ministerija), priteisti 704,12 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , t. y. kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų po 352,06 Eur, bei 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT003893 dėl kelionės į EgiptÄ , HurgadÄ .

Kelionė turėjo įvykti 2014 m. lapkričio 15 d. – 2014 m. lapkričio 21 d., už kelionę buvo sumokėta 740,85 Eur suma (694,51 Eur už kelionę, 46,34 Eur už vizas). Tačiau kelionė neįvyko, nes UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 14 d. paskelbė apie savo nemokumÄ , o 2015 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015, Å¡iai bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas kaip kompensacijÄ už neįvykusiÄ kelionę sumokėjo pareiÅ¡kėjams 36,72 Eur, likusi negrÄ Å¾inta pinigų suma – 704,12 Eur.

Pareiškėjai teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytos prievolių užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turistų patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam.

Taigi, Lietuvos valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, ir tai sudaro pagrindÄ teigti, kad buvo padarytas reikÅ¡mingas Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) teisės pažeidimas, už kurį Lietuvos valstybei kyla atsakomybė. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į skundÄ (b. l. 21 – 29) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai praÅ¡o įvertinti Ä®statymo nuostatas politinio ir ekonominio tikslingumo požiÅ«riu bei atlikti Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos, priimant Ä®statymÄ , tyrimÄ , savo ruožtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismui draudžiama atlikti Å¡ių aplinkybių vertinimÄ .

Atkreipė dėmesį, kad teismas negali kvestionuoti Lietuvos valstybės įsipareigojimų pagal ES teisę, be to, byloje nėra kompetentingų ES institucijų sprendimų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad Lietuvos valstybė bÅ«tų padariusi ES teisės pažeidimų, kurių pagrindu Lietuvos valstybei galėtų kilti atsakomybė. Atsakovės atstovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡ Lietuvos valstybės pareiÅ¡kėjams priteisti turtinę žalÄ , kadangi Ä®statymas atitinka KonstitucijÄ ir ES teisės aktų nuostatas, priimant Ä®statymÄ , kuriuo buvo įgyvendintos Direktyvos nuostatos, nebuvo padaryta jokių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip valstybės neteisėti veiksmai, todėl nėra deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų visumos.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai kaip patirtus nuostolius taip pat praÅ¡o atlyginti ir mokestį už vizas, kuris nepatenka į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį, nes vizos iÅ¡davimas nėra kelionių organizatoriaus sutartinės prievolės dalimi. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė turizmo paslaugų teikimo sutarties, o iÅ¡ byloje pateikto 2014 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiÅ¡kėja R. C. sumokėjo 694,51 Eur (2 398 Lt) sumÄ Cherry Media LT, UAB, kuri nėra sutarties Å¡alimi, todėl pateiktas mokėjimo nurodymas nėra tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo UAB „Freshtravel“ 694,51 Eur sumÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja R. C. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 yra įtraukta į UAB „Freshtravel“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankroto byloje su 740,85 Eur finansiniu reikalavimu, todėl patenkinus skundÄ , pareiÅ¡kėja įgytų teisę iÅ¡ UAB „Freshtravel“ ir valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų skundÄ (b. l. 54 – 61) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Departamento direktoriaus 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 buvo sustabdytas UAB „Freshtravel“ kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas, o 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 Å¡io pažymėjimo galiojimas panaikintas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Freshtravel“ iÅ¡kelta bankroto byla. Pasiskelbdama nemokia, UAB „Freshtravel“ turėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimÄ dvejose draudimo bendrovėse, todėl Departamentas kreipėsi į draudikus dėl iÅ¡mokų asmenims, patyrusiems nuostolių dėl UAB „Freshtravel“ įsipareigojimų pagal turizmo paslaugų teikimo sutartis nevykdymo, iÅ¡mokėjimo, ir turistams proporcingai (kiekvienam po 4,96 proc. nuo patirtos žalos) buvo paskirstyta draudimo iÅ¡mokų suma.

Teigė, kad Ä®statyme numatytos minimalios prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos rizikÄ ir įsigyti pakankamÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , kad nemokumo atveju bÅ«tų galima įvykdyti Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nepagrįstai kaip turtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti mokestį už vizas, kadangi vizų mokestis nepatenka į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį, todėl pareiÅ¡kėjų naudai priteistina suma turėtų bÅ«ti mažinama Å¡io mokesčio verte.

Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtraukta ir mokėjimus pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį atlikusi pareiÅ¡kėja R. C. su 740,85 Eur finansiniu reikalavimu (reikalavimo suma nėra sumažinta pareiÅ¡kėjams sumokėtos draudimo iÅ¡mokos suma, nes reikalavimų pateikimo dienÄ bankroto administratorius UAB „Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimÄ ). Departamento nuomone, patirta žala atsirado dėl privataus juridinio asmens UAB „Freshtravel“ veiksmų, todėl, pirmiausia, žalos atlyginimo turi bÅ«ti siekiama reiÅ¡kiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieÅ¡kinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamajame procese, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB ,,Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Valdsita“, atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų skundÄ nepateikė.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjų teigimu, jie patyrė dėl netinkamo Direktyvos nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus. PareiÅ¡kėjai ir kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT003893 (b. l.

11) dėl dviejų asmenų kelionės į EgiptÄ . Pagal Å¡iÄ sutartį pareiÅ¡kėjai sumokėjo 694,51 Eur (2 398 Lt) sumÄ už kelionę Cherry Media LT, UAB (b. l.

13) bei 46,34 Eur (160 Lt) mokestį už vizas UAB „Freshtravel“ (b. l. 14), tačiau dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko. 2015 m. sausio 16 d. pareiÅ¡kėja R. C. kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydama inicijuoti UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų pagal turistinių paslaugų teikimo sutartį kompensavimo procedÅ«rÄ (b. l. 15 – 16). Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo 2015 m. rugsėjo 9 d. pavedimu (b. l.

17) pareiÅ¡kėjams buvo grÄ Å¾inta 36,72 Eur suma, kaip draudimo iÅ¡moka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Taigi, pareiÅ¡kėjams liko negrÄ Å¾inta 657,79 Eur suma (694,51 Eur – 36,72 Eur), sumokėta už neįvykusiÄ kelionę, bei 46,34 Eur mokestis už vizas, todėl jie patyrė nuostolių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. PareiÅ¡kėjai teigia, kad Direktyvos nuostatos į Ä®statymÄ perkeltos netinkamai, todėl valstybei kyla civilinė atsakomybė, nes jie patyrė nuostolių – jiems liko negrÄ Å¾inta 657,79 Eur suma už nesuteiktas turizmo paslaugas bei 46,34 Eur mokestis už vizas.

Atsakovės atstovės Ministerijos teigimu, nėra deliktinės atsakomybės sÄ lygos, kad valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, nes spręsti, ar į nacionalinę teisę valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas, gali tik Europos Komisija ar Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT); Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos tinkamai. ESTT, aiÅ¡kindamas Direktyvos nuostatas, konstatavo, kad pagal Direktyvos 7 straipsnį kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes Å¡ių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotojÄ nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu (ESTT 1996 m. spalio 8 d. sprendimas Dillenkofer ir kt., C-178/94, C-179/94, C-188/94, C-189/94 ir C-190/94, EU:C:1996:375, 34 ir 35 p.).

Direktyvos 7 straipsnyje numatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotÄ sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ ir repatriacijÄ kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju ir Å¡ia garantija vartotojas bus apsaugotas nuo nemokumo, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, padarinių (ESTT 1999 m. birželio 15 d. sprendimas Rechberger ir kt., C‑140/97, EU:C:1999:306, 74 p.). Tokį Direktyvos 7 straipsnio aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir ja siekiamas tikslas – užtikrinti aukÅ¡tÄ vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto ESTT sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 p.).

Nei Direktyvos konstatuojamosiose dalyse, nei 7 straipsnio tekste nenumatyta, kad įmanoma apriboti Å¡iame straipsnyje numatytÄ garantijÄ . Be to, minėtame 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu nesvarbu kokiu bÅ«du jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju (žr. minėto ESTT sprendimo Rechberger ir kt., 63, 64 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjams, remiantis Direktyvos 7 straipsnyje nustatyta garantija, buvo grÄ Å¾inta tik dalis iÅ¡ jų už kelionę sumokėtos sumos. ESTT yra pažymėjęs, kad praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikęs teismas, kuris vienintelis kompetentingas aiÅ¡kinti ir taikyti nacionalinę teisę, turi nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečiÄ garantijos dydžio apskaičiavimo tvarkÄ , tokia padėtis susiklostė dėl nacionalinės teisės aktų leidėjo įtvirtintos sistemos, pagal kuriÄ numatytas nepakankamas vartotojo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas ir galimo repatrijavimo iÅ¡laidų padengimas tiek, kiek pagal Å¡ios sistemos struktÅ«rÄ neįmanoma atsižvelgti į įvykius nagrinėjamame ekonominiame sektoriuje.

ESTT konstatavo, kad Direktyvos 7 straipsnis aiÅ¡kintinas taip, jog juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas (ESTT 2014 m. sausio 16 d. nutartis I. B. ir kt. prieÅ¡ QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.). Ministerija teigia, kad Direktyva tinkamai įgyvendinama Ä®statymu.

Pagal Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kelionių organizatoriai, siÅ«lantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti:

1) turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;

2) už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Ä®statymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančių kelionių organizatorių, kelionių agentÅ«rų ar kelionių agentų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija.

Kelionių organizatoriai, kelionių agentÅ«ros ir kelionių agentai privalo individualiai pasiraÅ¡yti prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutartį su finansų įstaiga, pagal kuriÄ draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatyta suma kompensuoti turisto nuostolius, atsiradusius dėl turizmo paslaugų teikėjo prievolių turistui neįvykdymo. Ä®statymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 7 procentai kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų.

Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas. Šiuo aspektu aktualus Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo, išdėstyto nauja redakcija 2015 m. gruodžio 23 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as), 33 punktas. Vadovaujantis Å¡iuo ApraÅ¡u, jeigu bendra turistų pareikÅ¡tų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytÄ laidavimo draudimo sumÄ ar jos likutį, laidavimo draudimo iÅ¡moka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiÅ¡kai grįžti į Lietuvos RespublikÄ turisto organizuoto grÄ Å¾inimo į iÅ¡vykimo vietÄ Lietuvos Respublikoje iÅ¡laidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas iÅ¡laidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikÅ¡tų reikalavimų dydžiui.

Nagrinėjamu atveju Departamentas įvykdė kompensavimo draudimo lėšomis procedÅ«rÄ vadovaudamasis Å¡iuo reguliavimu. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjams buvo kompensuota ne visa, o tik dalis sumos. Pažymėtina, kad nei Ä®statyme, nei ApraÅ¡e nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po ApraÅ¡o 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiÅ¡kėjai gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, nes Ä®statymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Todėl Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų) teisių apsaugos, t. y.

Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. ESTT, formuodamas praktikÄ dėl valstybės atsakomybės už žalÄ , pažeidus Europos SÄ jungos teisę, konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimÄ , jei tenkinamos trys sÄ lygos:

1) pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių;

2) pažeidimas yra pakankamai akivaizdus;

3) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose A. F. ir D. B. ir kt. prieÅ¡ Italijos RespublikÄ , C-6/90 ir C-9/90, EU:C:1991:428). Vertindamas pirmÄ jÄ sÄ lygÄ teismas pažymi, kad Direktyvos 7 straipsnio turinys ir tikslas, kaip jie iÅ¡aiÅ¡kinti ESTT praktikoje, atskleidžia, kad Å¡ia norma netiesiogiai aiÅ¡kiai siekiama suteikti asmenims teisę į sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ ir repatrijavimÄ kelionių organizatoriaus nemokumo atveju.

Nacionalinis reglamentavimas turi tokį ribojantį poveikį, todėl yra akivaizdžiai nesuderinamas su minėtoje direktyvoje nustatytomis pareigomis ir sudaro pakankamai rimtÄ SÄ jungos teisės pažeidimÄ , kaip jis yra aiÅ¡kinamas ESTT praktikoje. Tokiu bÅ«du antroji valstybės atsakomybės už žalÄ pažeidus Europos SÄ jungos teisę kilimo sÄ lyga laikytina nustatyta. Dėl trečiosios valstybės atsakomybės už žalÄ , pažeidus ES teisę kilimo sÄ lygos pažymėtina, kad pagal ESTT praktikÄ nuspręsti, ar yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybei nustatytos pareigos pažeidimo ir nukentėjusiųjų Å¡alių patirtos žalos, turi nacionaliniai teismai (ESTT 1996 m. kovo 5 d. sprendimas sujungtose bylose Brasserie du Pcheur SA prieÅ¡ Bundesrepublik Deutschland ir The Queen prieÅ¡ Secretary of State for Transport, ex parte:

Factortame Ltd ir kt., C-46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 65p.; 1999 m. birželio 15 d. ESTT sprendimas byloje W. R., R. G., H. H. ir kt. prieÅ¡ Republik Österreich, C-140/97, EU:C:1999:306, 72 p. ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad tarp minėto ES teisės pažeidimo ir pareiÅ¡kėjų patirtos turtinės žalos ES teisės taikymo prasme yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tokiomis aplinkybėmis trečioji valstybės atsakomybės už žalÄ pažeidus ES teisę kilimo sÄ lyga laikytina nustatyta.

Ministerija atsiliepime į skundÄ nurodė, kad į bylÄ pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 649,51 Eur sumÄ pareiÅ¡kėjai sumokėjo ne UA „Freshtravel“, bet Cherry Media LT, UAB, ir iÅ¡ skunde iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių nėra žinomi pinigų sumokėjimo Å¡iam juridiniam asmeniui pagrindai. Ä®vertinus Å¡iuos Ministerijos iÅ¡dėstytus argumentus, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai už kelionę (neskaitant mokesčio už vizas) sumokėjo bendrÄ 694,51 Eur (2 398 Lt) sumÄ Cherry Media LT, UAB (b. l. 13).

IÅ¡ vieÅ¡ai pateikiamų duomenų žinoma, kad Cherry Media LT, UAB (dabar – Beta Media, UAB) valdė grupinio apsipirkimo internetinius portalus www.beta.lt ir www.grupinis.lt. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-337-565/2016 vertindamas tarp Cherry Media LT, UAB ir UAB „Freshtravel“ susiklosčiusius santykius, yra nustatęs, kad Cherry Media LT, UAB, sutarties, sudarytos su UAB „Freshtravel“ pagrindu už atlyginimÄ tarpininkavo Å¡iai bendrovei, teikdama jos iÅ¡ anksto organizuotų turistinių kelionių pardavimo vartotojams paslaugas, t. y. veikė kaip prekybos agentas, tačiau Cherry Media LT, UAB pati neteikė turizmo paslaugų pirkėjams, o priėmusi apmokėjimÄ už įsigytas paslaugas (parduotus kuponus) ir atskaičiavusi jai tenkantį atlyginimÄ pagal Cherry Media LT, UAB ir UAB “Freshtravel” sudarytÄ sutartį, likusias pinigų sumas pervesdavo UAB “Freshtravel”, kuri sudarydavo turizmo paslaugų teikimo sutartis su turistais.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Cherry Media LT, UAB, nebÅ«dama turizmo paslaugų sutarties Å¡alimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai, ir pareiÅ¡kėjai, sumokėję pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį mokėtinÄ sumÄ Cherry Media LT, UAB, tinkamai atsiskaitė su UAB „Freshtravel“. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į skundÄ Ministerija pagrįstai nurodo, jog pareiÅ¡kėjai nepateikė teismui turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. PT003893, sudarytos su UAB „Freshtravel“.

Vis dėlto, pareiÅ¡kėjai pateikė į bylÄ UAB „Freshtravel“ iÅ¡duotÄ kelionės dokumentÄ Nr. PT003893 (b. l. 11), iÅ¡ kurio matyti, kad UAB „Freshtravel“ įsipareigojo užsakyti pareiÅ¡kėjams 2014 m. lapkričio 15 d. – 2014 m. lapkričio 21 d. nakvynę vieÅ¡butyje Egipte, ir elektroninius lėktuvo bilietus (b. l. 12), taigi, pateikti dokumentai patvirtina UAB „Freshtravel“ įsipareigojimus pareiÅ¡kėjų atžvilgiu, o atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai, kaip minėta, yra tinkamai įvykdę savo įsipareigojimus UAB „Freshtravel“ atžvilgiu – yra tinkamai atsiskaitę su kelionių organizatoriumi – teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pateikti įrodymai pagrindžia sutarties tarp pareiÅ¡kėjų ir UAB „Freshtravel“ sudarymo faktÄ .

Be to, pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimu (b. l.

17) pareiÅ¡kėjams buvo grÄ Å¾inta 36,72 Eur suma kaip draudimo iÅ¡moka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų, o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtino pareiÅ¡kėjos R. C. finansinį reikalavimÄ UAB „Freshtravel“ bankroto byloje, vadinasi, tokiu bÅ«du buvo pripažinta, kad tarp pareiÅ¡kėjų ir UAB „Freshtravel“ buvo realiai sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis ir pareiÅ¡kėjai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal minėtÄ sutartį.

Atsakovės atstovė Ministerija nesutinka su skundu dėl to, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių atlyginimo pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjamas bankroto byloje. Teismo vertinimu, Å¡ie atsakovės atstovės argumentai atmestini ir nesudaro pagrindo atmesti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti patirtÄ turtinę žalÄ . Minėta, kad bÅ«tent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimÄ , ir atlyginti žalÄ už Direktyvos neįgyvendinimÄ .

Nagrinėjamu atveju tokiÄ pareigÄ valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiÅ¡ko patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat Å¡iuo atveju nėra svarbÅ«s kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus. Å iuo klausimu 1999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499) 74 punkte ESTT yra nurodęs, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotÄ Ä¯mokėtų lėšų kompensavimÄ ir repatriacijÄ kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, taip pat kad Å¡ia garantija siekiama apsaugoti vartotojÄ nuo nemokumo, nesvarbu dėl kokių priežasčių, padarinių.

Remdamasis Å¡iais samprotavimais ESTT padarė iÅ¡vadÄ , kad tokios aplinkybės, kaip neatsargus kelionių organizatoriaus elgesys arba ypatingų ar nenumatytų aplinkybių atsiradimas, negali bÅ«ti kliÅ«tis kompensuoti įmokėtas lėšas ir repatrijuoti vartotojÄ pagal Direktyvos 7 straipsnį (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 75 ir 76 punktus). Be to, tokį Direktyvos 7 straipsnio aiÅ¡kinimÄ patvirtina jos siekiamas tikslas – užtikrinti aukÅ¡tÄ vartotojų apsaugos lygį (žr. Teisingumo Teismo 1996 m. spalio 8 d. sprendimo Dillenkofer ir kt., C-178/94, C-179/94 ir C-l88/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845 39 punktÄ ).

ESTT nurodė, kad Direktyvos 7 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka atvejis, kai kelionės organizatorius tapo nemokus dėl savo apgaulingų veiksmų. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjams nebuvo grÄ Å¾inta didžioji dalis patirtų iÅ¡laidų už įsigytÄ kelionės paketÄ . Teismui konstatavus faktÄ , kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas Å¡iÄ sumÄ , kaip turtinės žalos atlyginimÄ , priteisti pareiÅ¡kėjams iÅ¡ valstybės. Tiek Ministerija, tiek ir Departamentas atsiliepimuose į skundÄ pažymėjo, kad tenkinus pareiÅ¡kėjų reikalavimus, priteistina suma mažintina, neįtraukiant į jÄ pareiÅ¡kėjų sumokėto vizų mokesčio, kadangi Å¡is mokestis yra laikomas papildoma paslauga, nepatenkančia į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį.

Vadovaujantis Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kelionių organizatorius, siÅ«lantis parduoti turistinę kelionę, turi užtikrinti už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jeigu dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Savo ruožtu Ä®statymo 2 straipsnio 26 dalyje reglamentuota, kad organizuota turistine kelione yra laikomas iÅ¡ anksto už bendrÄ kainÄ parengtas arba siÅ«lomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi ilgesnės kaip 24 valandų bendros trukmės turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita pagrindinę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su apgyvendinimu ar vežimu) arba į kurį yra įtraukta nakvynė.

Taigi, vadovaujantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, mokestis už vizas nėra laikomas turistine paslauga Ä®statymo prasme ir Å¡io mokesčio grÄ Å¾inimo neužtikrina Ä®statymo 8 straipsnyje nustatytos garantijos, todėl teismas sutinka su atsakovės atstovės ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiÅ¡kėjams priteistina suma mažintina, atimant iÅ¡ jos pareiÅ¡kėjų sumokėtÄ mokestį už vizas. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjams priteistina 657,79 Eur suma (740,85 Eur bendra kelionės kaina – 46,34 Eur mokestis už vizas – 36,72 Eur draudimo iÅ¡moka), t. y. pareiÅ¡kėjai R.

C. priteistina 328,90 Eur suma, pareiÅ¡kėjui F. B. – 328,89 Eur suma. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Pagal LVAT praktikÄ (pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012) ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. lapkričio 16 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų R. C. ir F. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 328,90 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir devyniasdeÅ¡imt centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti pareiÅ¡kėjui F. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 328,89 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. LikusiÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Marius Bajoras