eae73acb-5f6d-4544-b9b2-5d2e845b1bbd · Tauragės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-403-850/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41159-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) T A U R A G Ė S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 19 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas E. M., sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant prokurorui E. Ž., kaltinamajam M. V., jo gynėjai advokatei S. J., nukentėjusiajam D. J., jo įgaliotam atstovui advokatui M.

V., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio, sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso, tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis Airijoje, gyv. vieta D. A. 9duomenys neskelbtini), teistas, teistumai iÅ¡nykę, 2015 m. teistas užsienyje, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : M. V. 2014 m. liepos 19 d., laike nuo 16 val. iki 18 val. 30 min., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) kaime ir miÅ¡ke, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendrai su A. A., kuriam dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, tyčia sunkiai sužalojo D. J. , o bÅ«tent: po 16 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. J. pakvietus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iÅ¡eiti į kiemÄ , bei jam atėjus prie atvažiavusio prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Tauragės r., automobilio R.

L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. Å ., A. A. sudavė smÅ«gį D. J. į galvos sritį ir taip jį apsvaigino, toliau, įsėdus D. J. į automobilį, važiuojant miÅ¡ku, automobilyje A. A. sudavė ne mažiau, kaip tris smÅ«gius į galvos sritį, nuo ko Å¡is prarado sÄ monę, po to, bÅ«nant miÅ¡ke, iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, A. A. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau, kaip vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, o jis, M. V., sudavė smÅ«gį į galvos sritį, nuo ko D.

J. nukrito ant žemės, tuoj po to jis, M. V., koja trypė nenustatytÄ skaičių kartų gulinčio ant žemės D. J. galvÄ , taip nukentėjusiajam padarė galvos sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, voko nusileidimÄ , dalinį akies raumens paralyžių, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , lokaliu pakraujavimo židiniu kairėje tarp smegenų kojytės ir smilkininės skilties, tai yra, padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei plačius odos nubrozdinimo plotus nugaroje abipus stuburo, kas, atskirai imant, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

K. M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie A. Å . garažo buvo jis, A. A. ir A. Å .. Tvarkė maÅ¡inÄ . A. Å . pasakė, kad jo garaÅ¾Ä apiplėšė ir reikia pasiimti D. J., kad iÅ¡siaiÅ¡kinti – jis buvo santykių su nukentėjusiuoju aiÅ¡kinimosi iniciatorius. Nebuvo susitarimo, kad nukentėjusįjį muÅ¡ti. Nuvažiavus su A. Å . maÅ¡ina iki D. J., jį kažkas pasikvietė. D. J. atsisėdo į maÅ¡inÄ . Tada A. A. davė jam į galvÄ vienÄ kartÄ . D. J. prarado sÄ monę.

Paskui nuvažiavo į miÅ¡kÄ - kieno buvo iniciatyva, kad vežti nukentėjusįjį į miÅ¡kÄ , nepamena, Å¡alia buvo tas miÅ¡kas. IÅ¡lipus iÅ¡ maÅ¡inos dar kartÄ trenkė jam (A. A.). Po to jis trenkė nukentėjusiajam, jis nuvirto, tada spyrė į galvÄ iÅ¡ kojų. Nepamena kiek smÅ«gių sudavė, nes praėjo daug laiko. Po visko pasakė Å ., kad D. J. parvežtų namo, o jis grįžo prie garažo. Gal buvo iÅ¡gėręs 1 ar 1,5 bonkes alaus. Niekas nenorėjo, kad taip atsitiktų, viskas vyko spontaniÅ¡kai.

Nukentėjusįjį pažinojo, nekonfliktavo su juo, turėjo apie jį gerÄ nuomonę. Niekas nesitikėjo, kad čia taip atsitiks nuo kelių smÅ«gių. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl taip atsitiko. Analizavo tÄ Ä¯vykį, bet laiko negali atsukti. Nėra anksčiau smurtavęs. Nepasitvirtino ta aplinkybė, kad nukentėjusysis apvogė garaÅ¾Ä . 12 ar 13 metų iÅ¡buvo užsienyje, ten buvo iÅ¡ „ebay“ el. parduotuvės užsisakęs tazerį, dėl to jam buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Kai buvo paskirtas raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, jis iÅ¡vyko į užsienį, nes tyrėja E. J.

žodžiu sakė, kad iÅ¡leidžia jį iÅ¡važiuoti. Mama atvežė į AirijÄ kažkokius popierius, jis juos pasirašė. PirmÄ kartÄ geranoriÅ¡kai parvažiavo į LietuvÄ , o kitÄ kartÄ parvežė, nes paso galiojimas buvo pasibaigęs. Sutinka, kad buvo iÅ¡laidų dėl jo pargabenimo ir kad jis jas turi atlyginti. Å iuos 8 metus (po veikos padarymo) jautė kaltę. Buvo atsiprašęs nukentėjusiojo mamos. Savo poelgį vertina kaip gyvuliÅ¡kÄ . RuoÅ¡iasi kurti Å¡eimÄ , 2022-08-19 numatyta santuoka.

K. M. V. kaltė be jo prisipažinimo, įrodyta ikiteisminio tyrimo duomenimis: Nukentėjusysis D. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2014-07-19 po pietų jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) r. Tarp 16 ir 17 val. A. Å . automobiliu atvyko draugai A. ir L. Å ., A. A., M. V.. Kažkuris pakvietė iÅ¡eiti į laukÄ . Kai jis išėjo, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs A. A. kumščiu sudavė į apatinį žandikaulį, nuo ko galimai prarado sÄ monę. Atgavęs sÄ monę pamatė, kad sėdi automobilyje.

Automobilyje A. Å . ir A. A. sakė kalbėti apie apvogtÄ A. Å . garaÅ¾Ä . Važiuojant A. A. dar sudavė jam 3 smÅ«gius į galvos sritį, prarado sÄ monę. Dar važiuojant, A. A. jį "iÅ¡jungė", todėl negali pasakyti, kiek dar važiavo miÅ¡ku. Atsipeikėjęs miÅ¡ke iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. M. V. ar A. A., tiksliai nežino kuris, sudavė jam vienÄ smÅ«gį, jis kuriam laikui vėl prarado sÄ monę, atsipeikėjo, kai gulėjo ant žemės. Gulėjo ant nugaros, bet galva buvo pasukta Å¡onu ir tada jo galvÄ viena koja trypė M.

V.. L. Å . atitraukė nuo jo M. V.. Ant jo nugaros taip pat buvo padaryti sužalojimai, mano, kad buvo tampomas, nes nugara buvo kaip "nutarkuota", bet kokiu bÅ«du jie atsirado negali nurodyti. Atsimena, kad po kiek laiko jį paliko miÅ¡ke ir visi nuvažiavo. Maždaug po 15-30 min. atvažiavo L. Å ., padėjo atsistoti ir parvežė pas močiutę. Važiuojant namo L. atidavė jo raktus ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Kad bÅ«tų sudavę smÅ«gius Å ., to neatsimena. Grįžus iÅ¡ gydymo, jis bendravo su A.

A., kuris jam pasakė, kad buvo girti ir nesÄ moningai prisidirbo, atsiprašė. Tvirtina, kad A. A. jam sudavė į galvos sritį ne mažiau kaip 5 kartus, V. vienu smÅ«giu "iÅ¡jungė" ir koja, apautu batu, trypė galvÄ iÅ¡ virÅ¡aus. Kiek kartų trypė negali pasakyti, nes dėl stiprių smÅ«gių prarasdavo sÄ monę (t. 1, b. l. 26-28, 29-31). 2014-11-11 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje D. J. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 32-38). Liudytoja D. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 18.40 val. jai paskambino O.

J., kad jos sodybos kieme sužalotas guli sÅ«nus D. J.. Ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvykusi pamatė, kad sÅ«naus veido srityje daug kraujosruvų, jis nekalbėjo, ant nugaros buvo prikibę žolės ir lapų. SÅ«nus gulėjo ligoninėje. Jam nustatytas neįgalumas. Ji girdėjo, kad po įvykio praėjus dienai ar dviem, buvo valomas Å . automobilis. D. jai sakė, kad jam grįžus iÅ¡ ligoninės, jis buvo susitikęs su A. A., kuris jo atsipraÅ¡inėjo (t. 1, b. l. 61-62, 70-71). L. S. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos mėnesio antroje pusėje, kokia buvo diena tiksliai nepasakys, iÅ¡ mamos sužinojo, kad yra sumuÅ¡tas jos brolis D..

Iš brolio sužinojo, kad jį sumušė M. V., A. A., L. ir A. Š.. Po kurio laiko namo laiptinėje išgirdo, kad kažkas kalbasi. Išgirdusi, kad kalba A. A., klausėsi pokalbio. Iš kalbos suprato, kad jis kažkam pasakoja įvykius, kaip buvo sumuštas jos brolis. Girdėjo, kaip sakė, kad M. V. buvo „pasiutęs“, sakė, kad buvo baisiai, nes M. V. taip mušė jos brolį, kad net A. A. su L. Š. turėjo jį raminti, kad brolio neužmuštų (t. 1, b. l. 72-73). L. O. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 18.15 val., jai būnant namuose, esančiuose 9duomenys neskelbtini) k., mažametei anūkei A.

M. pasakius, kad ateina D. ir nesulaukusi jo įeinant, ji išėjo į kiemÄ . P. D. ant suolo prie namų. Jo veidas buvo visas raudonas nuo sumuÅ¡imų, akys užtinę, viena nematė visai. Pro marÅ¡kinėlius matė ant nugaros nubrozdinimų, buvo aplipę žolėmis, lapais. I. D. mamÄ D. J., netrukus atvažiavo ir greitoji pagalba, kuri iÅ¡sivežė D. (t. 1, b. l. 74-75). Liudytoja D. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. A. mama. Teigia, kad sÅ«nus prisipažino, jog jis su Å . ir V. sumušė D.

J.. KÄ kas konkrečiai darė, nežino. A. prisipažino, kad jis J. sudavė į veidÄ . VienÄ dienÄ prie jos sodybos, kur yra Å . garažas, Å . A. su A. A. ir M. V. gėrė alkoholį, ji girdėjo, kaip kalbėjo, kad reikia pamokyti D. J.. Konkrečių veiksmų jie neaptarė. KitÄ dienÄ , t. y. Å¡eÅ¡tadienį po 16 val., ji matė, kaip į Å . automobilį už vairo sėdo L., lygtai Å¡alia atsisėdo A. Å ., o V. ir A. atsisėdo į galÄ . Kur jie tada iÅ¡važiavo nežino. Visi, iÅ¡skyrus L., buvo girti.

Jie grįžo po maždaug dviejų valandų. Girdėjo, kaip grįžus A. Å . tarpusavyje su tais pačiais asmenimis kalbėjo, kad „padėjo“ D. J. į vietÄ . Jis taip pat sakė, kad "nėra liudytojų, nieko jis neįrodys". Matė, kad vėliau prie jų atvažiavo L., kažkÄ kalbėjo apie D. sumuÅ¡imÄ (t. 1, b. l. 96-97). Liudytojas L. Å ., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. pažįsta gerai. Apie minėtÄ dienÄ gali pasakyti, kad tėvo automobiliu važiavo parsivežti vandens iÅ¡ Å¡altinio.

Važiavo vienas, buvo apie 17 val. Važiuodamas keliu pamatė einantį D.. BÅ«damas Å¡alia jo, pamatė ant jo veido kraujosruvas. Taip pat matėsi ir purvini jo rÅ«bai. Sustojo jį pavežti. Teigia, kad D. J. paprašęs nuvežti jį pas senelius į Å«kį. V. J. nieko nedavęs, jis jam nieko neperdavęs. Teigia žinantis, kad iÅ¡ jų garažo buvo įvykdyta vagystė, kas tai padarė nežino, apie tai su D. nekalbėjęs. Su D. apie jo sužalojimÄ nieko nekalbėjęs, nes jis mažai bendraujantis.

Iki to įvykio jis pas juos ateidavo, padėdavo darbus dirbti, po įvykio bendravimas nutrÅ«ko (t. 1, b. l. 99-100). Liudytojas A. Å ., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. pažįsta gerai, jis yra to paties kaimo gyventojas. Iki Å¡io įvykio bendravo normaliai, o po įvykio su juo bendravo tik vienÄ kartÄ . Tada kai buvo atėjęs apie tÄ Ä¯vykį visiÅ¡kai nieko nekalbėjo, jis jo nieko apie tai neklausė. SÅ«nus jam papasakojęs, kad iÅ¡ kažkur parvežė sumuÅ¡tÄ D. J., minėjo, kad D. jam nieko nesipasakojo, todėl parvežė iki senelių sodybos keliuko ir paliko jį.

TÄ dienÄ buvo iÅ¡vykęs, namo grįžo maždaug 16 val. Daugiau iÅ¡ Å«kio nebuvo išėjęs, niekur nevažiavo. Su juo buvo ir A. A., bei M. V., darbavosi ir alų gėrė. D. J. su jais nebuvo. L. Å . su jais nebuvo, jis tik paskui atvažiavo ir papasakojo, kad parvežė D.. Teigia, kad D. J. nemušęs. Buvo apvogtas jo garažas. Su D. J. nekalbėjo apie garažo apvogimÄ (t. 1, b. l. 102-103). L. T. Å ., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 20.15 val. parėjo į savo Å«kį, pamatė, kad jos vyras A.

Å . yra neblaivus. Kartu su juo buvo M. V., kuris taip pat buvo neblaivus. SÅ«nus L. Å . tuo metu šėrė gyvulius, jis buvo blaivus. Pabaigė kartu su sÅ«numi Å¡erti gyvulius ir visi parėjo namo. Kur išėjo M. V. nežino, jis tuo metu buvo labai girtas. Kas sumušė D. J. nežino. Gali bÅ«ti, kad D. J. sakė skambinti A. Å ., gal jis kÄ Å¾inantis apie J. sumuÅ¡imÄ (t. 1, b. l. 82-83, 84-85). IÅ¡ 2014 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1523/14(03) matyti, kad D.

J. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, voko nusileidimu, daliniu akies raumens paralyžiumi, galvos smegenų sumušimu, lokaliu pakraujavimo židiniu kairėje tarp smegenų kojytės ir smilkininės skilties, platūs odos nubrozdinimo plotai nugaroje abipus stuburo. Dėl galvos smegenų traumos D. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atskirai imant nugaros sužalojimus - jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 22-25).

IÅ¡ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad A. A. ir M. V. kalba apie įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 159-164). 2015-02-19 tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡analizuoti duomenys, gauti pagal asmenų telekomunikacinių bokÅ¡tų veikimo teritorijÄ , mobilaus ryÅ¡io abonentų numerių, kuriais naudojosi A. A., M. V., L. Å ., A. Å . (t. 1, b. l. 165-167). 2015-05-05 tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo metu atliktas A.

A. pokalbio su pareigūnais įrašas, iš kurio matyti, kad A. A. nurodo D. J. sužalojimo detales (t. 2, b. l. 37, 38-40). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinis skyriaus 2022-04-14 rašto matyti, kad D. J. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Darbingumo lygio terminas iki 2058-12-20, tai yra, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (t. 3, b. l. 149).? Aptartų teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M.

V., veikdamas bendrai su A. A., kurio atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, suduodamas smÅ«gį į galvos sritį, nuo ko D. J. nukrito ant žemės, tuoj po to koja trypdamas nenustatytÄ skaičių kartų gulinčio ant žemės D. J. galvÄ , tyčia sunkai sužalojo D. J.. Tokiais veiksmais M. V. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formÄ bei rūšį, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus.

K. M. V. padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ . Jis anksčiau Lietuvoje teismas, teistumai iÅ¡nykę, 2015 m. nuteistas užsienyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Teismas sprendžia, kad, nors kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , Å¡i aplinkybė nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, jog kaltininko veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2) punkte.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas įtariamuoju 2014 m. liepos 31 d. M. V. kaltu neprisipažino, parodė, kad neprisimena kÄ veikė 2014-07-19, teigė kad D. J. yra jo geras draugas, jo tikrai nemušė, tarp jų niekada nėra buvę jokių konfliktų (t. 2, b. l. 56-57). Papildomai apklausiamas įtariamuoju 2015 m. sausio 27 d. M. V. parodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų, atsisakė daugiau bÅ«ti apklausinėjamas ir teigė, kad parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 59).

Apklausiamas įtariamuoju 2015 m. balandžio 27 d. M. V. parodė, kad atsisako duoti parodymus, juos duos teisme (t. 2, b. l. 62). Tik 2022 m. balandžio 22 d. apklausiamas įtariamuoju M. V. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, tačiau daugelį aplinkybių, ypač dėl smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam, detaliai nepaaiÅ¡kino, motyvuodamas tuo, kad ne viskÄ prisimena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. BK 59 straipsnio 1 dalies 2) punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ laikytina situacija, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ar kai jis laisva valia apie jÄ praneÅ¡a teisėsaugos institucijoms ar jų pareigÅ«nams. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. V. savo kaltę dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam pripažino tik tada, kai kito Å¡ios veikos bendrininko A. A. atžvilgiu jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jis patikrintas apeliacine tvarka.

Byloje nėra jokių duomenų, jog M. V. apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iki tol bÅ«tų informavęs valstybės institucijas, prieÅ¡ingai – nuosekliai neigė savo kaltę, kol Å¡i veika buvo atskleista ir surinkta pakankamai duomenų, jog bÅ«tent M. V. su bendrininku sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatÄ , ilgÄ laikÄ slapstėsi užsienyje. Kaltinamojo formalus gailėjimasis teisme dėl padarytos veikos nesudaro pagrindo teigti, kad toks gailestis yra nuoÅ¡irdus. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis gailisi tik dėl gresiančios bausmės už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ .

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nors kaltinamojo gynėja teigia, kad M. V. veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes nebuvo iÅ¡ankstinio konkretaus susitarimo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ , teismas sprendžia, kad kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatÄ veikdamas kartu su A. A. kaip bendrininkai. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiu asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti pradėjo A. A., o juos tęsė ir užbaigė M. V.. Abiejų smurtiniai veiksmai buvo pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, nes daugkartinius smÅ«gius rankomis ir kojomis jie sudavė į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ galvÄ , dėl ko nukentėjusysis ne kartÄ prarado sÄ monę. Tokiu bÅ«du jie, veikdami neapibrėžta tyčia kaip vykdytojai, atsako už savo nusikalstamų veiksmų pasekmes (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu kaltu pripažinto A.

A. veikoje atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas veikos padarymas bendrininkų grupėje kartu su M. V.. Minimas nuosprendis A. A. buvo apskųstas apeliaciniu skundu, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. teisėjų kolegijos nuteistojo skundas atmestas kaip nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, taigi laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės motyvų. Kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko nesant tam jokio pagrindo – jis patvirtino, kad su nukentėjusiuoju D.

J. pažįstamas nuo vaikystės, niekada nėra su juo konfliktavęs, taigi negalėjo turėti jokios priežasties dėl kažko jam kerÅ¡tauti ar kitaip jo nemėgti. Kaltinamasis patvirtino, tokių duomenų nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje, kad nukentėjusysis nėra padaręs kokius tai neteisėtus veiksmus ir kaltinamojo pažįstamų, su kuriais jis buvo kartu nusikaltimo dienÄ , atžvilgiu – konkrečiai, kad bÅ«tų įvykdęs ar kÄ nors žinojęs apie vagystes iÅ¡ A. Å . garažo.

Taigi, kaltinamojo veiksmus, kai visiÅ¡kai be jokios priežasties jis su dideliu įtūžiu daužė nukentėjusiojo galvÄ ir ant jos Å¡okinėjo jau po to, kai prieÅ¡ tai ne kartÄ stiprius smÅ«gius jam buvo sudavęs A. A. ir kai D. J. jau buvo praradęs sÄ monę, teismas vertina kaip itin ciniÅ¡kus ir pavojingus, todėl, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes sprendžia, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti M. V. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskiriant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimÄ straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikino sulaikymo nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. laikas (2 dienos) (t. 2, b. l. 53-55), sulaikymo Airijoje nuo 2022 m. kovo 9 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį laikas (t. 3, b. l. 104), bei suėmimo nuo 2022 m. kovo 22 d. (t. 3, b. l. 187-189) laikas. Kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Po baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo teisiamajame posėdyje teisme gautas kaltinamojo praÅ¡ymas dėl kardomosios priemonės pakeitimo. M. V. jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ praÅ¡o pakeisti į Å¡velnesnę, motyvuodamas tuo, kad iÅ¡nyko tam pagrindas, nes kaltu prisipažino visiÅ¡kai, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam turtinę ir neturtinę žalÄ , jo teistumas iÅ¡nykęs seniai. Parvežus jį į LietuvÄ , kartu grįžo ir draugė O. K., su kuria kartu gyvena jau aÅ¡tuonis metus, 2022-08-19 numatyta jo santuoka.

Draugė jam yra suradusi darbÄ , todėl bÅ«damas laisvėje turėtų legalų pragyvenimo Å¡altinį, galėtų teikti materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, atlyginti ekstradicijos iÅ¡laidas. Teismas sprendžia, kad tokio praÅ¡ymo tenkinti pagrindo nėra. Akivaizdu, kad įsiteisėjęs nuosprendis turės bÅ«ti vykdomas. Kaltinamajam paskyrus įstatyme nustatytÄ vienintelę bausmę už tokio pobÅ«džio veikÄ â€“ realų laisvės atėmimÄ , praÅ¡ymo argumentai, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis galės dirbti ir tokiu bÅ«du iÅ¡laikyti dukrÄ bei atlyginti ekstradicijos iÅ¡laidas, netenka prasmės, nes akivaizdu, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis to negalėtų padaryti.

Pažymėtina, kad Tauragės apylinkės teismui 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi palikus galioti 2015 m. lapkričio 17 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi M. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ , pastarasis jÄ apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistÄ . Ä®vertinus tai, kad iÅ¡ esmės aplinkybės, dėl kurių kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, neiÅ¡nyko, užsienyje jis gyveno paskutinius keletÄ metų, ten jis dirbo, ten gyvena jo dukra, taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis ilgai slapstėsi užsienyje ir tik pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį pargabentas į LietuvÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas manyti, jog jis ir vėl gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina ir tai, kad ir atliekant laisvės atėmimo bausmę yra galimybė įsidarbinti, taip pat susituokti, o tam tikri nepatogumai yra neatsiejama nuteistojo, atliekančio bausmę, gyvenimo dalis. Nukentėjusysis D. J. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. A. ir M. V. 30117 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2022-08-04 teisme gautas nukentėjusiojo D. J. ir kaltinamojo M. V. susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriuo šalys susitarė, kad M.

V. atlygins D. J. ½ dalį 2020 m. kovo 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-607/2020 priteistos turtinės žalos, tai yra, 59,00 Eur turtinės ir 12000 Eur neturtinės žalos, sumokant grynaisiais pinigais. IÅ¡ 2022 m. rugpjūčio 4 d. pakvitavimo matyti, kad D. J. gavo iÅ¡ M. V. 12059 Eur sumÄ (t. 4, b. l. 133, 137). Tokiu bÅ«du, ginčo tarp nukentėjusiojo D. J. ir kaltinamojo ir M. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nebėra, todėl procesas dėl nukentėjusiojo D.

J. civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. Byloje pareikÅ¡tas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys 12055,82 Lt (3491,61 Eur) sumai už nukentėjusiojo D. J. gydymÄ , kuriuo praÅ¡oma nurodytÄ sumÄ priteisti iÅ¡ kaltų asmenų. IÅ¡ 2020 m. kovo 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-607/2020 matyti, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai – iÅ¡ kaltinamojo A. A. priteista 3491,61 Eur nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų.

Duomenų, kad nuteistasis A. A. priteistÄ sumÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies bÅ«tų sumokėjęs, nėra. Teismas sprendžia, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra realus, pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t. 1, b. l. 49-50), todėl jis tenkintinas. Nukentėjusįjį sunkiai sužalojo du asmenys: A. A. ir M. V., todėl jie solidariai privalo atlyginti Klaipėdos teritorinės ligonių kasai jos turėtas iÅ¡laidas už nukentėjusiojo D. J. gydymÄ (CK 6.6 straipsnis).

Pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį M. V. buvo sulaikytas Airijoje ir pargabentas į LietuvÄ . IÅ¡laidos, susijusios su M. V. ekstradicija sudaro 2151,82 Eur, jos pagrįstos tai įrodančiais dokumentais (t. 4, b. l. 30-54), todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ M. V. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktas). Kaltinamojo argumentas, kad į užsienį jis iÅ¡vyko ikiteisminį tyrimÄ atlikusios pareigÅ«nės leidimu, analizuotas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje ir paneigtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir M. V. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dviems) metams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti M.

V. laikino sulaikymo nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. laikÄ (2 dienos), jo sulaikymo Airijoje nuo 2022 m. kovo 9 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį, laikÄ , bei suėmimo nuo 2022 m. kovo 22 d. laikÄ . KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , pratęstÄ Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo. ProcesÄ dėl nukentėjusiojo D. J. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, nutraukti.

T. K. teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ M. V., solidariai su A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintu kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-607/2020, 3491,61 (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 61 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai, į. k. 191351679, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų.

Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, į. k. 188785847, iÅ¡ M. V. 2151,82 Eur (du tÅ«kstančius Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 82 ct) ekstradicijos iÅ¡laidų, nurodant juos sumokėti į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus.

Teisėjas E. M.