2022-11-15 Nr. CB-8880-2-68-3-11103-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5310

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11103-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 3 d. paduotu suinteresuoto asmens advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ seniūnės advokatės V. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartis skirti advokatų bendrijos seniūnei vienkartinę baudą už antstolio patvarkymų nevykdymą, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde keliamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 46 straipsnio 1-3 dalių, 56 straipsnio 5 dalies nuostatų, kuriomis reglamentuojami su advokato profesine paslaptimi susiję klausimai, netinkamo taikymo klausimas. Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas advokatei baudą už antstolio patvarkymo nevykdymą, neatsižvelgė į tai, jog advokatas (ar jų bendrija) turi pareigą saugoti visą kliento informaciją, jam patikėtus duomenis, be kita ko, ir atsiskaitymo už teisines paslaugas aplinkybes. Profesinė paslaptis yra ne advokatų privilegija, o jo kliento teisių garantija. Antstolio patvarkymu prašytų pateikti duomenų pobūdis apima profesinės paslapties informaciją, todėl tokia informacija negali būti antstoliui atskleista. Advokato kliento paslaptis gali būti suvaržyta tik įstatyme nustatytais atvejais. Šiuo atveju bendrija turėjo teisę atsisakyti teikti antstoliui juose nurodytą informaciją, nes ji negalėjo būti teikiama dėl svarbių priežasčių.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad kitoje civilinėje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo subjektui (viešbučio direktorei), nevykdžiusiam antstolio patvarkymo, neskyrė baudos už panašaus pobūdžio informacijos nepateikimą. Minimoje byloje dalyvavo tas pats skolininkas, išieškotojas ir antstolis, todėl joje nustatytos aplinkybės, kasatorės nuomone, turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas jomis nesivadovavo.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyti kasacijos pagrindai, t. y. išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė