2022-02-17 Nr. AB-3784-3-61-3-04046-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-968-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04046-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4; 14.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Cerera foods“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. spalio 17 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nutarimu jam nepagrįstai paskirta 1 300 Eur ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 6 punkto pažeidimą, nes ginčui aktualios aplinkybės buvo išnagrinėtos neobjektyviai, neatsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus.

2.2. Jis baigia naujo gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rangos ir įrangos derinimo darbus. Sklypo plane su vandentiekio ir nuotekų tinklais nurodyta, jog yra įrengta gamybinių nuotekų surinkimo talpa, iš kurios nėra suprojektuotas nutekėjimas į lietaus vandens išleistuvus, kuriais vanduo išleidžiamas į Krūnos upelį. Pagal projektą tik lietaus nuotekų tinklas turi išleistuvus, kuriais tik iš lietaus rinktuvų sukauptas lietaus vanduo išteka į Krūnos upelį. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. liepos 2 d. nustačius, kad iš pareiškėjui priklausančių išleistuvų į Krūnos upelį kartu su lietaus vandeniu nutekėjo ir gamybinės nuotekos, tą pačią dieną aklėmis buvo užkimšti visi vamzdžiai, per kuriuos nuotekos tekėjo į minėtą upelį, ir visi vamzdžiai, per kuriuos nuotekos galėjo patekti į išleistuvus. Inspekcijai 2019 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas raštas dėl vamzdžių užkimšimo su nuotraukomis. Išsiaiškinus priežastį, dėl kurios nuotekos galėjo patekti į lietaus nuotekų išleistuvus, ir užtikrinus, kad gamybinės nuotekos į lietaus vandens leistuvus neturėtų galimybės patekti, o iš leistuvų galėtų ištekėti tik lietaus vanduo, aklės buvo nuimtos, po liūties nuotekų spaudimo jos buvo nustumtos slėgio nuo vamzdžių į upelį.

2.3. Inspekcija 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo metu užfiksavo tik neužkimštus išleistuvus, tačiau neatliko nuotekų tyrimo. Nuo 2019 m. liepos 3 d. bet kokių gamybinių nuotekų patekimas iš nuotekų talpyklos į išleistuvus yra negalimas, nes vamzdis, kuriuo gamybinės nuotekos galėjo patekti į lietaus vandens išleistuvus, yra aklinai užkimštas. Nesant įrodymų, jog draudžiamos gamybinės nuotekos neleistinai tekėjo į Krūnos upelį iki pat 2019 m. liepos 11 d. ir 2019 m. liepos 22 d., nepagrįstai apskaičiuoti išleistų draudžiamų nuotekų kiekiai ir jais remiantis pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija.

2.4. Tarp UAB „Cerera foods“ ir UAB „Švaris“ sudaryta paslaugų darbų sutartis Nr. 2015-01 dėl nuotekų išsiurbimo, taip pat UAB „Švaris“ išrašytų UAB „Cerera foods“ PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas patvirtina, kad liepos mėnesį buvo išvežamos nuotekos. Per liepos mėnesį UAB „Švaris“ iš Bendrovės gamybinių nuotekų talpyklos išvežė 139 kub. m nuotekų. Bendrovė negalėjo išleisti daugiau nuotekų nei suvartoja vandens. Kaip įrodymą, patvirtinantį Bendrovės per liepos mėnesį sunaudotą vandens kiekį, pareiškėjas pateikė vandens tiekėjo UAB „Giraitės vandenys“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija GVA Nr. 0048758. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad liepos mėnesį UAB „Cerera foods“ sunaudojo 199 kub. m vandens. Dar 8 kub. m sunaudoti aplinkos priežiūrai, laistymui. Taip pat į bylą buvo pateiktas UAB „Cerera foods“ aiškinamasis raštas, grįstas įmonės įrengimų techniniais parametrais, kuriame nurodyta, jog gamybos metu įrengimų (ekstruderių: 35-C-640-DC ir BC 772) aušinimui naudojamas geriamasis vanduo. Vidutiniškai per mėnesį sunaudojama apie 110 kub. m įrengimų aušinimui ir tiesiogiai į produktą. Taigi, Inspekcijos apskaičiuotas išleistų nuotekų skaičius yra visiškai neteisingas ir nepagrįstas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrovė net nėra gavusi tiek vandens iš vandens tiekėjo per visą liepos mėnesį, kiek nurodoma padarytos žalos aplinkai paskaičiavimo akte per 21 dieną. Pateikti dokumentai patvirtina, kad gamybinės nuotekos iš talpyklos buvo išvežamos. Dalis vandens sunaudojama gamybos procese ir į talpyklą nepatenka.

2.5. Pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. gavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus cheminių tyrimų protokolą Nr. Ch9424/2019, kuriame nurodyta, jog vandens užterštumas BDS7 nenustatytas. Nutarimas grindžiamas tyrimų rezultatų protokolu, su kurio išvadomis pareiškėjas nesutinka. Atsakovas tyrimui mėginius paėmė neteisėtai, nedalyvaujant pareiškėjui, pažeidžiant standartinę procedūrą „Nuotekų mėginių ėmimas“. Mėginių tyrimas atliktas naudojant neakredituotus metodus, nustatytas momentinis nuotekų debetas, nepaisant to, kad Nutarime nurodomas ilgo laikotarpio debetas. Tyrimų rezultatų protokole nenurodoma, kokiu pagrindu nustatytos normos, neaiški mėginių paėmimo vieta, neįvertintas ir faktas, kad prie lietaus nuotekų rinktuvo yra prijungtos kitų vartotojų nuotekų išvestys.

2.6. Paskirta sankcija yra beveik maksimali, o baudos pagal administracinį nurodymą sumokėjimas nepagrįstai pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. UAB „Cerera foods“ baudą sumokėjo dėl to, kad 2019 m. liepos 2 d. privalomame nurodyme nurodyta nedelsiant nutraukti nuotekų tekėjimą, o Bendrovė tą padarė tik kitą dieną, t. y 2019 m. liepos 3 d. užkimšdama gamybinių nuotekų vamzdį lietaus kanalizacijos leistuve ir 2019 m. liepos 4 d. pranešė apie tai atsakovui. Pareiškėjas nenorėjo tolesnių teisminių ginčų, todėl ir sumokėjo administraciniame nurodyme nurodytą baudą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už tai, jog, tikrinant telefoninius pranešimus dėl galbūt Krūnos upelio ties (duomenys neskelbtini), teršimo nuotekomis, buvo rasti du buitinių gamybinių nuotekų išleistuvai (pirmojo koordinatės (duomenys neskelbtini) ir antrojo koordinatės (duomenys neskelbtini)) į Krūnos upelį, kurie priklauso UAB „Cerera foods“. 2019 m. liepos 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2019-43/1 duomenimis, iš nuotekų išleistuvo (koordinatės (duomenys neskelbtini)) į gamtinę aplinką – Krūnos upelį – laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. 15.00 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 13.11 val. buvo išleista 68,116 kub. m nuotekų, o iš nuotekų išleistuvo (koordinatės (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. 14.45 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 14.39 val. – 217,684 kub. m nuotekų. Neleistinu būdu neleistinoje vietoje buvo išleista atitinkamai 299,36 kg ir 1 785,00 kg, iš viso 2 084,36 kg, V teršalų grupės BDS7 teršalų. Tikrinant telefoninį pranešimą, 2019 m. liepos 2 d. nustatyta, kad abu minėti nuotekų išleistuvai priklauso pareiškėjui.

5. Atsakovo teigimu, patikrinimo metu surinkti duomenys, įskaitant pareiškėjo pateiktas nuotraukas, patvirtina Reglamento 6 punkto pažeidimą, dėl to pagrįstai Nutarimu skirta 1 300 Eur ekonominė sankcija, konstatavus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 63 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Departamento Nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Cerera foods“ skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pažeidimas yra įrodytas 2019 m. liepos 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2019-43/1 duomenimis, pagal kuriuos iš nuotekų išleistuvo (koordinatės (duomenys neskelbtini)) į gamtinę aplinką – Krūnos upelį – laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. 15.00 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 13.11 val. buvo išleista 68,116 kub. m nuotekų, o iš nuotekų išleistuvo (koordinatės (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. 14.45 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 14.39 val. – 217,684 kub. m nuotekų. Neleistinu būdu ir neleistinoje vietoje buvo išleista atitinkamai 299,36 kg ir 1 785,00 kg, iš viso 2 084,36 kg, V teršalų grupės BDS7 teršalų. Teršalų kiekio apskaičiavimą patvirtina Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. aplinkai padarytos žalos skaičiavimo akte nurodyti duomenys. Teismas taip pat nurodė, kad Departamento pareigūnai po Bendrovės pranešimų apie nutrauktą taršą atliko patikrinimus. 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo aktu Nr. 337 nustatyta, kad iš antrojo išleistuvo (koordinatės (duomenys neskelbtini)) gamybinės nuotekos toliau leidžiamos tiesiai į aplinką, aklė nuimta ir padėta prie vamzdžio. 2019 m. liepos 19 d. apžiūros aktas Nr. 145 ir fotonuotraukos patvirtina, kad antrasis Bendrovei priklausantis nuotekų išleistuvas (koordinatės (duomenys neskelbtini)) yra neužsandarintas, nuotekos teka į aplinką. Šias aplinkybes patvirtina paties pareiškėjo į ekonominės sankcijos skyrimo bylą Nr. JA-KA-29 pateiktos fotonuotraukos.

9. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai, t. y. 2019 m. spalio 17 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. JA-KA-29, 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. liepos 24 d. apžiūros aktai, 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo aktas, 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 22 d. privalomieji nurodymai, 2019 m. liepos 9 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-107-2019-43/1 patvirtina, jog iš pareiškėjui priklausančių išleistuvų tekėjo būtent gamybinės nuotekos.

10. Teismas pažymėjo, kad skunde nurodomos aplinkybės ir pateiktas 2019 m. spalio 18 d. cheminių tyrimų protokolas, jog Bendrovės iniciatyva 2019 m. spalio 10 d. paėmus ir ištyrus nuotekų vandenį, vandens užterštumas BDS7 nenustatytas, nepatvirtina fakto, jog Departamento atliekamo neplaninio patikrinimo metu 2019 m. liepos mėnesį Krūnos upelis nebuvo teršiamas. Bendrovė ir atliekamo neplaninio patikrinimo metu turėjo galimybę savo iniciatyva inicijuoti nuotekų vandens užterštumo ištyrimą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis jis įrodinėjo, kad negalėjo išleisti daugiau nuotekų nei suvartoja vandens, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. UAB „Švaris“ PVM sąskaita faktūra išrašyta 2019 m. liepos 10 d., praėjus 8 dienoms nuo Bendrovės patikrinimo pradžios.

11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Nutarimu pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė neteisėtai išleido teršalus, pažeisdama Reglamento 6 punktą, kuriame nustatyta, jog prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Šiais veiksmais buvo padarytas pažeidimas, numatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad yra neaišku, kokiu pagrindu buvo atliekamas patikrinimas ir koks buvo atliekamas patikrinimas (planinis ar neplaninis), teismas nurodė, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Departamento Kauno valdybos viršininkas 2019 m. birželio 28 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. PT-16 (toliau – ir Pavedimas) Inspekcijos specialistėms pavedė atlikti UAB „Cerera Foods“ neplaninį patikrinimą. Jame nurodyta, kad pavedimo tikslas – pagal gautus skundus patikrinti informaciją dėl teršiamo upelio. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad šis Pavedimas yra suklastotas, pažymėdamas, kad į bylą nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog iš bylą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas, atstovaujamas advokato, 2021 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl Pavedimo suklastojimo, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius minėto dokumento suklastojimo fakto. Teismas taip pat nurodė, kad šiame nutarime konstatuota, jog Pavedimas buvo užregistruotas Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos neplaninių patikrinimų (pavedimų) registre. Tai patvirtino minėtos institucijos Teisės Departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė K. D. ir pridėtas neplaninių patikrinimų registro išrašas, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti šio dokumento patikimumu.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Pavedime nurodoma, jog jį priimant atsižvelgta į gautus gyventojų skundus ir tyrimų rezultatų protokolą, kurio data 2019 m. liepos 1 d., t. y. vėlesnė negu Pavedimo data, teismas pažymėjo, jog vien ši aplinkybė (atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog galbūt buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida) nepaneigia Pavedimo ir jo pagrindu nustatytų aplinkybių ir atliktų patikrinimų rezultatų. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog Pavedimas atlikti patikrinimą buvo priimtas esant Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-61 „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punkte nurodytam pagrindui – Departamente gavus 5 gyventojų skundus dėl Krūnos upelio teršimo, t. y. turint informacijos apie ūkio subjekto veiką, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų.

14. Teismas akcentavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog, atliekant neplaninį patikrinimą, nenustatyta esminių teisės aktais įtvirtintų procedūrų pažeidimų, dėl kurių būtų galima konstatuoti Nutarimo neteisėtumą. Su Pavedimu 2019 m. liepos 1 d. pasirašytinai supažindintas Bendrovės komercijos direktorius K. J., tai patvirtina jo ranka padarytas įrašas, kurio pareiškėjas neginčija. Patikrinimų rezultatai užfiksuoti apžiūros aktuose, duoti privalomieji nurodymai, surašyti patikrinimo aktai, pažeidimo protokolas ir jo pagrindu priimtas skundžiamas Nutarimas.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas išreiškė abejones dėl išleistų draudžiamų nuotekų kiekio apskaičiavimo pagrįstumo, dėl mėginių tyrimo metodų netinkamumo ir pan., tačiau į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo abejoti tyrimų rezultatais, atliktais ir užfiksuotais kompetentingų specialistų. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai dėl metrologinių patikrų į bylą nepateikimo, abejojimo tyrimų prietaisų patikimumu nepatenka į priimto nagrinėti skundo ribas, todėl dėl jų teismas nepasisakė.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su konstatuota atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teismas pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos juridinio asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, viena iš jų – juridinis asmuo tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju Bendrovė taršos laiku nenutraukė, neįvykdė jai duoto 2019 m. liepos 3 d. privalomojo nurodymo Nr. 33, todėl jai buvo duotas dar vienas 2019 m. liepos 22 d. privalomasis nurodymas Nr. 35. Kadangi Bendrovė taršos nenutraukė, t. y. tęsė pažeidimą, tai ir buvo pagrįstai laikoma Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti Nutarimu paskirtos baudos dydį.

17. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad, skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Cerera foods“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2019 m. spalio 17 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 119 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 089 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą bei 30 Eur žyminį mokestį).

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas šališkai įvertinus bylos aplinkybes, nevertinant dalies faktinių aplinkybių, formuluojant įrodymais nepagrįstas išvadas bei grindžiamas tik Departamento pateiktais argumentais ir dokumentais, iš kurių vienas – suklastotas Departamento vadovo 2019 m. birželio 28 d. pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą Nr. PT-16, surašytas ir į bylą pateiktas tik po to, kai šią bylą išnagrinėjus pirmą kartą Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose buvo priimtas 2020 m. liepos 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1921-402/2020, kuriuo panaikintas Departamento Nutarimas. Pareiškėjas pažymi, kad į bylą nepateikti metaduomenys apie minėto dokumento surašymo laiką. Nei viename atsakovo surašytame dokumente nėra nurodyta apie Pavedimą. Be to, administracinę bylą Nr. eI3-1921-402/2020 nagrinėjant teismo posėdžiuose atsakovo atstovai atkakliai įrodinėjo bei keliskart labai aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog pavedimo atlikti UAB „Cerera foods“ neplaninį patikrinimą nebuvo, nes, gavus anoniminį skambutį dėl taršos į Krūnos upelį, tokio pavedimo nereikėjo.

19.2. Teismas šališkai ir savarankiškai užpildė atsakovo gynybinės pozicijos spragas, kad pateisintų atsakovo neteisėtus veiksmus ir nevertino patikrinimą atlikusių atsakovo specialisto ir ankstesnių atstovų parodymų, kad patikrinimas atliktas be pavedimo tikrinti, nes jis buvo nereikalingas. Pavedime patikrinimą pavesta atlikti R. J. ir I. S.. 2019 m. liepos 1 d. mėginių paėmime dalyvavo tik R. J.. Nei K. J., nei I. S. imant mėginius nedalyvavo. I. S. iš viso patikrinime nedalyvavo, nepasirašė nei vieno dokumento, esančio byloje, o su R. J. atliekant apžiūras dalyvavo net keletas atsakovo specialistų, kuriems pavedimas nebuvo išrašytas ir įgaliojimai atliekant patikrinimą nesuteikti, t. y. tariamas neplaninis patikrinimas atliktas neįgaliotų asmenų. Šių faktinių aplinkybių teismas visiškai nevertino. Teismas nevertino 2019 m. birželio 28 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu D1-145 „Dėl Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 327 „Dėl Kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos“ pripažinimo netekusiu galios“ patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 27 punkto nuostatos, kuri šiuo atveju yra pažeista. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-2821 Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui nurodė: „Vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos įstatymo 45 straipsniu, perduodame nagrinėjimui 2019 m. rugsėjo 17 d. surašytą UAB „Cerera Foods“ juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. JA-KA-29 su visas turima medžiaga:...“. Tačiau teismas šio rašytinio įrodymo nevertino ir ignoravo faktą, kad tarp išvardytų visos patikrinimo medžiagos dokumentų (nurodoma 20 dokumentų) Pavedimo nėra.

19.3. Teismas nevertino fakto, kad atsakovas nėra priėmęs ir sprendimo atlikti UAB „Cerera foods“ neplaninį patikrinimą, nors Aprašo 28 punkte nustatyta, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Teismas, priimdamas sprendimą, sudarė prielaidas Departamentui piktnaudžiauti valdžia, pažeisti teisės normas ir, atgaline data įforminus Pavedimą, pateikti jį teismui kaip įrodymą, pagrindžiantį, jog buvo laikytasi procedūrinių reikalavimų. Teismas nevertino ir paties Pavedimo turinio, kuris taip pat įrodo šio dokumento surašymo atbuline data faktą. Pavedime nurodyta, jog jį priimant atsižvelgta į gautus gyventojų skundus ir tyrimų rezultatų protokolą, kurio data vėlesnė nei Pavedimo data. Tačiau teismui pakako atsakovo atstovo paaiškinimo, kad tai galima rašymo apsirikimo klaida. Klaidos faktas visiškai eliminuotinas, nes suklystas ne skaičius ar žodis, o kaip Pavedimo pagrindas nurodytas 2019 m. birželio 28 d. neegzistavęs nei dokumentas, nei faktas. Bendrovės vadovas negalėjo būti ir nebuvo supažindintas su Pavedimu 2019 m. liepos 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. liepos 1 d. jokie pareiškėjo patikrinimo veiksmai nebuvo atlikti. 2019 m. liepos 1 d. į taršos vietą vyko tik akredituotos laboratorijos darbuotojai. Šiuos faktus teismui patvirtino atsakovo atstovė (2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. eI3-1921-402/2020 įrašo 40–41 min.). Byloje apklaustas liudytojas R. M. teismui paaiškino, kad 2019 m. liepos 1 d. mėginius jis paėmė nedalyvaujant K. J.. Šie faktai įrodo, kad Pavedime nurodytos klaidingos aplinkybės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kas konkrečiai supažindino ir įteikė Bendrovės atstovui Pavedimo kopiją.

19.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pažeidimas yra įrodytas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia abejones dėl mėginių paėmimo protokolo turinio teisėtumo, teigia, kad dalis protokolo yra neužpildyta, jame nenurodomi įrenginiai, kuriais mėginiai imti, jų metrologinės patikros, paimti mėginiai nesunumeruoti, nenurodoma, koks paimtų mėginių tūris, taip pat tai, kad, paimant mėginius, naudotas termometras, nenurodomos oro sąlygos, mėginių paėmimo pradžia ir pabaiga. Teismas neturėjo teisinio pagrindo formuluoti išvadą dėl taršos fakto, nes byloje nėra tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų. Priešingai nei nurodė teismas, 2019 m. liepos 9 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-107-2019-43/1 patvirtina tik faktą, kad tiriamuose nuotekų mėginiuose, kurie pateikti stikliniuose 1 000 ml induose sunumeruoti (paimant mėginius 2019 m. liepos 1 d. jie nebuvo numeruojami ir nebuvo supilti į 1 000 ml stiklinius indus) aptikta BDS7 teršalų, tačiau jame nenurodomos leistinos normos. Vadinasi, byloje nėra įrodymų, kad 2019 m. liepos 9 d. ištirti mėginiai yra 2019 m. liepos 1 d. paimti mėginiai. Pakartotinio 2019 m. liepos 17 d. Inspekcijos patikrinimo metu buvo užfiksuoti tik neužkimšti išoriniai išleistuvai, tačiau nebuvo atliktas nuotekų tyrimas, kas būtų patvirtinę, kad iš išleistuvų tekėjo tik lietaus nuotekų vanduo, o ne gamybinės nuotekos. Bet kokia gamybinių nuotekų patekimo į lietaus nuotekų išleistuvus galimybė neegzistavo. Iškart po 2019 m. liepos 2 d. atliktos vietos apžiūros buvo apribota ir lietaus nuotekų patekimo į Krūnos upelį galimybė. Todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo aktu Nr. 337 nustatyta, kad iš antrojo išleistuvo gamybinės nuotekos toliau leidžiamos tiesiai į aplinką, nes patikrinimo metu tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, nuotekų mėginys nebuvo paimtas.

19.5. Teismas ignoravo visus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kurie pagrindė, kad iš nurodomų išleistuvų tekėjo vanduo iš lietaus surinktuvų, gamybinių nuotekų nutekėjimo į lietaus nuotekų išleistuvus galimybė neegzistavo, o galimybė tekėti lietaus nuotekoms į aplinką buvo pašalinta nedelsiant po 2019 m. liepos 2 d. atliktos vietos apžiūros. Teismas privalėjo įvertinti visų įrodymų visumą, kurie įrodo, jog Bendrovė negalėjo išleisti daugiau nuotekų nei suvartojo vandens.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

21.1. Pirmieji gyventojų skundai dėl užteršto Krūnos upelio buvo gauti 2019 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. Gavę gyventojų skundus dėl teršiamo Krūnos upelio, Departamento pareigūnai vyko į vietą nustatyti taršos faktą. Tuo metu pavedimas tikrinti pareiškėją nebuvo duotas, nes nebuvo nustatytas taršą sukeliantis objektas. 2019 m. gegužės 27 d. Departamento pareigūnai paėmė mėginius iš Krūnos upelio dviejose vietose. Kadangi 2019 m. birželio 10 d. tyrimų rezultatų protokolu Nr. P-107-2019-5/1 minėtose dviejose upelio vietose tarša nenustatyta, Departamento pareigūnai toliau ieškojo taršos objekto, buvo nuvykę į skundus pateikusių gyventojų nurodytas vietas ir vizualiai pastebėjo, jog tose vietose upelis yra užterštas. Tuomet jie ėjo upelio pakrante prieš srovę nuo gyventojų nurodytų vietų iki tos vietos, kur 2019 m. gegužės 27 d. buvo paimti mėginiai ir pakeliui rado du buitinių gamybinių nuotekų išleistuvus (pirmojo koordinatės (duomenys neskelbtini) ir antrojo koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurie, kaip paaiškėjo vėliau, priklauso pareiškėjui. Toje vietovėje, kur buvo surasti buitinių gamybinių nuotekų išleistuvai, jokių kitų įmonių, išskyrus pareiškėją, nebuvo. Tik suradus pareiškėjui priklausančius išleistuvus, tam, kad patikrinti, ar būtent pro šiuos išleistuvus į Krūnos upelį teka teršalai, buvo reikalingas pavedimas. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovas pažymi, kad, esant būtinumui (pvz., vykstant taršai į vandens telkinį), aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo teisę tikrinti šį faktą, atlikti tyrimus ir matavimus be jokio atskiro pavedimo, ką teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja R. J..

21.2. Pavedimas neturi metaduomenų, nes šis dokumentas patvirtintas originaliu Departamento Kauno valdybos viršininko parašu, o dokumento originalas buvo pateiktas teismui. Teismo posėdžio metu teismui susipažinti buvo pateikti originalūs gyventojų skundai su asmenų duomenimis, todėl jie nebuvo prijungti prie bylos medžiagos. Tai, jog Pavedimas nebuvo pateiktas byloje anksčiau, negali paneigti fakto, jog pareiškėjas teršė Krūnos upelį ir pateisinti pareiškėjo padaryto pažeidimo. Pasak atsakovo, Pavedimas egzistavo nuo pat jo surašymo, t. y. 2019 m. birželio 28 d., ir 2019 m. liepos 1 d. buvo pateiktas pasirašyti pareiškėjo direktoriui, Pavedimo pagrindu buvo atliktas pareiškėjo neplaninis patikrinimas.

21.3. Mėginiai buvo imti, vadovaujantis standartu LST ISO 5667-10:2011, kurį išleido Lietuvos standartizacijos departamentas. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas yra akredituotas Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 atitikčiai (akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.064). Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas mėginių ėmimui ir / ar tyrimų atlikimui taiko akredituotus metodus arba metodus, kuriems turi leidimą Nr. 1488160. Nuotekų mėginių ėmimas pagal LST ISO 5667-10:2011 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriuje akredituotas nuo 2015 m. gruodžio 10 d. (akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.01.109). Be to, tai, kad nuotekų mėginių ėmimas yra akredituotas, yra nurodyta 2019 m. liepos 1 d. nuotekų ir paviršinio vandens mėginių ėmimo ir matavimo protokolo Nr. N107-2019-18 viršutiniame dešiniajame kampe. Jei tyrimų rezultatų protokole nurodomas metodas yra neakredituotas, jis nėra neteisėtas, nes taikomas pagal leidimą. Leistinos normos nenurodytos todėl, kad tyrimą atlikusi laboratorija konstatuoja faktą, pateikdama tik tyrimų rezultatą, tačiau nepateikdama vertinimo ir palyginimų su ribinėmis reikšmėmis, nes tai nepriklauso jos kompetencijai. Rezultatai pateikiami su išplėstine neapibrėžtimi, nes to pageidauja užsakovas – Departamentas. Išleistų nuotekų kiekį apskaičiavo Departamento pareigūnė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. D1-471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika bei 2019 m. liepos 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus tyrimų rezultatų protokolu Nr. P-107-2019-43/1, kuriame nurodytas išmatuotas nuotekų debitas ėminio ėmimo metu.

21.4. Apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog iškart po 2019 m. liepos 2 d. atliktos vietos apžiūros buvo apribota ir lietaus nuotekų patekimo į Krūnos upelį galimybė paneigia byloje Nr. JAKA-29 surinkti įrodymai, filmuota medžiaga, nes Departamento pareigūnai po pareiškėjo pranešimų apie nutrauktą taršą ne kartą vyko tikrinti, ar iš tiesų jis nutraukė taršą į Krūnos upelį. 2019 m. liepos 17 d. apie 11.20 val. nustatyta, kad iš antrojo išleistuvo (koordinatės (duomenys neskelbtini)) gamybinės nuotekos (rausvos spalvos, maistinėms nuotekoms būdingo kvapo) toliau leidžiamos tiesiogiai į aplinką, aklė nuimta ir padėta prie vamzdžio (2019 m. liepos 17 d. patikrinimo aktas Nr. 337). 2019 m. liepos 19 d. patikrinimo metu vėl nustatyta, kad antrasis pareiškėjui priklausantis nuotekų išleistuvas (koordinatės (duomenys neskelbtini)) yra neužsandarintas, nuotekos teka į aplinką (2019 m. liepos 19 d. apžiūros aktas Nr. 145, trys fotonuotraukos). Pareiškėjo pateikti duomenys, jog jis 2019 m. liepos 31 d. deklaravo sunaudojęs 199 kub. m vandens taip pat neįrodo realiai sunaudoto vandens kiekio. Neaišku, kokius kiekius vandens pareiškėjas deklaruodavo anksčiau, kokie buvo realūs sunaudojamo vandens skaitiklio parodymai. Išleistuvai į Krūnos upelį yra skirti lietaus nuotekų išleidimui, todėl pro juos tekėjo ne tik Bendrovės gamybinės nuotekos, bet ir su jomis susimaišęs lietaus vanduo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 17 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo UAB „Cerera foods“ skundo argumentus, atsakovo Departamento atsikirtimą į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Nutarimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šališkai įvertino bylos aplinkybes, nes nevertino dalies faktinių aplinkybių, išvadas grindė tik Departamento pateiktais argumentais ir dokumentais, iš kurių vienas – suklastotas Departamento vadovo 2019 m. birželio 28 d. pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą Nr. PT-16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad patikrinimas buvo atliktas neįgaliotų asmenų, be pavedimo tikrinti, byloje nėra patikimų įrodymų apie vykdytą taršą.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog šis teismas byloje buvo šališkas.

27. Įrodymų vertinimu aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 d.) reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Departamento Nutarimu pareiškėjui skirta 1 300 Eur ekonominė sankcija už tai, kad į gamtinę aplinką – Krūnos upelį, iš UAB „Cerera foods“ priklausančių nuotekų išleistuvų neleistinu būdu, neleistinoje vietoje – Krūnos upelį, (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 1–22 d. buvo išleista 2 084,36 kg V teršalų grupės teršalų BDS7, todėl buvo pažeistas Reglamento 6 punktas, pagal kurį prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Nutarime nurodyta, kad šias aplinkybes pagrindžia rašytinė bylos medžiaga, be kita ko, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2019 m. liepos 9 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-107-2019-43/1, Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo aktas Nr. K-337 ir kt.

30. Pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad 2019 m. liepos 2 d., dalyvaujant pareiškėjo direktoriui K. J., buvo atlikta Krūnos upelio pakrantės ties UAB „Cerera foods“ apžiūra, kurios metu atidaryti pareiškėjui priklausantys šuliniai, esantys pareiškėjo teritorijoje, bei nustatyta, kad į Krūnos upelį išvesti išleistuvai priklauso pareiškėjui ir būtent per juos į upelį ištekėjo nuotekos; 2019 m. liepos 2 d. apžiūros akte Nr. 129 nurodyta, jog 2019 m. liepos 2 d. buvo pilamas kontrastinis skystis į pareiškėjai priklausančių nuotekų valymo įrenginių šulinį, iš kurio skystis su nuotekomis ištekėjo į Krūnos upelį pro pirmąjį išleistuvą, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini). Be to, siekiant nustatyti, iš kur nuotekos patenka į antrąjį išleistuvą, buvo iškviestas specialus UAB „Giraitės vandenys“ automobilis ir leidžiant vandenį nustatyta, kad ir antrasis išleistuvas, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso pareiškėjui; nuotekos leidžiamos tiesiog iš gamybinių nuotekų 30 kub. m surinktuvo rezervuaro.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2019 m. liepos 9 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-43/1 užfiksuotus tyrimų rezultatus, akcentuodamas, kad protokole nenurodomi įrenginiai, kuriais imti mėginiai, nenurodomos jų metrologinės patikros, paimti mėginiai nesunumeruoti, nenurodomas paimtų mėginių tūris, kad paimant mėginius naudotas termometras, nenurodomos oro sąlygos, mėginių paėmimo pradžia ir pabaiga, mėginių temperatūra, leistinos BDS normos, mėginių paėmimo debeto paėmimo metodas yra neakredituotas. Pareiškėjas šiais argumentais siekia pagrįsti, kad minėtas tyrimų rezultatų protokolas yra nepatikimas įrodymas spręsti apie vykdytą taršą.

32. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. liepos 9 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-107-2019-43/1 (t. 1, b. l. 43–46) surašytas Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus, dėl kurio kompetencijos atlikti tokio pobūdžio tyrimus nagrinėjamoje byloje nėra ginčo. Šiame protokole nurodyti mėginių paėmimo data, laikas, vieta, mėginių ėmimo bei tyrimo metodai, gauti rezultatai, matavimo vienetai bei kiti duomenys, protokolas yra pasirašytas Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vedėjo. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šio protokolo patikimumo ABTĮ 56 straipsnio taikymo prasme. Pareiškėjas, ginčydamas šiame protokole užfiksuotus duomenis, apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti kompetentingos institucijos atlikto tyrimo rezultatais, nepagrindė, kuo remiantis teigia, kad šiame protokole turi būti užfiksuoti apeliaciniame skunde nurodyti duomenys bei kad mėginių paėmimo debeto paėmimo metodas turi būti akredituotas.

33. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad pakartotinio 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo metu buvo užfiksuoti tik neužkimšti išoriniai išleistuvai, tačiau nebuvo atliktas nuotekų tyrimas, kuris būtų patvirtinęs, kad iš išleistuvų tekėjo tik lietaus nuotekų vanduo, o ne gamybinės nuotekos, pažymėtina, kad šio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2019 m. liepos 3 d. privalomasis nurodymas Nr. K-33 UAB „Cerera foods“ nedelsiant nutraukti taršą į aplinką, užsandarinant išvestą į Krūnos upelį vamzdį (koord. (duomenys neskelbtini)) neįvykdytas, tarša į aplinką nenutraukta, vamzdis, išvestas į Krūnos upelį, neužsandarintas (t. 1, b. l. 143–147).

Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad į Krūnos upelį tekėjo tos pačios nuotekos, kurių mėginiai buvo paimti 2019 m. liepos 1 d. ir kurie buvo ištirti surašant 2019 m. liepos 9 d. tyrimų rezultatų protokolą Nr. P-107-2019-43/1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, jog šiuo atveju Departamentui buvo būtina atlikti pakartotinį nuotekų tyrimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovas po pakartotinio patikrinimo tą pačią dieną (2019 m. liepos 17 d.) Departamentui el. paštu atsiuntė užkimšto vamzdžio nuotrauką (t. 1, b. l. 148–149) ir tuo metu pareiškėjui nekilo abejonių dėl Departamento pakartotinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad iš pareiškėjui priklausančio išleistuvo į Krūnos upelį toliau tekėjo užterštos nuotekos.

Tai, kad pareiškėjui nekilo abejonių dėl vykdytos taršos patvirtina ir pareiškėjo Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai atsiųstas 2019 m. liepos 24 d. raštas (t. 1, b. l. 165), kuriame nurodyta, kad tarša į aplinką (Krūnos upelį) nutraukta, vamzdis, pro kurį galbūt pateko gamybinių nuotekų ir lietaus vandens, užsandarintas. Be to, už 2019 m. liepos 3 d. privalomojo nurodymo Nr. K-33 nevykdymą pareiškėjo atstovui buvo surašytas 2019 m. liepos 22 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1921-2019/123, kurio jis neginčijo.

Vien tai, kad, pareiškėjo teigimu, jis iškart po 2019 m. liepos 2 d. atliktos vietos apžiūros užkimšo vamzdžius, per kuriuos nuotekos tekėjo į upelį, nepaneigia Departamento nustatytų aplinkybių dėl aplinkos taršos vėlesniu laikotarpiu, šios aplinkybės užfiksuotos patikrinimo akte, apžiūros aktuose ir prie jų pridėtose nuotraukose bei filmuotoje medžiagoje (pridedama prie bylos). Pažeidimo padarymo fakto nepaneigia ir apeliaciniame skunde minimos pareiškėjo pateiktos 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros apie išvežtas nuotekas ir suvartotą vandens kiekį, nes jos savaime nepatvirtina ginčo laikotarpiu (2019 m. liepos 1–22 d.) realiai pareiškėjo suvartoto vandens kiekio ir išvežtų nuotekų.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, padarė procedūrinių pažeidimų, nes nebuvo priimtas sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą, jį atliko neįgalioti asmenys, o Pavedimas atlikti patikrinimą yra suklastotas.

35. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad neplaninių patikrinimų atlikimo tvarka reglamentuota Aprašo (redakcija, galiojusi neplaninio patikrinimo metu) IV skyriuje „Neplaninių patikrinimų atlikimo tvarka“. Aprašo 27 punkte nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą (pavedimo atlikti patikrinimą forma nurodyta šio Reikalavimų aprašo 2 priede) arba sprendimu dėl patikrinimo (sprendimo dėl patikrinimo forma nurodyta šio Reikalavimų aprašo 5 priede). Pagal pavedimą atlikti patikrinimą ūkio subjektą tikrina pareigūnai, kurie nurodyti pavedime, pagal sprendimą dėl patikrinimo ūkio subjektą tikrina tokį sprendimą priėmęs pareigūnas. Pavedimas atlikti patikrinimą ir sprendimas dėl patikrinimo priimami esant šio Reikalavimų aprašo 271 punkte nurodytiems neplaninių patikrinimų pagrindams. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 30 punkte.

36. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Departamento Kauno valdybos viršininko 2019 m. birželio 26 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. PT-16 (bylos Nr. JA-KA-29 b. l. 46–47), iš jo turinio matyti, kad Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiajai specialistei R. J. ir vyresniajai specialistei I. S. buvo pavesta atlikti UAB „Cerera foods“ patikrinimą, kurio tikslas – pagal gautus skundus (originalai apžiūrėti pirmosios instancijos teisme, kopijos pridedamos prie bylos) patikrinti informaciją dėl teršiamo Krūnelės upelio, Pavedime numatytas neplaninio patikrinimo laikotarpis – nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. liepos 25 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimą atliko Pavedime nurodyta pareigūnė – R. J.. Tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad neplaninis patikrinimas buvo atliktas neįgaliotų asmenų bei nepriėmus sprendimo jį atlikti. Vien tai, kad neplaninio patikrinimo metu kartu su R. J. dalyvavo ir kiti kompetentingi Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, nenurodyti Pavedime, nesudaro pagrindo spręsti, kad šis patikrinimas buvo atliktas iš esmės pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintą neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką.

37. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Pavedimas atlikti patikrinimą yra suklastotas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, atstovaujamas advokato, kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą su 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškimu dėl Pavedimo suklastojimo, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, negavus duomenų, kad Pavedimas buvo suklastotas ar jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys (t 3, b. l. 163–165, 181–186). Tai, kad Pavedimas į bylą buvo pateiktas ne iš karto, o pateiktas bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepaneigia fakto, jog Pavedimas egzistavo jo surašymo metu. Bylos medžiaga patvirtinta, kad Pavedimas buvo užregistruotas Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos neplaninių patikrinimų / pavedimų registre, suteikiant jam atskirą numerį (t. 3, b. l. 136), su Pavedimu 2019 m. liepos 1 d. pasirašytinai buvo supažindintas pareiškėjo atstovas K. J. (bylos Nr. JA-KA-29 b. l. 47). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo abejoti šio dokumento (Pavedimo atlikti patikrinimą) patikimumu.

38. Dėl kitų pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės tarp šalių kilusiame ginče, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.).

39. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai motyvavo padarytas išvadas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė