ead3335c-fcd7-4fcc-8eef-14810f4ffcda · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-444/2012                                Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6, 36.1, 63.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-694-159/2011 pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo S. M., dėl skolos ir netesybų priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. 3 300 000 Lt skolos, 700 000 Lt netesybų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas R. S. buvo jo draugas, piniginės lėšos atsakovui buvo reikalingos nekilnojamajam turtui įgyti. Ä®keitęs AB bankui „Snoras“ visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ , paskolino atsakovui 3 300 000 Lt.

Atsakovas R. S. buvo įsipareigojęs skolÄ grÄ Å¾inti iki 2009 m. gruodžio mėnesio, tačiau skolos iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. Atsakovas R. S. pripažino visus ieÅ¡kinio reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui sugrÄ Å¾ins visÄ pasiskolintÄ pinigų sumÄ , tačiau Å¡iuo metu neturi galimybės skolos grÄ Å¾inti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo R. S. ieÅ¡kovui A. M. 3 300 000 Lt negrÄ Å¾intÄ skolÄ , 700 000 Lt palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3 300 000 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2010-06-21 – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 400 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ atsakovo R.

S. 29 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Taip pat teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-21 nutartimi atsakovui R. S. taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nurodė, kad pakvitavimas įrodo, jog 2008-05-06 ieÅ¡kovas A. M. su atsakovu R. S. sudarė paprastos raÅ¡ytinės formos terminuotÄ paskolos sutartį, pagal kuriÄ 2008-05-06 ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 3 300 000 Lt 1 ha žemės sklypo, esančio Nidoje, pirkimui, atsakovas įsipareigojo gautÄ 3 300 000 Lt paskolÄ sugrÄ Å¾inti iki 2009 m. gruodžio mėnesio (CK 1.73 str. 1 d. 1 p., CK 6.870–6.871 str., b. l. 29).

Teismas konstatavo, kad iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 3 300 000 Lt negrÄ Å¾inta skola, nes atsakovas pripažino, jog skolos ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino (CPK 187 str. 1 d., CK 6.873 str. 1 d.). Taip pat teismas nurodė, kad 2009-12-01 Å¡alys pasirašė susitarimÄ , kuriuo atsakovas R. S. įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti 5 proc. dydžio mėnesines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos iki paskolos sugrÄ Å¾inimo ir sutiko, kad palÅ«kanos bÅ«tų apskaičiuojamos pagal Lietuvos banko patvirtintas palÅ«kanas paskolos suteikimo dienÄ (CK 6.872 str. 1 d., b. l. 30), todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 700 000 Lt palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma, nes ieÅ¡kovas prašė priteisti mažesnę nei jam priklausytų gauti palÅ«kanų sumÄ , atsakovui pripažinus ir neginčijus praÅ¡omos priteisti 700 000 Lt dydžio palÅ«kanų sumos (CPK 187 str. 1 d.).

Teismas sprendė, kad iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2010-06-21 – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti minimas palÅ«kanas (CK 6. 37 str. 2 d., CK 210 str. 1 d.).Nustatyta, kad ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, 2010-05-26 mokėjimo kvitu sumokėjo    400 Lt žyminį mokestį valstybei (b. l. 5).

Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-21 nutartimi ieÅ¡kovas atleistas nuo likusios dalies – 39 140 Lt žyminio mokesčio – sumokėjimo (b. l. 31–32). VisiÅ¡kai patenkinus A. M. ieÅ¡kinio reikalavimus, jam iÅ¡ atsakovo priteistinos jo patirtos 400 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.). IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 29 600 Lt (30 000 Lt – 400 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, sprendime minėta, kad ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies atleistas ir įvertinus, kad bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali virÅ¡yti 30 000 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d. ).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimÄ pakeisti – priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 2 424 450,10 Lt skolos, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, visiÅ¡kai tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ . Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka.

Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko perdavimas gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. IeÅ¡kovas 2007-09-24 pervesdamas į AB ,,Turto bankas“ sÄ skaitÄ 2 571 450,10 Lt paskolino atsakovui Å¡iÄ pinigų sumÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, dalį paskolos, t. y. 147 000 Lt , atsakovas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino, pervesdamas į AB banko Snoras sÄ skaitÄ , padengdamas ieÅ¡kovo kreditÄ , paimtÄ iÅ¡ Å¡io banko. IeÅ¡kovui pradėjus skyrybų procesÄ su sutuoktine, kadangi atsakovÄ ir ieÅ¡kovÄ siejo geri, draugiÅ¡ki santykiai, atsakovas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu sutiko pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telį didesnei sumai.

Dėl to 2008-05-06 pakvitavime atsakovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio mėnesį po žemės sklypo pardavimo atiduos ieÅ¡kovui 3 300 000 Lt, tačiau pakvitavime nėra patvirtinimo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovas bÅ«tų gavęs bÅ«tent tokiÄ sumÄ . Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimÄ atsakovui, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkinamas priteisiant tik realiai atsakovui paskolintų pinigų sumÄ , atskaičius grÄ Å¾intÄ sumÄ .

2. Teismas nepagrįstai priteisė 700 000 Lt palÅ«kanas, iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti netesybas, t. y. delspinigius už negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , kaip už nuostolių atlyginimÄ . PalÅ«kanos ir netesybos yra du atskiri, skirtingi civilinės teisės institutai, kuriems taikomos skirtingos materialinės teisės normos. Jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.).

IeÅ¡kinio reikalaujami priteisti 700 000 Lt dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli ir prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl turėtų bÅ«ti mažinami. Be to, delspinigiai už vėlavimÄ laiku grÄ Å¾inti paskolÄ turėjo bÅ«ti priteisti nuo realiai paskolintos ir negrÄ Å¾intos sumos. IeÅ¡kovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodo, kad:1. Pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Šiuo atveju atsakovas sutiko su ieškiniu, t. y. su paskolinta pinigų suma ir su prašomomis priteisti netesybomis, todėl ieškovui nereikėjo įrodinėti, kad atsakovui pinigus perdavė.

2. Teismas nepažeidė šalių rungimosi principo, nes atsakovas sutiko teisme su prašoma priteisti netesybų suma. 2009-12-01 susitarime buvo numatyta atsakovo pareiga mokėti ir Lietuvos banko patvirtintas palūkanas nuo paskolos dydžio, nuo paskolos suteikimo momento. Todėl aplinkybė, kad teismas nurodė, jog 700 000 Lt yra palūkanos, nekeičia ieškinio dalyko. Atsakovo tvirtinimas, kad delspinigiai yra neprotingai dideli, prieštarauja CK 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui. IV.

Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje keliamas ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ir dėl delspinigių dydžio nustatymo. Dėl paskolos sutarties Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Paskolos sutartis yra realinė sutartis, todėl tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir Å¡ios sutarties Å¡alys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, bÅ«tinas sutarties dalyko - pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų - perdavimas paskolos gavėjui. Esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grÄ Å¾inti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentÄ .Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose nurodoma, kad tais atvejais, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui.

Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikÅ¡mė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi aiÅ¡kiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje R.

G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliÄ ja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente) aiÅ¡kiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimÄ (sÄ voka „perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo - paskolos gavėjo - gavimas ir priėmimas paskolos dalyko).Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas.

Pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011). Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 6 d. atsakovas R. S. pasirašė pakvitavimÄ , adresuotÄ ieÅ¡kovui A. M. dėl 3 300 000 litų sumos pasiskolinimo su nuoroda apie Å¡ios sumos grÄ Å¾inimÄ iki 2009 m. gruodžio mėnesio (b. l. 29).

Pakvitavime nėra aiÅ¡kiai nurodyta apie pinigų skolininkui perdavimÄ , todėl Å¡io dokumento negalima laikyti tinkamai įforminta Å¡alių paskolos sutartimi, atitinkančia Civilinio kodekso 6.870 straipsnyje įtvirtintÄ paskolos sutarties sampratÄ .Tačiau 2009 m. gruodžio 1 d. Å¡alys pasirašė raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl minėto pakvitavimo sÄ lygų, kuriame aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad kreditorius (ieÅ¡kovas) A. M. yra paskolinęs ir perdavęs R. S. 3 300 000 litų sumÄ (b. l. 30).

Lingvistikai teiginys ,,yra paskolinęs ir perdavęs“ suprantamas ne kaip kitaip, o tik kaip paskolintų pinigų perdavimas (jau įvykęs pasiraÅ¡ant sutartį) skolininkui. Pirmosios instancijos teisme atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko ir neįrodinėjo negavęs paskolos pinigų ar gavęs jų mažiau, todėl ieÅ¡kovas neturėjo pareigos įrodinėti aplinkybės apie jo finansines galimybes suteikti paskolÄ , nes Å¡ių aplinkybių atsakovas neginčijo. Tačiau, nepaisant to, byloje yra pridėta ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės paskolos iÅ¡ ,,Snoro“ banko 3 484 926 litų sutartis (b. l. 11, 66-78), patvirtinanti pinigų, paskolintų atsakovui, turėjimÄ .

Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo banko pavedimÄ (b. l. 113), patvirtinantį, jog dalį pinigų – 2 571 450,10 Lt ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė pervedė Turto bankui, nurodant mokėjimo paskirtį ,,pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.(7-22-52-07)-T5-27)“. Tai atitinka apelianto pozicijÄ , kad jis buvo tokiÄ sumÄ skolingas Turto bankui ir jÄ apmokėjo ieÅ¡kovas paskolintais pinigais. Apeliantas nurodytÄ pavedime sumÄ pripažįsta gavęs kaip paskolÄ , tačiau apeliaciniu skundu ginčija likusios paskolos sumos suteikimÄ .

Tačiau teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ , remdamasi jau aptartais įrodymais, o bÅ«tent Å¡alių pasiraÅ¡ytu susitarimu, kuriame nurodyta apie pinigų perdavimÄ .Apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis pasirašė neva papraÅ¡ytas ieÅ¡kovo dėl jo su sutuoktine turto dalybų, niekuo nepagrįsta ir neįrodyta, o jeigu jis taip ir pasielgė, tai bÅ«damas apdairus, raÅ¡tingas, iÅ¡silavinęs ir pakankamai jauno amžiaus, turėjo suprasti ir atitinkamai įvertinti tokio poelgio rizikÄ , tuo pačiu ir prisiimti atsakomybę už iÅ¡ to kylančias pasekmes.Pagal Civilinio kodekso 6.875 straipsnio 1 dalį aplinkybę, kad pinigų pagal paskolos sutartį faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių paskolos gavėjas (atsakovas) neįrodė, todėl jo argumentus, kad pinigų pagal ginčo paskolos sutartį jis gavo mažiau, nei nurodyta sutartyje, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo kasos pajamų orderius (b. l. 114-116), iÅ¡ kurių matyti, kad jis penkiais pavedimais įvairiomis sumomis sumokėjo iÅ¡ viso 147 000 litų. Mokėjimo paskirtyje visuose nurodyta ,,už A. M.“. Apeliantas nurodė, jog jis Å¡iais mokėjimais grÄ Å¾ino dalį paskolintų pinigų.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas neginčijo Å¡ių pavedimų ar atsakovo atliktų mokėjimų, tačiau jis nurodė, kad atsakovas taip padengė dalį jo (ieÅ¡kovo) su sutuoktine paimtos banko paskolos palÅ«kanų. Byloje nėra įrodymų apie tokio pobÅ«džio Å¡alių susitarimÄ , atsakovas Å¡ios aplinkybės nepripažino, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog minėtais mokėjimais dalis paskolos yra grÄ Å¾inta, todėl Å¡ia suma mažintinas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos paskolos sumos dydis ir pakeistinas teismo sprendimas, sumažinant priteistÄ sumÄ iki 3 153 000 Lt.

Dėl netesybų dydžioÄ®statymas netesybas apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatytÄ pinigų sumÄ , kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Å alių pasiraÅ¡ytame susitarime (b. l.

30) nurodyta, kad Å¡alys susitaria dėl netesybų: penkių procentų mėnesinių delspinigių nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas taip pat prašė priteisti delspinigius nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos. Nurodydamas kaip apskaičiavo delspinigius, savo praneÅ¡ime teismui (b. l. 65). IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pagal sutartį skaičiuojant penkių procentų delspinigius per mėnesį apskaičiuojama 165 000 Lt suma, o viso delspinigiai – 990 000 Lt, kas atitinka delspinigių skaičiavimo senatį – 6 mėnesius (165 000 x 6 = 990 000).

Tai rodo, jog ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priteisti bÅ«tent delspinigius, kas atitinka ir Å¡alių sutartį, todėl teismas neturėjo pagrindo pakeisti Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo ir priteisti ne delspinigius, o palÅ«kanas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad delspinigiai ir palÅ«kanos yra skirtingi civilinės teisės institutai ir jiems taikomos skirtingos materialinės teisės normos.Nors ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl palÅ«kanų, nes palÅ«kanų mokėjimas buvo aptartas Å¡alių sutartyje, nurodant, jog skolininkas sutinka, kad kreditorius skolininkui skaičiuotų Lietuvos Banko patvirtintas palÅ«kanas nuo paskolos dydžio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, to nepakanka, kad reikalavimas priteisti palÅ«kanas bÅ«tų laikomas tinkamai pareikÅ¡tu.

IeÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ turi teisę nurodyti tik ieÅ¡kovas (CPK 41 str., 135 str.), bylÄ nagrinėjančiam teismui neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Todėl ir nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kiniu praÅ¡ant priteisti delspinigius, teismas negalėjo savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva keisti ieÅ¡kinio reikalavimo ir priteisti palÅ«kanas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėja reikalavimÄ priteisti delspinigius. Apeliantas skunde nurodo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti 700 000 Lt dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli ir prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl praÅ¡o juos sumažinti.  Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiÅ¡kai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali bÅ«ti mažinamos jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir CK 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiÅ¡kai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v.

A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v.

A. P., bylos Nr. 3K-3-1190/2003). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties Å¡alys yra fiziniai asmenys, dalis paskolos buvo grÄ Å¾inta, įvertinus pagrindinės skolos ir pagal sutartį praÅ¡omų priteisti netesybų dydį 700 000 Lt, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio netesybos neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų (CK 1.5 str.) bei Å¡alių interesų pusiausvyros, todėl nagrinėjamu atveju priteisti delspinigiai mažintini iki 70 000 Lt.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IÅ¡ dalies tenkinant apeliacinį skundÄ ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). Laikytina, kad buvo patenkintas 81 procentas ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl atitinkamomis proporcijomis perskirstytinos Å¡alių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 324 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b. l.

5) ir 23 976 Lt žyminio mokesčio valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo atidėtas atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundÄ iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteistina 10 075 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimÄ pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:,,IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 153 000 Lt (tris milijonus Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tris tÅ«stančius litų) skolos,          70 000 Lt (septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3 153 000 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010-06-21) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 324 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

S. 23 976 Lt (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) žyminio mokesčio valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-21 nutartimi atsakovui R. S. taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.“Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. 10 075 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio valstybei. TeisėjaiAlė Bukavinienė Audronė Jarackaitė Kazys KailiÅ«nas