eae565d3-2e13-4f0c-8799-c53da45fc601 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-449-896/2022 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00895-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.3;2.4.4.5.5;2.6.17;2.6.10.2.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos UrbanavičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22088-840/2021 pagal ieÅ¡kovo V. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“ ir trečiajam asmeniui V. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, jos gynimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. S. (toliau ir ieÅ¡kovas) patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo:

1) nustatyti, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. atsakovės UAB „Juodoji audinė“ (toliau – ir atsakovė) nukultų kviečių šiaudai (kurių preliminari vertė – 9 360,26 Eur) nuosavybės teise priklauso ieškovui V. S. ir juos išreikalauti iš neteisėto atsakovės UAB „Juodoji audinė“ valdymo;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės 25 235,50 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 6 857,04 Eur patirtos iÅ¡laidos ir 18 378,46 Eur negautos pajamos, atlyginimÄ ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo V. S. sudarė žemės Å«kio paskirties žemės panaudos sutartį, kuria V. S. perdavė V. S. naudotis 22,00 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta 2 metų laikotarpiui ir užregistruota VÄ® Registrų centre, o suėjus 2 metų terminui panaudos sutartis buvo pratęsta dar 3 metų laikotarpiui. IeÅ¡kovas žemės sklypÄ paruošė sėjai, t. y. 2019 m. gruodžio 16 d. ir 23 d. iÅ¡ AB „Linas Agro“ pirktais herbicidais iÅ¡naikino piktžoles bei trÄ Å¡omis patręšė dirvožemį. 2020 m. pasėjo UAB „Dotnuva Baltic“ „Etana“ veislės žieminius kviečius, kurių sėklÄ 2019 m. rugsėjo 18 d.

įsigijo iÅ¡ AB „Linas Agro“. Užaugintus kviečius ieÅ¡kovas planavo parduoti UAB „Scandagra“ ir tam 2021 m. gegužės 26 d. sudarė grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartį. Kviečiai (18,07 ha) yra deklaruoti Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos. 2021 m. gegužės 18 d. nurodytÄ Å¾emės sklypÄ Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu Nr. S-21-129-8837 įsigijo atsakovė antstolės paskelbtose varžytynėse. Atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma, jog yra sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis ir, savaime suprantama, ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas yra žemės sklypÄ užsėjęs. Dėl 2021 m. gegužės 18 d.

Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 Å¡iuo metu vyksta teisminis ginčas tarp atsakovės ir trečiojo asmens V. S.. IeÅ¡kovas buvo atvykęs nusikulti kviečių, tačiau atsakovė neleido. Atsakovė yra nusikÅ«lusi kviečius, todėl natÅ«ra jų nebėra, jie yra parduoti. O dėl Å¡iaudų atsakovė nėra pasisakiusi, todėl ieÅ¡kovas preziumuoja, kad Å¡iaudai vis dar yra pas atsakovę. IeÅ¡kovas žemės sklype nukultus kviečius bei Å¡iaudus prarado prieÅ¡ savo valiÄ .

Atsakovė nesėjo žemės sklype kviečių, todėl ji neįgijo nei į juos, nei į šiaudus nuosavybės teisių, todėl juos valdo neteisėtai.

3. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 25 235,50 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 6 857,04 Eur tiesioginių nuostolių, t. y. patirtos iÅ¡laidos ruoÅ¡iant ir apsėjant kviečiais žemės sklypÄ , bei 18 378,46 Eur netiesioginių nuostolių už kviečius. Tiesioginius nuostolius sudaro: 3 741,44 Eur iÅ¡laidos iÅ¡ AB „Linas Agro“ pirktiems herbicidams piktžolių iÅ¡naikinimui bei trÄ Å¡oms; 3 115,06 Eur iÅ¡laidos „Etana“ rÅ«Å¡ies žieminių kviečių sėklos įsigijimui 18,07 ha ploto žemės sklypo užsėjimui.

Netiesioginiai nuostoliai paskaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad Kauno apskrityje iÅ¡ 1,00 ha 2020 m. buvo prikulta 5,82 tonos žieminių kviečių, todėl tikėtina, kad ir 2021 m. atsakovė prikÅ«lė panaÅ¡iai kaip 2020 metais, todėl padaryta iÅ¡vada, kad buvo prikulta 105,17 tonos (18,07 x 5,82) žieminių kviečių. VidutiniÅ¡kai už 1 tonÄ Å¾ieminių kviečių yra mokama 174,75 Eur, todėl netiesioginius nuostolius sudaro 18 378,46 Eur.

4. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. S-21-19-8837 pagrindu be jokių papildomų apribojimų ar apsunkinimų, kartu su žemės sklypu įgijo ir visus su juo susijusius antraeilius daiktus, t. y. užsėtus pasėlius, medžius, kitÄ augmenijÄ . Užaugus pasėliams, atsakovė, veikdama kaip teisėta turto savininkė, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nukÅ«lė jai nuosavybės teise priklausantį derlių – kviečius – bei supresavo Å¡iaudus.

IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės į pasėlius kildina iÅ¡ neteisėtai sudarytos panaudos sutarties, kuri derliaus nuėmimo metu taip pat buvo pasibaigusi, dėl ko, ieÅ¡kovas neturi nuosavybės teisės į turtÄ (kviečius). 2019 m. balandžio 29 d. panaudos sutartis sudaryta, o vėliau tariamai pratęsta be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Buvęs turto savininkas neturėjo teisės be hipotekos kreditoriaus Vytauto Didžiojo kredito unijos sutikimo perleisti, iÅ¡nuomoti ar kitaip apriboti žemės sklypo, o tuo tarpu ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, kad panaudos davėjas turi teisę perleisti jam ginčo daiktÄ ir Å¡iai savo pareigai realizuoti ieÅ¡kovas turėjo pakankamas galimybes, nes hipotekos sutartis buvo iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre.

5. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. liepos 27 d. antstolė Birutė ČereÅ¡kienė, atlikdama vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0129/20/00439 ir Nr. 0129/20/00437, areÅ¡tavo turtÄ , tame tarpe ir ginčo žemės sklypÄ , turto areÅ¡to akte Nr. S-20-129-10683 nurodant, kad apribojamos valdymo, naudojimosi ir disponavimo turtu teisės. Turto areÅ¡tas iÅ¡vieÅ¡intas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi aptariami apribojimai (sklypo areÅ¡tas) iÅ¡vieÅ¡inti dar 2020 m. liepos 27 d., ieÅ¡kovas, veikdamas kaip apdairus ir rÅ«pestingas verslo subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti savo veiksmų neteisėtumÄ bei iÅ¡ to kylančias rizikas, tame tarpe ir tai, kad negalės nusiimti derliaus.

Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1272-601/2021 konstatavo, jog V. S. savo Å«kinę veiklÄ turte, taip pat ir ginčo žemės sklype, apskritai jau daugiau kaip metus vykdo neteisėtai. IeÅ¡kovas neteisėtai užsėjo žemės sklypÄ , kuris ne tik įkeistas, bet ir areÅ¡tuotas vykdomojoje byloje. Panaudos sutartis negalėjo bÅ«ti pratęsta, kadangi sutarties pratęsimo metu (2021 m. balandžio 24 d.) jau buvo įvykusios turto pardavimo varžytynės ir atsakovė buvo paskelbta varžytynių laimėtoja.

Atsakovė nesukėlė ieÅ¡kovui absoliučiai jokios žalos, nes ieÅ¡kovas, užsėdamas neteisėtai naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , veikė iÅ¡imtinai savo rizika ir prisiėmė tokios rizikos keliamus padarinius, t. y. nuostolius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ V. S. 7,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei.

7. Teismas nustatė, kad V. S. ir V. S. taip pat KaiÅ¡iadorių kredito unija (dabar Vytauto Didžiojo kredito unija) 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė maksimalios sutartinės hipotekos sutartį, pagal kuriÄ buvo įkeistas 22,000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas). Trečiasis asmuo V. S. ir ieÅ¡kovas V. S. 2019 m. balandžio 24 d. sudarė žemės Å«kio paskirties žemės panaudos sutartį (toliau – Panaudos sutartis), pagal kuriÄ V.

S. neatlygintinai V. S. perdavė teisę naudotis Žemės sklypu 2 metų laikotarpiui. Panaudos sutarties sudarymo faktas registruotas Nekilnojamojo turto registre, panaudos sutarties terminas nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. Antstolė Birutė ČereÅ¡kienė 2020 m. liepos 27 d. areÅ¡tavo, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises į V. S. priklausantį Žemės sklypÄ ir kitus objektus esančius jame, kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d. Taip pat 2020 m. lapkričio 25 d.

Kauno apylinkės teismas buvo pritaikęs areÅ¡tÄ , t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises Žemės sklypui ir kitiems objektams esantiems jame. Varžytynėse Nr. 202091, dėl V. S. priklausančio nekilnojamojo turto, tarp jų ir Žemės sklypo, pardavimo iÅ¡ varžytynių, 2021 m. sausio 13 d. UAB „Juodoji audinė“ buvo paskelbta Å¡ių varžytynių laimėtoja. V. S. ir V. S. 2021 m. balandžio 24 d. sudarė žemės sklypo panaudos sutarties pratęsimo sutartį, kuria Žemės sklypas perduotas naudotis V.

S. 3 metų laikotarpiui. Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu Nr. S-21-129-8837 įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ . IÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolio Raimundo Stanislausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuotas Žemės sklypo, kuriame pasėti žieminiai kviečiai, vaizdas ir kad UAB „Juodoji audinė“ atsisako V. S. duoti leidimÄ nusikulti žieminius kviečius Žemės sklype.

8. Teismas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 8 d. sudarytos maksimalios sutartinės hipotekos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad įkeičiamÄ daiktÄ draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu bÅ«du perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ir kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu bÅ«du apriboti įkaito davėjo teises į jį be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio kreditoriaus sutikimo. Taip pat Å¡iame punkte nurodyta, kad, paaiÅ¡kėjus numatytų draudimų pažeidimui, įkaito davėjas įsipareigoja atlyginti kreditoriui visus jo patirtus nuostolius, kilusius dėl negalėjimo patenkinti savo reikalavimų iÅ¡ įkeičiamo daikto vertės. Taigi, hipotekos kreditorius ir įkaito davėjai susitarė, kad valdymo teisė panaudos sutarties pagrindu negali bÅ«ti perleista tretiesiems asmenims be kreditoriaus sutikimo, tačiau tuo pačiu ir susitarė, tokios reikalavimo pažeidimo pasekmes, t. y. nuostolių atlyginimÄ .

9. Teismas nurodė, kad iÅ¡ Panaudos sutarties turinio negalima daryti iÅ¡vados, jog sutartis buvo sudaryta turint hipotekos kreditoriaus sutikimÄ , ji pasiraÅ¡yta tik V. S. ir V. S.. Panaudos sutarties 6 punkte nustatyta, kad kiti žemės naudojimo apribojimai pagal nekilnojamojo turto pažymÄ , taigi, V. S. pasiraÅ¡ant sutartį turėjo bÅ«ti žinoma, kad Žemės sklypas yra įkeistas Vytauto Didžiojo kredito unijai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį sieja giminystės ryÅ¡iai, t. y. ieÅ¡kovas V.

S. yra trečiojo asmens V. S. tėvas, tokios aplinkybės buvo nustatytos ne vienoje civilinėje byloje, pavyzdžiui Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-5984-840/2021 ir kitos. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Panaudos sutartis buvo sudaryta be hipotekos kreditoriaus sutikimo, todėl sutiko su atsakove, kad trečiasis asmuo su ieÅ¡kovu sudarydamas Panaudos sutartį elgėsi nesÄ Å¾iningai, t. y. pažeidė 2013 m. lapkričio 8 d. sudarytos maksimalios sutartinės hipotekos sutarties sÄ lygas.

10. Teismas nustatė, kad antstolė Birutė ČereÅ¡kienė 2020 m. liepos 27 d. areÅ¡tavo, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises į V. S. priklausantį Žemės sklypÄ ir kitus objektus esančius jame, kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d. Taip pat 2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismas buvo pritaikęs areÅ¡tÄ , t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises Žemės sklypui ir kitiems objektams esantiems jame. Todėl jokia Å«kinė veikla negalėjo bÅ«ti vykdoma Žemės sklype nuo 2020 m. liepos 27 d.

Apribojus valdymo, disponavimo ir naudojimo teises, ieÅ¡kovas neturėjo teisės Žemės sklype sėti žieminių kviečių. Pagal pateiktus atsakovės įrodymus žieminiai kviečiai įprastai sėjami rugsėjo mėnesį, t. y. jau po 2020 m. liepos 27 d. turto areÅ¡to taikymo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas negalėjo turėti daugiau teisių nei trečiasis asmuo, kuris buvo areÅ¡tuoto turto Žemės sklypo savininkas. IeÅ¡kovas, veikdamas kaip apdairus ir rÅ«pestingas verslo subjektas (Å«kininkas), galėjo ir turėjo įvertinti savo veiksmų neteisėtumÄ bei iÅ¡ to kylančias rizikas, kad negalės nusiimti derliaus.

IeÅ¡kovas žinojo arba turėjo žinoti, kad Žemės sklypui yra taikomas areÅ¡tas ir jame negalimi jokie Å«kiniai darbai, atsižvelgiat ir į tai, kad ieÅ¡kovas yra trečiojo asmens tėvas. Be to, antstolei Birutei ČereÅ¡kienei 2020 m. liepos 27 d. areÅ¡tavus Žemės sklypÄ , taip pat vėliau ir Kauno apylinkės teismui, trečiasis asmuo V. S. ir ieÅ¡kovas V. S. neturėjo teisinio pagrindo sudaryti naujo sandorio (2021 m. balandžio 24 d. žemės sklypo panaudos sutarties pratęsimo sutarties), susijusio su Å¡iuo Žemės sklypu, todėl toks sandoris yra laikytinas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento.

11. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta ir bÅ«tina sÄ lyga, kad daiktÄ atsakovė UAB „Juodoji audinė“ valdė/valdo neteisėtai. 2021 m. sausio 13 d. atsakovė buvo paskelbta varžytynių Nr. 202091 laimėtoja ir 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu Nr. S-21-129-8837 įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ . Kol atsakovės nuosavybės teisė yra nenuginčyta, tol atsakovė yra teisėta Žemės sklypo savininkė. CK 4.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daikto Å«kinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas V. S. neįrodė bÅ«tinųjų sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į kviečius ir jų Å¡iaudus.

12. Teismas atmetė ieÅ¡kovo V. S. reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo kaip nepagrįstÄ , konstatavęs, jog nėra atsakovės neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovui neįrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo spręsti ir dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. S., atstovaujamas advokato Egidijaus Kiero, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-22088-840/2021 ir ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 13.1. Hipotekos kreditoriaus (ne)sutikimas dėl panaudos sutarties nesudaro pagrindo pasibaigti ieškovo nuosavybės teisei į užaugintus pasėlius. Ieškovas 2019 m. balandžio 24 d. sudarė su trečiuoju asmeniu panaudos sutartį, kuri galiojo iki 2021 m. balandžio 24 d. Panaudos sutartis nėra nuginčyta, o šis klausimas niekada nebuvo keliamas nei ankščiau, nei dabar. Teismas nepagrįstai laikė, kad hipotekos kreditoriaus sutikimas ar turto areštas yra pagrindas pasibaigti sudarytai ir galiojančiai sutarčiai.

Hipotekos kreditorius niekada nereiÅ¡kė reikalavimo dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl to, jog nebuvo jo sutikimo, prieÅ¡ingai, Panaudos sutartis buvo vieÅ¡ai skelbiama ir jai hipotekos kreditorius niekada neprieÅ¡taravo. Trečiasis asmuo, dar prieÅ¡ suteikdamas Žemės sklypÄ naudotis ieÅ¡kovui, nuo 2015 m. balandžio 27 d. panaudos sutarties pagrindu buvo suteikęs naudotis ir dar vienam asmeniui - J. M.. Taigi, žemės panauda buvo ilgalaikė ir hipotekos kreditorius dėl to niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų.

IeÅ¡kovas elgėsi protingai, t. y. iÅ¡vieÅ¡ino Panaudos sutartį įregistruodamas jÄ VÄ® Registrų centre ir dėl jos niekada negavo jokių pretenzijų iÅ¡ kitų asmenų. Žieminiai kviečiai buvo pasėti panaudos sutarčiai galiojant, t. y. 2020 m. rudenį, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisėtÄ lÅ«kestį juos nusikulti. Pasėliai buvo ir oficialiai deklaruojami Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai. Teismas visiÅ¡kai nevertino to, kad hipotekos sutartimi buvo įkeistas tik žemės sklypas, tačiau ne pasėliai, kurie konkrečiu atveju priklausė ne žemės sklypo savininkui, o teisėtai sklypu besinaudojančiam asmeniui - ieÅ¡kovui. 13.2.

Nei 2020 m. liepos 27 d. antstolės Birutė ČereÅ¡kienė taikytas areÅ¡tas, nei 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pagrindas pasibaigti Panaudos sutarčiai ar pereiti pasėlių nuosavybės teisei kitam asmeniui. Nors ieÅ¡kovas ir yra trečiojo asmens (panaudos davėjo) tėvas, ieÅ¡kovui tėvas apie jokius savo teisminius procesus nepasakojo. IeÅ¡kovas nedalyvavo nė vienoje minėtoje byloje, į ieÅ¡kovÄ nesikreipė nei areÅ¡tÄ taikiusi antstolė, nei teismas, nei kreditoriai.

IeÅ¡kovas nebuvo minėtų teisminių ginčų Å¡alis, todėl teismo iÅ¡vada, jog jie galėjo kelti kažkokias teisines pasekmes ieÅ¡kovui yra nepagrįsti. Tiek antstolė, tiek trečiasis asmuo ar jo kreditoriai turėjo informuoti ieÅ¡kovÄ , kaip panaudos gavėjÄ , apie žemės sklypo apribojimus, tačiau niekas to nepadarė, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisėtÄ ir pagrįstÄ lÅ«kestį, kad gali naudotis turtu, kurį gavo pagal galiojančiÄ ir iÅ¡vieÅ¡intÄ Panaudos sutartį. Vien faktas dėl giminystės ryÅ¡io nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas žinojo ar turėjo žinoti tam tikras aplinkybes. 13.3.

Teismas sprendimu įteisino atsakovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ , t. y. teismas pripažino, jog pasėliai priklausė ieÅ¡kovui, tačiau vis tiek laikė, jog atsakovė, nukÅ«lusi jai nepriklausiusį turtÄ ir jį realizavusi, turėjo teisę taip elgtis. Be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pagrindu atsakovė įgijo žemės sklypÄ , tačiau kartu su Å¡iuo sklypu atsakovė neįgijo ir negalėjo įgyti buvusiam žemės sklypo savininkui nepriklausiusių pasėlių.

Pasėliai priklausė ieÅ¡kovui, kuris sklypÄ valdė galiojančios Panaudos sutarties pagrindu. Taigi, atsakovė, iÅ¡ trečiojo asmens įgijusi žemės sklypÄ , pasisavino ir ant jo buvusius ir ieÅ¡kovui priklausiusius žieminius kviečius, tokiu bÅ«du atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o ieÅ¡kovas prarado tiek investicijas, atliktas siekiant užauginti kviečius, tiek ir pačius kviečius ir Å¡iaudus. 13.4. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas kviečių nuėmimo metu, taip pat ir juos pasėjant, neturėjo teisės naudotis žemės sklypu ir iÅ¡ jo gauti produkcijos bei pajamų, kadangi Å¡is turtas buvo areÅ¡tuotas, yra klaidinga.

Kviečiai buvo pasėti 2020 metų rudenį, o panaudos sutartis galiojo nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. Aplinkybė, kad turtas panaudos sutarties galiojimo metu buvo areštuotas, nepanaikino panaudos sutarties galiojimo. CPK 686 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia. Tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais. Teismo išvada, kad turto areštas sustabdė ar modifikavo panaudos sutartį, yra prieštaraujanti minėtai teisės normai.

Be to, nei antstolis, nei kreditorius nereikalavo panaudos sutartį nutraukti. Todėl, panaudos sutarčiai galiojant, ieÅ¡kovas turėjo teisę naudoti teisėtai įgytÄ Å¾emės sklypÄ , sėti pasėlius ir t.t. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sutapatino byloje ieÅ¡kovÄ su trečiuoju asmeniu, perkeldamas jam visas minėto asmens teises ir pareigas. IeÅ¡kovas buvo panaudos gavėjas, kuris nebuvo ginčų Å¡alis, kuriuose buvo sprendžiami turto areÅ¡to klausimai. Pačio ieÅ¡kovo teisės, gautos panaudos sutarties pagrindu, nebuvo apribotos.

Tai galėjo bÅ«ti padaryta tik nutraukiant ar sustabdant panaudos sutarties galiojimÄ , tačiau to nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pasėlių nuėmimo metu panaudos sutartis negaliojo. 2021 m. balandžio 24 d. ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu pasirašė panaudos sutarties pratęsimÄ . Å i sutartis nebuvo nuginčyta, o jos negaliojimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Vien faktas, kad panauda buvo pratęsta areÅ¡tuotam turtui, nesudaro pagrindo teigti, jog sutartis negalioja, net nesant jokio reikalavimo dėl jos negaliojimo ir neiÅ¡sprendus Å¡io klausimo.

Net ir tuo atveju, jei teismas laikytų, jog ieÅ¡kovo sudaryta panaudos sutartis pasibaigė 2021 m. balandžio 24 d., ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti sudaryta teisė nuimti derlių, kuris priklausė ieÅ¡kovui ir kuris atsirado dar sutarčiai galiojant. Panaudos sutarties pasibaigimas nepanaikino ieÅ¡kovo teisės į turtÄ , įgytÄ panaudos sutarties galiojimo metu. 13.5. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ net nevertinęs visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. kaltės, žalos ir priežastinio ryÅ¡io, nors visos jos byloje buvo įrodytos.

Atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė tuo, jog ji pasisavino ieÅ¡kovui priklausiusį turtÄ , t. y. žieminius kviečius ir Å¡iaudus. Žinodama, jog Å¡is turtas jai nepriklauso, atsakovė neleido ieÅ¡kovui jo nusikulti, taip pasisavindama turtÄ . ŽalÄ ieÅ¡kovas taip pat įrodė, jÄ sudaro tiek patirti nuostoliai, tiek prarasto turto vertė. Å iuo metu žieminių kviečių kaina yra dar labiau iÅ¡augusi ir siekia apie 270 Eur už tonÄ , todėl ieÅ¡kovo nuostoliai yra dar didesni, ne 18 378,46 Eur, o 28 395,90 Eur (270 Eur x 105,17 tonos).

Priežastinis ryšys yra aiškus, t. y., jei atsakovė nebūtų neteisėtais veiksmais apribojusi ieškovui galimybės atsiimti/nukulti jai priklausančius kviečius, jokia žala nebūtų kilusi.

2. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl termino atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pateikti nustatymo 5. Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 15 d. 10.00 val. raÅ¡ytinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo V. S. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo. RaÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ teisėjų kolegija priėmė nutartį sprendimÄ ar nutartį priimti ir paskelbti 2022 m. balandžio 7 d. 13 val. 15 min., kuri, Liteko duomenimis, teisėjų kolegijos elektroniniu bÅ«du pasiraÅ¡yta 11.11 – 11.15 min.

TÄ pačiÄ dienÄ , 14.54 min. Liteko užregistruotas elektroniniu paÅ¡tu gautas atsakovės UAB „Juodoji audinė“ praÅ¡ymas dėl procesinių dokumentų pateikimo bei termino atsiliepimui nustatymo, kuriame atsakovė nurodo, kad negavo apeliacinio skundo, todėl praÅ¡o persiųsti apeliacinį skundÄ su priedais ir nustatyti terminÄ atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pateikti.

6. Teisėjų, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės bei tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ . PraÅ¡ymas gautas jau apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus apeliacinį skundÄ ir teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti nutarties ar sprendimo. Be to, pažymėtina, kad praÅ¡ymas gautas elektroniniu paÅ¡tu, tuo tarpu civilinio proceso teisės normos nenumato tokio procesinių dokumentų pateikimo teismui bÅ«do. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tÄ aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡siuntė apeliacinį skundÄ atsakovei, nurodydamas, kad pastaroji nuo iÅ¡siuntimo dienos turi teisę per 20 dienų terminÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Procesiniai dokumentai iÅ¡siųsti paÅ¡tu, nurodant atsakovės buveinės vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Kaip praÅ¡yme nurodė pati atsakovė, vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, iÅ¡skyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitÄ procesinių dokumentų įteikimo adresÄ arba kai įteikiama elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Juodoji audinė“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bÅ«tų nurodžiusi kitÄ procesinių dokumentų įteikimo adresÄ .

Dokumentai iÅ¡siųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, todėl laikomi įteiktais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei, atstovaujamai advokato padėjėjos ir advokatės, žinant apie vykstantį procesÄ pirmosios instancijos teisme, ji turėjo pareigÄ rÅ«pintis ir domėtis bylos eiga. Todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės bei tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ . Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 7. V. S. ir V. S. (įkaito davėjas) su KaiÅ¡iadorių kredito unija (dabar Vytauto Didžiojo kredito unija) (įkaito gavėjas) 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė maksimalios sutartinės hipotekos sutartį (atsiliepimo į ieÅ¡kinį 3 priedas), pagal kuriÄ buvo įkeistas 22,000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Hipotekos sutarties 1.1 punktu Å¡alys susitarė, kad antraeilis daiktas – tik su kitu (pagrindiniu) daiktu egzistuojantis daiktas, pagrindinio daikto Priklausinys arba kitaip su pagrindiniu daiktu susijęs daiktas, įskaitant daikto pajamas. Hipotekos sutarties 1.4. p. Å¡alys susitarė, kad suvaržymai – kitų nei įkaito davėjas asmenų turimos teisės į įkeičiamÄ daiktÄ , įskaitant teises, kylančias iÅ¡ įkeičiamo daikto nuomos, panaudos, uzufrukto ar įkeitimo; įkaito davėjo teisių į įkeičiamÄ daiktÄ apribojimai, įskaitant įkeičiamo daikto areÅ¡tÄ , kitus disponavimo įkaičiamu daiktu apribojimus, taip pat bet kokie veiksmai, ribojantys įkeičiamo daikto savininko galimybes laisvai disponuoti įkeičiamu daiktu ar apsunkinantys įkeičiamo daikto realizavimÄ atskirai nuo kitų daiktų.

Hipotekos sutarties 3.1. p Å¡alys susitarė, kad hipoteka apima visus esamus ir bÅ«simus įkeičiamo daikto antraeilius daiktus, taip pat įkeičiamo daikto pagerinimus, įskaitant kai dėl tokių pagerinimų padidėja įkeičiamo daikto plotas ir/ar jo kiti matmenys. Hipotekos sutarties 4.1 p. Å¡alys, be kita ko, susitarė, kad, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, įkeičiamÄ daiktÄ draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu bÅ«du perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, pirkimo - pardavimo, nuomos, panaudos ir kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu bÅ«du apriboti įkaito davėjo teises į jį be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio kreditoriaus sutikimo.

Hipotekos sudarymo faktas registruotas Nekilnojamojo turto registre. Trečiasis asmuo V. S. ir ieÅ¡kovas V. S. 2019 m. balandžio 24 d. sudarė žemės Å«kio paskirties žemės panaudos sutartį, pagal kuriÄ V. S. neatlygintinai V. S. perdavė naudotis Žemės sklypu 2 metų laikotarpiui. Panaudos sutarties sudarymo faktas registruotas Nekilnojamojo turto registre, panaudos sutarties terminas nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. Antstolė Birutė ČereÅ¡kienė 2020 m. liepos 27 d. areÅ¡tavo, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises, į V.

S. priklausantį Žemės sklypÄ ir kitus objektus esančius jame, kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d. Taip pat 2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismas buvo pritaikęs areÅ¡tÄ , t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises Žemės sklypui ir kitiems objektus esantiems jame. Varžytynėse Nr. 202091, dėl V. S. priklausančio nekilnojamojo turto, tarp jų ir Žemės sklypo, pardavimo iÅ¡ varžytynių, 2021 m. sausio 13 d. UAB „Juodoji audinė“ buvo paskelbta Å¡ių varžytynių laimėtoja.

V. S. ir V. S. 2021 m. balandžio 24 d. sudarė žemės sklypo panaudos sutarties pratęsimo sutartį, kuria Žemės sklypas perduotas naudotis V. S. 3 metų laikotarpiui. Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu Nr. S-21-129-8837 įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ . IÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolio Raimundo Stanislausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuotas Žemės sklypo, kuriame pasėti žieminiai kviečiai vaizdas ir kad UAB „Juodoji audinė“ atsisako V.

S. duoti leidimÄ nusikulti žieminius kviečius Žemės sklype. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad V. S. yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 panaikinimo, restitucijos taikymo, pagal kurį Kauno apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. 2-438-480/2022, nagrinėjamas Å¡is ieÅ¡kinys, byla dar neiÅ¡nagrinėta. Dėl ginčo esmės 8. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės rėmėsi dviem argumentais:

1) iš neteisės negali kilti teisė (lot.: ex iniuria ius non oritur), todėl ieškovas, neturėdamas teisės žemės sklype vykdyti žemės ūkio veiklos, neturi teisės ir į derlių;

2) atsakovė, būdama žemės sklypo savininke, elgėsi teisėtai.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingos aplinkybės atsirado 2013 m., kai buvo įkeistas žemės sklypas. CK 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Nagrinėjamu atveju, hipotekos sutartį sudariusios šalys susitarė, kad daikto pajamos yra antraeilis daiktas, taigi, daikto pajamos yra hipotekos objektas. Todėl keltinas klausimas, ar derlius, užaugintas įkeistame žemės ūkio paskirties sklype, yra daikto pajamos.

Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog atsakovas įsigijo žemės sklypÄ , bet ne pasėlius. Taigi, kyla ginčas dėl derliaus (Å¡iaudų ir grÅ«dų) statuso žemės sklypo hipotekos sutarties kontekste, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir netyrė sutarties turinio, t. y. kaip Å¡alys, sudarydamos sutartį, suprato daikto pajamas.

10. Be to, V. S. yra pareiškęs ieškinį dėl 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 panaikinimo, restitucijos taikymo, pagal kurį Kauno apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. 2-438-480/2022, nagrinėjamas šis ieškinys, byla dar neišnagrinėta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kol atsakovės nuosavybės teisė yra nenuginčyta, tol atsakovė yra teisėta žemės sklypo savininkė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia išvada.

Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, jei teismas minėtoje byloje patenkintų ieÅ¡kinį, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Todėl bÅ«tų laikoma, kad atsakovė derliaus nuėmimo momentu nebuvo turto savininkė ir, galimai, bÅ«tų galima kitaip vertinti atsakovės veiksmų teisėtumÄ . Tuo tarpu teismui atmetus ieÅ¡kinį, tik nustačius, ar derlius yra hipotekos objekto dalis, galima bÅ«tų spręsti, ar UAB „Juodoji audinė“, įsigydama žemės sklypÄ , įsigijo ir pasėlius.

11. Atsižvelgtina ir į tai, kad tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, jog derlius yra hipotekos objekto dalis, turi bÅ«ti nustatyta, ar žemės sklypo pardavimo iÅ¡ varžytynių metu Å¡i aplinkybė buvo įvertinta, ar tai lėmė žemės sklypo kainÄ . Todėl turi bÅ«ti nustatyta, kokį tiksliai turtÄ antstolis areÅ¡tavo. Tokie duomenys turi bÅ«ti turto areÅ¡to akte, tačiau į bylÄ Å¡is dokumentas nėra pateiktas. Tokiu atveju, jei derlius lėmė žemės sklypo kainÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar dėl Å¡ios aplinkybės kredito davėjas (o kartu ir hipotekos kreditorius) susigrÄ Å¾ino didesnę skolos dalį (atitinkamai skolininko prievolės apimtis sumažėjo). Atitinkamai, jei derlius lėmė žemės sklypo kainÄ , atsakovė, pasiimdama derlių, galimai negavo naudos, nes už jį jau buvo sumokėjusi. Taigi, turi bÅ«ti įvertinta, ar tikslinga į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti Vytauto Didžiojo kredito unijÄ ir V. S..

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik nustačius visas nurodytas aplinkybes galima būtų spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, t. y. būtų nustatytas tiek derliaus, į kurį ieškovas reiškia teises, statusas, tiek naudas iš derliaus gavę subjektai. Dėl bylos procesinės baigties 13. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio.

CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo atvejus. Be kitų Å¡iame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimÄ , ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas).

14. Å iuo atveju teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neiÅ¡tyrė bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismÄ .

15. Dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (hipotekos sutarties turinio nustatymo, trečiųjų asmenų į bylÄ Ä¯traukimo, atsakovo kaip žemės sklypo savininko, statuso, klausimai) byla turi bÅ«ti nagrinėjama naujais aspektais, pateikiant naujus įrodymus, įtraukiant į bylos nagrinėjimÄ naujÄ asmenį (-is).

16. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį ir į tai, kad akivaizdu, jog tik teismui iÅ¡nagrinėjus klausimÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumo, galimas ginčo Å¡ioje byloje nagrinėjimas, tačiau kartu pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar Å¡iuo atveju, nesujungus visų reikalavimų į vienÄ bylÄ (CPK 136 straipsnio 4 dalis), yra galima Å¡iuos reikalavimus iÅ¡nagrinėti skyrium. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Tomas Romeika Jurgita Sujetienė Rasa UrbanavičiÅ«tė