2025-05-14 Nr. AB-8309-3-61-3-01210-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-527-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01210-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. S-2025/33 (7-2024/138) (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-203 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad Komisijos sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2025 m. vasario 19 d., paskutinė apskundimo diena buvo 2025 m. kovo 12 d. Skundas teismui pateiktas 2025 m. kovo 13 d., t. y. terminą praleidus vieną dieną. Pareiškėja prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes buvo padaryta pareiškėjos atstovo žmogiška klaida. Tvirtino, jog operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (3 dalis). Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami pirmosios instancijos administraciniame teisme (4 dalis).

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai yra paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjos atstovas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti iš esmės nurodė, jog pareiškėjos atstovas per žmogišką klaidą neteisingai apskaičiavo skundo padavimo terminą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad advokatui keliami profesionalumo, taip pat aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o įstatymų nuostatos, nustatančios apskundimo terminą yra aiškios, dėl to profesionaliam teisininkui turėjo būti suprantamos. Skundžiamame Komisijos sprendime buvo išaiškinta, jog jis skundžiamas per 20 dienų po Komisijos sprendimo įteikimo dienos. Taigi, toks išaiškinimas pareiškėjai, atstovaujamai profesionalaus teisininko, neturėjo sutrukdyti įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą.

Nors pareiškėja skundą paduoti teismui pavėlavo vieną dieną, tačiau profesionalus teisininkas, atstovaujantis pareiškėją, privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo atstovaujamasis veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, t. y. turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, ir turėjo pareigą laiku pateikti skundą teismui, tačiau to nepadarė. Teismas atkreipė dėmesį, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių.

Teismas pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis vertino kaip nesvarbias ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme: suklydimas ar žmogiškasis faktorius negali būti vertinami kaip objektyvios termino skundui paduoti praleidimo priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios, juolab, kad pareiškėja yra atstovaujama profesionalaus teisininko. Priešingas traktavimas, negu pirmiau nurodyta, neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Neatnaujinęs termino skundui paduoti, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 3 dalį, skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Byloje yra pateikta atstovavimo sutartis, patvirtinanti teisę advokato padėjėjui P. Š. atstovauti pareiškėjai visuose ikiteisminiuose, teismuose visų instancijų ir rūšių civilinėse bylose. Atsižvelgiant į tai, kad Regionų administracinis teismas nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių ABTĮ nustatyta tvarka (1 straipsnio 1 dalis), o byloje nėra duomenų, jog advokato padėjėjas yra įgaliotas atstovauti pareiškėjai administracinėse bylose, todėl skundą taip pat atsisakė priimti ir kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas grąžino pareiškėjos atstovui P. Š. 2025 m. kovo 13 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir atnaujinus terminą skundui paduoti, priimti pareiškėjos skundą, arba skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad teikdama prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo kruopščiai išdėstė visas faktines aplinkybes, lėmusias nesavalaikio skundo pateikimą, atkreipė dėmesį į jos sąžiningumą viso proceso metu, tačiau pirmosios instancijos teismas itin paviršutiniškai išnagrinėjo prašymą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė iš esmės nemotyvuotą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį.

Pareiškėja teigia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, iš esmės užkirto jai teisę į gynybą.

Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog terminą skundui paduoti (vieną dieną) lėmė ne pareiškėjos, o jos atstovo atsitiktinio pobūdžio veiksmas, žmogiška klaida skaičiuojant terminą skundui paduoti, kurio metu perkeliant ne darbo dieną (2025 m. kovo 11 d.) vietoj 2025 m. kovo 12 d., buvo užrašyta 2025 m. kovo 13 d. Taigi, vienas atsitiktinio pobūdžio veiksmas, kuris nepriklausė nuo pačios pareiškėjos ir kurio ji negalėjo numatyti, negali nulemti tinkamos gynybos pasinaudojimo ir teisėtų interesų apsaugos. Sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis (šiuo atveju – pareiškėja) neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į ginčo svarbą bei pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą.

Pareiškėja paaiškina, kad kreipėsi į teismą dėl Komisijos sprendimo ir Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti 2024 m. liepos 24 d. patikrinimo aktu Nr. (21.222 Mr)FR0680-234 papildomai apskaičiuotą 20 816 Eur PVM ir 9 448,64 Eur GPM, apskaičiuoti 2 750,03 Eur GPM delspinigių, 7 694,64 Eur PVM delspinigių, skirti 6 244 Eur PVM baudą, 2 834 Eur GPM baudą, t. y. pareiškėja įpareigota sumokėti 49 787,31 Eur. Nagrinėjamu atveju sukeliami finansiniai padariniai iš esmės viršija pareiškėjos turimą turtą, todėl sprendimų patikrinimas teismine tvarka jai ypač svarbus. Be to, kaip nurodyta ankščiau, terminas skundui paduoti praleistas viena diena ir tai įvyko ne dėl pareiškėjos kaltės, o dėl atstovo sąžiningo klydimo ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Šiuo atveju atnaujinus terminą skundui paduoti, kuris praleistas viena diena dėl ankščiau nurodytų aplinkybių, nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas. Priešingai, būtų užtikrinta ir nepažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti skundą dar ir dėl to, jog byloje yra pateikta atstovavimo sutartis, patvirtinanti teisę advokato padėjėjui P. Š. atstovauti pareiškėjai visuose ikiteisminiuose, teismuose visų instancijų ir rūšių civilinėse bylose, tačiau nesuteikia teisės atstovauti administracinėse bylose.

Pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi nagrinėjamu atveju, jeigu teismas sprendė, kad pareiškėjos atstovo įgaliojimas netinkamas, vadovaujantis minėto įstatymo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, turėjo priimti nutartį nustatant terminą trūkumams pašalinti, t. y. nurodant pareiškėjai pateikti tinkamą įgaliojimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir šiuo pagrindu kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (3 dalis). Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami pirmosios instancijos administraciniame teisme (4 dalis)

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą ir Inspekcijos sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėja grindžia tuo, kad jos atstovas suklydo apskaičiuodamas terminą skundui paduoti, dėl to viena diena praleido terminą paduoti skundą teismui. Teismas, neatnaujindamas termino paduoti skundą, užkirto pareiškėjai kelią į ginti savo galbūt pažeistas teises. Be to, terminas skundui paduoti praleistas tik vieną dieną. Pareiškėja veikė operatyviai, nepiktnaudžiavo procesu, todėl nurodytos priežastys, pareiškėjos vertinimu, yra objektyvios ir sudaro pagrindą terminą skundui paduoti atnaujinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Atnaujindama terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido tik vieną dieną. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, priešingai, operatyviai siekė savo galbūt pažeistų teisių gynimo, skundą teismui padavė per itin protingą terminą, t. y. kitą dieną po termino skundui paduoti pabaigos. Aplinkybė, kad pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, taip pat tai, jog skundžiamame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, savaime negali būti vertinamos kaip eliminuojančios pareiškėjos teisę pasinaudoti teismine gynyba.

Pažymėtina, kad, formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-656-556/2021, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-442/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022 ir kt.).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatęs, kad skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos atstovo atstovavimo sutartis nesuteikia jam teisės atstovauti pareiškėją, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pasiūlyti pareiškėjai pateikti tinkamą atstovavimo sutartį ar atstovo teisę patvirtinantį dokumentą pareiškėjos vardu paduoti skundą teismui. Tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. P. terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė