2020-01-08 Nr. AB-540-3-63-3-00365-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-328-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00365-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. individualios įmonės skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui (teisių perėmėjas valstybės įmonė Registrų centras) (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. cspr1-72 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir Klaipėdos filialas, atsakovas) 2018 m. sausio 24 d. sprendimą „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“ Nr. (4.6.10.) RS-80 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Klaipėdos filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – dirbtuves, plane pažymėtas 1P1p (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo daiktines teises į jas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 22 d. jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio teritorijoje nuo 1900 metų veikė Klaipėdos dujų fabrikas. 2017 m. rugsėjo 1 d. atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad Žemės sklype yra išlikę buvusio Klaipėdos dujų fabriko gamybos, pramonės paskirties pastato – vamzdžių tinklo dirbtuvių, pamatai (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinus tai, kad rasti išlikę pamatai, 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2017 m. spalio 18 d. prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – vamzdžių tinklo dirbtuves, plane pažymėtas 1P1p (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas), taip pat daiktines teises į jį. Atsakovas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (4.6.10.) RS-1155 „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ nusprendė prašymo įrašyti Pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkinti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 14 straipsnio 4 punktu. Pareiškėjas atsakovui pakartotinai pateikė 2018 m. sausio 10 d. prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Pastatą ir daiktines teises į jį, su prašymu pateikdamas patikslintą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. 44/1964216 bei kitus papildomus dokumentus. Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą šiais pagrindais: 1) jau yra priimtas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimas atmesti tapatų pareiškėjo prašymą; 2) daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė jį VĮ Registrų centrui. Komisija netenkino pareiškėjo skundo ir paliko galioti Sprendimą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra nepagrįsti, nemotyvuoti, todėl naikintini. Minėtuose sprendimuose nepagrįstai konstatuojama, jog yra priimtas galiojantis viešojo administravimo subjekto sprendimas tuo pačiu klausimu ir nepateikus naujų faktinių duomenų, pakartotinai kreipiamasi dėl daikto ir daiktinių teisių į jį registravimo. Pareiškėjo nuomone, minėta išvada yra klaidinga, kadangi prie 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. sausio 10 d. prašymų pridėti dokumentai nebuvo tapatūs, nes jis kreipėsi į kadastro duomenų bylos rengėją dėl kadastro bylos duomenų patikslinimo, kuris, atsižvelgdamas į teritorinio registratoriaus 2017 m. lapkričio 3 d. sprendime nurodytus trūkumus, patikslino prašomo įregistruoti nekilnojamojo daikto – Pastato, kadastro duomenis (pagrindinis pastatas – dirbtuvės, nurodyta pastaba, kad pastatas pažeistas, patikslinti / perskaičiuoti kiti pastato (rūsių) parametrai, baigtumo procentas, vertė ir kt.). Patikslinta statinio kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 44/1964216 yra nurodyti visi Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyti į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomų statinių kadastro duomenys. Iš patikslintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos buvo galima nustatyti visus būtinuosius statinio parametrus, reikalingus duomenims į kadastrą įrašyti ir nekilnojamąjį daiktą identifikuoti.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog prašomas įregistruoti nekilnojamasis daiktas nėra išlikęs. Nors pastato antžeminė dalis yra sunykusi, pareiškėjo nuomone, išlikusių pastato pamatų egzistavimas, sudarė faktinį ir teisinį pagrindą įregistruoti Pastatą Nekilnojamojo turto registre. Minėtas aplinkybes patvirtino Žemės sklypo geodezinis planas M1:500 ir kadastrinių matavimų rengėjo 2017 m. liepos 22 d. atlikta pamatų detalizacija ir fotofiksacija.

5. Atsakovas Klaipėdos filialas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. spalio 18 d. prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Pastatą bei prie prašymo pateiktus dokumentus (2017 m. rugsėjo 1 d. kadastro duomenų bylą Nr. 44/19664216), priėmė 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-1155 ir pareiškėjo prašymo netenkino. Šiuo sprendimu konstatuota, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys apie esančius pamatus nėra pakankamas pagrindas įrašyti statinius į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi jais remiantis nebuvo galimybės nustatyti statinio būtinųjų parametrų. Pareiškėjas 2018 m. sausio 10 d. pakartotinai pateikė prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Pastatą. Kartu su prašymu buvo pateikti priedai – 2017 m. rugsėjo 1 d. kadastro duomenų byla Nr. 44/19642216 ir pastato – gyvenamojo namo 2A1p inventorinių žinių kopija. Atsakovas, konstatavęs, jog minėtas prašymas yra tapatus 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjo prašymui, dėl kurio jau yra priimtas sprendimas, nauji duomenys pagrindžiantys prašymą nėra teikiami, Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog papildomai pateiktos nugriauto gyvenamojo namo inventorinių žinių formos kopijos nėra tinkamas dokumentas nekilnojamam daiktui įregistruoti.

7. Atsakovas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad skundas negali būti nagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Minėta nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 29 straipsnio 9 punkte. Pareiškėjas 2018 m. sausio 10 d. prašymu inicijavo pakartotinį ginčą dėl tapačių santykių, siekdamas tapačių teisinių pasekmių, nenurodydamas jokių naujų faktinių duomenų, kurie buvo nežinomi nagrinėjant 2017 m. spalio 18 d. prašymą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo kartu su 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. sausio 10 d. prašymais įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises pateikta 2017 m. rugsėjo 1 d. kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro įstatyme ir Taisyklėse numatytų reikalavimų, todėl Sprendimas ir Komisijos sprendimas teisėti bei pagrįsti.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo A. J. individualios įmonės skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nuo 2015 m. spalio 22 d. nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuriame, pareiškėjo teigimu, atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas faktas, jog Žemės sklype yra išlikę buvusio Klaipėdos dujų fabriko statiniai: gamybos, pramonės paskirties pastato – vamzdžių tinklo dirbtuvių, pamatai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas įregistruoti daiktines teises į minėtą statinį, atsakovui 2017 m. spalio 18 d. pateikė prašymą įregistruoti Pastatą ir daiktines teisės į jį. Prašymas buvo grindžiamas G. M. paslaugų įmonės parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 44/1964216 nurodytais duomenimis. Atsakovas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1155, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka įstatymo reikalavimų, t. y. kadastro duomenų byla neatitinka Taisyklių), nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti. Patikslinęs Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą su 2018 m. sausio 10 d. prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Pastatą ir daiktines teises į jį . Prie prašymo pareiškėjas pateikė patikslintą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. 44/1964216 ir pastato, buvusio (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo plane žymimo 2A1p, inventorinių žinių bylos kopiją. Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 10 d. prašymą, nurodydamas, jog jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro kadastro tvarkytojo sprendimas, kuriuo atsisakyta įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad pateikta nugriauto gyvenamojo namo inventorinių žinių formos kopija nėra tinkamas dokumentas nekilnojamam daiktui įregistruoti.

10. Teismo vertinimu, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 10 d. prašymą, laikėsi pozicijos, jog 2018 m. sausio 10 d. prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį buvo analogiškas 2017 m. spalio 18 d. pateiktam prašymui, dėl kurio jau yra priimtas sprendimas ir teikiant prašymą kartu su juo nebuvo pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2017 m. spalio 18 d. prašymo turinį ir 2018 m. sausio 10 d. prašymo turinį, nurodė, kad pareiškėjas siekia analogiško rezultato – įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – Pastatą, ir daiktines teises į jį. Nors pareiškėjas akcentavo, kad prašymai nėra tapatūs, kadangi prie 2018 m. sausio 10 d. prašymo buvo pateikti kiti prašymo pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai – patikslinta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. 44/1964216 bei pastato inventorinių žinių kopija, teismas nustatė, jog su 2017 m. spalio 18 d. prašymu ir su 2018 m. sausio 10 d. prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė G. M. paslaugų įmonės parengtą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. 44/1964216, o 2018 m. sausio 10 d. prašymo turinys patvirtino pareiškėjo teiginį, jog prie jo buvo pridėtas papildomas dokumentas, kuris nebuvo pateiktas prie pirminio prašymo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį – Pastato, buvusio (duomenys neskelbtini), inventorinių žinių kopija.

12. Teismas, vertindamas su 2017 m. spalio 18 d. prašymu pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. 44/1964216 ir su 2018 m. sausio 10 d. prašymu pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. 44/1964216 turinį, nustatė, jog bylos rengėjo atlikti patikslinimai buvo minimalūs, t. y. 1A formoje (pagrindinio pastato, jų dalių ir priestatų kadastro duomenys) yra pakeistas pastato rūsio baigtumo procentas iš 56 proc. į 54 proc.; pastabose nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas yra fiziškai pažeistas; pirminėje byloje viso objekto bendras baigtumo procentas – 18 proc., o patikslintoje byloje – 11 proc. Taip pat Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos priede „Pagrindinio pastato 1P1p, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas)“ yra pateikta nauja vidutinė vieneto statinio vertė po indeksavimo ir atkūrimo kaštai (statybinė vertė). Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes konstatavo, jog Nekilnojamojo kadastro duomenų bylos rengėjo atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų patikslinimai Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra minimalūs ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šie duomenys apie išlikusius statinio pamatus buvo pakankami statiniui įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nėra pakankami nustatyti Pastato būtinųjų parametrų, identifikuoti jį kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastrą, kaip tai jau buvo nurodyta 2017 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. (4.6.10)RS-1155.

13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, vertindamas iš esmės analogišką Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylą, pagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti Pastato būtinųjų parametrų, identifikuoti nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objektams įrašyti į kadastrą.

14. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodoma, jog pareiškėjo siekiamas įregistruoti nekilnojamasis daiktas yra gamybos, pramonės paskirties dirbtuvės, kurių statybos pradžios metai – 1912 m., statybos pabaigos metai – 1912 m. Su 2018 m. sausio 10 d. prašymu pateikto pastato – gyvenamosios paskirties namo, žymimo 2A1p, inventorinių pastato žinių formos kopijoje, nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, statybos metai – 1925, buvusį (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad šie pastato inventorinių žinių duomenys nebuvo susiję su siekiamu įregistruoti nekilnojamuoju daiktu, nes skyrėsi objektų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, statybos metai, kiti pastatą identifikuojantys duomenys, teismas konstatavo, kad tai buvo duomenys apie kitą, jau sunykusį nekilnojamąjį daiktą ir Klaipėdos filialo Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pateikta nugriauto gyvenamojo namo inventorinių žinių kopija nebuvo tinkamas dokumentas Pastatui įregistruoti.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl atsakovo nepagrįstai keliamos abejonės dėl išlikusių pamatų egzistavimo kaip nekilnojamojo daikto, kuris gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, vadovavosi Registro įstatymo, Kadastro įstatymo ir Taisyklių nuostatomis ir nustatė, kad Pastato patikslintoje Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, jog dirbtuvių statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1912 metai, o pagrindinio pastato ir pastato pastogės patalpos baigtumas yra 0 proc., tūris – 0 kv. m., rūsio (pusrūsio) baigtumas – 54 proc., o tūris siekia 315 kv. m, statybinė medžiaga – betonas. Įvertinęs Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pateiktas fotonuotraukas, teismas nurodė, kad tam tikri statinio pamatų fragmentai ar jų liekanos, statinio antžeminė dalis yra sunykusi, nėra jokių laikančiųjų konstrukcijų. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kaip kadastro duomenyse nustatyti dirbtuvių statybos pradžios ir pabaigos metai, o taip pat kiti duomenys apie pastatą. Teismas konstatavo, kad toks statinys neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos statinio sąvokos, nes jis neturėjo jokių laikančiųjų konstrukcijų, negalėjo būti nustatyti statinio parametrai, kuriuos pagal Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas privaloma įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog prašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą įregistruoti statinio pamatai nebuvo Nekilnojamojo turto kadastro objektas, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis ir Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, atsisakė įregistruoti daiktą ir daiktines teises.

16. Teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs Sprendimo ir Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundą atmetė ir netenkino išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti Klaipėdos filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – dirbtuves, plane pažymėtas 1P1p (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pareiškėjo daiktines teises į jį.

III. 17. Pareiškėjas A. J. individuali įmonė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas iš esmės neteisingai išnagrinėjo bylą, neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių dėl prašomo įregistruoti Pastato nebuvimo sunykusiu, esant išlikusioms jo laikančiosioms konstrukcijoms (pamatams, likę laiptai į rūsius su durimis, perdengimas, rūsio langai su metaline langine, gamybinė sumontuota įranga, darbininkų dušinės, santechnikos rūsio komunikacijos), nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, koks statinys gali būti laikomas sunykusiu, o koks – ne, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (Registro įstatymo 13 str. 1 d., 29 str. 9 p.), reglamentuojančias statinio registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre reikalavimus. Nurodytus teiginius pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

18.1. Teisės norma, numatyta Registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkte, atsisakymą registruoti daiktines teises sieja su juridiniu faktu, jog tų pačių dokumentų pagrindu jau yra priimtas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti tas pačias daiktines teises. Prie pareiškėjo 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. sausio 10 d. prašymų pridėti dokumentai nebuvo tie patys, t. y. prie vėlesnio 2018 m. sausio 10 d. prašymo buvo pridėta patikslinta Pastato kadastro duomenų byla Nr. 44/1964216 ir papildomi dokumentai – prašomo įregistruoti Pastato inventorinės žinios, kurios nebuvo pridėtos prie 2017 m. spalio 18 d. prašymo, todėl Klaipėdos filialo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. (4.6.10.) RS-1155 ir Sprendimas nėra priimti tų pačių dokumentų pagrindu. Be to, pareiškėjo nuomone, nei teismo sprendime, nei Sprendime nėra nurodyta, kokių konkrečių reikalavimų neatitinka pateikta patikslinta Pastato kadastro duomenų byla ir kokių konkrečiai statinio identifikacinių duomenų trūksta / nėra galimybės iš kadastro duomenų bylos nustatyti. Kadangi pareiškėjo 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. sausio 10 d. prašymai ir jų pagrindas nėra tapatūs, todėl dėl jų priimti Klaipėdos filialo sprendimai taip pat nėra tapatūs, dėl to teismas nepagrįstai taikė Registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktą.

18.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad prie 2018 m. sausio 10 d. prašymo pridėtose Pastato inventorinėse žiniose esantys duomenys nėra susiję su siekiamu įregistruoti nekilnojamuoju daiktu, nes skiriasi daiktų statybos metai, paskirtis, adresas: (duomenys neskelbtini). Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad nuo 1900 metų, kai šioje teritorijoje įsikūrė Klaipėdos dujų fabrikas, iki dabar keitėsi tiek teritorijos užstatymas, tiek teritorijos gatvių pavadinimai, tiek patys statiniai, jų pavadinimai, jie buvo perstatomi, keičiama jų paskirtis ir pan. Šiuo konkrečiu atveju gatvė, kurioje yra prašomas įregistruoti statinys, prieš tai vadinosi Liepų gatvė, šiuo metu dalis Liepų gatvės atkarpos buvo pervadinta į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prieš tai ši gatvė vadinosi (duomenys neskelbtini) gatvė (dar prieš tai – (duomenys neskelbtini)). Tai paaiškina, kodėl Pastato inventorinėse žiniose yra nurodytas pastato adresas – (duomenys neskelbtini) dujų fabriko teritorijos istorinės – urbanistinės veiklos apžvalgoje yra pateiktas 1936 metų statinių išdėstymo planas, kuriame skaičiais nuo 17 iki 18 pažymėtos statinio dalys yra šiuo metu pareiškėjo prašomo įregistruoti statinio (dirbtuvių) pamatai, kurie buvo pastatyti 1912 metais. Minėtame plane skaičiais nuo 17 iki 18 pažymėtos statinio dalys 1959 m. spalio 8 d. Pastato inventorinėse žiniose buvo inventorizuotos kaip gyvenamosios paskirties, suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), o statinys (jo dalys, pažymėtos nuo 15 iki 18) buvo nugriautas kaip gyvenamasis namas ir išregistruotas. Pareiškėjo pateiktose Pastato inventorinėse žiniose yra nurodytas statinio adresas (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1925, o pastato paskirtis – gyvenamasis. Tačiau dirbtuvių, kurios buvo pritaikytos gyvenamajai paskirčiai, pamatai yra išlikę, ir pareiškėjas prašo juos įregistruoti. Pareiškėjas pabrėžia, kad prašomo įregistruoti statinio (pamatų) paskirtis (gyvenamoji ar gamybos, pramonės) neturi jokios reikšmės, spendžiant jo prašymo pagrįstumą, nes byloje yra kilęs ginčas ne dėl Pastato paskirties, bet dėl to, ar Pastato pamatai yra Nekilnojamojo turto kadastro ir registro objektu.

18.3. Pareiškėjas atsakovo prašo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – Pastatą, nes yra išlikę dirbtuvių pamatai, be to, įregistravus nekilnojamąjį daiktą – prašo įregistruoti pareiškėjo daiktines teises į daiktą ir toks prašymas, pareiškėjo tvirtinimu, neprieštarauja Registro įstatymo 13 straipsnio 1 daliai. Be to, išlikusių pastato pamatų egzistavimas sudaro faktinį ir teisinį pagrindą įregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto registre. Pagal Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas taip pat nebaigtas statyti statinys, o to paties straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negalinčius būti objektus, nėra numatyta draudimo, kad negali būti registruojamas statinys, jei yra išlikę tik jo pamatai. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad pastato pamatai yra išlikę, todėl nevertinant fakto, jog pastato antžeminė dalis yra sunykusi, pastato laikančiųjų konstrukcijų – pamatų (rūsių) išlikimas sudaro pagrindą įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1347/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 pateikti nagrinėjamai bylai reikšmingi ir taikytini išaiškinimai, kas yra laikomas sunykusiu (ir atitinkamai nesunykusiu) statiniu ir pagal kokius kriterijus yra nustatoma, ar statinys sunykęs, ar ne. Vadovaujantis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principais, tos pačios taisyklės, kas laikoma sunykusiu ar nesunykusiu pastatu ir iš to kylančios teisinės pasekmės, turi būti taikomos tiek sprendžiant ginčus dėl statinių (pamatų) išregistravimo, tiek dėl jų įregistravimo. Teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad nėra pareiškėjo prašomo įregistruoti statinio laikančiųjų konstrukcijų (yra pamatai), neįvertino pamatų duomenų, neatsižvelgė į nagrinėjamai bylai reikšmingą teismų praktiką, nes pareiškėjo prašomas įregistruoti statinys nėra sunykęs, o jo pamatų (rūsių) egzistavimas yra pagrindu jo ir pareiškėjo daiktinių teisių į jį kadastre registracijai.

18.4. Klaipėdos filialo praktika statinių pamatų registravimo klausimu yra nenuosekli, t. y. vienais atvejais teritorinis registratorius statinio pamatus laiko kadastro objektu, o kitais atvejais (kaip yra šiuo konkrečiu atveju) – nelaiko. Pareiškėjo nuomone, valstybinė institucija galbūt nesąžiningai sprendžia subjektų prašymus, taiko nevienodą praktiką statinių pamatų registravimo klausimu ir tokiu būdu nepagrįstai riboja statinių savininkų teises. Tokios situacijos skatina neapibrėžtumą ir iš esmės yra neteisėtos, kai viešojo administravimo subjektas taiko skirtingus vertinimo kriterijus ir priima skirtingus sprendimus dėl iš esmės tų pačių nekilnojamųjų daiktų – pamatų registravimo.

19. Atsakovas VĮ Registrų centras (Klaipėdos filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovo nuomone, administracinę bylą išnagrinėjęs teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas savo motyvus šioje byloje yra išsamiai išdėstęs 2018 m. gegužės 15 d. atsiliepime Nr. (4.4.2.)KLS-485 ir juos palaiko. Papildomai atsakovas pažymi, kad nesutinka su ieškovo teiginiais dėl Klaipėdos filialo nenuoseklios praktikos, nes registro tvarkytojas laikosi įstatymų, reglamentuojančių Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkymą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu atveju statinio pamatai įregistruoti pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir įsiteisėjusį Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, kuriuo daiktinių teisių įregistravimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad nurodytame žemės sklype yra išlikę priestato pamatai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo A. J. individualios įmonės skundo reikalavimai panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) 2018 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (4.6.10.) RS-80, Komisijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. cspr1-72 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir įpareigoti atsakovą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – dirbtuves, plane pažymėtas 1P1p (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo daiktines teises į jas, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nustatęs, kad atsakovas, Sprendimu atsisakydamas tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 10 d. prašymą, pagrįstai laikėsi laikosi pozicijos, jog 2018 m. sausio 10 d. prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, yra analogiškas 2017 m. spalio 18 d. pateiktam prašymui, dėl kurio jau yra priimtas atsakovo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-1155, o teikiant prašymą kartu su juo nebuvo pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kaip kadastro duomenyse nustatyti dirbtuvių statybos pradžios ir pabaigos metai, o taip pat kiti duomenys apie pastatą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomas statinys neatitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos statinio sąvokos, nes jis neturėjo jokių laikančiųjų konstrukcijų, negalėjo būti nustatyti statinio parametrai, kuriuos pagal Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas privaloma įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o prašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą įregistruoti statinio pamatai nėra Nekilnojamojo turto kadastro objektas, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis ir Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, atsisakė įregistruoti daiktą ir daiktines teises.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pabrėžia, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl konkretaus statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, o dėl pareiškėjo įsigytame Žemės sklype rastų pamatų (fiziškai pažeisto statinio, kuris nėra registruotas viešajame registre) įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių (nuosavybės teisės) įregistravimo pareiškėjui.

24. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Kadastro įstatymo 5 straipsnis nurodo, kokie nekilnojamieji daiktai yra laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektais, o 6 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kokie kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai (Kadastro įstatymo 12 str. 1 d.). Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 12 str. 2 d.).

25. Registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

26. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, kt.).

27. Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

28. Registro įstatymo 29 straipsnis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu (9 p.).

29. Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises ar juos pakeisti.

30. Iš šioje byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo Žemės sklypą, Žemės sklypas buvo įregistruotas 2014 m. gruodžio 29 d. Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos ir 2015 m. kovo 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 13SK-77(14.13.111) pagrindu. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjas įsigijo ir ankstesniam savininkui priklausiusį fiziškai pažeistą statinį (jo dalį (pamatus (rūsį)). Be to, pareiškėjas siekia, kad jam būtų įregistruotos nuosavybės teisės į statinį – vamzdžių tinklo dirbtuves, apie kurias nėra pateikęs jokių konkrečių duomenų (parametrų).

31. Iš pareiškėjo pateiktų pastato 2A1/p inventorinių žinių matyti, kad tai yra gyvenamasis pastatas, kurio statybos metai – 1925, nenurodytos rūsio patalpos ir duomenys apie tas patalpas. Be to, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 1936 metų statinių išdėstymo planą skaičiais nuo 17 iki 18 buvo pažymėtos statinio dalys, kurios šiuo metu yra Žemės sklype, 1959 m. spalio 8 d. pastato inventorinėse žiniose buvo inventorizuotos kaip gyvenamosios paskirties, statinys (jo dalys, pažymėtos nuo 15 iki 18 ) buvo nugriautas kaip gyvenamasis namas ir išregistruotas. Iš pareiškėjo nurodomų duomenų sektų išvada, jog pareiškėjas siekia įteisinti nuosavybės teisę į statinį, kuris buvo nugriautas ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro iki pareiškėjas nuosavybėn įsigijo Žemės sklypą.

32. Pagal bylos duomenis pareiškėjas, siekdamas įregistruoti daiktines teises (nuosavybės teisę) į minėtą statinį, 2017 m. spalio 18 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą. Atsakovui pateikė G. M. paslaugų įmonės parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. 44/1964216. Atsakovas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1155, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka kadastro įstatymo reikalavimų, t. y. kadastro duomenų byla neatitinka nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimo ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių), pareiškėjo prašymo netenkino. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjo pateiktoje statinių kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys apie esančius statinio pamatus nėra pakankamas pagrindas statinį įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi remiantis jais nėra galimybės nustatyti statinio būtinųjų parametrų, identifikuoti jį kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Nekilnojamo turto kadastrą. Atsakovas padarė išvadą, kad kadastro duomenų byloje nurodyti pamatai yra sunykusių pastatų pamatai, kurie nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektu.

33. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu, siekdamas, kad jam būtų įregistruotos daiktinės teisės į tą patį statinį, kurį jis buvo nurodęs ankstesniame prašyme, taip pat remdamasis ta pačia faktine aplinkybe apie išlikusius pamatus. Įvertinus pareiškėjo teiktus prašymus bei kartu su prašymais teiktus dokumentus, akivaizdu, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi su tuo pačiu prašymu, dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai nebenagrinėjo pareiškėjo prašymo iš esmės (Registro įstatymo 29 str. 9 p., Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 5 d. 4 p.). Pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog pareiškėjo pateikta nugriauto gyvenamojo namo inventorinių žinių formos kopija nėra tinkamas dokumentas nekilnojamam daiktui įregistruoti.

34. Tai, kad pareiškėjas su antruoju prašymu pateikė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. 44/1964216 su atliktais patikslinimais (1A formoje (pagrindinio pastato, jų dalių ir priestatų kadastro duomenys) buvo pakeistas pastato rūsio baigtumo procentas iš 56 proc. į 54 proc.; pastabose nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas yra fiziškai pažeistas; pirminėje byloje viso objekto bendras baigtumo procentas – 18 proc., o patikslintoje byloje – 11 proc.; priede „Pagrindinio pastato 1P1p, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas)“ yra pateikta nauja vidutinė vieneto statinio vertė po indeksavimo ir atkūrimo kaštai (statybinė vertė)), nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas pateikė ne pakartotinį prašymą, o atsakovas dar kartą privalėjo vertinti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. 44/1964216.

35. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė atsakovui visų statinio – vamzdžių tinklo dirbtuvių duomenų, kurie turi būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pagal Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad pareiškėjas siekia, jog būtų įregistruota nuosavybės teisė į statinį, o ne į pamatus, kurie nėra Nekilnojamo turto kadastro ir registro objektas. Patikslintoje Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, jog dirbtuvių statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1912 metai; pagrindinio pastato ir pastato pastogės patalpos baigtumas yra 0 proc., tūris – 0 kv. m., rūsio (pusrūsio) baigtumas – 54 proc., o tūris siekia 315 kv. m., statybinė medžiaga – betonas, tačiau nėra jokių duomenų apie patį statinį – vamzdžių tinklo dirbtuves, nepateikti duomenys, kuo remiantis buvo nustatyti statybos metai.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tik faktines aplinkybes, susijusias su pamatų (rūsių) išmatavimais, tačiau nenurodo jokių įrodymais pagrįstų duomenų apie patį statinį, į kurį siekia įregistruoti nuosavybės teisę. Statinys yra laikomas nekilnojamojo turto kadastro objektu, kai teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti jo duomenys (statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai ir kt.) įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-380-492/2015).

37. Apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas esmines ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė statinių kadastro duomenų nustatymą, kadastrinių duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre reglamentuojančias aktualias teisės normas bei įrodinėjimą administracinių bylų procese nustatančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

38. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo parengimą). Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, todėl netenkinamas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė