2020-02-26 Nr. AB-4288-3-61-3-01898-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-191-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01898-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai) 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo R. Ž. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Lukiškių Lukiškių TI-K sąlygas, naudojantis sanitariniais įrenginiais nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d., buvo pažeista.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. sausio 27 d. gautas pareiškėjo R. Ž. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas nustatė, kad skundžiamas sprendimas buvo paskelbtas 2019 m. gruodžio 19 d., paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2020 m. sausio 18 d. (šeštadienis) ir ji nusikėlė į 2020 m. sausio 20 d. Pareiškėjas skundą išsiuntė 2020 m. sausio 22 d., t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas jokių duomenų, dėl kokių priežasčių apeliacinio skundo nepateikė nustatytu terminu, teismui nepateikė. Sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Šiuo atveju nereikšminga aplinkybė, kada pareiškėjas sprendimą gavo. Terminas apeliaciniam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo paskelbimo momento.

Kadangi pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė praleidęs terminą skundui paduoti, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, pareiškėjas neprašė atnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti ir nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą.

III. Pareiškėjas R. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas paaiškina, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo supažindintas tik 2019 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjo nuomone, trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl praleisto termino, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad šiuo atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos apeliacinio skundo nepriėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Atsižvelgiant į ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo turėjo būti paduotas iki 2020 m. sausio 20 d. imtinai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas 2020 m. sausio 22 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjui sprendimo nuorašas išsiųstas paštu sprendimo paskelbimo dieną (2019 m. gruodžio 19 d.), tačiau, pareiškėjo teigimu, jis sprendimą gavo tik 2019 m. gruodžio 27 d. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminas (sprendimas skundžiamas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos). Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus ir pakankamai laiko parengti bei paduoti apeliacinį skundą arba pavesti tai padaryti kitam asmeniui (atstovui). Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad subjektyvus termino skaičiavimo suvokimas ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog terminas apeliaciniam skundui turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra laikoma svarbia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-376-520/2019, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019). Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti apeliacinio skundo iki termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. sausio 20 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė