eae2cdb8-a2ca-4e2f-b269-52ebcbea3993 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1149-560/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15733-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.8.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. liepos 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo G. A. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Grant A. G. ieÅ¡kinį atsakovui BÄ® Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl istorinių pažymų panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Teisme gautas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui BÄ® Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neteisėtomis atsakovo parengtas istorines pažymas: 2015 m. spalio mėn. pažymÄ â€žJ. N. veikla nacių okupuotoje Lietuvoje“; 2019-03-27 paaiÅ¡kinimÄ â€žDėl kaltinimų J. N.“; 2019-12-17 pažymÄ apie J. N. veiklÄ antinaciniame pogrindyje; panaikinti istorinių pažymų vieÅ¡Ä jÄ prieigÄ atsakovo internetinėje svetainėje ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Nurodė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas kvestionuoja atsakovo parengtų dokumentų, t. y. 2015 m. spalio mėn. pažymos „J. N. (G. V.) veikla nacių okupuotoje Lietuvoje“; 2019-03-27 paaiÅ¡kinimo „Dėl kaltinimų J. N. (G. V.)“; 2019-12-17 pažymos apie J. N. (G. V.) veiklÄ antinaciniame pogrindyje – teisingumÄ , nors reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti Å¡iuos dokumentus neteisėtais.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimų apraiÅ¡kas, Lietuvos gyventojų persekiojimÄ okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasiprieÅ¡inimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimÄ , taip pat tirianti 1920–1939 m. Vilniaus kraÅ¡te okupacinio režimo vykdytÄ politikÄ bei pasiprieÅ¡inimo jai procesus, SSRS vykdytÄ agresijÄ ir jos padarinius atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę.

Centro uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas.

3. IeÅ¡kovo ginčijamos istorinės pažymos yra atsakovo tiriamosios veiklos dokumentai. Å iuose dokumentuose nėra pasisakoma nei apie ieÅ¡kovÄ , nei apie jo giminaičius, dokumentai skirti J. N. veiklos okupacijų laikotarpiu tyrimui. Ginčijami dokumentai ieÅ¡kovui nesukelia teisinių pasekmių, nelemia jo materialiųjų teisių ir/ar pareigų. Jų pripažinimas neteisėtomis taip pat nelemia ieÅ¡kovo subjektinių teisių, pareigų. IeÅ¡kovo teiginys, kad jo giminaičiai yra nukentėję nuo Holokausto, nepatvirtina, jog ginčijami Centro dokumentai apie J.

N. (G. V.) pažeidė ieÅ¡kovo teises ar teisėtus interesus. Asmens abstraktaus pobÅ«džio suinteresuotumas nereiÅ¡kia gintino teisme suinteresuotumo. IeÅ¡kovas nenurodė, kokia konkrečiai jo subjektinė teisė yra pažeista ir gintina. Asmens pateiktas ieÅ¡kinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu siekia paneigti istorinį kontekstÄ , pakreipti įvykių vertinimÄ savo asmeninės nuomonės kryptimi, remdamasis selektyviai atrinktais duomenimis, kurie, be kita ko, buvo vertinami atsakovo, rengiant 2019-03-27 paaiÅ¡kinimÄ , o tai nėra civilinio proceso tikslas ir paskirtis.

Civilinis procesas nėra skirtas mokslinei istorinei diskusijai palaikyti ar jos rezultatams įtvirtinti. III. Atskirojo skundo argumentai 4. IeÅ¡kovas G. A. G. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad publikacijos pažeidžia Lietuvos pasiraÅ¡ytas tarptautines sutartis, Niurnbergo tribunolo statutÄ , Lietuvos KonstitucijÄ , Visuomenės informavimo įstatymÄ ir Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teismo praktikÄ .

Publikacijos yra neobjektyvios, neiÅ¡samios, nutylinčios dokumentus ir aplinkybes liudijančius Å¡io asmens kolaboravimÄ si su nacių režimų, dalyvavimÄ Lietuvos nacionalistų partijos veikloje, vadovavimÄ Lietuvos aktyvistų fronto padaliniams, kurie dalyvavo Žemaitijoje vykdant nusikaltimus žmoniÅ¡kumui - žydų tautybės asmenų persekiojimÄ , jų turto grobstymÄ ir galutinį sunaikinimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo istorinės pažymos žeidžia ieÅ¡kovÄ , kurio artimieji žuvo J.

N. valdomame regione. Dėl tokių viešų publikacijų, kuriose yra neigiamas asmens prisidėjimas ir dalyvavimas Holokauste, ieÅ¡kovas patiria neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, jaučiasi įžeistas ir pažemintas. Atsakovas bekompromisiÅ¡kai atsisakydamas pavieÅ¡inti žinomus faktus ir dangstydamas J. N. prisidėjimo prie Holokausto mastÄ , neigia Å¡io asmens vykdytus karo nusikaltimus. Nutartis yra priimta neįvertinus bylos dokumentų ir reikalavimo esmės. Teismas neįsigilinęs į reikalavimo turinį ir bylos medžiagÄ , jos nenagrinėdamas ir neaptardamas atsisakė priimti ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5. Atsakovas vieÅ¡ai neigdamas ir menkindamas J. N. prisidėjimÄ prie Holokausto Žemaitijoje, tarptautinėje teisėje apibrėžtus genocido veiksmus interpretuodamas savitai sukuria ieÅ¡kovui neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovas neigia J. N. prisidėjimÄ prie ieÅ¡kovo giminės tragiÅ¡kos žūties Papilėje ir Žagarėje. Neteisėti atsakovo veiksmai yra tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovui daroma moraline žala, tai yra tvirtas pagrindas reikalauti teisminės pažeistų interesų gynybos. Å ios aplinkybės turi bÅ«ti nustatinėjamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

Tai nėra istoriniai debatai. IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti argumentai nėra asmeninė ieÅ¡kovo nuomonė. Atsakovo publikacijos netik pažeidžia esminius Visuomenės informavimo įstatymo principus, tačiau pamina svarbiausias EŽTT saugomas vertybes - teisingumÄ ir taikÄ . Civilinis kodeksas nenumato, kad moralinė žala gali bÅ«ti atlygintina kitu bÅ«du - ne pinigais. Atsakovo daroma žala negali bÅ«ti įvertinta pinigais. Negalima tokia situacija, kad sumokėjus piniginę kompensacijÄ , vieÅ¡oje prieigoje liktų HolokaustÄ neigiančios publikacijos, teisinančios asmenį žinomai prisidėjusį prie ieÅ¡kovo artimų žūties Papilėje ir Žagarėje.

Dėl šios priežasties ieškovo prašomas neteisėtų publikacijų panaikinimas yra tinkamas žalos atlyginimo būdas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Atsirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismÄ , siekiant apginti savo pažeistÄ teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Taigi, pirminė sÄ lyga asmeniui kreiptis į teismÄ yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismÄ praÅ¡ydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikÅ¡tų neleistinÄ Ä¯sikiÅ¡imÄ Ä¯ kito asmens laisvės sritį.

8. IeÅ¡kinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ ieÅ¡kovas turi iÅ¡dėstyti aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. Reikalavimas nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi aiÅ¡kiai suformuluoti savo praÅ¡ymÄ , t. y. nurodyti, kokiu bÅ«du praÅ¡oma apginti pažeistÄ subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis).

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju bÅ«tų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

9. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi pripažinti neteisėtais atsakovo dokumentai neturi įtakos ieÅ¡kovo materialiosioms teisėms ir pareigoms. IeÅ¡kovo praÅ¡omose panaikinti dokumentuose nėra raÅ¡oma nei apie ieÅ¡kovÄ , nei apie jo gimines, kas reiÅ¡kia, jog tokių dokumentų pripažinimas neteisėtais nesukeltų ieÅ¡kovui jokių teisinių pasekmių. Å iuo atveju ieÅ¡kovas negina jokių savo subjektinių teisių, jis kvestionuoja BÄ® Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymų teisingumÄ , siekia, jog J.

N. veikla bÅ«tų įvertinta kitaip, nei tai padarė atsakovas. Asmens pateiktas ieÅ¡kinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, civilinio proceso tvarka teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Asmenys, kreipdamiesi į teismÄ , privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų bÅ«ti ginamas. IeÅ¡kovo deklaruojamas suinteresuotumas, jog atsakovo publikacijos jį žeidžia, yra abstraktaus pobÅ«džio ir nėra gintinas teisme.

10. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau iš ieškovo ieškinio turinio matyti, jog reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas nereiškė. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė jokio reikalavimo, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neįvertinus bylos dokumentų ir reikalavimo esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, teismas neturėjo pareigos nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir pasisakyti dėl į bylÄ pridėtų įrodymų. Teismas turėjo pareigÄ Ä¯vertinti, ar toks ieÅ¡kinys, kokį pateikė ieÅ¡kovas, gali bÅ«ti priimamas ir nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.

11. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė ieÅ¡kinį priimti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: IeÅ¡kovo G. A. G. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Dainius Rinkevičius