ead87a96-b5b2-47e0-bd34-ade3aa2ea7de · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-116-826/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04429-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.18.3; 3.1.1.2.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Baltija“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2612-793/2019 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano BÅ«stas Baltija“, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“ ,dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ 2 102,47 Eur turtinės žalos atlyginimo, 159,33 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. spalio 28 d. draudžiamojo įvykio metu buvo sulieta pirmojo aukÅ¡to patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvusi įranga ir atsargos, kurios buvo apdraustos verslo turto draudimu. Pagal draudėjos UAB „Nagavita“ pateiktus dokumentus iÅ¡mokėjo 2 102,47 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratorė yra atsakovė. Ji atsakinga už šį draudžiamÄ jį įvykį, nes netinkamai prižiÅ«rėjo pastato Å¡ildymo sistemÄ trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“ rekonstruojant jÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismo motyvai: 3.1. Atsakovė, bÅ«dama daugiabučio namo, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorė, neprižiÅ«rėjo trečiojo asmens UAB „Lamberta“ pagal rangos sutartį vykdomų Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijos darbų. Byloje esantis raÅ¡tas patvirtina, kad atsakovė nesudarė sÄ lygų trečiajam asmeniui pabaigti darbų.

Å ildymo sistemos sklendes atsuko nenustatyti asmenys. Atsakovė žalos dydžio neginčijo. 3.2. IeÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ draudimo teisiniai santykiai nesieja, todėl negali bÅ«ti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovės pareikÅ¡tam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovė senaties termino nepraleido, nes į teismÄ kreipėsi 2018 m. gegužės 16 d., o ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl 1 537,40 Eur draudimo iÅ¡mokos atsirado 2017 m. sausio 18 d., o reikalavimui dėl 565,07 Eur draudimo iÅ¡mokos – 2017 m. sausio 19 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ pateikė apeliacinį skundÄ , juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ vykdė bendro naudojimo Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijÄ . Darbai perduoti pagal rangos sutartį nebuvo, tad visa atsakomybė kyla rangovei.

Vanduo nebÅ«tų iÅ¡siliejęs ir žala nebÅ«tų atsiradusi, jei UAB „Lamberta“ bÅ«tų tinkamai užsandarinusi nupjautus vamzdžius. UAB „Lamberta“ atlygino buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkui R. Z. turtinę žalÄ už netinkamai atliktus darbus. Å i aplinkybė patvirtina trečiojo asmens atsakomybę.

5. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pagal projektÄ reikėjo demontuoti senÄ Å¡ildymo sistemÄ , butuose sumontuoti naujus vamzdynus ir Å¡ildymo prietaisus, taip pat sumontuoti naujÄ bendrojo naudojimo vamzdynÄ ir Å¡ilumos mazgÄ . PrieÅ¡ atliekant darbus bendra Å¡ildymo sistema buvo nudrenuota, t. y. iÅ¡leistas vanduo iÅ¡ sistemos, todėl numatytiems darbams saugiai atlikti nebuvo jokių kliūčių.

Siekiant užbaigti Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijÄ , t. y. atskirti (duomenys neskelbtini) namo senus vamzdynus nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)namų vamzdynų, reikėjo užsandarinti vamzdžius UAB „Golkonda“ patalpose, atveriant pogrindžio kanalÄ . Å ių darbų neatliko, nes į Å¡ias patalpas nebuvo įleista. Atsakovė 2016 m. spalio 31 d. raÅ¡tu informavo, kad į patalpas bus galima patekti 2016 m. lapkričio 2 d., t. y. jau po įvykio. Apie įvykį sužinojo 2016 m. spalio 28 d. telefonu, nes jos darbuotojai ten nedirbo.

Kieno darbuotojai atsuko sklendes, byloje nebuvo nustatyta.

6. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

10. Atsakovė 2020 m. vasario 5 d. pateikė teismui Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties kopijÄ (civilinė byla Nr. 2-995-965/2019) be jokio motyvuoto praÅ¡ymo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymÄ pridėti ir vertinti su kitais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikÅ¡mingoms teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, nustatyti.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Faktinės bylos aplinkybės 12. Nustatyta, kad 2016 m. spalio 28 d. buvo užlietos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ä®vykio metu buvo sugadinti draudėjai UAB „Nagavita“ nuosavybės teise priklausantys įrengimai ir atsargos. Ä®vykis įvyko dėl bendrojo naudojimo inžinerinio objekto – Å¡ildymo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, netinkamo eksploatavimo. IeÅ¡kovė draudėjai 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 19 d. iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas, kurių bendra suma yra 2 102,47 Eur. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorė yra atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“. Teismui nepateikta duomenų, kad atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo 2 102,47 Eur.

13. Å ioje byloje ieÅ¡kovė draudikė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , reiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis), teigdama, jog Å¡i yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, motyvuodamas tuo, kad atsakovė, bÅ«dama bendrojo naudojimo objektų administratorė, neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų – tinkamai neprižiÅ«rėjo daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, dėl Å¡ių atsakovės pareigų nevykdymo ieÅ¡kovei kilo 2 102,47 Eur žala.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad daugiabučio namo Å¡ildymo sistemÄ pagal rangos sutartį rekonstravo trečiasis asmuo UAB „Lamberta“. Ji nebuvo perdavusi atliktų darbų, tad visa atsakomybė kyla trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.

14. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra bÅ«tinas įvardytų sÄ lygų visetas – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

15. Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto) skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas kildinamas iš delikto.

16. Patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2016 m. spalio 28 d. buvo užlietos dėl Å¡iame name esančio bendrojo naudojimo inžinerinio objekto – Å¡ildymo sistemos, netinkamo eksploatavimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Å alys Å¡ių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktÄ Å¡ildymo sistema, kaip viena iÅ¡ pagrindinių pastato konstrukcijų, laikytina bendrÄ ja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

17. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

18. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Teisę reguliuoti (nuotoliniu bÅ«du ar kitaip daryti įtakÄ ) namo Å¡ilumos punkto įrenginių darbÄ , laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamÄ kvalifikacijÄ turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų iÅ¡rinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo Å¡ilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas (eksploatuotojas) prižiÅ«ri (eksploatuoja) Å¡io įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su Å¡ilumos punktų savininkais.

Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sÄ Å¾iningai ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartotojų interesais. Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojÄ (eksploatuotojÄ ) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu Å¡ie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros (eksploatavimo) sutartį su pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems Å¡iÄ teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti Å¡iÄ veiklÄ .

Kai pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iÅ¡ subjektų, turinčių atitinkamÄ kompetencijÄ , technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali bÅ«ti pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas (eksploatuotojas).

19. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos bei iÅ¡orinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) organizuoja ir už jÄ atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis ApraÅ¡o 1 priede iÅ¡vardytų teisės aktų nuostatomis.

20. Apeliantė teismui nepateikė duomenų, kad pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ perdavė trečiajam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai). Tad Å¡iuo atveju atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“, bÅ«dama daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratorė, yra atsakinga už namo Å¡ilumos sistemos įrenginių techninę bÅ«klę ir jų (eksploatavimo) organizavimÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

21. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sutarties sampratÄ rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Vienas iÅ¡ Å¡ios sutarties teisės principų yra sutarties uždarumas, kuris reiÅ¡kia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas jÄ sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims.

Teismų praktikoje sprendžiant iÅ¡ rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikÅ¡ti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos Å¡alys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems jÄ perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiÅ«ra“, kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v.

UAB „ATEA“, bylos Nr. 3K-3-526/2012; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

22. Å iuo atveju ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ yra trečiasis asmuo rangos sutarties tarp atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ ir trečiojo asmens UAB „Lamberta“ atžvilgiu. Rangos sutartis galioja tik jÄ pasiraÅ¡iusiems asmenims. Teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ trečiajam asmeniui kaip rangovui atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl to, jog neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta rangos sutartis, turi kita Å¡ios sutarties Å¡alis – atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“, o ne ieÅ¡kovė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog trečiajam asmeniui pagal rangos sutartį neperdavus jai atliktų darbų, atsakomybė jai nekyla, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.

23. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja atlieka visus veiksmus, bÅ«tinus turtui iÅ¡saugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Å iuo atveju nustatyta, kad žalos atsiradimo priežastis – Å¡ildymo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, netinkamas eksploatavimas. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ 2016 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡tu Nr. 1-142 „Dėl Å¡ildymo sistemos (duomenys neskelbtini)renovacijos“ pranešė atsakovei, kad norint baigti Å¡ildymo sistemos renovacijos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, reikia užaklinti esamos senos sistemos vamzdynÄ .

Tam jiems reikėjo patekti į kavinės patalpas, po kurios grindimis – senos sistemos vamzdynas. Kavinės savininkai į patalpas neįleido. Atsakovė neginčijo, kad šį dokumentÄ ji gavo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Nepaisant Å¡io įspėjimo Å¡ildymo sistemos sklendės buvo atsuktos ir dėl to 2016 m. spalio 28 d. įvyko draudžiamasis įvykis. Asmenys, kurie atsuko sklendes, nenustatyti. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad apeliantė veikė neatsakingai, nes vykstant rekonstrukcijos darbams nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad niekas neatsuktų sklendžių, kurios Å¡ildymo sistemÄ užpildo vandeniu ir savo neveikimu sudarė sÄ lygas nenustatytiems asmenims užpildyti Å¡ildymo sistemÄ termofikaciniu vandeniu, nors buvo tinkamai informuota apie nebaigtus rekonstrukcijos darbus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė, bÅ«dama namo administratorė, neatliko veiksmų, bÅ«tinų turtui iÅ¡saugoti, ir yra atsakinga už žalos atsiradimÄ .

24. Šalys žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp sklendžių atsukimo ir žalos atsiradimo neginčijo, atsakovės kaltė yra preziumuojama todėl apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais plačiau nepasisako.

25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimÄ (CK 6.1015 straipsnis), proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimÄ keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 27. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

28. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė