eae1dbb7-d565-477b-8f97-a14c5d4ea7de · Kauno apygardos teismas

                                                                   Byla Nr. 1S-674-579/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00107-2013-0                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                          2.5.14.; 2.5.19.                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D.

R. (D. R.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. birželio 29 d. nutarimÄ taikyti D. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. R. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2009 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta neatlikta bauda ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 metams ir 8 MGL dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 2 d.Komisija 2018 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 95-169 nutarė nuteistajam D. R. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, kad negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis D. R. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 29 d. nutarimÄ Nr. 95-169 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nepagrįstai vertino jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir pobÅ«dį, likusios neatliktos bausmės dalį. Toks įstatymo taikymas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatoms, Lietuvos Respublikos formuojamai teismų praktikai (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-2304-498/2015, 1S-133-498/2016, 1S-1941-397/2015).

Skunde teigiama, kad teismas, pripažinęs, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nepertraukiamai dirba, yra ne kartÄ skatintas, visgi nekonstatuoja jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nors Å¡i, pasak skundo autoriaus, yra akivaizdi ir įtikinanti, nuo 41 balo sumažėjusi iki 32 balų. D. R. nurodo, kad paskirtos nuobaudos jau seniai negalioja, po paskutinės nuobaudos ne kartÄ skatintas. 2016 m. liepos 21 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o nuo 2017 m. liepos 17 d. jis buvo perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmę į atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Yra visiÅ¡kai atlyginęs priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, o tvirtas ryÅ¡ys su jais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo. Teismo metu kaltę pripažino, teigia suvokiantis padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistasis yra įsitikinęs, kad pastovus ir aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, suteikia pagrindÄ konstatuoti jį darant pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistojo D.

R. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D.

R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad D. R. galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.BÅ«tina sÄ lyga taikyti lygtinį paleidimÄ â€“ nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , jos ryÅ¡kų, akivaizdų sumažėjimÄ , ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai iÅ¡vadai Å¡iuo metu dar nėra pakankamo pagrindo. IÅ¡ tiesų, D. R. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – pataisos namuose dirba, yra atlyginęs priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, yra perkeltas bausmę atlikti į atvirÄ jÄ kolonijÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Tačiau Å¡ios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Å io aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. D. R. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ priskiriama prie žemos rizikos grupės. IÅ¡ 32 nusikalstamo elgesio rizikos balų, 26 balus sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma, o 6 balus sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taÅ¡kai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti.

Taip pat pastebėtina, kad D. R. atžvilgiu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (32 balai) nekinta jau vienerius metus ir Å¡i aplinkybė leidžia teigti, jog jokios pažangos (juolab akivaizdžios) mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ paskutiniu metu nėra, o bÅ«tent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kaip ir minėta, yra pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui. Tokia pažanga turi suponuoti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis iÅ¡ tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau bÅ«damas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Vertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose, visgi neturi bÅ«ti sumenkinamos ir tos aplinkybės, kad D. R. keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinį kartÄ netgi griežta nuobauda – uždarymu į baudos izoliatorių (už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymÄ ). Nors nuobaudos Å¡iuo metu negaliojančios, tačiau jos apibÅ«dina asmens elgesį pataisos namuose, rodo jo požiÅ«rį į nustatytų draudimų ir pareigų laikymÄ si, charakterizuoja asmenį, kaip ne visada linkusį laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti keliamiems reikalavimams ir neleidžia daryti iÅ¡vados, jog D.

R. savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas neiÅ¡vengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikÅ¡mingas faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimÄ . Å iuo atveju D. R. elgesys viso bausmės atlikimo metu, vertinant jį kartu su tuo, kad, kaip ir minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas paskutiniu metu nebekinta, kad bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų padarymÄ , Å¡iuo metu sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti probacijos sėkmingumu.

Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. R. yra kategoriškas, kas gali trukdyti socialines situacijas įvertinti ne visuomet teisingai, ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes. Nors iš esmės remia visuomenės vertybes, tačiau ne visada linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas. Šios aplinkybės leidžia abejoti, ar nuteistasis, būdamas laisvėje šiuo metu jau sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, laikytis jam paskirtų įpareigojimų.

Skunde nesutinkama su teismo motyvais vertinant nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

Elgesio korekcijÄ Å¡iuo aspektu atspindėtų nepriekaiÅ¡tingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, kuris leistų neabejoti iÅ¡imtinai pozityvia nuteistojo elgesio korekcija. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nėra. Visos Å¡ios aplinkybės, Å¡iuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas D. R. iÅ¡ tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo D. R. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 31 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             Edita Dambrauskienė              Evaldas Gražys              Jurgis KiÅ¡kis