2025-05-07 Nr. AB-7987-3-62-3-01037-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-171-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01037-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas O. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK, atsakovas) viršininko 2023 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. 64-TE-74 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Įsakymu tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta nepagrįstai. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo išsamiai ir nešališkai ištirtos (įvertintos) tarnybinio nusižengimo aplinkybės, kaip reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas ir teismų praktiką.

2.2. Remiantis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29144-22 (toliau – ir ikiteisminis tyrimas) duomenimis, pareiškėjas iš esmės yra kaltinamas tarnybinio nusižengimo padarymu, tačiau ikiteisminiame tyrime pareiškėjui joks procesinis statusas nesuteiktas, jis nebuvo apklaustas dėl įvykio, dėl kurio pradėtas, o vėliau ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, apie ikiteisminį tyrimą nebuvo informuotas, su ikiteisminio tyrimo medžiaga nesupažindintas.

2.3. Tarnybinis patikrinimas atliktas neįsigilinus į faktines aplinkybes, neišklausius pareiškėjo pozicijos ir situacijos vertinimo. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. kovo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-39 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo O. Š. veiksmų (toliau – ir Išvada) pateikiamas ne realus, bet įsivaizduojamas, subjektyvus Išvadą surašiusio pareigūno pareiškėjo elgesio vertinimas.

2.4. Išvadoje nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas savo buvusios draugės buvimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), į patalpos vidų pateko savo pertraukos, kuri yra skirta pareigūnams pailsėti ir pavalgyti, metu. Tokią pareigūno teisę įtvirtina Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtintas Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo (toliau – ir PPV aprašas) 17 punktas.

2.5. Tyrimas buvo atliktas pažeidžiant Statuto 39 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjo atlikti veiksmai (ar jo neveikimas), už kuriuos jis nubaustas, Išvadoje nėra aiškiai suformuluoti; neaišku, už kokį pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda: ar už tam tikrą veikimą, kai jis savo pertraukos, skirtos pailsėti ir pavalgyti, metu apsilankė savo buvusios draugės buvimo vietoje ir galbūt neetiškai su ja bendravo, ar kad tinkamai nevykdė Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko sudarytoje 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduotyje nurodytų užduočių, sprendė asmeninius reikalus, nesusijusius su Marijampolės AVPK viršininko 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 64-V-374 patvirtintame Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) numatytomis funkcijomis ir taip savo savanaudiškais veiksmais neva padarė žalą policijai kaip institucijai.

2.6. Išvada surašyta nesilaikant Aprašo 24 punkto reikalavimų – nei skundžiamame Įsakyme, nei Išvadoje nenurodyta, kokios konkrečios užduotys 2022 m. liepos 26 d. nebuvo vykdomos. Akcentuotina, kad policijos pajėgų vieneto ekipažą sudarė du pareigūnai, tačiau kitas pareigūnas už tarnybos užduotyje nurodytų užduočių nevykdymą tarnybine tvarka nenubaustas. Tai, kad policijos pajėgų vieneto ekipažą sudarę policijos pareigūnai 2022 m. liepos 26 d. patruliavimo metu nevykdė tarnybinių užduočių, nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Iš Įsakymo ir Išvados, kaip Įsakymo motyvuojamosios dalies, turinio negalima suprasti, dėl kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

2.7. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyti objektyvieji padaryto pažeidimo požymiai, jie neatriboti nuo nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutrauktas, požymių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Išvadoje nepakanka formaliai nurodyti (kas buvo padaryta pareiškėjo atveju) teisės normas, kuriose nustatytos tam tikros pareigūno elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus pareigūnas, t. y. pareiškėjas – būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis.

2.8. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek tarnybinio patikrinimo metu iš esmės buvo tiriamos ir vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės. Nors pagal Statuto 38 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą, visgi, nutraukus ikiteisminį tyrimą, prieš priimant sprendimą atnaujinti tarnybinį patikrinimą ar jį nutraukti, visų pirma, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo tirtos ikiteisminio tyrimo metu, ir kurios turėtų būti tiriamos atnaujinto tarnybinio patikrinimo metu, atribojimo klausimas. Kadangi dėl nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl pagal Aprašo 9.2 papunktį tarnybinis patikrinimas taip pat turėjo būti nutrauktas.

2.9. Pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, kad tarnybinė nuobauda paskirta praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, pažeidžiant Statuto (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2575 redakcija) 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas turėjo būti atribotas nuo ikiteisminio tyrimo, nes pastarasis buvo atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 288 straipsnio 1 dalį ir 1481 straipsnio 1 d., t. y. dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto žmogaus persekiojimo, tuo tarpu tarnybinis patikrinimas – dėl tarnybinės užduoties neįvykdymo, o tariamas tarnybinės užduoties neįvykdymo faktas atsakovui tapo žinomas 2022 m. rugpjūčio 1 d. gavus K. P. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausus liudytoju Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininką M. R..

3. Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir užbaigimu, tarnybinio patikrinimo pradėjimu, ir nurodė, kad:

4.1. Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta tarnybinė nuobauda adekvati padarytam pažeidimui, tarnybinė atsakomybė taikyta įstatymo nustatytu terminu, todėl skundas nepagrįstas.

4.2. Tarnybinio patikrinimo metu buvo objektyviai ištirtos ir įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tai motyvuotai išdėstyta 2023 m. kovo 14 d. Išvadoje, kurioje, įvertinus Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro G. T. 2022 m. gruodžio 17 d. priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytas aplinkybes, susipažinus su minėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, su K. P. pareiškimu, jos, kaip liudytojos, ir kitų liudytojų parodymais, vaizdo įrašais ir kitais duomenimis, pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 26 d. pažeidė Pareigybės aprašymo 6.5–6.6 papunkčių nuostatas, Marijampolės AVPK viršininko 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 64-V-106 patvirtintų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 20.1, 20.3 papunkčių, 23 punkto nuostatas, nevykdė Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko 2022 m. liepos 26 d. sudarytos tarnybos užduoties, tarnybos metu sprendė asmeninius reikalus, nesusijusius su Pareigybės aprašyme numatytomis funkcijomis. Tokiais savo savanaudiškais veiksmais pareiškėjas padarė žalą policijai kaip institucijai, kurios veikla ir profesinė etika grindžiama nešališkumo ir pagarbos žmogui principais, dėl tokių jo savanaudiškų veiksmų nukentėjo įtaigos reputacija.

4.3. Tarnybinio patikrinimo metu, vadovaujantis Aprašo 21 punktu, 2023 m. sausio 18 d. pareiškėjui buvo pateiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, su kuriuo jis Marijampolės AVPK dokumentų valdymo sistemoje susipažino 2023 m. vasario 9 d. Dėl šio pranešimo pareiškėjas jokio paaiškinimo nepateikė, todėl jo argumentai, kad nebuvo nesuteikta galimybė teikti paaiškinimus, nepagrįsti. Atsižvelgiant į pareiškėjui suteikto nedarbingumo laikotarpius, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant Aprašo 23 punkte nustatytų terminų.

4.4. Pareiškėjo argumentai, kad jis įvykio metu buvo pasiėmęs pertrauką pavalgyti ir pailsėti, paneigti byloje surinktais įrodymais. Tokio pobūdžio veiksmai pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo suderinti su pajėgas valdančiu pareigūnu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė skundą atmesti. Policijos departamentas atsiliepimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo O. Š. skundą.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas 2022 m. gruodžio 28 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T. pavedimu, gavus Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A.-M. 2022 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-7011 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 28 d. tarnybinis pranešimas), kuriuo ji siūlė pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo O. Š. 2022 m. liepos 26 d. apie 23.09 val. neteisėtų veiksmų tarnybos metu, kurie nustatyti atlikus ikiteisminį tyrimą.

7.2. Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje 2022 m. rugpjūčio 1 d. pagal gautą K. P. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų požymių, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas) ir 1481 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas žmogaus persekiojimas).

7.3. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2022 m. liepos 26 apie 23.09 val., neturėdamas teisėto pagrindo, tarnybos metu Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas O. Š. tarnybiniu automobiliu „Wolkswagen Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, tarnybą vykdė su Reagavimo skyriaus tyrėju V. U.) įvažiavo į privačią teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini). O. Š., išlipęs iš automobilio, nuėjo iki tuo adresu esančio sodo namelio, kuriame tuo metu buvo K. P. su savo mažamete dukra bei S. U. su savo dviem mažamečiais vaikais. Šviesdamas žibintuvėliu pro namo visus langus į namo vidų, apėjo kelis kartus namą ir įėjęs pro uždarytas namo duris nurodė, kad yra gautas anoniminis pranešimas, todėl liepė moterims keltis iš lovų, eiti į lauką, nes bus patikrintos dėl girtumo. Tačiau patikrinus Policijos registruojamų įvykių registrą, duomenų, kad 2022 m. liepos 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), būtų gautas anoniminis ar kitoks pranešimas, nenustatyta. Patikrinus policijos registruose turimą informaciją buvo nustatyta, kad K. P. nurodytą dieną ir laiku, t. y. 2022 m. liepos 26 apie 23.09 val. O. Š. tarnybiniu automobiliu buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykimo minėtu adresu faktą patvirtino kartu ekipaže su juo 2022 m. liepos 26 d. dirbęs vyr. patrulis V. U. jo liudytojo apklausos metu, taip pat gauti vaizdo įrašai, fiksuoti tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad O. Š. yra pažįstamas su K. P. (santykiai – buvęs artimas asmuo) bei S. U. (santykiai – šeimos draugas). K. P. ir S. U. apklausų metu nurodė, kad dėl tokio O. Š. elgesio, kai jis be patalpų savininko leidimo ir jokio teisėto pagrindo vėlyvu paros metu pateko į sodo namelį, kuriame tuo metu buvo jos pačios su mažamečiais vaikais, abi jautė išgąstį, nesitikėjo, kad taip gali elgtis policijos pareigūnas, buvęs artimas asmuo bei draugas. Nors O. Š. nurodė, kad yra anoniminis iškvietimas dėl girtų asmenų, tačiau nei K. P., nei S. U. blaivumo nenustatinėjo, alkotesteriu jų netikrino. Be to, reaguodamas į tariamą anoniminį iškvietimą, O. Š. nebuvo įsijungęs kūno kameros.

7.4. Ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. gruodžio 17 d. nutarimu buvo nutrauktas: dėl BK 1481 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) nurodžius, jog pareiškėjas jos nebepersekioja, nebepalaikant 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimo); dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – nenustačius vieno iš būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių – didelės žalos. Šiame nutarime pažymėta, jog, atsižvelgiant į O. Š. eitas pareigas ir padarytų veiksmų pobūdį, akivaizdu, kad jis netinkamai naudojosi jam suteiktais įgaliojimais, todėl dėl policijos pareigūno padarytų pažeidimų tikslinga surinktą medžiagą perduoti dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Nutarimo nuorašas išsiųstas Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriui priimti sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.

8. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir Aprašo 6 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. gruodžio 28 d. tarnybinis pranešimas buvo surašytas prokuroro 2022 m. gruodžio 17 d. nutarimo pagrindu, o tai atitiko Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą pagrindą tarnybiniam patikrinimui pradėti ir byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas pirmiau.

9. Teismas taip pat nustatė, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Skundžiamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, t. y. dirbdamas Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju, turėdamas pareigą vykdyti 2022 m. liepos 26 d. Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko sudarytas tarnybos užduotis (nereaguojant į įvykius, laikotarpiu 22–24 val.

Jurbarko mieste atlikti blaivumo kontrolę, stabdant visus automobilius iš eilės, bei laikotarpiu 0–2 val. Jurbarko mieste vykdyti viešosios tvarkos kontrolę, administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų prevenciją, apsilankyti ir pėsčiomis praeiti pro bendrabučius Kauno g. 32 ir 36, Jurbarke), vilkėdamas tarnybinę uniformą ir neturėdamas teisėto pagrindo, 2022 m. liepos 26 d. apie 23.15 val. tarnybiniu automobiliu nuvyko į sutuoktiniams S. ir M. U. nuosavybės teise priklausančią sodybą adresu (duomenys neskelbtini) kurioje buvo sodybos savininkė S. U. ir K.

P. su savo mažamečiais vaikais; turėdamas asmeninį, savanaudišką tikslą susitikti su buvusia drauge K. P., išgalvojęs melagingą priežastį, kad sodyboje yra neblaivios motinos su mažamečiais vaikais, per neužrakintus sodybos vartus pateko į sodybos teritoriją, priėjęs namą žibintuvėliu švietė į jo langus norėdamas pamatyti, kas vyksta viduje, po to per neužrakintas namo duris pateko į namo vidų, ten buvusioms ir lovose gulėjusioms moterims nurodė: poniutės, lipkite iš lovų prapūtimui. K. P. pasiteiravus O. Š., ką jis čia veikia, šis melagingai nurodė, kad yra anoniminis iškvietimas, neblaivios mamos, atvykom patikrinti.

Tuo pačiu metu S. U., nevykdžiusiai jo nurodymų, suėmė už rankos ir nurodė keltis iš lovos. Pamatęs, kad K. P. filmuoja jo neteisėtus veiksmus, pareiškėjas, kaip policijos pareigūnas, neteisėtai nurodė nedelsiant įrašus ištrinti, po to apie vieną valandą laiko sėdėjo sodybos adresu (duomenys neskelbtini), terasoje aiškindamasis asmeninius santykius su K. P. ir S. U.. Šitaip elgdamasis O. Š. joms sukėlė nerimą, baimę, nesaugumo jausmą, nepasitikėjimą policijos pareigūnais. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 6.5 papunktį (turi užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės ir eismo saugumą, patruliuoti), 6.6 papunktį (turi vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją);

Vidaus tvarkos taisyklių 20.1 papunktį (pareigūnas turi sąžiningai ir dorai atlikti savo pareigas), 20.3 papunktį (pareigūnas turi laikytis etikos reikalavimų), 23 punktą (darbuotojams, nesuderinus su padalinio vadovu, darbo metu draudžiama spręsti asmeninius reikalus, užsiimti veikla, nesusijusia su Pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymu); nevykdė 2022 m. liepos 26 d. Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko sudarytos tarnybos užduoties.

10. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, Teismas vadovavosi Statuto 2 ir 39 straipsniais, analizavo tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, nustatytus Statuto 39 straipsnio 4 ir 9 dalyse ir Aprašo 10–12, 30 punktuose. Teismas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, kuris buvo atliekamas pagal K. P. pareiškimą, byloje nebuvo duomenų, kad atsakovas būtų pradėjęs tarnybinį patikrinimą ir jį sustabdęs dėl ikiteisminio tyrimo.

11. Teismo vertinimu, bylos medžiaga nepatvirtino, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą atlikti tarnybinį patikrinimą savarankiškai, o ne pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, nes nagrinėjant bylą nenustatyta akivaizdžių požymių, pagal kuriuos buvo galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo ikiteisminio tyrimo, kadangi tik pastarojo tyrimo metu objektyviai ir pilna apimtimi buvo atskleisti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo požymiai (ne vien tik dėl tarnybinės užduoties nevykdymo, kaip tvirtino pareiškėjas, bet ir dėl kitų Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų – etikos reikalavimų tarnybos metu nesilaikymo, asmeninių reikalų darbo metu sprendimo ir kt.). Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog 2022 m. rugpjūčio pradžioje atsakovas privalėjo pradėti tarnybinį patikrinimą.

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pagrindas tyrimams atriboti buvo tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal BK 288 straipsnio 1 dalį ir 1481 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto žmogaus persekiojimo, o tarnybinis patikrinimas – tik dėl tarnybinės užduoties neįvykdymo. Teismo įsitikinimu, skyrėsi tyrimų tikslas ir objektas; tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

13. Nors pareiškėjas teigė, kad tariamas pareiškėjo nusižengimas atsakovui tapo žinomas 2022 m. rugpjūčio 1 d., gavus K. P. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausus liudytoju Reagavimo skyriaus viršininką M. R., tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusiosios pareiškimas iškelti baudžiamąją bylą, nepatikrinus jos prašyme nurodytų aplinkybių, neatlikus ikiteisminio tyrimo, taip pat ir Reagavimo skyriaus viršininko apklausa liudytoju baudžiamajame procese nesudarė pagrindo atsakovui inicijuoti savarankišką tarnybinį patikrinimą, nes teisėtas pagrindas tam atsirado tik gavus Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą, surašytą prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu.

14. Teismas nurodė, kad net ir manant, kad buvo pagrindas pradėti tarnybinį tyrimą 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir jį sustabdyti, minėtas pažeidimas negali būti pripažįstamas esminiu procedūriniu pažeidimu, kadangi pareiškėjo pažeidimas padarytas 2022 m. liepos 26 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2023 m. balandžio 3 d. Teismas nurodė, kad nebuvo pažeisti jokie imperatyvūs tarnybinei nuobaudai skirti terminai. Teismas pabrėžė, kad pagal Aprašo 23 punktą laikas, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, tarnybinio patikrinimo metu neįskaitomas į tarnybinio nusižengimo tikrinimo laiką. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. vasario 8 d. ir nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 4 d. turėjo nedarbingumą, todėl minėtais laikotarpiais nedarbingumo laikas pagrįstai į tarnybinio patikrinimo terminą neįskaitytas. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai dėl to, jog buvo pažeisti Statute įtvirtinti terminai.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad tarnybinio patikrinimo metu jis nebuvo išklausytas, nesuteikta galimybė teikti paaiškinimus, teismas nustatė, kad pareiškėjui, vadovaujantis Aprašo 21 punktu, 2023 m. sausio 18 d. buvo pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, su šiuo pranešimu pareiškėjas susipažino 2023 m. vasario 9 d.. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo per penkias darbo dienas nuo pranešimo įteikimo (esant nedarbingumui ar atostogoms paaiškinamą pateikti per penkias darbo dienas sugrįžus į darbą), tačiau pareiškėjas paaiškinimo nepateikė, jokių priežasčių dėl jo nepateikimo nei atliekant tarnybinį patikrinimą, nei bylą nagrinėjant teisme nenurodė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą pagal tarnybinį patikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau jis ja nepasinaudojo.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad tarnybinis nusižengimas nepadarytas, nenustatyti jo požymiai, Išvada neatitinka Tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimų, teismas vadovavosi Aprašo 24 punktu, kuriame nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados turiniui keliami reikalavimai.

17. Teismo vertinimu, Išvada atitiko Aprašo reikalavimus, o iš bylos duomenų buvo akivaizdu, jog pareiškėjas tarnybos metu, tuo laiku, kai be teisėto pagrindo atliko neteisėtus veiksmus privačioje teritorijoje, tiesioginių pareigybės funkcijų, įtvirtintų Pareigybės aprašymo 6.5–6.6 papunkčiuose ir nurodytų 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduotyje, nevykdė, kartu tais veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 20.1; 20.3 ir 23 punktus. Teismas konstatavo, kad Išvadoje pakankamai aiškiai ir išsamiai atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, t. y. nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų nuostatas, ir išvardyti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą pagrindžiantys įrodymai, išdėstyti subjektyvieji nusižengimo požymiai, nurodant, kad jo veika pasireiškė tyčine forma, nurodyta, kaip pasireiškė žala.

18. Teismo vertinimu, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo išreikštos abejonės dėl tarnybos užduoties, kaip dokumento, patikimumo (be metaduomenų, dokumento surašymo data taisyta ir pan.), nepaneigė 2023 m. liepos 26 d. tarnybinės užduoties fakto, kurį patvirtino ne tik minėtas dokumentas, bet ir liudytojų V. U., 2023 m. liepos 26 d. dirbusio viename ekipaže su pareiškėju, bei Reagavimo skyriaus viršininko M. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pažymėjo, kad parodymai yra nuoseklūs, sutampa, todėl nenustatė pagrindo jais abejoti, be to, pats pareiškėjas neginčijo pavestų funkcijų apimties. Teismo nuomone, vien formaliu pagrindu (dėl dokumento formalaus neatitikimo raštvedybos reikalavimams) tarnybinės nuobaudos panaikinimas negalimas, nes tai paneigtų tarnybinės nuobaudos tikslus.

19. Dėl pareiškėjo argumentų, jog nebuvo atliekamas savarankiškas tarnybinis tyrimas, o tik vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo, kuriame joks procesinis statusas jam nesuteiktas, duomenimis, teismas pažymėjo, kad baudžiamoji ar administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra atskiros (savarankiškos) teisinės atsakomybės rūšys, o ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nors ir neįrodžius pareigūno nusikalstamos veikos, nėra kliūtis vertinti pareiškėjo veiksmus tarnybą reglamentuojančių teisės aktų kontekste ir taikyti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę. Kadangi byloje nebuvo nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo procedūros teisėtumas, todėl teismas sprendė, jog su tuo susiję pareiškėjo argumentai išeina už ginčo ribų.

20. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas Aprašo 9.2 punkto pagrindu, kadangi ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimu, t. y. prokuroro 2022 m. gruodžio 17 d. nutarimu, ikiteisminį tyrimą nutraukus BPK nurodytais pagrindais, konstatuota, kad pareiškėjas tarnybos metu netinkamai naudojosi jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais, todėl tikslinga surinktą medžiagą perduoti dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.

21. Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų duomenų įrodomosios reikšmės tarnybinio nusižengimo byloje teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnį, kartu pažymėjo, jog įrodymai, gauti atliekant atitinkamą ikiteisminį tyrimą, minėtos ABTĮ nuostatos taikymo požiūriu gali būti įrodymais administracinėje byloje, o nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra oficialus BPK nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris yra įrodymas administracinėje byloje ir vertinamas pagal bendrąsias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias ABTĮ taisykles.

22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinis pažeidimas įrodytas Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 17 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo duomenimis, t. y. K. P. pareiškimu, jos liudijimu, liudytojų S. U., V. U., M. R. parodymais, tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotais ir K. P. pateiktais vaizdo įrašais, policijos pajėgų administravimo valdymo duomenimis.

23. Teismas pažymėjo, kad ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu įvykio (nuvykimo į privačią teritoriją Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis) neneigė, tačiau tvirtino, kad tai įvyko pertraukos pavalgyti ir pailsėti metu ir suderinus su tiesioginiu vadovu. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nenustatyta. Buvo pažymėta, kad PPV aprašo 17 punkte nustatyta, jog tarnybos policijos pajėgų vienetams pertraukos pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos teisės aktų nustatytu periodiškumu suteikiamos suderinus su pajėgas valdančiu pareigūnu. Iš 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties turinio teismas nustatė, kad poilsio laikas nenurodytas, nors tokia grafa numatyta, kitos grafos tarnybos užduotyje užpildytos.

24. Vertindamas pareiškėjo argumentų pagrįstumą, kad jis su Tarnybos užduotimi nebuvo susipažinęs ir jos nepildė, teismas analizavo liudytojų V. U. ir M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie, teismo vertinimu, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, ir darė išvadą, kad ginčui aktualiu metu dėl pertraukos pavalgyti ir pailsėti nebuvo kreiptasi, o pareiškėjo nurodyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija.

25. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis teisės aktų reikalavimų, skundžiamas Įsakymas buvo priimtas detaliai išnagrinėjus tarnybinio nusižengimo aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, išdėstytas Išvadoje. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas ir Įsakymas nemotyvuotas.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiksmais sukeltos neigiamos pasekmės institucijai, atliekančiai tokio pobūdžio tyrimus (juolab kad pareiškėjas atlieka vyresniojo tyrėjo pareigas, pagal kurias pavesta vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų prevenciją ir tyrimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą (Pareigybės aprašymo 3 p.), pagrįstai suabejota ne tik pareiškėjo veiksmų teisėtumu, bet ir policijos, kaip institucijos, priimamų sprendimų skaidrumu, padarytas pažeidimas tyčinis, grubus, todėl nenustatė pagrindo švelninti tarnybinę nuobaudą. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus savo elgesiui. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjo veiksmai, dėl kurių skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas žinojo, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi, jo statusu bei etika.

27. Konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenustatė pagrindo jį panaikinti ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 28. Pareiškėjas O. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

29. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

29.1. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo išsamiai ir nešališkai ištirtos (įvertintos) tarnybinio nusižengimo aplinkybės, tokio pažeidimo priežastys ir (ar) sąlygos; pirmos instancijos teismas savo sprendimą grindė suklastota 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduotimi. Net ir pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą neaišku, kokį konkretų tarnybinį pažeidimą pareiškėjas yra padaręs ir už kokį pažeidimą yra paskirta tarnybinė nuobauda. t. y. ar už tam tikrą veikimą, kuomet jis savo pertraukos, skirtos pailsėti ir pavalgyti, metu apsilankė savo buvusios draugės buvimo vietoje ir galbūt neetiškai bendravo su ten buvusia savo drauge (t. y. kad Pareiškėjas tarnybos metu netinkamai naudojosi jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais), ar už neveikimą, pasireiškusį tuo, kad tarnybos metu, nereaguojant į įvykius, turėdamas pareigą vykdyti sudarytoje 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduotyje nurodytas užduotis, jų nevykdė, sprendė asmeninius reikalus, nesusijusius su Pareigybės aprašyme numatytomis funkcijomis, ir taip savo savanaudiškais veiksmais neva padarė žalą policijai kaip institucijai.

29.2. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nesigilino, kokių konkrečiai užduočių nevykdė pareiškėjas ir kaip jas galėjo vykdyti pareiškėjo porininkas, nes pastarasis už tariamą tarnybos užduočių nevykdymą patrauktas tarnybinėn atsakomybėn nebuvo. Dirbant viename patruliniame ekipaže su porininku, nėra įmanoma situacija, kai vienas patrulių ekipažo narys vykdo tarnybos užduotį, o kitas – ne. Pareiškėjo atveju negalima konstatuoti užduočių nevykdymo fakto, nenurodant konkrečiai, kokių 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduotyje suformuluotų veiksmų pareiškėjas asmeniškai nevykdė, o jo ekipažo porininkas, priešingai – vykdė. Faktas, kad policijos pajėgų vienetą sudarę policijos pareigūnai 2022 m. liepos 26 d. patruliavimo metu nevykdė tarnybinių užduočių, nėra paremtas jokiais faktiniais duomenimis.

29.3. Esant tokiam neaiškumui ir šio neaiškumo nepašalinus, pareiškėjas negalėjo būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Be to, buvo suvaržyta ir pareiškėjo gynybos nuo nepagrįstų įtarimų galimybė, kadangi nežinant, už kokius veiksmus ar neveikimą pareiškėjas buvo traukiamas (patrauktas) atsakomybėn jis negalėjo efektyviai gintis nuo jam pareikšto įtarimo padarius tarnybinį pažeidimą.

29.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog teismui atsakovo buvo pateikta neva 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduotis iš tiesų yra 2022 m. liepos 27 d. – atsakovas 2022 m. liepos 27 d. tarnybos užduotyje ištaisė skaičių „7“ į skaičių „6“. Be to, atsakovas teismui nepateikė šio dokumento metaduomenų, kurie pagal teisės aktų reikalavimus yra privaloma dokumento struktūros dalis. Taigi, pirmos instancijos teismas, ignoruodamas tą faktą, kad 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties apskritai nebuvo, savo sprendimą grindė suklastotais duomenimis ir dokumentais. Nagrinėtoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ir jo porininkas pasirašytinai būtų buvę supažindinti su 2022 m. liepos 26 d. kokia nors užduotimi. Teismas priskyrė dokumento suklastojimą formaliam neatitikimui raštvedybos reikalavimams, neįsitikinęs, jog toks dokumentais tikrai egzistuoja, savo sprendimą iš esmės grindė suklastotu dokumentu – neleistinu įrodymu. Dėl atlikto įrodymų vertinimo pažymėtina, kad liudytojų (V. U. ir M. R.) ikiteisminiame tyrime duoti parodymai privalo būti patikrinti teisiamojo posėdžio metu ir kad tokie liudytojų parodymai, jei jie nebuvo patikrinti teismo posėdžio metu, paprastai nėra laikomi įrodymais.

29.5. Pirmos instancijos teismas neištyręs visų įrodymų (teismas posėdyje neatliko įrodymų tyrimo, neapklausė jokių asmenų) ir teismo posėdžio metu pats nesusipažinęs su vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas įrašais, tinkamai neišklausęs pareiškėjo, kaip, kokiu momentu bei aplinkybėmis pranešėjas pranešė budėtojui (pajėgas valdančiam pareigūnui), jog ruošiasi pasidaryti pietų pertrauką, be jokių pagrįstų argumentų ir objektyvių duomenų, vien remiantis suklastota 2022 m. liepos 26 d. užduotimi (joje nebuvo užpildyta grafa apie poilsį) konstatavo, jog informacija, kad tuo metu, kai pareiškėjas lankėsi pas draugę, jis lankėsi savo poilsio metu, yra laikytina pareiškėjo gynybos versija. PPV aprašas nustato pareigūnui teisę pailsėti ir pavalgyti, tačiau nereglamentuoja, pas kokis asmenis tarnybos metu PPV turi ilsėtis ir pan.

29.6. Šiuo atveju visi neaiškumai turi būti pašalinami, o jei jų neįmanoma pašalinti, tokie neaiškumai negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti, o nepagrįstai nurodė, kad tai pareiškėjo gynybos versija. Teismas neišsiaiškino, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėjo porininkas V. U. galėjo atsispausdinti ir susipažinti su 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduotimi, kuri, kaip jau buvo minėta, informacinėje dokumentų sistemoje neegzistuoja, ir kur yra galbūt V. U. atsispausdinta 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduotis, kur yra V. U. parašai, patvirtinantys faktą, jog jam tikrai buvo žinomas 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties (kurios objektyviai nėra) turinys ir pan.

29.7. Pareiškėjas negali būti baudžiamas už tai, ko nėra, ir už tai, ko jis nėra padaręs, o atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, nes tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra administracinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Pirmosios instancijos teismas ne tik, kad neįvertino, ar Išvados turinys yra aiškus tam, kad pareiškėjas galėtų suprasti, už kokius veiksmus ar neveikimą jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, bet savo sprendimu dar labiau komplikavo padėtį, nes iš pirmos instancijos teismo sprendimo visumos susidaro įspūdis, jog pareiškėjas buvo nubaustas už tai, jog jis netinkamai naudojosi jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais, tačiau atsakovas teigia, jog pareiškėjas yra nubaustas už tai, kad jis nevykdė 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties, kurios iš esmės net nebuvo. Akivaizdu, kad Išvados ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra tokie, kurie neleidžia pareiškėjui suprasti, už kokius pažeidimus (kokias veikas) jis yra galiausiai nubaustas.

29.8. Jei pareiškėjas buvo nubaustas už tai arba ir už tai, kad nevykdė 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties, tuomet buvo pažeisti patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminai, o pirmosios instancijos teismas pateisino atsakovo neteisėtus veiksmus. Akcentuotina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl to, kad pareiškėjas nevykdė 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties, kurios nebuvo, o pagal kito asmens 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimą. Prokuroro 2022 m. gruodžio 17 d. nutarime nekalbama apie 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties nevykdymą. Taigi, 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties tariamas nevykdymas laikytinas savarankišku patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrindu, kurį akivaizdžiai galima buvo atriboti nuo nusikalstamos veikos dėl kurios galimo padarymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, faktas, kad pareiškėjas neva nevykdė tarnybos užduoties, buvo iškeltas ir kartu paminėtas tik Išvadoje. Taigi, pareiškėjo patraukimo tranybinėn atsakomybėn procedūra dėl tarnybos užduoties nevykdymo galėjo užtrukti iki 90 dienų, tačiau negalėjo trukti ilgiau kaip 8 mėnesius.

29.9. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, nepagrįsta. Asmuo, atliekantis tarnybinį patikrinimą, yra susaistytas ne tik bendruoju vienerių metų terminu, kuriam praėjus tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, bet ir procedūriniais terminais, kuriuos pažeidus atliktas tarnybinis patikrinimas laikytinas neteisėtu su visais iš to išeinančiais padariniais. Jei tarnybos užduotis ar atskiri joje numatyti veiksmai nebuvo vykdomi, turėjo būti aišku jau tą pačią dieną, kuomet pareigūnai baigė savo darbus ir už juos atsiskaitė arba ne. Be to, PPV pareigūnai patys sau užduočių neformuoja. Tai, jog pareiškėjas byloje nustatytais laikotarpiais turėjo nedarbingumą, nėra laikytina pateisinama priežastimi, kad pareigūnai, turėję pareigą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties neatlikimo, 5 mėnesius nevykdė jokio tarnybinio patikrinimo, t. y. nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d., nors kaip anksčiau buvo minėta, pareiškėjo veika, pasireiškusi tarnybos užduoties nevykdymu, turėjo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių ir patraukimo tranybinėn atsakomybėn procedūra turėjo būti užbaigta ne vėliau kaip per 90 dienų nuo tada kai pareigūnai turėjo atsiskaityti už 2022 m. liepos 26 d. atliktus darbus.

29.10. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai dėl to, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos Statuto 39 straipsnio 9 dalies nuostatos ir Aprašo 23 punkte nustatyti procedūriniai terminai, numatantys laikotarpį, per kurį turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas.

29.11. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas, nesugebėjo apibrėžti objektyviųjų padaryto pažeidimo požymių, jų atriboti nuo nusikalstamų veikų požymių, dėl kurių nepadarymo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Buvo tik formaliai pripažinta, kad Išvadoje nurodyti objektyvieji tarnybinio nusižengimo požymiai, išvardyti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą pagrindžiantys įrodymai ir išdėstyti subjektyvieji nusižengimo požymiai, nurodant, kad jo veika pasireiškė tyčine forma. Iš šių teismo sprendimo argumentų nesuprantama, kokiais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, kaip pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, ar neteisėtu elgesiu galima laikyti pareiškėjo apsilankymą savo buvusios draugės buvimo vietoje, kuomet jis apsilankė savo pertraukos metu, ar ne.

29.12. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė.

29.13. Nors pagal Statuto 38 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą, visgi, nutraukus ikiteisminį tyrimą (kaip nutiko nagrinėjamu atveju), prieš priimant sprendimą atnaujinti tarnybinį patikrinimą ar jį nutraukti, visų pirma, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo tirtos ikiteisminio tyrimo metu ir kurios turėtų būti tiriamos atnaujinto tarnybinio patikrinimo metu, atribojimo klausimas, nepavykus išspręsti šio klausimo, tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas. Tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu, ir tarnybinio patikrinimo metu iš esmės buvo vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, ką patvirtino ir pirmos instancijos teismas savo sprendime.

30. Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas atsiliepime akcentuoja, kad:

31.1. Pareiškėjas skunde neginčijo 2022 m. liepos 26 d. suformuotos tarnybinės užduoties ir jos turinio, t. y. neneigė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jam buvo pavestos konkrečios tarnybinės užduotys, kurios buvo nurodytos ir 2022 m. liepos 26 d. suformuotoje tarnybinėje užduotyje, ir Išvadoje.

31.2. Pareiškėjo atstovas vienintelio teismo posėdžio metu išreiškė abejones dėl 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties, kaip dokumento, patikimumo (be metaduomenų, dokumento surašymo data taisyta ir pan.), nors tokių abejonių nebuvo kilę teikiant skundą pirmosios instancijos teismui, o pareiškėjas su Išvada susipažino ir jam buvo aišku, kokios tarnybinės užduoties nevykdymu jis buvo kaltinamas.

31.3. Pažymėtina, kad apeliantas, nenuosekliai teikdamas savo argumentus, gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad 2023 m. liepos 26 d. tarnybos užduotis yra suklastota. Pareiškėjui, kaip policijos pareigūnui, turėtų puikiai būti žinomas PPV apraše įtvirtintas teisinis reguliavimas. Patys pareigūnai, kurie ir dirbo pagal suformuotą tarnybos užduotį, turi užpildyti užduoties rezultatus, įrašyti poilsio laiką.

31.4. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė dėl pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kad tokia pertrauka nebuvo įrašyta tarnybos užduotyje, yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Be to, 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties rezultatuose yra nurodyti ROIK numeriai, kuriuos patikrinus galima nustatyti, jog į įvykius buvo reaguota 2022 m. liepos 26 d. (įskaitant naktį iš 2022 m. liepos 26 d. į 2022 m. liepos 27 d.).

31.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei teisingai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis. Apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 33. Pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 6 p., 28 p.), kadangi, jo nuomone, atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo išsamiai ir nešališkai ištirtos tarnybinio nusižengimo aplinkybės (žr. nutarties 29.1 – 29.7 p., 29.12 p.), buvo pažeisti patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminai (žr. nutarties 29.8 p., 29.10 p.).

Dėl terminų

34. Statuto 39 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) buvo nustatyta, kad 1) tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, 2) šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o 3) kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos.

35. To paties Statuto 39 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtintas imperatyvas, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

36. Pareiškėjui inkriminuotos teisei priešingos veikos laikas – 2022 m. liepos 26 d. Ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu pradėtas 2022 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2022 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą bei nurodė priimti sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo O. Š. atžvilgiu. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2022 m. gruodžio 28 d., Išvada surašyta 2023 m. kovo 14 d., Įsakymas priimtas 2023 m. balandžio 3 d.

37. Įstatymų leidėjas tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką pavedė nustatyti vidaus reikalų ministrui (Statuto 39 str. 12 d.) Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (procedūrą) reglamentuoja Aprašas (žr. nutarties 2.1 p.). Pagal Aprašo 25 punktą tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

38. Pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. vasario 8 d. ir nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 4 d. turėjo nedarbingumą.

39. Išdėstytos faktinės aplinkybės (žr. nutarties 36 p. ir 38 p.) neleidžia daryti išvados, kad buvo pažeisti Statuto 39 straipsnio 4 dalis bei Aprašo 25 punktas, nes tarnybinė nuobauda buvo paskirta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso pabaigos, tarnybinis nusižengimas tirtas ne ilgiau 30 dienų, skaičiuojant terminus ir iš jų eliminuojant pareiškėjo nedarbingumo laikotarpį, todėl apeliacija šioje dalyje atmestina visiškai.

40. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas, tvirtindamas apie pažeistus teisės aktų leidėjų nustatytus terminus, iš esmės jų ir nekonkretizuoja, t. y. tiksliai bei aiškiai nenurodo, kiek dienų buvo pažeistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, kiek dienų ilgiau nei nustatyta buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas (žr. nutarties 29.10 p.). Minimas nevykdymas 2022 m. liepos 26 d. Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko sudarytos tarnybos užduoties buvo tik sudėtinė pareiškėjui inkriminuotos teisei priešingos veikos dalis, todėl niekaip negali pagrįsti argumentacijos, išdėstytos šios nutarties 29.8 punkte.

Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Ši procedūra negali būti inicijuojama kitais nei numatyta Statute bei Apraše pagrindais ir ja negali būti siekiama kitų nei numatyta įstatyme tikslų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1276/2014; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015; 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-662/2018). Be to, tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012; 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012; 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013 ir kt.).

42. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti iš esmės tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje pateiktus įrodymus (Tarnybinio patikrinimo medžiagą ir Išvadą, šalių paaiškinimus; kt.) sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai.

45. Tarnybinio nusižengimo išvadoje konstatuoti neteisėti pareiškėjo veiksmai – netinkamas atlikimas savo pareigų, t. y. pareiškėjas: 1) pažeidė Pareigybės aprašymo 6.5 papunktį (turi užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės ir eismo saugumą, patruliuoti); 2) 6.6 papunktį (turi vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją); 3) Vidaus tvarkos taisyklių 20.1 papunktį (pareigūnas turi sąžiningai ir dorai atlikti savo pareigas); 4) 20.3 papunktį (pareigūnas turi laikytis etikos reikalavimų); 5) 23 punktą (darbuotojams, nesuderinus su padalinio vadovu, darbo metu draudžiama spręsti asmeninius reikalus, užsiimti veikla, nesusijusia su Pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymu); 6) nevykdė 2022 m. liepos 26 d. Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko sudarytos tarnybos užduoties (žr. nutarties 9 p.). Tai inkriminuoto teisės pažeidimo objektas – teisės nustatyti, reguliuojami ir ginami visuomeniniai santykiai.

46. Apeliaciniame skunde akcentuojamas 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties nebuvimas, jos suklastojimas, tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo netikėti atsakovo teikiamais paaiškinimais bei administracinėje byloje esančiais faktiniais duomenimis, patvirtinančiais 2022 m. liepos 26 d. tarnybos užduoties realumą (žr. nutarties 31.1–31.4 p.).

47. Apeliantas, apsiribodamas argumentais dėl tarnybos užduoties nebuvimo, kurie, kaip jau buvo minėta, paneigti administracinėje byloje surinktais įrodymais (ABTĮ 56 str. 7 d.), nepateikė jokių argumentų dėl kitų jam tarnybinio nusižengimo sudėtinių elementų – nepasisakė dėl pareigūnui keliamos pareigos sąžiningai ir dorai atlikti savo pareigas, laikytis etikos reikalavimų, nesuderinus su padalinio vadovu, darbo metu nespręsti asmeninių reikalų, užsiimti veikla, nesusijusia su Pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymu – tai teisės pažeidimo objektyvioji pusė (rodo, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu), kokiomis aplinkybėmis padaromas teisės pažeidimas).

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, būdamas pareigūnu, t. y. teisės pažeidimo subjektu, padarė jam inkriminuotą teisei priešingą veiką (subjektyvioji pusė – asmens santykis su priešinga teisei veika ir jos padariniais), kuri suponavo jo tinkamą patraukimą tarnybinėn atsakomybėn bei teisingą poveikio priemonės pritaikymą.

Dėl VAĮ

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (pagal dabar galiojančią redakciją VAĮ 10 str.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

50. „<...> Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. <...> kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).

51. Teisėjų kolegija neįžvelgia neatitikimo su ką tik išdėstytomis nuostatomis, todėl neturi jokio pagrindo tvirtinti, kad VAĮ nuostatų nebuvo laikytasi (žr. nutarties 29. 7 p.).

52. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir likusius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie pakankamai detaliai ir išsamiai jau buvo įvertinti Regionų administracinio teismo bei nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją bei panaikinti ginčijamą atsakovo Įsakymą. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nebepasisako.

53. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

54. Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

55. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo kilusį ginčą, nustatė ir tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes – todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius