N-575-482-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr.N575-482/2012

Teisminio proceso Nr.4-63-3-00106-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. T. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties A. K. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. kovo 5 d. nutarimu A. K. T. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. K. T. skirta už tai, jog 2010 m. vasario 19 d., apie 13.30 val., Klaipėdoje, Liepų g. 11 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „Renault Espace“ ir važiuodama atbuline eiga nesiėmė visų atsargumo priemonių, atsitrenkė į aikštelėje sustojusį automobilį „BMW 318“, kurį nežymiai apgadino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. K. T. skundą, 2011 m. vasario 10 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, t. y. Institucijos nutarimu skirtą nuobaudą pakeitė į 150 Lt baudą. Teismas nurodė, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalies teisės normoje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materialinė, t. y. asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik nustačius, jog tarp jo padaryto KET pažeidimo ir minėtame straipsnyje išvardintų pasekmių - kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo - yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas pažymėjo, jog eismo įvykio dalyviai skirtingai aiškina eismo įvykio kilimo priežastis, t. y. A. K. T. teigia, kad nevairavo atbuline eiga automobilio, kai į jį atsitrenkė A. K. vairuojamas automobilis, tuo tarpu A. K. tvirtina, jog A. K. T. vairuodama automobilį atbuline eiga kliudė jo automobilį ir jį sugadino, o liudytojų parodymai apie eismo įvykio aplinkybes prieštaringi (policijos pareigūnai M. B., M. D., V. S., R. R., A. N. eismo įvykio aplinkybių nematė, J. Z., Z. T. ir J. L. automobilių susidūrimo momento taip pat nematė, tačiau nurodė, kad po automobilių susidūrimo A.

K. T. automobilis nebuvo užvestas, nebuvo įjungtos šviesos, todėl, jų teigimu, automobilis atbuline eiga nevažiavo). Teismas pabrėžė, jog asmens kaltė prielaidomis negali būti grindžiama, todėl siekdamas išspręsti įrodymų nepakankamumo klausimą byloje skyrė ekspertizę su tikslu nustatyti tikrąjį eismo įvykio kilimo mechanizmą bei kurio vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Teismas nurodė, jog ekspertizės akto išvadoje konstatuoja, jog tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu į automobilio „BMW 318" priekinį kairįjį sparną galiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė atbuline eiga judantis automobilis „Renault Espace" ir kad automobilio „Renault Espace" vairuotojos A.

K. T. veiksmai, iš stovėjimo vietos vairuojamu automobiliu važiuodama atbuline eiga nedavė kelio pro jos vairuojamo automobilio galinę dalį važiavusiam automobiliui „BMW 318", bei į jį atsitrenkė, techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Ekspertas argumentavo, kad nagrinėjamu atveju tikėtiną išvadą duoda, nes pakako duomenų išvadai duoti ir eksperto vidiniu įsitikinimu netikėtina, kad eismo įvykio mechanizmas galėjo būti kitoks. Teismas pabrėžė, jog neturi pagrindo abejoti eksperto išvados pagrįstumu ir teisingumu ir vertina ją kaip objektyvų įrodymą, kuris kartu su nukentėjusiojo bei policijos pareigūnų V.

S. bei A. N. parodymais bei kita raštine bylos medžiaga pagrindžia administracinį kaltinimą. Teismas pabrėžė, jog eismo įvykio mechanizmui ir teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės aplinkybė, ar A. K. vairuojamas automobilis važiavo, ar stovėjo, nes ekspertas konstatavęs, jog šis automobilis galėjo judėti nedideliu greičiu, duodamas išvadą nurodytą aplinkybę taip pat įvertino.

Dėl pareiškėjai skirtos nuobaudos teismas nurodė, kad ji per griežta, todėl įvertinęs tai, kad atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, byloje duomenų, jog A. K. T. anksčiau yra padariusi KET pažeidimus, nėra, pažeidimu nepadaryta didelė materialinė žala, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad paskyrus baudą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

III. Nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, A. K. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes, autoįvykis įvyko dėl nukentėjusiojo kaltės. Pabrėžia, jog byla surežisuota ir ji susijusi su byla prieš savivaldybę. Tvirtina, jog teisėja nuslėpė surežisuotos bylos nusikaltimus, jos įrodymų niekas netyrė, visi policininkai byloje melavo, A. K. yra turėjęs daug KET pažeidimų, o padėjęs parašą meluoja, byloje esančios nuotraukos, grafikai, lentelės, automobilio stovėjimas prie savivaldybės neatitiko tikrovės. Pabrėžia, jog jos vairuotas automobilis yra draustas KASKO draudimu, todėl jai išsisukinėti nebuvo jokio pagrindo. Abejoja daryta ekspertize, kuri tęsėsi metus laiko, mano, kad tai pinigų plovimas.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydamas apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai pabrėžia, jog A. K. T. piktybiškai klaidino tyrimą atliekančius pareigūnus pateikinėdama skundus įvairioms teisėsaugos institucijoms bei prašydama apklausinėti įvykio nemačiusius asmenis, o dėl parinktos nuobaudos rūšies nurodo, jog A. K. T. kategoriškai pareiškė, kad jos neketina mokėt, todėl jai skirtas teisės vairuoti atėmimas.

IV. Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, apeliacinį skundą pateikė ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, prašydamas teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nutartis dalyje, kurioje pasisakyta dėl paskirtos nuobaudos neproporcingumo, yra neteisėta. Teigia, jog eismo įvykio tyrimo metu ir teismo proceso metu A. K. T. su pažeidimu nesutiko, klaidino bei vilkino tyrimo eigą pateikdama skundus įvairioms teisėsaugos institucijoms, be to, Institucijai A. K. T. buvo pareiškusi, kad jai skirtos baudos neketina mokėt, todėl jai skirtas teisės vairuoti atėmimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. A. K. T. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantė A. K. T., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, dėsto iš esmės abstrakčius nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentus, kurie jokiais įrodymais nepagrįsti, taip pat palaiko savo paaiškinimus dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, kurie jau dėstyti pirmosios instancijos teisme, ir kurie bylos medžiaga paneigti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, be kita vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius (A. K.) ir jį fiksavusius asmenis (pareigūnus V. S. bei A. N., kurie vienareikšmiškai parodė, jog A. K. T. iš karto pripažino, jog važiavo atbuline eiga, o vėliau tai ėmė neigti – b. l. 139, 140), kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija. Apeliantė teigia, jog visi policininkai byloje melavo, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantė taip pat nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jis pagrįstai jų parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmens kaltė šiuo atveju nustatyta ne vien tik paminėtų liudytojų parodymais, bet visa byloje surinktų įrodymų visuma, kurios išsamumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja. Pažymėtina, jog ekspertizė, kuri skirtingai nei teigia apeliantė, nesitęsė metus laiko. Pats tyrimas užtruko tik savaitę, tačiau nuo jos paskyrimo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi (1 t. b. l. 202 – 203) iki ekspertizės akto gavimo 2011 m. sausio 18 d. (2 t. b. l. 7), praėjęs ganėtinai ilgas laiko tarpas nuspręstas pačios apeliantės, nes dėl neskundžiamos teismo nutarties skirti ekspertizę ji teikė atskirąjį skundą, kurio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 15 d. netenkino (1 t. b. l. 218 – 219), o visa bylos medžiaga, po atskirojo skundo išnagrinėjimo, ekspertui nedelsiant perduota (1 t. b. l. 223). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, kurios surašytos vyriausiojo eksperto, turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei atitinkamą ekspertinio darbo stažą.

Nei ankstesni nukentėjusiojo A. K. padaryti pažeidimai, nei ta aplinkybė, kad apeliantės vairuotas automobilis buvo draustas KASKO draudimu jokio pagrindo kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas, nesudaro.

Dėl Institucijos apeliacinio skundo argumentų pasakytina, jog ATPK įtvirtintos nuobaudos skyrimo taisyklės – imperatyvios (ATPK 30 str.), nuobaudos skyrimas turi būti tinkamai motyvuotas. Tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Iš Institucijos nutarimo matyti, jog apeliantei skirta griežtesnė alternatyvi nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – konstatavus tik tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau visiškai nevertintas pažeidimo pobūdis (pažeidimas nėra šiurkštus), A. K. T. asmenybė bei anksčiau paminėtų administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo galimybė. Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pakeista nuobaudos rūšimi, teigia, kad A. K. T. su pažeidimu nesutiko, klaidino bei vilkino tyrimo eigą pateikdama skundus įvairioms teisėsaugos institucijoms, taip pat buvo pareiškusi, kad jai skirtos baudos neketina mokėt, tačiau šios aplinkybės nesudaro jokio pagrindo griežtesnės alternatyvios nuobaudos skyrimui. Nesutikimas su pareikštu administraciniu kaltinimu bei skundų rašymas yra įstatymo leidžiamos ir garantuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonės, o tiems atvejams, kai asmuo nenori mokėti paskirtą baudą, ATPK įtvirtintas priverstinis baudos išieškojimo mechanizmas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

A. K. T. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas