eae516af-dc56-4abf-a320-ff55d9fb28f5 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-1298-259/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06244-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

R. ir E. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1072-877/2013 pagal ieÅ¡kovų R. R. ir E. A. ieÅ¡kinį atsakovei T. A. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 2, b. l. 4-14) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės po 15 852,06 Lt turtinei, po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai nurodė, jog 2005-04-15 mirė ieÅ¡kovų tėvas ir atsakovės sutuoktinis A. R.. Po jo mirties paveldėjimo objektu tapo butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini). Butas jungtinės nuosavybės teise priklausė A. R. ir atsakovei. A. R. priklausiusiÄ buto dalį įgijo teisę paveldėti ieÅ¡kovai, kaip palikėjo vaikai, ir atsakovė, kaip palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Terminas palikimui priimti suėjo 2005-07-15. Atsakovė įstatymo nustatytu terminu į notarę dėl mirusio A.

R. palikimo priėmimo nesikreipė. Nors pagal faktinę ir teisinę situacijÄ buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad A. R. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 1/2 buto, atsakovei to nepatvirtinus, ieÅ¡kovai buvo priversti kreiptis į teismÄ dėl mirusio tėvo A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo. Jie Kauno miesto apylinkės teismui 2006-11-07 pateikė ieÅ¡kinį dėl bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir Å¡io ieÅ¡kinio pagrindu teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-15985/480/2006 (2007 metų Nr. 2-495-480/2007).

Kauno miesto apylinkės teismas 2007-07-09 ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkino ir nustatė, kad A. R. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove yra 1/2 dalis ginčo buto. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo aiÅ¡kus ir pagrįstas, atsakovė jį apskundė apeliacine tvarka, tuo siekdama užvilkinti laikÄ . Kauno apygardos teismas 2007-10-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1103-173/2007, Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-09 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Å ių teismų sprendimų pagrindu ieÅ¡kovams 2007-12-11 ir 2008-02-12 buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai, kurių pagrindu kiekvienas jų įgijo nuosavybės teises į ¼ dalį buto.

Mirusio A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo procedÅ«ra užtruko dėl atsakovės kaltės, nes ji vilkino bylos nagrinėjimÄ nepriimdama procesinių dokumentų bei neatvykdama į posėdžius. Nors ieÅ¡kovai tapo pilnateisiais buto bendrasavininkiais ir jiems bendrai priklausė ½ buto, o kita ½ buto priklausė atsakovei, visu butu ir toliau faktiÅ¡kai naudojosi viena atsakovė. IeÅ¡kovai buvo priversti kreiptis į teismÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendro turto. IeÅ¡kovai pirmÄ pasiÅ«lymÄ dėl buto atidalijimo atsakovei pateikė dar 2008-02-20, kurio nei asmeniÅ¡kai, nei registruotu laiÅ¡ku, nei per antstolį įteikti atsakovei nepavyko, nes atsakovė slapstėsi ir vengė priimti jai siunčiamÄ korespondencijÄ .

Tuo metu, kai ieÅ¡kovai inicijavo buto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės procedÅ«rÄ , t.y. 2008 metų vasario mėnesiui, buto rinkos vertė buvo 160 000 Lt - 180 000 Lt, kÄ patvirtina UAB STIVVF 2008-06-10 Preliminari turto rinkos vertės nustatymo pažyma Nr. 0805136. IeÅ¡kovai, prieÅ¡ kreipdamiesi į teismÄ , negalėjo su turto vertintojais apžiÅ«rėti buto ir atlikti buto vertės pilno įvertinimo todėl, kad ieÅ¡kovai ir turto vertintojas į butÄ patekti negalėjo. IeÅ¡kovams nepavykus atsakovei įteikti pirmo pasiÅ«lymo dėl buto atidalijimo, 2008-05-29 ieÅ¡kovai pakartotinai atsakovei teikė pasiÅ«lymÄ dėl buto atidalijimo, kuris vėlgi buvo teikiamas per antstolį.

Atsakovė į šį pasiÅ«lymÄ niekaip nesureagavo, toliau slapstėsi ir vengė bendrauti su ieÅ¡kovais. Ä®siteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009 atsakovei yra priteistas visas butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovams pagal teismo sprendimÄ ji turi iÅ¡mokėti Å¡iame sprendime nurodytas pinigines kompensacijas. Atsakovė Å¡io teismo sprendimo nevykdo, kelia naujas civilines bylas arba verčia ieÅ¡kovus toliau kreiptis į teismÄ dėl jų teisių tolimesnio pažeidimo.

Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovų ir atsakovės apeliacinius skundus, 2010-12-27 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimÄ dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams pakeitė ir priteistÄ piniginę kompensacijÄ sumažino nuo 25 250 Lt iki 19 700 Lt litų kiekvienam ieÅ¡kovui bei sprendimo įvykdymÄ dalyje dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo atidėjo dvylikai mėnesių. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo buto vertė nuo jo įvertinimo iki Å¡iol sumažėjo 22 proc., t.y. nuo 101 000 litų iki 78 800 litų.

Taigi, ieÅ¡kovams iÅ¡mokėtina piniginė kompensacija buvo nustatyta pagal buto rinkos vertę 2010-12-27 dienai. Jeigu atsakovė nebÅ«tų piktnaudžiavusi savo teisėmis, šį butÄ bÅ«tų buvę galima atidalinti dar 2007 metų pabaigoje - 2008 metų pradžioje, t.y. iki tol, kol nekilnojamojo turto rinkoje prasidėjo krizė. Tuo metu buto rinkos kaina buvo daug didesnė, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų gavę didesnę piniginę kompensacijÄ , o ir atsakovei bÅ«tų likusi didesnės vertės buto dalis.

Dėl atsakovės kaltės užtrukus A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo ir ginčo buto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės procedÅ«roms, butas nuvertėjo 56 499,60 Lt. Dėl to ieÅ¡kovai patyrė nuostolių, nes jiems buvo priteista mažesnė piniginė kompensacija nei faktiÅ¡kai bÅ«tų priklausę, jeigu butas bÅ«tų buvęs atidalintas 2008 m. I ketvirtį. Kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų patyrė po 14 124,9 Lt žalos. Tokia žalos (nuostolio) suma apskaičiuotina buto rinkos vertės sumažėjimÄ (56 499,6 Lt) dalijant iÅ¡ keturių, nes ieÅ¡kovams priklausė po 1/4 dalį buto.

Be to, ieÅ¡kovai patyrė ir kitokios žalos. Atsakovė ieÅ¡kovų į butÄ neįsileido ir jame gyveno viena. Civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009 bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka 2010-12-13 teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad vienu metu butÄ , įskaitant ir ieÅ¡kovų buto dalį, buvo iÅ¡nuomojusi. Nepaisant to, kad butas buvo iÅ¡nuomotas ir atsakovė gavo pajamų, ji vis tiek už buto Å¡ildymÄ , elektros energijÄ , vandenį, komunalinius patarnavimus nemokėjo arba mokėjo nepilnai.

Todėl minėtas paslaugas teikiančios įmonės reikalauja, kad ieÅ¡kovai pagal jiems tenkančiÄ buto dalį padengtų tokių mokesčių įsiskolinimus. Å iai dienai yra žinoma, kad 2010-10-01 bendras įsiskolinimas buvo 1 335,74 Lt. IeÅ¡kovai pagal jiems nuosavybės teise priklausančiÄ dalį turi sumokėti kiekvienas atskirai - po 333,94 Lt. Be to, ieÅ¡kovai pagal jiems priklausiusį buto plotÄ už komunalinius patarnavimus, kurie buvo teikiami tik atsakovei ir/ar jos nuomininkams 2010-10-01 dienai turi po 183,22 Lt įsiskolinimÄ .

Dar civilinės bylos Nr. 2-698-713/2009 nagrinėjimo metu atsakovė nepagrįstai ginčijo ir Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. I. iÅ¡duotus 2007-12-11 paveldėjimo teisės liudijimus. Tokie atsakovės veiksmai ginčijant paveldėjimo teisės liudijimus sustabdė įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009 vykdymÄ , ieÅ¡kovams teko kreiptis į advokatÄ dėl teisinės pagalbos, gaiÅ¡o laikÄ , jie turėjo atstovavimo iÅ¡laidų. Dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o kompensuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, jog bylose dėl buto, esanči (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose dalyvavo Å¡alys, esant duomenų, kad atsakovė gyvena kitu adresu, negu buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, nelaikytina, kad atsakovė slapstėsi ir vengė priimti procesinius dokumentus, kurie jai buvo siųsti adresu, kuriuo ji negyvena. Teismas įvertinęs prie Å¡ios bylos prijungtų kitų civilinių bylų medžiagÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad dar nagrinėjant bylas 2010 m. teismai konstatavo, kad ieÅ¡kovai teikė taikos sutarčių projektus, iÅ¡ esmės pažeidžiančius atsakovės savininkės teises, teismai yra konstatavę, kad ieÅ¡kovai atsakovės prieÅ¡taravimų dėl bylų iÅ¡sprendimo neturėjo pagrindo vertintini kaip piktnaudžiavimu savo teise.

Teismas pažymėjo, jog minėtų bylų nagrinėjimas buvo atidėtas tiek dėl ieškovų, tiek dėl atsakovės veiksmų, o atsakovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį negali būti vienareikšmiškai įvertintas kaip pačios atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, jog patys ieškovai, reikšdami ieškinį dėl A. R. turto dalies nustatymo, galėjo toje pačioje byloje reikšti ir reikalavimus, susijusius su turto padalijimu, o taip pat patys reikalauti, kad turtas natūra būtų priteistas jiems, o atsakovei - kompensacija.

Teismas pažymėjo, jog kreipimasis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo yra normalus kiekvienoje demokratinėje valstybėje teisių gynimo bÅ«das, todėl vien tik aplinkybė, kad Å¡alims teko kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo nėra reikÅ¡minga. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovės padaryta žala ieÅ¡kovams pasireiÅ¡kė tuo, kad dėl jau minėtų atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovams priteista mažesnė piniginė kompensacija nei bÅ«tų butÄ atidalinat iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 2008 m.

I ketvirtį. Kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų dėl buto rinkos vertės sumažėjimo patyrė po 14 124,9 Lt žalos (nuostolį). IeÅ¡kovas pateikė 2008-06-10 UAB STIVVF preliminarios turto rinkos vertės nustatymo pažymÄ , kurioje nurodyta, jog buto vertė, nustatyta 2008 m. vasario mėnesiui, 160000-180000 Lt, tačiau pačioje pažymoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad Å¡i turto vertės nustatyta vertinimo iÅ¡vada neatitinka pagrindinių teisinių aktų reikalavimų ir metodologinių nuorodų, o yra tik informacinio pobÅ«džio dokumentas, kuriuo užsakovas gali naudotis savo nuožiÅ«ra.

IeÅ¡kovai žalos dydį sieja su buto atidalinimu ir nurodo, kad jiems atsakovė kompensacijÄ už jų paveldėtas buto dalis turėjo iÅ¡mokėti tuomet, kai buvo pats nekilnojamojo turto kainų pikas. IeÅ¡kovams 2007 gruodžio bei 2008 m. vasario mėn. notarei iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimus, jie tapo turto savininkais. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2008 m. vasario mėn. ieÅ¡kovai dar net nebuvo pareiÅ¡kę reikalavimo atsakovei dėl turto atidalijimo, o šį reikalavimÄ pareiÅ¡kus, atsakovė dėl tokio atidalijimo prieÅ¡taravo ir tokiu bÅ«du butas buvo atidalintas tik teismo sprendimu, todėl pats ieÅ¡kovų reikalavimas skaičiuojant jų nuostolius ginčo buto kainÄ vertinti 2008 m.

I ketvirčio kainomis laikytinas neatitinkančiu teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. IeÅ¡kovai Å¡ioje byloje pradiniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti po 45 000 Lt kompensacijÄ , o vėliau 2009-08-24 parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumažino iki 31 750 Lt (Civilinė byla Nr. 2-698-713/2008, 9 b.l., 2 tomas). IeÅ¡kovai, apskundę 2009-11-04 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas turėjo vadovautis 2008-06-01 nustatyta UAB „Turto spektras“ rinkos verte 127 000 Lt, nurodydami, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, vilkino bylÄ , dėl ko buto rinkos vertė sumažėjo, t.y. rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir Å¡ioje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje.

Kauno apygardos teismas, nesutikdamas su ieÅ¡kovų argumentais, pažymėjo, kad Å¡alių bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia jÄ atidalinus, iki tol jie yra lygiaverčiai ginčo turto, nežiÅ«rint naudojasi juo ar ne, kokia jo vertė, savininkai. Vertinant ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes dėl negautų pajamų, kurias jie tikėjosi gauti, bet negavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų dėl užsitęsusių teisminių ginčų, teismas pastebėjo, jog į bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovai patys siekė savo turtÄ 2008 m. pradžioje parduoti ar buvo asmenų, norinčių pirkti jų paveldėtas buto dalis.

Jie tuo metu nebuvo sudarę jokios preliminariosios sutarties dėl įsipareigojimo parduoti buto dalis, dėl kurios neįvykdymo bÅ«tų patyrę tam tikrÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovai patirtų nuostolių faktÄ grindžia tik prielaidomis, t.y. tikėtinomis, o ne realiomis pajamomis. IeÅ¡kovai nurodo, kad patyrė/patirs po 517,16 Lt nuostolių, kuriuos sudaro/sudarys jų privalomas padengti įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus, Å¡ildymÄ , elektros energijÄ , vandenį. Tai, kad Å¡iai dienai jie nėra sumokėję Å¡ios sumos, jų nuomone nepanaikina ieÅ¡kovų teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo, nes pagal CK 6.249 str. 3 d. teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-412-254/2010 nurodė, jog byloje nėra patikimų duomenų spręsti, kad atsakovė Å¡iuo butu naudojasi, jame gyvendama. IeÅ¡kovams valdžius turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise bei neapmokėjus Å¡ios sumos, byloje nesant įrodymų, kad atsakovė laikotarpiu, už kurį priskaičiuoti mokesčiai, bute gyveno ir iÅ¡imtinai viena paslaugomis naudojosi, Å¡is ieÅ¡kovų reikalavimas laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmestinas.

Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ priteisti žalÄ , kuriÄ iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti civilinėje byloje Nr. A2-11516-329/2012. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovai turėjo galimybę praÅ¡yti priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. A2-11516-329/2012. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai tokį praÅ¡ymÄ bÅ«tų teismui pateikę ir jis bÅ«tų jį atmetęs arba kad buvo kitų priežasčių, dėl kurių pasinaudoti minėta procesiniame įstatyme numatyta galimybe buvo neįmanoma arba pernelyg sudėtinga.

Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų jie patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovai dėl atsakovės veiksmų patyrė iÅ¡gyvenimus, kurie savo pobÅ«džiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 85-92) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nevilkino civilinių bylų nagrinėjimo, motyvavo tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-495-480/2007 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji gyvena ne adresu(duomenys neskelbtini), o kitu adresu - (duomenys neskelbtini). Nors civilinėje byloje Nr. 2-495-480/2007 parengiamojo posėdžio metu atsakovė ir nurodė, kad ji gyvena adresu Vilniaus g. 3-6, Kaune, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Atsakovė ir toliau tiek civilinėje byloje Nr. 2-495-480/2007, tiek kitose bylose, tiek Å¡ioje civilinėje byloje Nr. 2-1072877/2013 pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodydavo tik adresÄ A(duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ingai nei Å¡ioje byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, kad aukščiau nurodytose bylose atsakovė vengė priimti jai adresu (duomenys neskelbtini) siunčiamas procesinius dokumentus, patvirtina, kad atsakovė slapstėsi, nepagrįstai vengdavo priimti jai siunčiamas procesinius dokumentus.

Tai neginčijamai užvilkino minėtų civilinių bylų nagrinėjimÄ . Civilinė byla Nr. 2-698-713/2009 buvo vilkinama ir tuo, kad atsakovės atstovas be pateisinamų priežasčių neatvykdavo į teismo paskirtus posėdžius, dėl ko jos atstovui net buvo paskirta bauda. Civilinėje byloje atstovas veikia atstovaujamojo vardu, todėl visi atstovo atlikti veiksmai sukuria atitinkamas teises ir pareigas pačiam atstovaujamajam (CPK 59 str.). Todėl teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovės atstovas be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį, turi bÅ«ti vertinama kaip patvirtinimas, jog minėtoje civilinėje byloje atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009 taikos sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad atsakovė vis keitė savo pozicijÄ iÅ¡ pradžių pasiÅ«lydavo vienas sÄ lygas, o po to su jomis pati nebesutikdavo ir vis keldavo kitas sÄ lygas. Toks jos elgesys sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo ne todėl, kad iÅ¡ tiesų turėjo tikslÄ sudaryti taikos sutartį, o todėl, kad galėtų vilkinti bylos nagrinėjimÄ . Civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009 bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka 2010-12-13 teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad vienu metu butÄ , įskaitant ir ieÅ¡kovų buto dalį, buvo iÅ¡nuomojusi.

Tai dar kartÄ patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ;IeÅ¡kovams, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl A. R. turto dalies nustatymo, nebuvo pagrindo kartu kelti klausimÄ ir dėl buto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes jie dar nebuvo paveldėję atitinkamų buto dalių, t.y. dar nebuvo Å¡io turto bendraturčiai. Be to, tuo metu tarp Å¡alių dar nebuvo ginčo dėl buto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės;Pagal Registrų centro duomenis 2008 m. I ketvirtį ginčo buto kaina buvo 135 299,60 Lt.

Dėl atsakovės kaltės užtrukus A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo ir ginčo buto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės procedÅ«roms, butas nuvertėjo 56 499,60 Lt. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai patyrė nuostolių, nes jiems buvo priteista mažesnė piniginė kompensacija nei faktiÅ¡kai bÅ«tų priklausę, jeigu butas bÅ«tų buvęs atidalintas 2008 m. I ketvirtį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tÄ aplinkybę, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovai patys siekė jiems tenkančiÄ buto dalį 2008 m. pradžioje parduoti ar buvo asmenų, norinčių pirkti jų paveldėtas dalis.

IeÅ¡kovai neturėjo rakto nuo buto ir į butÄ negalėjo patekti;Nepaisant to, kad butas buvo iÅ¡nuomotas ir atsakovė gavo pajamų, ji vis tiek už buto Å¡ildymÄ , elektros energijÄ , vandenį, komunalinius patarnavimus nemokėjo arba mokėjo nepilnai. Pagal 2010-10-01 dienos duomenis įsiskolinimas už Å¡ildymÄ buvo 1 186,83 Lt, įsiskolinimas už bute sunaudotÄ elektros energijÄ - 45 Lt, įsiskolinimas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotÄ elektros energijÄ - 56,75 Lt, už vandenį - 47,16 Lt.

Taigi, 2010-10-01 dienai už minėtas paslaugas bendras įsiskolinimas buvo 1 335,74 Lt. IeÅ¡kovai pagal jiems nuosavybės teise priklausančiÄ dalį bendrai turi sumokėti pusę Å¡ios sumos 667,87 Lt, o kiekvienas atskirai - po 333,94 Lt. Dėl to, kad atsakovė tinkamai nemokėjo mokesčių už butÄ kiekvienas ieÅ¡kovas patyrė/patirs po 517,16 Lt nuostolių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė laikotarpiu, už kurį priskaičiuoti mokesčiai, bute gyveno ir iÅ¡imtinai viena naudojosi paslaugomis.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia vien tas faktas, kad, nors ieÅ¡kovai ne kartÄ prašė, kad atsakovė perduotų ieÅ¡kovams raktÄ nuo buto, atsakovė rakto neperdavė ir todėl ieÅ¡kovai į butÄ fiziÅ¡kai patekti negalėjo, kas įrodo, kad jie Å¡iuo butu negalėjo naudotis dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tÄ aplinkybę, kad iki Å¡iol ieÅ¡kovai nėra sumokėję jiems priskaičiuotų buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Pagal CK 6.249 str. 3 d. teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe;Dėl patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų ieÅ¡kovams taip pat turėjo bÅ«ti priteista žala, kuriÄ sudaro kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų patirtos po 1 210 litų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-115156-329/2012.

Å i byla buvo iÅ¡kelta dėl to, kad atsakovė vengė Nekilnojamojo turto registre įsiregistruoti savo nuosavybės teises į visÄ butÄ pagal įsiteisėjusi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovai neturi teisės reikalauti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo atskiroje byloje, nes ieÅ¡kovai nepateikė praÅ¡ymo dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009. Vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindu atmesti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nes Å¡ios iÅ¡laidos gali bÅ«ti vertinamos kaip žala CK 6.249 str. 1 d. prasme ir todėl jos gali bÅ«ti priteisiamos kitoje byloje įrodžius visas atsakovės atsakomybės sÄ lygas;IeÅ¡kovai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė itin didelių nepatogumų, įtampÄ ir stresÄ .

Jie buvo priversti daugiau kaip keturis metus bylinėtis teismuose. Per visÄ tÄ laikÄ jie nebuvo įleisti į butÄ ir jame faktiÅ¡kai negyveno, o visu butu naudojosi viena atsakovė, ji už komunalinius patarnavimus ir paslaugas nemokėjo arba mokėjo nepilnai. Todėl ieÅ¡kovai iÅ¡ Å¡ias paslaugas teikiančių įmonių gavo praneÅ¡imus/įspėjimus dėl skolos sumokėjimo. IeÅ¡kovų patirti iÅ¡gyvenimai yra itin skausmingi, nes jau aptartose civilinėse bylose vyksta ginčas dėl ieÅ¡kovų tėvui A.

R. nuosavybės teise priklausančio buto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtose civilinėse bylose ieškovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, išskyrus pavienes išimtis. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovų patirtos neturtinės žalos;Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo užvilkinta mirusiojo A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo ir ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūros.

Per tÄ laikÄ dėl krizės nekilnojamojo turto rinkoje nukrito ginčo buto vertė, nuo kurios priklauso ieÅ¡kovams iÅ¡mokėtinos piniginės kompensacijos dydis. Atsakovės elgesys, jos piktnaudžiavimas savo teisėmis objektyviai neatitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų tokioje situacijoje įprastų elgesio standartų. Atsakovė žinodama, kad ieÅ¡kovai paveldėjo buto dalį, tyčia darė įvairias kliÅ«tis, kad jie įformintų savo nuosavybę į jiems priklausančiÄ buto dalį ir gautų piniginę kompensacijÄ už šį turtÄ .

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 102-106) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Å ioje byloje ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas vien tik tam, kad butų pagrindas sutrukdyti atsakovei įvykdyti Kauno apygardos teismo 2010-12-27 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-412-254/2010 - pardavus butÄ (duomenys neskelbtini)iÅ¡mokėti kompensacijas ieÅ¡kovams. Kauno apygardos teismas laikė neginčijamai nustatyta, kad atsakovė atsiskaityti su ieÅ¡kovais, t.y. iÅ¡mokėti jiems kompensacijÄ , kitaip kaip pardavusi nuosavybę neiÅ¡galės, todėl sprendimo vykdymÄ atidėjo 12 mėnesių.

Buvo akivaizdu, jog pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje ir pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovė negalės savalaikiai įvykdyti Kauno apygardos teismo 2010-12-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-412-254/2010. BÅ«tent dėl apeliantų keliamų reikalavimų taikos sutartyje taikos sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, nes apeliantų keliami reikalavimai buvo realiai neįgyvendinami atsakovei dėl nedidelių pajamų, nes visos jos pajamos yra tik VSDFV mokama senatvės pensija bei naÅ¡lės pensija.

Vykstant apeliaciniam procesui civilinėje byloje Nr. 2A-412-254/2010, apeliantų buvo iÅ¡kelta taikos sutarties sÄ lyga, jog butas (duomenys neskelbtini), turėtų atitekti jiems, o atsakovei bÅ«tų iÅ¡mokėta 5.000 Lt kompensacija per 12 mėnesių, nesuteikiant jokių Å¡ios kompensacijos iÅ¡mokėjimo garantijų. Akivaizdu, jog savo reikalavimais Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai ir toliau siekia, kad visas butas (duomenys neskelbtini), ar bent visa vertė pinigais atitektų jiems, nes visos priteistos sumos bus iÅ¡ieÅ¡komos tik iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini).

Atsakovė, siekdama apginti savo teises, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl paveldėjimo liudijimų iÅ¡duotų ieÅ¡kovams dalies panaikinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, t.y. 1/8 dalies buto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pripažinimo. Å iuo ieÅ¡kiniu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį kad, kad po A. R. mirties priėmė atsiradusį palikimÄ - 1/8 dalį buto Nr. 8, (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, nes buvo praleistas įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ .

Kauno apygardos teismas 2012-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-247-230/2012 šį atsakovės ieÅ¡kinį pripažino iÅ¡ esmės pagrįstu ir jį tenkino, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡iÄ Kauno apygardos teismo nutartį panaikino ne todėl, kad laikė, jog atsakovė yra neteisi ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ,o todėl, kad Kauno apygardos teismo 2010-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-412-254/2010 jau nustatė ginčo buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis;IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje nurodo, jog patyrė turtinę žalÄ , nes dėl ilgo bylinėjimosi sumažėjo buto(duomenys neskelbtini), vertė, o vertei įtakos turėjo spartus kainų kritimas nekilnojamojo turto rinkoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2008, esant analogiÅ¡koms faktinėms bylos aplinkybėms, yra pažymėjusi, kad nekilnojamojo turto kainų kitimas yra objektyvus nuo Å¡alių valios nepriklausantis veiksnys, nulemtas valstybėje vykusių ekonominių procesų už kurį nėra atsakinga nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių. Nekilnojamojo turto kainų kitimas atitinkamu laikotarpiu pripažintina visiems žinoma aplinkybe, nereikalinga įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas);Teismas pagrįstai konstatavo, kad nors savo reikalavimÄ priteisti patirtÄ turtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia buto(duomenys neskelbtini), vertės sumažėjimu lygindami 2008 m ir 2010 m. kainas, tačiau 2008 m. vasario mėn. ieÅ¡kovai dar net nebuvo pareiÅ¡kę reikalavimo atsakovei dėl turto atidalijimo, o šį reikalavimÄ pareiÅ¡kus, atsakovė dėl tokio atidalijimo prieÅ¡taravo ir tokiu bÅ«du butas buvo atidalintas tik teismo sprendimu, todėl pats ieÅ¡kovų reikalavimas skaičiuojant jų nuostolius ginčo buto kainÄ vertinti 2008 m.

I ketvirčio kainomis laikytinas neatitinkančiu teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų;Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, jog už bylinėjimÄ si teisme negali priteisiama neturtinė žala. Bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios yra priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas nustato CPK 88 str. BÅ«tent iÅ¡laidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu yra pripažįstamos sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei iÅ¡laidos, susijusius su vietos apžiÅ«ra, atsakovo paieÅ¡kos iÅ¡laidos, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iÅ¡laidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu, atlyginimo už kuratoriaus darbÄ iÅ¡laidos, iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos.

Ä®statyme nėra numatyta, jog prie bylinėjimosi iÅ¡laidų yra priskiriamo ir dėl dalyvavimo teisme patiriama moralinė žala, tuo labiau, kad ieÅ¡kovai praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio (po 10000 Lt) niekaip nepagrindžia;Nepagrįstas apeliantų apeliacinio skundo motyvas, kad apeliantai ateityje patirs iÅ¡laidas, kurios susidarė dėl jų įsiskolinimo už komunalinius patarnavimus, Å¡ildymÄ , elektros energijÄ , vandenį po 517,16 Lt, nes iki visų teisminių ginčų pradžios (duomenys neskelbtini), savininke buvo tik atsakovė , o jai, kaip gaunančiai mažas pajamas, didesnioji dalis iÅ¡laidų buto iÅ¡laikymui buvo kompensuojama.

Apeliantams tapus Å¡io Buto bendraturčiais, atsakovė prarado teisę į kompensacijas ir dėl to susidarė skola. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje ieÅ¡kovai kelia klausimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ ieÅ¡kovai patyrė dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis užsitęsus teisminiams procesams dėl atidalijimo iÅ¡ bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto.Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydami nustatyti, kad mirusio A.

R. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove T. A. R. yra ½ dalis buto su rÅ«siu, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys buvo tenkintas 2007-07-09 sprendimu (t. 1, b. l. 15-17). Kauno apygardos teismas 2007-10-24 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-09 sprendimÄ paliko nepakeistÄ (t. 1, b. l. 18-19). IeÅ¡kovai 2009 metais kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami atidalinti butÄ su rÅ«siu, esantį(duomenys neskelbtini), atsakovei T.

A. R. priteisiant visÄ butÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovams R. R. ir E. A. priteisiant po 31 000 Lt piniginę kompensacijÄ . Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-04 ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, atidalino butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei T. A. R. priteisiant visÄ butÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovams R. R. ir E. A. priteisiant po 25 250 Lt piniginę kompensacijÄ (t. 1, b. l. 20-22). Kauno apygardos teismas 2010-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimÄ dalyje dėl piniginės kompensacijos ieÅ¡kovams priteisimo pakeitė ir sumažino priteistinÄ kompensacijÄ iki 19 700 Lt (t. 1, b. l. 23-28).

IeÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje atsakovės civilinę atsakomybę grindė tuo, jog dėl atsakovės nesÄ Å¾iningo elgesio ir nenoro pripažinti ieÅ¡kovų teisių į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai buvo priversti kreiptis į teismÄ , atsakovė savo veiksmais teisminius procesus vilkino, dėl to aiÅ¡kiai ieÅ¡kovams priklausanti turto dalis negalėjo bÅ«ti atidalinta dar 2008 metais, kai nekilnojamojo turto kainos buvo ypač didelės. Žalos dydį ieÅ¡kovai grindė nuvertėjusia buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), verte, ieÅ¡kovams priskaičiuotais mokėtinais komunaliniais mokesčiais bei teisminiuose procesuose patirtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

Taip pat ieÅ¡kovai teigė dėl netinkamo atsakovės elgesio patyrę neturtinę žalÄ .CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobÅ«džio reikalavimų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 str., 6.263 str. 2 d.). IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog atsakovė piktybiÅ¡kai vilkino teisminius procesus, nepriimdama procesinių dokumentų, neatvykdavo į posėdį jos atstovas, neiÅ¡reiÅ¡kė vienareikÅ¡miÅ¡kos nuomonės dėl atsakovų siÅ«lomos taikos sutarties sÄ lygų.

Tokius atsakovės veiksmus ieÅ¡kovai laiko piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas teise reiÅ¡kia, jog civilinės teisės įgyvendinamos tokiu bÅ«du ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo pažeidžiamos ar suvaržomos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar daroma žala kitiems asmenims (CK 1.137 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva“ ir Ko“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Ä®vertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovė ieÅ¡kovų inicijuotose bylose reiÅ¡kė savo reikalavimus, dvejojo dėl taikos sutarčių sÄ lygų, reiÅ¡kė apeliacinius skundus, kurių pagrįstumui įrodyti nepateikė pakankamai įrodymų, negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

Kaip byloje buvo nustatyta, atsakovė buvo patvirtinusi, jog negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nurodžiusi kokiu adresu gyvena, todėl tiek teismui, tiek ieÅ¡kovams galėjo bÅ«ti žinoma kokiu adresu atsakovei siųsti procesinius dokumentus, kad jie atsakovei bÅ«tų įteikti tinkamai. IÅ¡ pačių ieÅ¡kovų pateiktų duomenų matyti, kad jie aiÅ¡kiai žinojo, kad atsakovė nurodytu adresu negyvena, galimai ginčo butÄ nuomoja, todėl ieÅ¡kovai taip pat galėjo pateikti teismams duomenis kur atsakovė realiai gyvena.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas 2010-12-27 nutartyje civilinėje byloje 2A-412-254/2010 aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovų pateiktų atsakovei tvirtinti taikos sutarčių projektai iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovės savininkės teises (t. 1, b. l. 26). Tokios aplinkybės pagrindžia, jog ieÅ¡kovai siÅ«lė atsakovei tokį bylų iÅ¡sprendimo variantÄ , kuris aiÅ¡kiai neatitiko atsakovės lÅ«kesčių, dėl ko atsakovė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už tokių sutarčių nepasiraÅ¡ymÄ (LR CK 6.156 str.).

Atsakovės veiksmai teisminiuose procesuose negali bÅ«ti laikomi netinkamais dar ir dėl to, jog atsakovės reikalavimai iÅ¡ dalies buvo pripažinti pagrįstais, t.y. Kauno apygardos teismas 2010-12-27 nutartimi iÅ¡ dalies tenkino atsakovės apeliacinį skundÄ ir sumažino iÅ¡ atsakovės priteistinas ieÅ¡kovams kompensacijas nuo 25 250 Lt iki 19 700 Lt (t. 1,b .l. 28). Tokios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė nepažeidė savo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė, gindama savo interesus teisminiuose ginčuose, reikÅ¡dama reikalavimus, nesutikdama su ieÅ¡kovų pasiÅ«lytais taikos projektais, minimuose byloje teisminiuose procesuose neatliko neteisėtų veiksmų.

Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime. Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekė nuostolių atlyginimo, kuris atsirado nuvertėjus ginčo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog pagal Registrų centro duomenis 2008 m. I ketvirtį ginčo buto kaina buvo 135 299,60 Lt. Dėl atsakovės kaltės užtrukus A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo ir ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūroms, butas nuvertėjo 56 499,60 Lt.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v.

G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008, taip pat 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008). Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK 6.249 str.). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.).

IeÅ¡kovai turto nuvertėjimÄ Ä¯rodinėjo 2008-06-10 UAB STIVVF preliminariÄ ja turto rinkos vertės nustatymo pažyma, kurioje ginčo turto vertė nurodyta 160 000 Lt -180 000 Lt (t. 1, b. l.

29) ir teigė, jog atsakovei sutikus su visais ieÅ¡kovų reikalavimais ir neginčijant turto atidalijimo procedÅ«rų, ginčo turtas galėjo bÅ«ti atidalintas dar 2008 m., tuo Å¡alys bÅ«tų turėjusios didesnę naudÄ iÅ¡ realizuoto turto. Kolegija tokius ieÅ¡kovų argumentus laiko nepagrįstais. Pirmiausia pažymėtina, jog Å¡i apeliantų pateikta turto vertinimo pažyma nėra pakankama pagrįsti galimo ginčo buto pirkimo – pardavimo sandorio realumÄ . Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai jau minėtuose teisminiuose procesuose patys negalėjo tiksliai pasakyti kokia yra reali ginčo turto vertė, kurios pagrindu ieÅ¡kovai kelia savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje.

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2010-12-27 nutarties, ieškovai šioje byloje sutiko, jog ginčo buto vertė yra ne 160 000 Lt-180 000 Lt, o 127 000 Lt (t. 1, b. l. 24). Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ieškovai savo ieškinį nagrinėjamoje byloje grindžia argumentais, kurie apeliacinės instancijos teisme jau buvo pripažinti nepagrįstais. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2010-12-27 nutarties, teismas jau yra nustatęs ginčo turto vertę, t.y. 78 800 Lt (t. 1, b. l. 27).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai turėjo pasiÅ«lymÄ ar patys galėjo realizuoti ginčo butÄ didesne kaina, negu jÄ nustatė teismas, t.y. ieÅ¡kovai nei su ieÅ¡kiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, jog jų nurodytas pirkimo pardavimo sandoris buvo galimas sudaryti ir apskritai galėjo bÅ«ti įgyvendintas. Atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad apeliantų nurodomi nuostoliai dėl nerealizuoto turto yra hipotetiniai, o ne realÅ«s. Apeliantai skunde teigia, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovų patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

BÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo užvilkinta mirusiojo A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo ir ginčo buto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės procedÅ«ros. Per tÄ laikÄ dėl krizės nekilnojamojo turto rinkoje nukrito ginčo buto vertė, nuo kurios priklauso ieÅ¡kovams iÅ¡mokėtinos piniginės kompensacijos dydis. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantai neįrodė minėto priežastinio ryÅ¡io, kadangi iÅ¡ byloje esančios medžiagos nėra matyti, kad ginčo buto vertė krito bÅ«tent dėl teisminių procesų, o ne dėl ekonominio nuosmukio, ir kad tai sÄ lygojo ekonominės krizės bei jos padarinius.

Pažymėtina, kad už nuostolius, kurie buvo sukelti visuotinai pripažintos buvusios paskutinės ekonominės krizės, negali bÅ«ti atsakinga nei viena iÅ¡ Å¡alių. Be to, nustačius, kad apeliantų praÅ¡omi atlyginti nuotoliai yra hipotetiniai, teismas vertina, kad apeliantų teiginiai, jog nuostolių atsiradimÄ Ä¯takojo ne rinkos dėsniai, o iÅ¡imtinai tik teisminiai procesai, yra nepagrįsti. Taigi nenustačius žalos fakto dėl atsakovės veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ios ieÅ¡kovų teigimu patirtos žalos bei atsakovės veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimo dėl nuostolių, patirtų 2008 m. neatidalijus ginčo turto, atlyginimo.IeÅ¡kovai byloje prašė priteisti jiems iÅ¡ atsakovės 517,16 Lt nuostolių, kuriuos jie patyrė/patirs dėl to, jog atsakovė nepilnai mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiais buvo nuo paveldėjimo teisės liudijimų gavimo 2008-02-12 (t. 1, b. l.

51) iki 2010-12-27, kai įsiteisėjo 2009-11-04 lapkričio 4 d. nutartis, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), natÅ«ra buvo priteistas atsakovei, iÅ¡mokant ieÅ¡kovams kompensacijas už jiems tenkančiÄ buto dalį (t. 1, b. l. 23-28). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, AB „Kauno energija“, AB „VST“, UAB „Kauno vandenys“ UAB „BÅ«sto valda“ yra informavusi ieÅ¡kovus apie tai, kad yra priskaičiuotas įsiskolinimas už butui, esančiam(duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas (t. 1, b. l. 35-39).

Kaip teigė ieÅ¡kovai, jie ginčo bute negyveno ir Å¡iomis suteiktomis paslaugomis nesinaudojo. Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovų argumentui, jog tuo atveju, jei ginčo butu naudojosi ir galimai jį nuomojo tik atsakovė, ieÅ¡kovai, kaip bendraturčiai gali patirti atitinkamų nuostolių dėl nesumokėtų mokesčių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iems nuostoliams pagrįsti ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė pakankamų įrodymų, t.y. iÅ¡ minėtų komunalines paslaugas teikiančių įmonių raÅ¡tų negalima nustatyti už kokius laikotarpius yra susikaupusios skolos, kas skolų susidarymo laikotarpiu buvo buto savininkai ir kam iÅ¡ jų tenka pareiga sumokėti Å¡ias skolas.

Be to, iÅ¡ UAB „BÅ«sto valda“ raÅ¡to matyti, kad kreditorius pažymėjo, kad bendraturčiai gali susitarti ir kitaip dėl skolų mokėjimo (t. 1, b. l. 38). Atsižvelgdama į tokius duomenis, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai nepateikė teismui įrodymų dėl Å¡ių nuostolių dydžio, jų susidarymo laikotarpio, todėl Å¡ie nuostoliai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo laikyti neįrodytais ir ieÅ¡kovams neatlyginti, kadangi ieÅ¡kovai nevykdė įstatymo leidėjo įtvirtintos įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.).

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai teigia, jog jų nuostolius sudaro ir teisminių ginčų nagrinėjimo metu patirtos 1 210 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurias atsakovė turėtų atlyginti ieÅ¡kovams. Su tokia apeliantų pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ir jų priteisimÄ reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovai teisminiuose ginčuose patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, jie turėjo pagrindÄ , pateikę Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, praÅ¡yti bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo jas priteisti iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies.

Pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai tokio klausimo nekėlė civilinę bylÄ Nr. A2-11516-329/2012 nagrinėjančiame teisme, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje byloje, tokie nuostoliai ieÅ¡kovams nekompensuotini.Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jiems neturtinės žalos, nurodo, jog ieÅ¡kovai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė itin didelių nepatogumų, įtampÄ ir stresÄ .

Jie buvo priversti daugiau kaip keturis metus bylinėtis teismuose. Per visÄ tÄ laikÄ jie nebuvo įleisti į butÄ ir jame faktiÅ¡kai negyveno, o visu butu naudojosi viena atsakovė, ji už komunalinius patarnavimus ir paslaugas nemokėjo arba mokėjo nepilnai. Todėl ieÅ¡kovai iÅ¡ Å¡ias paslaugas teikiančių įmonių gavo praneÅ¡imus/įspėjimus dėl skolos sumokėjimo. IeÅ¡kovų patirti iÅ¡gyvenimai yra itin skausmingi, nes jau aptartose civilinėse bylose vyksta ginčas dėl ieÅ¡kovų tėvui A.

R. nuosavybės teise priklausančio buto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nenustatė, jog į bylÄ bÅ«tų pateikti kokie nors įrodymai, apie tai, jog ieÅ¡kovai patyrė realiÄ neturinę žalÄ (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, ilgÄ bylinėjimÄ si ir jo sukeltus iÅ¡gyvenimus lėmė bÅ«tent abiejų Å¡alių nesugebėjimas ieÅ¡koti kompromisų, vienų kitiems rodoma nepagarba. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡sakyta nuomone dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ nepagrįstumo, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog teismas pagrįstai netenkino tokio ieÅ¡kovų reikalavimo.

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra. Todėl ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

           Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                       Galina Blaževič                                                                                                                    Gintautas Koriaginas                                                                                                                Arvydas Žibas