eadf7bc4-afd7-4bf9-ae1c-287a91e4ab90 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja N                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-742-354/2012                                                                                Proceso Nr. 1-81-1-00035-2011-3                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                 1.2.4.1; 1.2.5.3; 1.2.14.3.2.1; 1.1.8.1;                1.1.8.6; 1.1.8.7; 2.1.15.3.3; 2.4.                                                                                                                                                                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 12 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjams advokatams Dainiui Žiedui, Modestui Švažui, Zenonui Klapatauskui,nuteistiesiems A.

K., L. D., A. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. K., L. D. ir A. G. apeliacinius skundus dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo:A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; pagal BK 144 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str., griežtesne bausme, paskirta už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d., apėmus bausmę, paskirtÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 144 str., paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis 63 str., prie griežtesnės bausmės, paskirtos už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 2 d., pridėta dalis paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; pagal BK 144 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str., griežtesne bausme, paskirta už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d., apėmus bausmę, paskirtÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 144 str., paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis 63 str., prie griežtesnės bausmės, paskirtos už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 2 d., pridėta dalis paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš kaltinamųjų L. D., A. K., A. G. solidariai priteista V. S. 2000 Lt, L. S. 2000 Lt, R. S. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 55 Lt turtinės žalos atlyginimas. Tenkintas V. A. civilinis ieškinys ir iš kaltinamųjų L. D. ir A. K. solidariai priteista 10634,54 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.           Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš kaltinamųjų L.

D. ir A. K. solidariai priteistas 5482,16 Lt žalos atlyginimas.Kolegija, n u s t a t ė:              A. K. ir L. D. nuteisti už tai, kad 2011-01-17, veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, A. K. nuomojamame bute RadviliÅ¡kyje, (duomenys neskelbtini) tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį V. A. iÅ¡ asmeninių paskatų, t. y. L. D. sėdinčiam fotelyje V. A. sudavė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , kaltinamasis A. K. sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , atsistojusiam nukentėjusiajam V.

A. sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į krÅ«tinę, kuris nuo smÅ«gio griuvo aukÅ¡tielninkas ir trenkėsi galva į sieninę krosnį, o nukentėjusiajam V. A. bandant atsistoti ir atsisėdusį ant grindų A. K. patraukė už kojų, nuo ko nukentėjusysis griÅ«damas trenkėsi galva į sieninę krosnį, po to A. K. sudavė kumščiu 2–3 kartus sėdinčiam fotelyje nukentėjusiajam V. A. į krÅ«tinę ir nuo smÅ«gio nukentėjusysis griuvo aukÅ¡tielninkas su foteliu, vėliau A.

K. spyrė gulinčiam nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį, kaltinamasis L. D. metė fotelį ant galvos – krÅ«tinės gulinčiam aukÅ¡tielninkam ant grindų nukentėjusiajam V. A. ir tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. A. padarė nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, smakro kairėje, kairio klubo srityje, kraujosruvas kairėje ausyje, apie kairę akį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, kuris remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, realiai gresiančiu gyvybei. Be to, A.

K. ir L. D. nuteisti už tai, kad 2011-01-18, apie 8:45 val., veikdami bendrininkų grupėje, A. K. nuomojamame bute RadviliÅ¡kyje, (duomenys neskelbtini) po įvykio kuomet 2011-01-17 sužalojo žmogų, elgdamiesi pasyviai – galėdami suteikti bÅ«tinÄ ir aiÅ¡kiai neatidėliotinÄ pagalbÄ asmeniui – V. A., esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje: nesuteikiant medicininės pagalbos, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse gali pasibaigti mirtimi, galėdami jÄ suteikti be rimto pavojaus sau ir turėdami realiÄ galimybę tokiÄ pagalbÄ suteikti, tyčia nesuteikė bÅ«tinos ir aiÅ¡kiai neatidėliotinos pagalbos ir tyčia paliko be pagalbos negalintį imtis savisaugos priemonių asmenį – nukentėjusįjį V.

A. bute, pasiÅ¡alino užrakindami buto duris, nepraneÅ¡dami atitinkamoms institucijoms ar asmenims apie bÅ«tinumÄ suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam V. A., o vėliau kaltinamojo A. K. paliepimu kaltinamasis L. D. grįžęs į butÄ nukentėjusįjį V. A. už pažastų iÅ¡tempė iÅ¡ buto į laukÄ ir paliko nukentėjusįjį V. A. nusmauktomis kelnėmis, be bato gulėti ant žemės, kai gulėjimas ant žemės esant nuo 0,8 iki 1,9 laipsnių Å¡ilumos temperatÅ«rai, pavojingas gyvybei ir sveikatai ir gali pasibaigti mirtimi, o kaltinamasis A.

K. žinodamas ir suprasdamas, kad bendrininkas L. D. tokiais veiksmais tyčia nesuteikė bÅ«tinos ir aiÅ¡kiai neatidėliotinos pagalbos ir tyčia palikę be pagalbos negalintį imtis savisaugos priemonių asmenį – nukentėjusįjį V. A., pasiÅ¡alino, taip elgdamiesi pasyviai – galėdami suteikti bÅ«tinÄ ir aiÅ¡kiai neatidėliotinÄ pagalbÄ , nepranešė atitinkamoms institucijoms ar asmenims apie bÅ«tinumÄ suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam V. A..  Be to, A. K., L. D. ir A. G. nuteisti už tai, kad 2011-01-20, apie 02:00 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningÄ tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , neteisėtai apgaule, įsibrovė į patalpÄ â€“ V.

S. gyvenamÄ jį namÄ , esantį RadviliÅ¡kyje, (duomenys neskelbtini), ir, panaudodami V. S., R. S. atžvilgiu fizinį smurtÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad A. K., ,,kelieniais“ prispaudęs gulintį lovoje nukentėjusįjį V. S. per krÅ«tinę ir sudavus nukentėjusiajam V. S., nenustatytÄ skaičių smÅ«gių kumščiu į veidÄ , kai tuo metu L. D. sudavė nukentėjusiajai R. S. gulinčiai lovoje kumščiu du kartus į veidÄ , vėliau kaltinamasis A. K. sudavė sėdinčiai nukentėjusiajai R.

S. kumščiu du kartus į veidÄ , tuo pačiu metu A. G., likęs lauke, kad neatpažintų nukentėjusieji, sudavė iÅ¡bėgusiai į laukÄ kviestis pagalbos nukentėjusiajai L. S. keturis smÅ«gius kumščiu į veidÄ , pargriuvusiai spyrė keturis kartus į Å¡onÄ ir parsivedęs į kambarį, sudavė kambaryje sėdinčiai ant lovos keturis kartus kumščiu į veidÄ , vienÄ kartÄ trenkė nukentėjusiosios L. S. galvÄ Ä¯ stalÄ , kaltinamasis A. K. kartu su A. G. iÅ¡tempė iÅ¡ lovos nukentėjusįjį V.

S. ant grindų ir bendrai sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet kumščiu ne mažiau 20 smÅ«gių į veidÄ , spyrė ne mažiau 10 kartų į Å¡onus ir ne mažiau 8 kartų į galvÄ nukentėjusiajam V. S., kartu reikalavo iÅ¡ nukentėjusiųjų R. S., L. S. ir V. S. pinigų, tokiais bendrais veiksmais jie padarė nukentėjusiajai R. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl sužalojimų: muÅ¡tinės žaizdos ir pogleivinės kraujosruvos virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, nukentėjusiajai L.

S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl sužalojimų: poodinės kraujosruvos deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, nukentėjusiajam V. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl sužalojimų: poodinę kraujosruvÄ abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame momenyje, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje kaktos pusėje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje plaÅ¡takoje, ir taip atimdami galimybę nukentėjusiesiems prieÅ¡intis, L. D. iÅ¡ nukentėjusiosios R.

S. pagrobė svetimÄ , R. S. priklausantį, turtÄ â€“ mobilųjį telefonÄ ,,SONY ERICSON“ 100 Lt vertės su jame buvusia ,,TELE 2 PILDYK“ SIM kortele 5 Lt vertės, atminties kortele 25 Lt vertės, bei pinigus – 50 Lt, tuo nukentėjusiajai R. S. padarydamas 180 Lt turtinę žalÄ , o A. K. iÅ¡ nukentėjusiojo V. S. pagrobė svetimÄ , V. S. priklausantį, turtÄ â€“ mobilųjį telefonÄ ,,NOKIA“ su jame buvusia ,,TELE 2 PILDYK“ SIM kortele, bendros 60 Lt vertės.Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

G. praÅ¡o iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti nepagrįstai jam nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir dėl to sumažinti paskirtÄ per griežtÄ bausmę.Skunde apeliantas nurodo, kad V. S. 2011-07-20 teismo posėdyje nurodė, jog jis (A. G.) jo nemušė, kad kambaryje jo nematė ir jam (A. G.) dovanoja, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Kartu pažymi, kad teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo V. S. parodymus teisme, kurie atitinka nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Be to, apeliantas nurodo, kad jis praeityje neteistas, seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai ir mano, jog jo padarytoje nusikalstamoje veikoje yra daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. praÅ¡o teisingai nustatyti civilinius ieÅ¡kinius, kadangi jis R. S. nemušė, o teismas nustatė prieÅ¡ingai. Be to, praÅ¡o subendrinti paskirtas bausmes apėmimo bÅ«du – sunkesne bausme apimant Å¡velnesnę, nustatyti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. D. praÅ¡o sutrumpinti bausmės laikÄ ir sumažinti iÅ¡ jo priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį.Skunde apeliantas nurodo, kad A. K. visiÅ¡kai prisipažino sumušęs V. A., o jis tik sykį delnu sudavė V. A. per ausį, po to iÅ¡tempė jį į laukÄ , pasodino ant laiptų ir pasakė A. K., kad Å¡is iÅ¡kviestų greitÄ jÄ , ir nežinojo, kad pastarasis greitosios neiÅ¡kvietė. Taip pat apeliantas pažymi, kad teismo metu V. A. neparodė, kad jis (L. D.) bÅ«tų sudavęs jam bent vienÄ kartÄ .

Be to, apeliantas teigia, kad jis nemušė V. S. ir L. S., tik vienÄ sykį delnu sudavė R. S. per ,,žandÄ â€œ, kÄ patvirtino ir A. K..Apeliantas skundu atkreipia dėmesį, kad jis laisvėje iÅ¡buvo 10 metų, turi mažametį sÅ«nų ir mano, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, į tai neatsižvelgdamas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. G., A. K., L. D. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų A.

G., A. K. ir L. D. apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K., A. G. ir L. D. pripažino kaltais dėl kvalifikuoto plėšimo pagal BK 180 str. 2 d., o A. K. ir L. D. dar ir dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 135 str. 1 d. bei palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei pagal BK 144 str. Skundais apeliantai iÅ¡ esmės neginčija jiems skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų veikų įvykių, tačiau A.

K., L. D. ir A. G. neigia kai kurias, jų manymu, neteisingai jiems inkriminuotas faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, praÅ¡o jas paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimų ir tuo pagrindu sumažinti paskirtas bausmes, nustatyti atitinkamus priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžius. Kartu apeliantai teigia, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl jiems taikytinos baudžiamosios atsakomybės apimties, nekreipė dėmesio į kai kurias nukentėjusiųjų teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, kurios, nuteistųjų manymu, menkina kiekvieno iÅ¡ jų kaltės mÄ stÄ .

Dėl tokių skundų argumentų pirmiausia pažymėtina, kad apylinkės teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra iÅ¡dėstyti visi įrodymai, tarp jų nuteistųjų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiųjų R. S., L. S., V. S., V. A. parodymai, kitų liudytojų parodymai ir kiti įrodymai, kuriais buvo grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų A. G., A. K. ir L. D. kaltės. Visi Å¡ie įrodymai teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡nagrinėti ir patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytais veiksmais, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas į kai kuriuos įrodymus – nukentėjusiųjų parodymus – tiesiog nekreipė dėmesio, nėra jokio pagrindo.

Taigi BPK 20 str. 1 ir 4 dalyse bei BPK 305 str. 1 dalies 1, 2 punktuose numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡analizuoti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir pateikti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas nepatikėjo kai kuriomis A. G., A. K., L. D. keltomis versijomis apie nukentėjusiojo V. S. neva agresyvų elgesį, nuo kurio A. K. teko gintis, apie L. D. atliktų smurtinių veiksmų apimtį prieÅ¡ nukentėjusįjį V. A. ir apie A. G. tiesioginį dalyvavimÄ kvalifikuoto plėšimo padaryme.

Nenustatyta, kad bÅ«tų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Surinktų įrodymų visetas leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ dėl A. G., A. K. ir L. D. kaltės įrodytumo. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 135 str. 1 d. 1 p., BK 144 str.) Nei A. K., nei L. D. iÅ¡ esmės neneigė, kad įvykio dienÄ â€“ 2011-01-17 – naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V. A. ir taip bendrais tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , o po to nesuteikė V.

A. būtinos ir aiškiai neatidėliotinos pagalbos, esant jam pavojingoje gyvybei padėtyje – nesuteikė medicininės pagalbos, nepranešė atitinkamoms institucijoms ar asmenims, paliko nukentėjusįjį, negalintį imtis savisaugos priemonių, kuriam laikui bute, o dar vėliau ištempė iš buto laukan ir paliko V. A. gulėti lauke ant žemės nusmauktomis kelnėmis, be bato, kai gulėjimas ant žemės, esant 0,8–1,9 laipsnių šilumos temperatūrai, pavojingas gyvybei ir sveikatai, ir gali pasibaigti mirtimi.

Nėra pagrindo faktų ir aplinkybių, kurių neneigia apeliantai, analizuoti dar sykį apeliacinės instancijos teisme, todėl kolegija patikrino bylÄ tiek, kiek buvo praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. K. pažymėjo, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veiksmų, atliktų nukentėjusiojo V. A. atžvilgiu, jis pripažįsta visiÅ¡kai, o L. D. tvirtino, kad nukentėjusiajam jis tik vienÄ kartÄ delnu sudavė per ausį, daugiau pastarojo nemušė, po to už pažastų iÅ¡tempė V.

A. į laukÄ , pasodino ant laiptų ir pasakė A. K., kad Å¡is iÅ¡kviestų greitÄ jÄ , ir nežinojo, kad pastarasis greitosios neiÅ¡kvietė. IÅ¡ esmės nuteistieji A. K. ir L. D. pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl V. A. palikimo be pagalbos, kai pastarojo gyvybei grėsė pavojus, apeliaciniais skundais neginčija, tačiau L. D. kai kurias įvykio detales savo skunde nurodė kitaip nei teisiamajame posėdyje. Nuteistasis skunde mėgina tikinti, kad nebuvo tyčios jo veiksmuose, kai pavojingomis gyvybei ir sveikatai aplinkybėmis, esant žiemos metui, lauke paliko V.

A., negalintį savimi pasirÅ«pinti. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ L. D. nurodė (1 t., 161–162 b. l.), kad suvokė, jog V. A. kažkas yra blogai, tačiau greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad nukentėjusiajam bÅ«tų suteikta bÅ«tina ir aiÅ¡kiai neatidėliotina pagalba. Å ios nustatytos objektyvios aplinkybės atskleidžia BK 144 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę – tiesioginės tyčios požymius tiek A. K., tiek L. D. veikoje.

Liudytojas L. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad girdėjo A. K. ir L. D. pokalbį, kai A. K. liepė L. D. iÅ¡tempti žmogų į laukÄ (4 t., 70 b. l.), kÄ L. D. ir padarė, o po to, kaip pats teisiamajame posėdyje nurodė, melavo buto Å¡eimininkui (V. A. V.), tvirtindamas, kad V. A. iÅ¡ viso nežino (4 t., 64–67 b. l.). Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad A. K. ir L. D., veikdami bendru susitarimu, net neketino suteikti reikalingÄ pagalbÄ nukentėjusiajam, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė kiti žmonės – liudytoja L.

Ž. (4 t., 71 b. l.), pamačiusi ant ledo gulintį V. A., kai nuteistieji mėgino neigti bet kokias savo sÄ sajas su lauke ant ledo gulinčiu nukentėjusiuoju. A. K. ir L. D. kaltė nusikaltimo, numatyto BK 144 str., padaryme yra akivaizdi ir daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ nėra jokio pagrindo.     Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. D. yra inkriminuotas vienas smÅ«gio sudavimas nukentėjusiajam V. A. į veidÄ ir fotelio užmetimas gulinčiam aukÅ¡tielninkam nukentėjusiajam ant galvos – krÅ«tinės. Tiesa, kitam nusikaltimo bendrininkui – A.

K., yra inkriminuota kur kas daugiau smurtinių veiksmų prieÅ¡ V. A., tačiau savaime tai nepaneigia L. D. kaltės. Pastarasis savo skunde apeliuoja į tai, kad nukentėjusysis V. A. teisiamajame posėdyje iÅ¡ viso neminėjo, kad jį L. D. bÅ«tų mušęs. Tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina pažymėti, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis negalėjo atpasakoti įvykio aplinkybių dėl po patirtų sužalojimų sutrikusios atminties (4 t., 70 b. l.). TÄ patį patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiojo sutuoktinė liudytoja J.

A. (4 t., 70–71 b. l.), todėl remtis asmens (V. A.), kuris neprisimena aplinkybių, parodymais, kaip paneigiančiais L. D. kaltę, bÅ«tų nelogiÅ¡ka. Kita vertus, L. D. ir pats neneigė, kad vienÄ sykį delnu sudavė nukentėjusiajam V. A. per ausį, kad su foteliu užvirto ant gulinčio nukentėjusiojo (1 t., 161–165; 167–169 b. l.; 4 t., 64–67 b. l.; 5 t., 2 b. l.). Kolegijos nuomone, nuteistais L. D. tikslingai mėgina sukurti įspÅ«dį apie mažiau pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį – ,,smÅ«gis delnu“, ,,su foteliu netyčia užvirto“, siekdamas sumenkinti savo kaltės mÄ stÄ .

Jo bendrininkas – A. K., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , aiÅ¡kiai patvirtino, kad L. D. metė fotelį ant gulinčio V. A. (3 t., 26-27; 30-32 b. l.), nors teisiamajame posėdyje pradėjo skleisti abejonę – ,,...gal pasirodė, kad metė fotelį...“ (4 t., 68–69 b. l.). Nepaisant to, byloje esantys subjektyvios kilmės įrodymai – specialistų iÅ¡vados (1 t., 46–47; 51–52 b. l.), patvirtina, kad V. A. nustatyti sužalojimai, tarp jų – kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, kas vertinama, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, – buvo padaryti ne tapÅ¡nojant delnu jam per veidÄ , kaip mėgina tikinti L.

D., o kietu buku daiktu (-ais), ir tie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek metant kietÄ daiktÄ (-us), gal bÅ«t ir fotelį, ant nukentėjusiojo galvos, liemens srities, jam gulint ant nugaros, tiek suduodant nukentėjusiajam kietu buku daiktu (-ais) į galvos sritį, tiek jam griÅ«vant ir atsitrenkiant galva į kietÄ pavirÅ¡ių turintį daiktÄ . Jau minėta, kad A. K. jam nuosprendžiu inkriminuotų V. A. sužalojimo aplinkybių neneigė, vadinasi, pripažino suformuluotame kaltinime nurodytÄ smÅ«gių skaičių sudavęs nukentėjusiajam į veidÄ , krÅ«tinę, spyręs į pilvÄ , dėl ko V.

A. ne sykį buvo nugriuvęs ir trenkęsis galvÄ Ä¯ sieninę krosnį, tačiau visa tai L. D. kaltės dėl kilusių negatyvių padarinių, numatytų BK 135 str. 1 d., nepaneigia, nes jis taip pat naudojo fizinį smurtÄ V. A. atžvilgiu, nors bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje jo vaidmuo buvo mažiau aktyvus, visgi, nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti ir nuo kiekvieno iÅ¡ bendrininkų atskirai atliktų veiksmų, ir nuo bendrai atliktų visų veiksmų.Ä®vertinus aptartus ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie nustatyti pačių nuteistųjų L.

D. ir A. K. parodymais, kitais paminėtais objektyvios kilmės įrodymais, daroma iÅ¡vada, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam V. A. buvo padarytas A. K. ir L. D. tyčia paeiliui naudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, o jų susitarimas veikti bendrai buvo apspręstas konkliudentiniais veiksmais. Kiekvienas jų tiesiogiai dalyvavo vykdydami objektyviÄ jÄ bendros nusikalstamos veikos pusę, abu naudojo smurtÄ prieÅ¡ V. A., vadinasi, jie abu buvo bendravykdytojai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog jie veikė bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.), ir todėl atsiradę padariniai – sunkus kito asmens sveikatos sutrikdymas – yra bendras rezultatas, už kÄ pagrįstai pirmosios instancijos teismas L.

D. ir A. K. patraukė baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 str. 1 d. Dėl to keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo.                 Dėl kvalifikuoto plėšimo (BK 180 str. 2 d.) Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. K., A. G. ir L. D., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningÄ tyčiÄ , 2011-01-20, apie 2 val., įsibrovė į patalpÄ â€“ V. S. gyvenamÄ jį namÄ , ir panaudoję fizinį smurtÄ V. S., L. S., R. S. atžvilgiu – sumušę juos, ir taip nežymiai sutrikdydami pastarųjų sveikatÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ R.

S. mobilųjį telefonÄ su SIM ir atminties kortele bei 50 Lt ir V. S. mobilųjį telefonÄ su SIM kortele. Å ių faktinių aplinkybių apeliantai skundais neginčija, tačiau siÅ«lo iÅ¡skaidyti kilusius padarinius kiekvienam iÅ¡ jų. Nuteistasis A. K. neneigia, kad jis mušė V. S. iÅ¡ pradžių gulintį lovoje, o po to, V. S. iÅ¡vilkęs iÅ¡ lovos ant grindų, kartu su A. G. reikalaudamas pinigų, toliau mušė, suduodamas smÅ«gius rankomis ir spardydamas kojomis. Nuteistasis A. K. skunde tvirtina, kad nukentėjusiajai R.

S. smÅ«gių jis nesudavė, tačiau tokie veiksmai ir nėra inkriminuoti A. K., nes nustatyta, jog smurtÄ prieÅ¡ R. S. naudojo tik L. D., todėl nėra pagrindo keisti A. K. suformuluoto kaltinimo dėl plėšimo apimties ir koreguoti turinį. Pasak L. D. (1 t., 161–162; 167–169 b. l.; 4 t., 64–67 b. l.; 5 t., 2 b. l.), jis tik vienÄ sykį delnu sudavė smÅ«gį R. S. ir paėmė jos telefonÄ , kad pastaroji negalėtų niekam paskambinti. Akivaizdu, kad L. D., vėlgi, mėgina menkinti savo veiksmų pavojingumÄ , pasakodamas apie ,,nekaltus“ tapÅ¡nojimus nukentėjusiajai R.

S. per skruostÄ , nors pastaroji teisiamajame posėdyje aiÅ¡kiai tvirtino, kad L. D. sudavė jai, gulinčiai dar lovoje, gal bÅ«t net ne vienÄ smÅ«gį, reikalavo pinigų, atėmė mobilųjį telefonÄ , kad negalėtų iÅ¡kviesti policijos, paėmė iÅ¡ jos 50 Lt (4 t., 69–70 b. l.). Nėra pagrindo netikėti tokiais R. S. parodymais ir keisti L. D. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų apimtį ir jų turinį. Jau minėta, kad R. S. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir paties L. D. parodymai.

Skundžiamame nuosprendyje L. D. naudotas smurtas nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu įvardytas kaip dvejų smÅ«gių sudavimas kumščiu nukentėjusiajai į veidÄ , ir tai iÅ¡ esmės patvirtina R. S. konstatuotų sužalojimų pobÅ«dis – muÅ¡tinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kuriems padaryti reikėjo ne mažiau 3 trauminių poveikių kietais bukais daiktais (2 t., 49 b. l.).

Objektyvios kilmės įrodymai byloje – specialisto iÅ¡vada, aiÅ¡kiai paneigia L. D. versijÄ , kad jis R. S. sudavė tik vienÄ smÅ«gį delnu per veidÄ , todėl apelianto skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Kalbant apie nuteistojo A. G. skunde iÅ¡keltÄ versijÄ , kad kambaryje jis V. S. nemušė, pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 80 –81 b. l.; 4 t., 67–68 b. l.) Å¡io įvykio aplinkybes apeliantas atpasakojo kitaip. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A.

G. pripažino, kad rankų kumščiais sudavė gulinčiam V. S. į įvairias kÅ«no vietas, matė kaip V. S. mušė ir A. K., bendrai su juo gulintį V. S. spardė kojomis. Tokius savo parodymus A. G. iÅ¡ esmės patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 88–89 b. l.). Akivaizdu, kad nukentėjusiajam V. S. teisiamajame posėdyje iÅ¡reiÅ¡kus abejonę, kad plėšimo metu jo gal bÅ«t A. G. nemušė, pastarasis apeliaciniame skunde iÅ¡kėlė atitinkamÄ versijÄ . Å iuo atveju pažymėtina, kad nuteistasis A.

K. tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek teisiamajame posėdyje, nukentėjusiosios R. S. ir L. S. teisiamajame posėdyje (3 t., 26–27; 30–32; 194–195 b. l.; 4 t., 68–70 b. l.) vienodai patvirtino, kad A. G. taip pat mušė kumščiais ir spardė kojomis nukentėjusįjį V. S.. Nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų pobÅ«dis – poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiajame momenyje, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje kaktos pusėje, kairiajame petyje, kairiajame žaste, kairėje plaÅ¡takoje, kurie padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau 9 trauminių poveikių (2 t., 25 b. l.), kartu su kitais aptartais ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais vieningai patvirtina, kad A.

G. visgi naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V. S. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, todėl daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nėra teisinio pagrindo. Tiesa, nukentėjusysis V. S. teisiamajame posėdyje minėjo, kad tiksliai atpasakoti, kÄ veikė A. G. negali, nes saugodamasis nuo smÅ«gių rankomis buvo užsidengęs veidÄ . Å iuo atveju nėra pagrindo tikėtis, kad asmuo objektyviai patvirtintų ar paneigtų tam tikras aplinkybes, kurių nematė. BÅ«tent į tokius parodymus apeliuoja nuteistasis A.

G., tačiau tai, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. S. negalėjo kategoriÅ¡kai patvirtinti (3 t., 195 b. l.), ar A. G. buvo įėjęs į namÄ , ar spardė ir kitaip jį mušė, savaime nepaneigia ankščiau paminėtų nustatytų aplinkybių ir nemenkina nuteistųjų kaltės. Nustatyta, kad A. K., A. G. ir L. D. veikė bendrininkų grupe, visi betarpiÅ¡kai įgyvendino nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., objektyviuosius požymius – įsibrovė į patalpÄ ir panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , vadinasi, visi buvo nusikalstamos veikos vykdytojai, todėl jų veika pagrįstai kvalifikuota vienodai pagal BK 180 str. 2 d., nepriklausomai nuo jų veiksmų intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ , t. y. nepriklausomai nuo to, kiek kuris bendravykdytojas sudavė smÅ«gių konkrečiam nukentėjusiajam ir kokį konkretų svetimÄ turtÄ kiekvienas iÅ¡ nukentėjusiųjų pagrobė, taip pat nuo to, ar jie turėjo tikslÄ visÄ pagrobtÄ turtÄ pasidalyti.

Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ atsiradę padariniai – konkrečiu atveju visiems nukentėjusiesiems padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, visas pagrobtas turtas – yra bendri visiems bendrininkams, todėl ir atsakomybė solidari. Nėra įstatyminio pagrindo apeliantų skunduose iÅ¡dėstytais motyvais keisti skundžiamo nuosprendžio ir Å¡ioje dalyje. Dėl bausmių BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Å ių nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems atitinkamai BK 144 str., 135 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, apeliantus apibÅ«dinančius duomenis (teistumus, gyvenamų vietų pateiktas charakteristikas, baustumus administracine tvarka), į nustatytas jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat į kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Apeliantai skunduose teigia, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos, tačiau teisėjų kolegija mano prieÅ¡ingai. Pirmiausia pažymėtina, kad A. K., A. D. ir A. G. visus jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupėje ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, o tai, be abejonės, turėjo įtakos jų nusikalstamam elgesiui. Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimo atveju, daromos ar padarytos konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamÄ veikÄ daro vienas asmuo ir kartu kaltininko baudžiamoji atsakomybė už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti griežtesnė, nes dėl nusikalstamos veikos padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos bendram nusikalstamam tikslui pasiekti, nes veikiant tokia forma, paprastai, objektyviosios aplinkybės įgyvendinamos greičiau ir paprasčiau, o bendrininkaujant padarytų nusikalstamų veikų atskleidimas, bendrininkų iÅ¡aiÅ¡kinimas, paprastai, yra sudėtingesnis procesas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad girtas ar apsvaigęs asmuo gali greičiau netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų, kas dažnai suponuoja nusikalstamÄ elgesį. Todėl veika, padaryta bendrininkų grupe ir apsvaigus nuo alkoholio, įstatymų leidėjo BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p. įvardyta kaltininkų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo A. K., A. D. ir A.

G..Nuteistasis A. K. savo skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas. Dėl tokių apelianto teiginių kolegija pažymi, kad norint konstatuoti minėtÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, bÅ«tina nustatyti, jog kaltininkas ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau byloje surinkti duomenys tokios iÅ¡vados nesuponuoja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darant iÅ¡vadÄ apie kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bÅ«tina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. K. žalos nukentėjusiesiems neatlygino ir to daryti nesistengė, teisiamajame posėdyje pareikÅ¡damas, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai yra absurdiÅ¡ki. Tokia nuteistojo pozicija byloja apie neigiamÄ nuteistojo požiÅ«rį į nukentėjusiuosius bei nusikalstama veika jiems padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. K. po to, kai padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ â€“ sunkinančiomis aplinkybėmis sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ (2011-01-17), kitÄ dienÄ padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , o dar po dviejų dienų (2011-01-20) padarė kitÄ sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimÄ â€“ kvalifikuotÄ plėšimÄ , tai rodo, jog apeliantas nuo nusikalstamo veikimo pradžios savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino, o tai yra bÅ«tina sÄ lyga pripažįstant kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad A. K. reiÅ¡kiamas apgailestavimas dėl padarytų nusikaltimų yra tik deklaratyvus pareiÅ¡kimas, siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto prisipažinimo padarius nusikaltimÄ jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nenustatė nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl padarytų veikų. Nuteistasis L. D. savo skundu praÅ¡ydamas suÅ¡velninti bausmę apeliuoja į tai, kad jis laisvėje iÅ¡buvo jau 10 metų, turi mažametį sÅ«nų.

Bylos duomenys rodo, kad ankščiau L. D. buvo teisiamas net 9 kartus, tarp jų ir už plėšimÄ pagal BK 180 str. 1 d., paskutinį kartÄ buvo nuteistas RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., turi visÄ eilę galiojančių administracinių nuobaudų (2 t. 168–171; 177–185 b. l.), niekur nedirba, bendrininkų grupėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, per trumpÄ laikÄ (2011-01-17–2001-01-20) padarė tris nusikaltimus, iÅ¡ kurių du – sunkÅ«s tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai.

Visos paminėtos aplinkybės byloja apie didesnį L. D. asmens pavojingumÄ , nenorÄ laikytis įstatymu, o vien tai, kad jis turi mažametį vaikÄ , nei jo kaltės, nei padarytų nusikaltimų pavojingumo nemenkinta. Savo skunde nuteistasis A. G. jokių naujų, bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias nebÅ«tų atsižvelgęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, nenurodė. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje pažymėjo, kad A. G. sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 2 d., padarė bÅ«damas neteistas, nustatė vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau kartu pagrįstai nustatė ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui.

Byloje nėra duomenų, kurie bylotų apie kitas A. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Vien tai, kad po įvykdyto nusikaltimo (2011-03-29) apeliantas įsidarbino UAB ,,Sidma“, kad darbdavio charakterizuojamas teigiamai (5 t., 31 b. l.), jo kaltės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo nemenkina.Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad švelninti apeliantams paskirtas bausmes jų skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kolegija pažymi, kad A. K. ir L. D. atitinkamai pagal BK 144 str., 135 str. 1 d., 180 str. 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už minėtų straipsnių sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius – atitinkamai 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, 5 metai 1 mėnuo 15 dienų, 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų – nėra aiškiai per griežtos, nustačius po dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas minėtiems nuteistiesiems galutines subendrintas bausmes, bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 str., nepažeidė ir atitinkamai subendrino apėmimo bÅ«du bausmes, paskirtas pagal BK 144 str. ir 135 str. 1 d., o Å¡iÄ subendrintÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrino su už kvalifikuotÄ plėšimÄ paskirta bausme. Bendrinti visas bausmes apėmimo bÅ«du, kaip savo skundu praÅ¡o nuteistasis A. K., nebuvo įstatyminio, BK 63 str. 5 d. numatyto, pagrindo, todėl apylinkės teismas ir Å¡iuo požiÅ«riu klaidos nepadarė.Atskirai pasisakant apie A.

G. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. paskirtÄ bausmę, pažymėtina, kad minėto straipsnio sankcija numato tik vienÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ iki 7 metų. Nuteistajam A. G., atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tarp jų ir į nustatytÄ vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė mažiausiÄ laisvės atėmimo terminÄ (2 metams), lyginant su bausmėmis, paskirtomis kitiems bendravykdytojams – A.

K. ir L. D.. Kolegijos nuomone, nuteistajam A. G. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, nėra aiÅ¡kiai per griežta ir mažinti jÄ , kaip skundu praÅ¡o apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Pagal BK 61 str. 1, 2 dalių prasmę, byloje nustačius kaltininkų atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, bausmė (įvertinus ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes) turėtų bÅ«ti skiriama jos dydį skaičiuojant nuo sankcijoje numatytos ir teismo pasirinktos bausmės vidurkio atitinkamai jÄ Å¡velninant ar griežtinant.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į sankcijose numatytus bausmių vidurkius, nuteistiesiems A. K. ir L. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tokios, lyg bÅ«tų nustatytos atsakomybę ne sunkinančios, bet lengvinančios aplinkybės. Tai dar sykį patvirtina iÅ¡vadÄ , kad apeliantams paskirtos bausmės nėra per griežtos. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantams paskirtos bausmės neprieÅ¡tarauja BK VIII skyriaus nuostatoms, teisingumo principui, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį ir Å¡ioje dalyje.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Apeliantai savo skunduose deklaruoja manymÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ jų priteisė neteisingus civilinius ieÅ¡kinius ir praÅ¡o juos sumažinti. Kita vertus, nuteistųjų A. K., L. D., A. G. skunduose nenurodyti argumentai, kuo pastarieji grindžia savo nuomonę, todėl pasisakoma bendrai apie visų civilinių ieÅ¡kinių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.). Nukentėjusieji V. A. (3 t., 183-184 b. l.), V. S., L. S., R. S. (2 t., 22; 38; 58 b. l.), civilinis ieÅ¡kovas – Å iaulių teritorinė ligonių kasa (4 t., 41–44 b. l.), pasinaudojo įstatymų garantuotomis teisėmis ir byloje pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius, praÅ¡ydami atitinkamai priteisti iÅ¡ nuteistųjų turtinę ir neturtinę žalÄ .

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Konkrečiu atveju byloje yra visos paminėtos aplinkybės nukentėjusiųjų V. A., V. S., L. S., R.

S. ir civilinio ieÅ¡kovo – Å iaulių teritorinės ligonių kasos, civiliniams ieÅ¡kiniams dėl atitinkamai patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ visų bendrininkų solidariai priteisė jiems žalų atlyginimus – nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius tenkindamas iÅ¡ dalies, o Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkindamas visiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. apibrėžtÄ neturtinės žalos turinį, motyvavo savo sprendimÄ dėl nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžių, juos atitinkamai sumažindamas, ir priteisė iÅ¡ kaltininkų visÄ dėl jų nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų V.

A., R. S., civilinio ieÅ¡kovo patirtÄ turtinę žalÄ , kurios nekvestionuoja nei apeliantai. Taigi apeliacinių skundų argumentais keisti skundžiamÄ nuosprendį ir Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė L. D. ir A. K. solidariai atlyginti žalÄ , patirtÄ Å iaulių teritorinės ligonių kasos už nukentėjusiajam V. A. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., 72–75). Å iuo atveju nuteistieji tiesiogiai nepadarė žalos ligonių kasai, todėl žala, patirta dėl nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kaltų asmenų subsidiariai.

Todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio (BPK 328 str. 4 p.). Dėl techninės klaidos BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo L. D. gynėjas advokatas Z. Klapatauskas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodytas bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme dalyvavęs L. D. gynėjas – advokatas V. V.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi L. D. gynėju buvo paskirtas advokatas Z.

Klapatauskas (4 t., 22 b. l.), kuris pateikė advokato orderį serija LA Nr. 014140. Tačiau taip pat matyti, kad iÅ¡ pradžių L. D. gynėju pirmosios instancijos teisme dalyvavo ir advokatas V. V. (3 t., 151B-154 b. l.), pateikęs advokato orderį serija LA Nr. 084042. Dėl to kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tai, jog skundžiamame nuosprendyje nenurodytas antras L. D. gynėjas, yra elementari techninė klaida, neturinti esminės reikÅ¡mės baigiamojo teisminio procesinio dokumento teisėtumui, tačiau dėl nuosprendžio aiÅ¡kumo ji iÅ¡taisytina Å¡ia nutartimi.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., n u t a r i a: nuteistųjų A. K., L. D., A. G. apeliacinius skundus atmesti.Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Šiaulių teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamųjų L. D. ir A. K. solidariai priteista 5482,16 Lt žalos atlyginimo.Iš L. D. ir A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti po 2741,08 Lt nukentėjusiojo V.

A. gydymo iÅ¡laidų.IÅ¡taisyti techninę klaidÄ ir RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyti, kad nagrinėjant bylÄ dalyvavo ir gynėjas advokatas Zenonas Klapatauskas. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkė                                                             Nijolė Matuzevičienė                                                                                           Teisėjai                                                                                                               Irena Ivanovienė                                                                                                                        Virginija Žindulienė                                                                Â