eae005f4-b0f3-44f0-b40f-1cbf876f0cba · Kauno apygardos administracinis teismas

                                 Administracinė

byla Nr. I-617-428/2010

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00778-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,

sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

L. praÅ¡ymÄ atsakovams Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį 902,64 Lt.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kuriame yra nustatyti

apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Todėl nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 jam buvo

neiÅ¡mokėta 902,64 Lt priemokų ir priedų. 2009-12-11 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimÄ , kuriame teigiama, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir konstituciniam valstybės principui, todėl neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis priteistina.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai atsiliepimais į skundÄ prašė

skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad priedų ir

priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos. Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra

konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todėl atsakovas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo

metu galiojusius teisės aktus.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. PareiÅ¡kėjas R. L. teismo praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ priemokų ir priedų dalį virÅ¡ijančiÄ 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtos pažymos, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų dalis virÅ¡ijanti

70 procentų pareiginės algos laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2008-10-30 sudarė 902,64 Lt (b.l. 5-6). Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp proceso šalių nėra.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktÅ«ra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio

darbo užmokestį, nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma

valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmokėtos

atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio

11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus  valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo

įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio

„sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Å arkis v. Kauno rajono policijos komisariatas iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo

užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepažeisdamas terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. PareiÅ¡kėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

PareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu reikalavo solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Lazdijų rinktinės ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ . Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiÄ ja prasme, todėl konstatuojama, kad Lietuvos valstybė Å¡ioje byloje yra netinkamas atsakovas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame

santykyje išdėstė 2005-12-21 nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje

administracinėje byloje Nr. A1-638/2005. Todėl reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės nesumokėto darbo

užmokesčio dalį, netenkintinas.

PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma,

prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis

sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų

grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs.Â

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl 902,64 Lt  priteisimo iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato  pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja n u s p r e n d ž i a :

        PraÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iš Alytaus

apskrities vyriausiojo policijos komisariato R. L. 902,64 Lt (devynis šimtus du litus šešiasdešimt keturis

centus) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

PraÅ¡ymÄ dėl nesumokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                    Jolanta

Medevedevienė