2022-03-30 Nr. AB-7473-4-39-3-00070-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1884-261/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00070-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsienietei (duomenys neskelbtini) pilietei N. K., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Evaldui Paškevičiui,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei N. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas pratęsti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą (duomenys neskelbtini) pilietei N. K. (toliau – ir Užsienietė) iki 2022 m. birželio 7 d., bet ne ilgiau negu bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar Užsienietė bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad Užsienietė didelėje asmenų grupėje neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atvykdama iš (duomenys neskelbtini) pusės. Užsienietė su savimi neturėjo tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nagrinėja skubos tvarka, kadangi ji pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jai gali būti suteiktas prieglobstis.

Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas, ji pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, ketindama nuvykti į (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 30 d. Centro pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalimi bei 114 straipsnio 1 dalimi, sulaikė Užsienietę ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu sulaikė Užsienietę Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Užsienietės sulaikymas Centre pratęstas iki 2021 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 7 d. išnagrinėjo prieglobsčio prašymą skubos tvarka ir priėmė sprendimą Užsienietei nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti į kilmės šalį, uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Užsienietė nesutiko su Migracijos departamento sprendimu ir jį apskundė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai tenkino Centro teikimą iš dalies ir taikė Užsienietės atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2022 m. kovo 9 d. Su minėtu sprendimu Užsienietė nesutiko ir apskundė. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija išnagrinėjusi Užsienietės skundą priėmė sprendimą, kuriuo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas sprendimas 2021 m. gruodžio 16 d. apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Duomenų apie skundo išnagrinėjimą nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. išnagrinėjęs Užsienietės skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimo, Užsienietės skundą atmetė, nurodęs, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Užsienietė nėra pripažinta pažeidžiamu asmeniu. Nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės be judėjimo laisvės apribojimo taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos sieną, yra pateikusi tik asmens dokumento, išduoto (duomenys neskelbtini) nepatvirtintas nustatyta tvarka kopijas, kurios nėra laikytinos asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais.

Galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai galutinai nenustatyti. Pažymėtina, jog Užsienietė pirminės apklausos metu nurodė, kad norėjo vykti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos sutuoktinis, todėl sąmoningai pasinaudojo nelegalios migracijos paslaugas teikiančių asmenų paslaugomis. Užsienietė neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, kas sudaro tikimybę, kad Užsienietė gali pasislėpti, taip pat į tai, kad negauta įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų Užsienietės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, ji nebendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis.

3. Užsienietė nesutiko su teikimu ir prašė, kad būtų suteikta galimybė išeiti už Centro teritorijos ribų.

4. Užsienietės atstovė prašė apgyvendinti Užsienietę Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba taikyti kitą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsienietės tapatybė yra nustatyta, ji laikėsi apgyvendinimo tvarkos.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. kovo 3 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės - apgyvendinimo Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje terminą iki 2022 m. birželio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu sulaikė Užsienietę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Užsienietės sulaikymas pratęstas. 2021 m. spalio 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Užsienietei nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti į kilmės šalį, uždrausti 5 metus atvykti i Lietuvos Respubliką. 2021 m. gruodžio 9 d. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija išnagrinėjusi Užsienietės skundą priėmė sprendimą, kuriuo skundą atmetė. 2021 m. gruodžio 16 d. minėtas sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, duomenų apie skundo išnagrinėjimą nėra. 2021 m. gruodžio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai tenkino Centro teikimą iš dalies ir taikė Užsienietės atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre su teise judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje. Su minėtu sprendimu Užsienietė nesutiko ir jį apskundė. 2022 m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas. Nors Užsienietės tapatybė nustatyta, tačiau ji nepateikė asmens tapatybės dokumentų originalų, (duomenys neskelbtini) gyvena jos sutuoktinis. (duomenys neskelbtini) buvo jos kelionės tikslas. Advokatės pateikta apgyvendinimo paslaugų sutartis sudaryta 2021 m. lapkričio 21 d., tačiau ji nėra pasirašyta, nėra apmokėjimą patvirtinančių duomenų, be to, sutartis galioja tik iki 2022 m. kovo 1 d., kai teismo posėdis vyko 2022 m. kovo 3 d. Visos išvardintos aplinkybės suponuoja, kad yra didelė tikimybė, jog Užsienietė bandytų bėgti, jei būtų skirta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismo vertinimu, nuo minėto 2022 m. sausio 13 d. teismo sprendimo priėmimo dienos faktinės aplinkybės nepasikeitė, byloje nėra duomenų, kad Užsienietė nevykdytų ar būtų pažeidusi teismo paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl tikslinga pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą.

8. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Užsienietė yra faktiškai sulaikyta nuo 2021 m. birželio 30 d. Tačiau nagrinėjamu atveju, nėra galutinio įsiteisėjusio Migracijos departamento sprendimo, taip pat nėra reikiamų dokumentų Užsienietės galimam išsiuntimui iš valstybės teritorijos. Byloje taip pat nustatyta, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę, teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų (kurių originalų iki šiol nėra pateikusi), todėl teismo vertinimu, pritaikius lengvesnio režimo alternatyvią sulaikymui priemonę, kyla pernelyg didelė rizika, kad Užsienietė gali pabėgti iš apgyvendinimo vietos, o kartu ir iš Lietuvos Respublikos. Alternatyvi sulaikymui priemonė yra būtina ir proporcinga, todėl ji pratęsiama.

III. 9. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir taikyti Užsienietės atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

10.1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali jai skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Įstatymo 79 straipsnis numato, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

10.2. Skundžiamame sprendime yra neteisingai nurodyti faktiniai bylos duomenys, nes Užsienietė yra pateikusi savo asmens dokumentų originalus. Tai reiškia, jog Užsienietės tapatybė yra nustatyta. Visiškai neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, jog Užsienietė nebendradarbiauja su valstybės institucijomis. Jokių duomenų apie tai, jog Užsienietė klaidintų institucijas ar pati atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus, byloje nėra. Užsienietės atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės negali būti vertinamos kaip nebendradarbiavimas. Dėl to, jog užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką nelegaliai, jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis negali būti baudžiamas už tai nepagrįstai ribojant jo laisvę dar ilgiau, nei tai būtų daroma nuteisus jį už neteisėtą sienos kirtimą. Šiuo atveju Užsienietė nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento gyvena sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos. Byloje nėra nė vieno pagrįsto atsakovo argumento taikyti Užsienietės atžvilgiu griežčiausią – sulaikymui prilygstančią priemonę, itin ribojančią jos teises. Užsienietės apgyvendinimas nuo jos atvykimo į Lietuvos Respubliką momento de facto (faktiškai) laikytinas sulaikymu, todėl aktuali tampa Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Užsienietės apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, nepriklausomai nuo to, ar ji gauna šiltą maistą, gali nusiprausti, tačiau nuo judėjimo laisvės ribojimo. Šiuo atveju pati taikoma priemonė yra įvardijama kaip ribojanti asmenų judėjimą.

10.3. Atsakovas ginčijamu sprendimu patvirtino, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidus migracijos įstatymų, t. y. bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Užsienietė su artimųjų pagalba turi galimybę pati pilnai apsirūpinti, neužkraudama šios naštos Lietuvos Respublikai, nors į šį argumentą teismas nesureagavo. Atsakovas itin ilgą laiką nėra priėmęs sprendimo dėl užsienietės teisinės padėties. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Šioje byloje įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsienietės teises varžančiomis priemonėmis.

10.4. Tarptautinė teismų praktika, aktualiais ginčui klausimai, vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines ir pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones, Lietuvos Respublika pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą pareiškėjos atžvilgiu. Priešingai, Užsienietė, kaip nemokanti savo gimtąją kalba nei skaityti, nei rašyti, nelankiusi jokios lavinimo įstaigos, turėtų būti vertinama kaip pažeidžiamas asmuo, kuriam kaip tik turėtų būti sudaromos bent kiek žmogiškesnės sąlygos. Užsienietė turi tiek finansinį, tiek moralinį savo sutuoktinio palaikymą. Šiuo atveju grėsmė, jog Užsienietė pasišalins iš Lietuvos Respublikos yra itin menka. Pažymėtina, jog teismo argumentas, kad Užsienietė neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, yra apsimestinis ir formalus.

11. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima:

11.1. Remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietė, būdama pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir ji turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo. Apeliaciniame skunde Užsienietė teigė, jog pateikė savo asmens dokumentų originalus. Akcentuotina, jog Centras neturi duomenų, kokiai konkrečiai valstybės institucijai ir kita ji pateikė asmens dokumentus.

11.2. Nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, Užsienietei Centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos. Užsienietės teiginiai, jog ji gyvena ypač nepalankiomis sąlygomis ir tik visiškai neribojant jos laisvės turės galimybę pasirūpinti savimi, neatitinka tikrovės.

11.3. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – Užsienietė pasirinko kelią siekti tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturėdama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų – vienareikšmiškai indikuoja, jog ji yra linkusi ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali savavališkai išvykti pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį sutuoktinį ar pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietei skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens tapatybės dokumentų originalų, (duomenys neskelbtini) yra Užsienietės tikslas.

14. Užsienietė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog yra pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Ji bendradarbiauja su pareigūnais, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

17. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 1307- 815/2022).

19. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tenkino Užsienietės apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Migracijos departamento 2021 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini).

20. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietės nurodomos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) gyvenančio sutuoktinio yra jos pateikiama versija, kurią Migracijos departamentas privalo tikrinti ir nustatyti tikrąją reikalų padėtį, t. y. pareiškėjos nurodomos aplinkybės šiuo metu nėra nustatytas faktas, jos tikslas – vykti į (duomenys neskelbtini) byloje nekelia abejonių, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog gali kilti realus nelegalios migracijos pavojus, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą pratęsti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ši priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams ir nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, gali būti nepasiektas tikslas išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus ir įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde Užsienietė nedetalizavo, kodėl gyvenimo sąlygos Centre nėra tinkamos ir apgyvendinimas prilygsta sulaikymui. Užsienietė pateikė tik abstraktaus pobūdžio argumentus, kurių nepagrindė įrodymais. Kiti Užsienietės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, pavyzdžiui, jog Užsienietė ilgą laiką gyvena sulaikymo sąlygomis, teismo argumentas, jog Užsienietė neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje yra apsimestinis ir formalus, nesudaro pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietės apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė