eae147cb-000e-48ba-b282-d4b7d24e5ef5 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

                 Civilinė byla Nr. 2-4356-772/2012                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03439-2012-6                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 112.; 113.1.; 117.1.; 118.7. (S) Å IAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S 2012 m. lapkričio 13 d.Å iauliai Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant E. Andrulienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei pagal įgaliojimÄ V.

Pipinienei, atsakovei V. G. ir jos atstovui adv. A. MilaÅ¡auskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei V. G. dėl 6 263,68 Lt priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,nustatė:IeÅ¡kovas 2012-06-05 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl 6 263,68 Lt skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriuje (toliau -VSDFV Å iaulių skyrius) valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijÄ (toliau - pensija) gavusi J.

A., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini). Pagal 2011-03-14 VSDFV Å iaulių skyriaus sprendimÄ Nr. SPP-68 iÅ¡ J. A. gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos buvo iÅ¡skaičiuojama po 20 proc. susidariusi 7 282,00 Lt naÅ¡lių pensijos permoka. Jai mirus, liko neiÅ¡ieÅ¡kota naÅ¡lių pensijos permoka 6 263,68 Lt sumai.Valstybės įmonės registrų centro duomenimis J. A. vardu nuosavybės teise (registro įraÅ¡as Nr. 40/141817) liko įregistruotas nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini)Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatas paveldėjimas - tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kažkurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

CK 5.1 straipsnio 2 d. nustato, kad paveldimi yra materialÅ«s ir nematerialÅ«s dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų numatytos turtinės teisės ir pareigos. Taigi palikėjui numirus, įvyksta universalus jo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams. Ä®pėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, negali priimti palikimo iÅ¡ dalies (CK 5.50 str., 5.60 str.). Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises bei pareigas, tiek pagal sutartines, tiek ir pagal deliktines, tame tarpe ir pagal prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo.

CK 5.52 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ pradėjęs turtÄ valdyti arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o palikimÄ priėmus keletui įpėdinių, jie atsako solidariai.Å iuo pagrindu VSDFV Å iaulių skyrius, po J. A. mirties, užklausė notarų kontorÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo. 2011-11-08 raÅ¡tu Nr. S-56, 2011-12-22 raÅ¡tu Nr. S- 5, 2012-02-01 raÅ¡tu Nr. S-Å iaulių miesto savivaldybės 7-ojo notarų biuras informavo, kad po J.

A. mirties paveldėjimo bylos užvestos nėra ir nėra asmenų, pareiÅ¡kusių praÅ¡ymus priimti jos palikimÄ .2012-01-03 VSDFV Å iaulių skyrius raÅ¡tu Nr. (1.16)S-75 raÅ¡tu kreipėsi dėl pareigos sumokėti likusiÄ naÅ¡lių pensijos permokos dalį į mirusios vaikus: V. G., kuri rÅ«pinosi savo motina jai esant gyvai, kuriai pagal dovanojimo sutartį ir buvo užraÅ¡ytas Å¡is butas, tačiau nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas jos vardu Registrų centre, E. A., kuris po motinos mirties buvo likęs gyventi Å¡iame bute.

Å ie asmenys kviečiami į VSDFV Å iaulių skyrių neatvyko. 2012-01-20 į VSDFV Å iaulių skyrių atvyko atsakovės V. G. vyras ir pranešė, kad V. G., jos brolis E. A. bei dar viena jų sesuo B. I. yra iÅ¡vykę laikinai uždarbiauti į užsienį ir Å¡iuo metu Lietuvoje negyvena, jų gyvenamųjų vietų nenurodė. VSDFV Å iaulių skyrius užklausė AB „Šiaulių energija“, kas apmoka sÄ skaitas už mirusios J. A. buto apÅ¡ildymÄ . IÅ¡ AB „ Å iaulių energija“ Kuršėnų Å ilumos tinklų tarnybos buvo gautas raÅ¡tiÅ¡kas atsakymas, kad mokėjimo dokumentų atpėšiamosios dalys, iÅ¡ kurių matytųsi mokėtojas, yra saugomos įmokos priėmimo vietoje.

Kadangi tokiu bÅ«du nepavyko nustatyti, kas moka už palikėjos buto paslaugas, 2012-04-05 VSDFV Å iaulių skyriaus specialistai patikrino faktines aplinkybes ir nustatė, kad Å¡iame bute niekas negyvena, tačiau Å¡iuo butu įpareigota laikinai rÅ«pintis mirusios sesuo S. K., kuri pagal V. G. praÅ¡ymÄ bei jos pinigais moka mokesčius bei rÅ«pinasi Å¡io buto priežiÅ«ra. Apie Å¡ių faktinių aplinkybių patikrinimÄ buvo suraÅ¡ytas patikrinimo aktas. Å i aplinkybė patvirtina, kad faktiÅ¡kai atsakovė priėmė savo mirusios motinos palikimÄ , todėl jai lieka pareiga atsakyti ir už likusiÄ nesumokėtÄ savo mirusios motinos pensijos permokÄ .Labai svarbi ta aplinkybė, kad atsakovei V.

G. jos motina J. A. 2011-04-19 dovanojimo sutartimi buvo padovanojusi šį butÄ , kas matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o. Be to atsakovė 2011-04-13 savo vardu įnešė į VSDFV Å iaulių skyriaus sÄ skaitÄ 800 Lt susidariusios naÅ¡lės pensijos permokos. Atsakovė pati rÅ«pinosi ir prašė, kad susidariusi naÅ¡lių pensijos permoka toliau bÅ«tų iÅ¡skaitoma iÅ¡ motinai mokamos senatvės pensijos.Atsakovei buvo sudarytos galimybės sumokėti Å¡iÄ likusiÄ neiÅ¡ieÅ¡kotÄ pensijos permokos dalį po savo motinos mirties gera valia, jai buvo perduota informacija, siųsta pretenzija, tačiau atsakovė iki Å¡iolei nesumokėjo.Å ias aplinkybes patvirtina prie ieÅ¡kinio pridėti dokumentai.Vadovaujantis LR CPK 5 str., 22 str., 29, 83 str. 1 d. 10 p., 135 str., LR CK 5.1, 5. 52 str. 1 d., 5. 63 str. 4 d., 6.237 str. 1 d., 6.242 str. 1 d., LR Socialinio draudimo įstatymo ( 2005-01-01, Nr. 1-2535, Žin. 2004, 171-6295) 18 str. ieÅ¡kovas teismo prašė:Priteisti VSDFV Å iaulių skyriaus naudai iÅ¡ atsakovės V.

G. a/k (duomenys neskelbtini) kaip perėmusios turtÄ valdyti po savo motinos J. A. mirties, 6 263,68 Lt likusios nesumokėtos naÅ¡lių pensijos permokos.IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovei kaip įpėdinei grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniai įrodymais tiek kartu su ieÅ¡kiniu, tiek ir vėliau pateiktais.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė pakartojo ieÅ¡kinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo nurodydama Å¡iuos atsikirtimus.1.

Su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais reikalavimais ir motyvais nesutinku, praÅ¡au ieÅ¡kinį atmesti nes jisai yra neteisėtas ir nepagrįstas.Dėl savo nesutikimo nurodau sekančius motyvus ir pagrindus:pagal įstatymus asmenys, patyrę žalos, turi teisę atsakingiems už padarytas žalas per teismÄ pareikÅ¡ti pagrįstÄ ir teisėtÄ , motyvuotÄ ieÅ¡kinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. IeÅ¡kovas savo pareikÅ¡tas pretenzijas privalo įrodyti bei argumentuoti pateikiant savo įrodymus. Å iuo atveju ieÅ¡kovas tokių pareigų pilnai neatliko;ieÅ¡kovas nurodo savo reikalavimų teisinį pagrindÄ - neva atsakovė priėmė turto palikėjos - mirusios savo motinos J.

A. vardu nuosavybės teise įregistruotÄ nekilnojamÄ turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tokius teiginius ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad gavo fragmentinius duomenis apie tai, kad atsakovė apmoka nekilnojamo turto aptarnavimui skirtus komunalinius mokesčius, rÅ«pinasi nekilnojamu turtu. Nurodo, jog mirusioji nebuvo sugražinusi pensijos permokos ir liko skolinga ieÅ¡kovui 6 263,68 Lt, o neva atsakovei paveldėjus nekilnojamÄ turtÄ - gavusiam palikimÄ asmeniui atsirado pareiga sumokėti palikėjos skolas, nes jam pereina ne tiktai teisė disponuoti palikimu, tačiau ir sutartinės, deliktinės pareigos ir prievolės dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl, remiantis LR CK 5.1. str. 1 d., 2 d., 5.50 str., 5.52 str., 5.60 str., 5.63 str. 4d., 6.237 str. 1d. 6.242 str. 1d. nuostatomis, atsakovei reiÅ¡kiami reikalavimai sumokėti mirusio asmens skolas;1.3. atsakovė nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių neteisingu pateikimu teismui, su neteisingais dėstomais ir nurodytais teisiniais pagrindais reikÅ¡ti reikalavimus atsakovės atžvilgiu:- teisė gauti pensijÄ susijusi su konkrečiu asmeniu (bei atitinkamomis papildomomis sÄ lygomis, numatytomis įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose) ir negali bÅ«ti transformuojama kitam asmeniui, o iÅ¡ to seka, kad ir atitinkamos pareigos negali bÅ«ti perkeliamos kitam asmeniui;- teisė reikalauti sugrÄ Å¾inti pensijos permokas, jeigu tokiam reikalavimui egzistuoja neginčijami bei pripažįstami teisiniai ir faktiniai pagrindai, yra taip pat ribojama laiko terminais reikÅ¡ti tokius reikalavimus, kurių dydis irgi priklauso nuo atitinkamo laiko trukmės (kitaip tariant, egzistuoja galimybė reikalauti už tam tikrÄ laiko įtarpÄ ir per tam tikrÄ laiko tarpÄ - juk egzistuoja senaties terminai);- atsakovė jokio mirusios motinos palikimo nei viena, nei su kitais asmenimis nepaveldėjo ir nepradėjo valdyti jos turtinį palikimÄ pagal faktÄ , kaip bando neteisingai įrodinėti ieÅ¡kovas;- ieÅ¡kovas pridėjo raÅ¡ytinius duomenis, gautus 2011 metų lapkričio mėnesio 28 dienÄ iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ apie tai, kad atsakovė įgijo nekilnojamÄ turtÄ 2011-11-18 d. dovanojimo sutarties pagrindu ir toks faktas bei dokumentas notarės pastangomis įregistruotas Registrų centre nuo 2011-11-19 dienos.

Tai nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginių, jog atsakovė paveldėjo paliktÄ mirusios motinos turtÄ ;- atsakovė neįgijo jokio turto be teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai nepraturtėjo - nekilnojamo turto dovanojimo sutartis sudaryta 2011 metų balandžio mėnesio 19 dienÄ notarine, įstatymo nustatyta forma ir tvarka. Å is sandoris sudarytas pagal visus teisės reikalavimus ir galiojantis. Sudarant dovanojimo sutartį, notaras atliko jam priklausančius veiksmus, aiÅ¡kinosi aplinkybes ir nerado pagrindų sandoriui nesudaryti ir teisine prasme neįforminti;- apie motinos pensijos galimas permokas atsakovei niekas nebuvo pranešęs, nebuvo pateikęs jokių oficialių dokumentų (nes pagal įstatymus ir neturėjo tokios pareigos), atsakovei dabar mirusi motina jokių faktinių aplinkybių ar dokumentų Å¡iais klausimais dar bÅ«dama gyva taip pat nepateikė.

Ar bÅ«dama gyva atsakovės motina tiksliai bei kokia apimtimi žinojo apie VSDFV pretenzijas jai, ar žinojo apie VSDFV sprendimÄ dėl pensijos permokos - atsakovė nežino, nes jai niekas nebuvo pateikęs jokios oficialios informacijos ar dokumentų. Pamena, jog vienÄ kartÄ motinai pasisakius, jog negauna laiku pensijos – atsakovė nuvyko į VSDFV Å iaulių skyrių pasiklausti, atsakovė buvo nukreipta pas juristę, kuri atsakovei pasakė, kad įvyko klaida ir jos motina gavo per daug pensijos, todėl pareikalavo sumokėti 800 litų atseit skolos, nurodė atsakovei banko sÄ skaitÄ kur reikia pervesti pinigus.

Kadangi atsakovei reikėjo iÅ¡vykti į AnglijÄ Ä¯ darbus, atsakovė nesigilindama į klausimo detales, sumokėjo nurodytus pinigus ir jos motina toliau gavo pensijÄ . Po Å¡ito įvykio motina atsakovei pasakė daugiau jokių pinigų VSDFV nebemokėti ir atsakovė nebesikiÅ¡o į Å¡iuos reikalus;- be kita ko, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų Å¡ioje byloje, iÅ¡ kur ir kokiu pagrindu, nuo kada per kokį laikotarpį atsirado skola VSDFV Å iaulių skyriui, nėra aiÅ¡ku nuo kada ir kokiu pagrindu atsakovės mirusiai motinai atsirado pensijos permokėjimas – t.y. nuo kada prasidėjo teisinis ir faktinis pensijos dydžio skirtumas (nepagrįstas dydis), kieno veiksmais atsirado Å¡ios faktinės aplinkybės ir kas už tai atsakingas.

Gal Å¡ios aplinkybės atsirado dėl asmenų veikos - pensijos gavėjo ar pensijų administratoriaus ar įstatymų (ar poįstatyminių aktų) pasikeitimo pasekoje - ieÅ¡kovas objektyviai nepateikė teismui jokių įrodymų ir tokių reikalavimų pagrįstumo bent iki Å¡iolei neįrodė;- ieÅ¡kovas byloje nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad pensijos gavėjai buvo tinkamai praneÅ¡ta apie tai, kad yra susidariusi pensijos permoka ir jai buvo pateiktas sprendimas iÅ¡skaičiuoti permokÄ iÅ¡ gaunamos pensijos sumos kas einamÄ mėnesį: nėra aiÅ¡ku, kada ir kokiu bÅ«du tai buvo padaryta.

IÅ¡ to seka, jog byloje nėra įrodymų, ar skolininkas buvo tinkamai informuotas apie reiÅ¡kiamas pretenzijas ir ar tos pretenzijos yra pagrįstos faktine ir teisine prasme;- atsakovė niekada neprisiėmė pareigos sumokėti VSDFV Å iaulių skyriui jokių asmenų skolos, tame skaičiuje ir galimų savo gyvos ar mirusios motinos skolų;- ieÅ¡kovas prie savo ieÅ¡kinio pateikė atsakovės sutuoktinio raÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ VSDFV Å iaulių skyriui apie tai, kad jokio palikimo atsakovė negavo, taip pat pateikė notaro raÅ¡ytinius dokumentus jog jokio palikimo atsakovė negavo, o tai irgi patvirtina atsakovės nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimu vykdyti argumentus;Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesine teise reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, žinant, jog tokiam elgesiui nėra faktinio ir teisinio pagrindo, o faktines aplinkybes nepagrįstai nurodant ir traktuojant savo nuožiÅ«ra siekiant sau nepagrįstos naudos gavimo.1.5.

Taigi, aukščiau nurodytais pagrindais ir motyvais, kaip pasisako ir teisminė praktikaLietuvoje analogiÅ¡kais atvejais, tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus atsisakau, todėl ir bylÄ nagrinėsiančio teismo praÅ¡au ieÅ¡kinį atmesti.kadangi civilinę bylÄ ieÅ¡kinio pagrindu ginčo teisena inicijavo ieÅ¡kovas, o aÅ¡ dėl Å¡io teismo proceso patiriu teismines finansines iÅ¡laidas, todėl, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , teismo praÅ¡au teismines iÅ¡laidas (t. sk. ir advokato paslaugų apmokėjimo iÅ¡laidas) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (t.y. taikyti LR CPK 93 str. nuostatas).

Dokumentus dėl savo iÅ¡laidų pateiksiu teismui vėliau posėdžių metu.Atsakovė mano, kad Å¡ioje byloje dėl kilusio ginčo galima ir taikos sutartis. Dėl sutarties sÄ lygų galima kreiptis į jos interesus atstovaujantį advokatÄ .Atsakovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų pagrįsti savo atsikirtimui dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys esÄ s nepagrįstas, todėl jis atmestinas.

Papildomai teigė, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Ieškovo ieškinys atmestinas.Dėl atsakovės atsakomybės teisinio pagrindo ieškovui. Materialinėje teisėje nustatyti atvejai, kai teisinio santykio šalimi esantys asmenys gali pasikeisti (CK 6. 101, 6.115 str.). Be to, materialinių teisinių santykių subjektu asmuo gali nustoti būti ir dėl objektyvių priežasčių (pvz. dėl fizinio asmens mirties). Atsiradus šioms aplinkybėms, materialinėje teisėje įvyksta teisių perėmimas (bendras arba dalinis).

Tokių santykių subjektai, buvę civilinio teisinio santykio Å¡alimis, iÅ¡ Å¡io santykio pasitraukia, o jų materialinės teisės ir pareigos pereina Å¡ių teisių perėmėjams. Å alies materialinių teisių ir pareigų, perėjimas kitam asmeniui - teisių perėmėjui - vadinamas materialinių teisių perėmimu (CK 6. 190 str., 6. 289 str.).IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį atsakovei teigdamas, kad pastaroji kaip įpėdinė turi atsakyti už velionei motinai J. A. neteisėtai iÅ¡mokėta naÅ¡lių pensijos permokÄ (1-3 b.l.).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigė, kad atsakovė faktiniu valdymu priėmė velionės motinos palikimÄ . Kaip jau minėta iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad velionė J. A. mirė, dar iki ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme (4 b.l.). Tokiu atveju ieÅ¡kovas pirmiausia, turėjo teisė pareikÅ¡ti velionės skolininkės įpėdiniams kreditorinį reikalavimÄ kaip jos palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, tačiau tokiu duomenų byloje nėra. Pirmiausia, tik esant materialinių teisių perėmimui, atsiranda skolininko įpėdinio atsakomybė jo kreditoriams.

Antra, tokia atsakomybė gali atsirasti tiek esant prievoliniams santykiams, tiek ir paveldėjimo santykiams. Pastebėtina, kad pastaruoju atveju materialinis teisių perėmimas gali bÅ«ti įstatyminis (ipso iure), kai teisių perėmimas atsiranda ex officio, be Å¡alių valios (pvz. mirus fiziniam asmeniui), ir savanoriÅ¡kas, atsirandantis teisių perleidėjo ir perėmėjo sutarties pagrindu (inter vivos).Tiek vienu, tiek kitu atveju, materialinių teisių perėmėjas, turi legitimuotis, t. y. teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys teisių perėmimÄ materialinėje teisėje, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimas.

Velionės J. A. įpėdiniais pagal įstatymÄ galėjo bÅ«ti ne tik jos vaikai, bet ir kiti velionės giminaičiai, o taip pat ir valstybė. Tačiau byloje nenustatyta, kad galimi velionės įpėdiniai bÅ«tų priėmę jos palikimÄ ir dėl to privalo atsakyti už palikėjos skolas.Pažymėtina, kad dėl teisių perėmimo mirus fiziniam asmeniui sprendžiama pagal paveldėjimo teisės normas (CK 5 kn.). Tik teismui nustačius, kad esant ginčo teisiniam santykiui teisių perėmimas mirus vienai iÅ¡ Å¡alių leidžiamas, visada gali atsirasti mirusios Å¡alies teisių perėmėjas, nes jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba įpėdiniai nepriėmė palikimo ar iÅ¡ jų atimta paveldėjimo teisė, tokiu atveju palikimas pereina valstybei (CK 5.6, 5.62 str.).

Tačiau remiantis paminėtu pripažintina, kad valstybė privalo priimti palikėjos palikimÄ tik jeigu jis yra ir tik tada, ji tampa paveldėjimo teisinių santykių dalyviu. Mirus fiziniam asmeniui ir nesant palikimo, jo teisės gali bÅ«ti ir neperimtos, todėl tokiu atveju nėra teisinio pagrindo ir kreditoriniams reikalavimams. Prievolių pabaigos mirus fiziniam asmeniui kriterijus nustato CK 6.128 straipsnio 1-2 dalys ir detalizuoja kitos materialiosios ar proceso teisės normos. Pavyzdžiui, pagal CK 6.190 straipsnio 1 dalį galimas teisių ir pareigų perėmimas atsižvelgiant į sutarties prigimtį.

Nors iÅ¡ teismui ieÅ¡kovo pateiktų į bylÄ dokumentų seka, kad velionė J. A. liko jam skolinga už neteisėtai gautÄ naÅ¡lės pensijÄ 6 263,68 Lt, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų perėmusi velionės motinos teises ir pareigas ar priėmusi jos vardu palikimÄ . Tuo pačiu nekyla atsakovės atsakomybė ieÅ¡kovui ir pagal dabar jau velionės motinos 2011-04-18 sudarytÄ dovanojimo sandorį. Todėl kaip jau minėta šį skola yra susijusi tik su velionės J. A. asmeniu, o mirusios Å¡alies teisės ir pareigos, atsiradusios iÅ¡ skolos, atsakovei V.

G. tokiu atveju nepereina (CK 5. 1 str., 6. 190 str. 2d.). Atmestini ir ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovė faktiniu valdymu yra priėmusi velionės palikimÄ . Pirmiausia, duomenų apie tokį velionės J. A. palikimo priėmimo bÅ«dÄ byloje nėra, kaip ir apie asmenis jį priėmusius. Antra, atsakovei velionė motina dovanojo butÄ , dar iki mirties, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad šį butÄ atsakovė paveldėjo dar iki motinos mirties. Trečia, atsakovei motinos dovanoto buto sandoris yra galiojantis ir nenuginčytas, o duomenų, kad Å¡is sandoris gali bÅ«ti niekinis teismas neturi.

Tai, jog sandoris vėliau buvo užregistruotas vieÅ¡ojo registro įmonėje, nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡vadai dėl nuostatų pagal CK 1. 75 str., kadangi ginčas byloje vyksta ne dėl paties sandorio teisėtumo. Ketvirta, Å iaulių m. 7 – to notaro biuro pažyma patvirtina, kad nei paveldėjimo byla į velionės J. A. palikimÄ nėra užvesta, nei gauti galimų jos įpėdinių pareiÅ¡kimai dėl velionės vardu atsiradusio palikimo (7-8 b.l.). Å is įrodymas laikytinas oficialiu ir kol kas nėra paneigtas kitais leistinais įrodymais (CPK 197 str. 2d.).

Penkta, tai, kad atsakovė kaip apdovanotoji gavo iÅ¡ motinos nekilnojamuosius daiktus, kuriuos ji priėmė pagal dovanojimo sutartį jos sudarymo metu, su sandoryje nurodytomis sÄ lygomis, irgi nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡vadai apie velionės palikimo priėmimÄ . Visuma aukščiau nurodytų faktų nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei.      IeÅ¡kovas ir atsakovas, bÅ«dami pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese naudojasi plačiomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str.).

Todėl teismui nenustačius teisinio pagrindo atsakovės teisinei atsakomybei atsirasti, atsiranda pagrindas ieškovo ieškinio reikalavimui atmesti. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui, kuomet neįvyko materialinių teisių perėmimas, kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta, konstatuoja, kad atsiranda teisinis pagrindas ieškovo ieškinį atsakovei atmesti.Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo.

Nurodytu pagrindu teismui atmestus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus visiÅ¡kai, atsakovei turėtų bÅ«ti priteistos advokato pagalbos iÅ¡laidos. Tačiau CPK nuostatos, susijusios su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu, laikytinos imperatyviomis, kurių griežtai privalo laikytis kiekviena iÅ¡ proceso Å¡alių.

CPK 98 str. 1d. nuostata skelbia, kad Å¡alies turėtos iÅ¡laidos už advokato atstovavimÄ byloje turi bÅ«ti pateiktos teismui į bylÄ iki baigiamųjų kalbų. Atsakovės atstovas tik baigiamųjų kalbų metu pateikė teismui praÅ¡ymÄ su raÅ¡ytiniais įrodymais, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo jo klientės turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, todėl pripažintina, jog buvo pažeista nurodyta įstatymo nuostata ir Å¡is atsakovės praÅ¡ymas netenkintinas. Tokia teismo iÅ¡vada yra grindžiama ir CPK 253 str. 4d. nuostata.   Teismas, spręsdamas kitų byli­nėjimosi iÅ¡laidų (tai yra, paÅ¡to iÅ¡laidų) atlyginimo, priteisimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo į valstybės biudžetÄ klausimÄ iÅ¡ dalyvaujančių asmenų, atsižvelgia į tai, jog iÅ¡ pastarųjų nepriteistinos Å¡ios sumos, kadangi jų dydis nesiekia 10 litų (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 - 270 str.,nutaria:IeÅ¡kovo VSDFV Å iaulių skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei V. G. atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas             Jonas Stubrys