ead181a8-1c74-4f79-85bf-d30b49ffe2e2 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-150-998/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08268-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.1; 2.3.4.3; 2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė, sekretoriaujant Anetai Kozun, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A.

Å ., trečiojo asmens Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ atstovei E. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams L. D., R. D., E. D. dėl tėvystės nustatymo, neterminuoto tėvų valdžios ribojimo ir iÅ¡laikymo priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau Skyrius) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1. nustatyti, kad R. D. yra E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. D. yra R. D. dukra;

2. vaiko dokumentuose įrašyti, jog vaiko – E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. D.;

3. neterminuotai apriboti atsakovei L. D. motinos valdžiÄ Ä¯ dukrÄ E. D., (duomenys neskelbtini);

4. neterminuotai apriboti atsakovui R. D. tėvo valdžiÄ Ä¯ dukrÄ E. D., gim. (duomenys neskelbtini);

5. priteisti iÅ¡ atsakovų L. D. ir R. D. iÅ¡laikymÄ dukrai E. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur per mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sÄ skaitÄ banke;

6. įpareigoti globėjÄ Klaipėdos vaikų globos namus „Rytas“, Taikos pr. 68, Klaipėda, vaiko iÅ¡laikymui skirtus pinigus uzufrukto teise naudoti iÅ¡imtinai vaiko interesais;

7. iÅ¡ atsakovų priteisti teismo iÅ¡laidas valstybei. Nurodo, kad BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro (toliau Centras) žinioje nuo 2016 m. spalio 19 d. yra L. D. Å¡eima. L. D. turi du vaikus, pilnametį E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę E. D., gim. (duomenys neskelbtini). Å eima įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos.? IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė L. D. dirbo, tačiau dažnai keisdavo darbo vietÄ .

Atsakovės darbinė veikla trukdavo ne ilgiau kaip mėnesį, tarp jų ir nedarbingumo laikotarpis. Atsakovė kartu su broliu – atsakovu R. D., gyvena nuomojamame bÅ«ste. BÅ«stas tvarkingas yra bÅ«tiniausi namų apyvokos daiktai. Atsakovės pilnametis sÅ«nus E. D. kartu su motina negyvena, yra susikÅ«ręs Å¡eimÄ ir gyvena atskirai. Dukra E. D. mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje. Atsakovės teigimu, jos brolis – R. D., prisideda prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Tačiau „Sodros“ duomenimis R.

D. per 7 mėnesius pakeitė net 5 darbo vietas, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis siekia vos 228 Eur, tokių pajamų tikrai nepakanka net bÅ«tiniausiems žmogaus poreikiams patenkinti, todėl, ieÅ¡kovo teigimu, akivaizdu, jog prie sesers Å¡eimos poreikių tenkinimo vargu ar gali prisidėti. IeÅ¡kovo teigimu, L. D. Å¡eimoje pastebima kasdienio gyvenimo įgÅ«džių stoka – atsakovė neturi pastovaus darbo ir pajamų, nėra tinkamai paskirstomas Å¡eimos biudžetas, dėl to turi nemažai skolų, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, dažnai jÄ keičia.

Antstolių duomenis, atsakovės skolos sudaro 5 440 Eur. Atsakovė nesaikingai vartoja alkoholį, užsiima prostitucija, jai trÅ«ksta žinių apie vaiko raidÄ , tinkamÄ vaiko priežiÅ«rÄ bei higienÄ . Dėl nesaugios vaikui aplinkos buvo praÅ¡oma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų apsilankyti Å¡eimoje po darbo valandų. Siekiant nustatyti atsakovės ir jos dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ , ne kartÄ skelbtos paieÅ¡kos. Atsakovės Å¡eima ne kartÄ keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Skyriaus žiniomis abu atsakovai nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos, Å¡iuo metu yra iÅ¡vykę į užsienį, galimai į AnglijÄ , iÅ¡vykimo nedeklaravo. 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsakovės dukra E. D. buvo apgyvendinta Centro Pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiÅ«ros ir globos skyriuje, o nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. vaikui skirta intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga. Nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. E. D. skirta trumpalaikė socialinė globa Centro Pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiÅ«ros ir globos skyriuje. 2017 m. rugsėjo 1 d.

E. D. buvo nustatyta laikinoji globa BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centre (Centre). Nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. atsakovė L. D. dalyvavo Centro organizuojamose tėvystės įgÅ«džių tobulinimo užsiėmimuose. Užsiėmimuose specialistai pastebėjo, jog atsakovei trÅ«ksta tėvystės įgÅ«džių kaip tinkamai auklėti ir auginti dukrÄ , pastebėtas abejingumas vaikui. Atsakovė buvo įpareigota pateikti savivaldybei praÅ¡ymÄ dėl socialinio bÅ«sto gavimo, tačiau nenorėjo stoti į eilę socialiniam bÅ«stui gauti, nes kartu su dukra bendrabučio tipo bÅ«ste gyventi nenorėjo.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2018 m. liepos 12 d. vaikui E. D. pakeista laikinoji globa ir laikinoji globa nustatytas budinčiojo globotojo gyvenamojoje vietoje. 2018 m. rugpjūčio 8 d. E. D. pakeista laikinoji globa budinčiojo globotojo gyvenamojoje vietoje ir laikinoji globa nustatyta Centre. Pažymėjo, kad, toliau dirbant socialinį darbÄ su Å¡eima, pastebėta, jog atsakovė nebevykdo jai skirtų įsipareigojimų, atsisako psichologo konsultacijų, pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvenamosios vietos nedeklaravo, atsisakė dalyvauti centro organizuojamuose tėvystės įgÅ«džių tobulinimo užsiėmimuose.

Atsakovė, dukrai gyvenant Centre, ja nesidomėjo ir retai jÄ lankė, nedėjo pastangų dukrÄ susigrÄ Å¾inti į Å¡eimÄ . IeÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė nekeičia gyvenimo bÅ«do, dėl to negeba tinkamai pasirÅ«pinti vaiku ir užtikrinti vaikui stabilių, saugių ir ramių gyvenimo sÄ lygų namuose. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad Klaipėdos globos namų „Rytas“ darbuotojams kilo įtarimų dėl galimo seksualinio smurto prieÅ¡ vaikÄ . Globos įstaiga kreipėsi į vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrÄ â€žUžuovėja“ dėl psichologinio įvertinimo dėl galimai patirto seksualinio smurto bei psichologinės pagalbos suteikimo.

Atlikus vertinimÄ , buvo gauta iÅ¡vada, jog „tikėtina, kad E. turi amžių virÅ¡ijančių žinių lytiÅ¡kumo tema, galimai sietinų su tiesioginėmis ar netiesioginėmis intymiomis patirtimis“. IeÅ¡kovas nurodo, kad gavo Centro 2019 m. sausio 15 d. raÅ¡tÄ , kuriame užsimenama, jog vaiko E. D. tėvas galimai yra vaiko mamos, atsakovės L. D. brolis – atsakovas R. D.. Atsakovė L. D. neigė, kad atsakovas R. D. yra vaiko tėvas, teigė, jog vaiko tėvas galimai yra Vokietijos pilietis, vaiko gimimo liudijime nėra nurodyti kilmės iÅ¡ tėvo duomenys.

Pagal byloje paskirtos atlikti DNR ekspertizės – vaiko E. D. ir atsakovo R. D. giminystės ryÅ¡iui nustatyti, duomenis atsakovas R. D. 99,99 procentai yra E. D. tėvas. IeÅ¡kovas pažymi, jog atsakovas R. D. savo dukters niekada nepripažino, ja nesirÅ«pino, neteikė jai iÅ¡laikymo, Å¡iuo metu kartu su atsakove yra iÅ¡vykęs į užsienį ir vaiko gyvenimu nesidomi. Atsakovas, gyvendamas Lietuvoje, neturėjo nuolatinio darbo, gaunamos pajamos buvo mažesnės nei minimalus darbo užmokestis, kuris neužtikrina bÅ«tiniausių žmogaus poreikių tenkinimo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, vedė amoralų gyvenimo bÅ«dÄ â€“ palaikė intymius santykius su savo seserimi ir net susilaukė su ja vaiko.

Atsakovams gyvenant kartu, jų bendras vaikas E. D. galimai ir galėjo patirti seksualinį smurtÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė L. D. dėl socialinių įgÅ«džių stokos, prostitucijos, nesaikingo alkoholio vartojimo, nepajėgi keisti gyvenimo bÅ«do, negeba užtikrinti vaiko gerovės, tinkamai ugdyti bei rÅ«pintis, todėl yra pagrindas neterminuotai riboti atsakovei L. D. valdžiÄ Ä¯ dukrÄ â€“ E. D.. Atsakovas savo dukters, kurios susilaukė su savo seserimi, niekada nepripažino, ja nesirÅ«pino, neteikė jai iÅ¡laikymo ir visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo tėvo pareigų.

Skyrius daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovai neužtikrina vaikui saugios ir sveikos aplinkos, neteikia jai iÅ¡laikymo, prieÅ¡ingai – savo amoraliu elgesiu žaloja mažametės psichikÄ ir normaliÄ raidÄ , todėl yra pagrindas riboti tėvams valdžiÄ Ä¯ dukrÄ E. D.. Skyriaus nuomone, yra pagrindas teismui inicijuoti bylÄ dėl nuolatinės globos nustatymo, nuolatiniu E. D. globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „Rytas“, ten pat nustatant ir vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovams L.

D. ir R. D., neterminuotai apribojus tėvų valdžiÄ , iÅ¡lieka pareiga iÅ¡laikyti savo dukrÄ . BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti bÅ«tina patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatos priežiÅ«rai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui. Preziumuoja, jog bÅ«tiniausiems vaiko poreikiams tenkinti pakanka minimalaus darbo užmokesčio. Objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovų negalėjimÄ teikti dukrai iÅ¡laikymÄ , nenustatyta, subjektyvios, tai, kad atsakovai dėl savo kaltės dažnai keičia darbo vietÄ , nepalaiko nuolatinio darbo, dėl to gauna mažesnį nei minimalų darbo užmokestį, girtauja, Å¡iuo metu yra iÅ¡vykę į užsienį ir nėra žinoma jų buvimo vieta.

Ginant vaiko teisę į iÅ¡laikymÄ bei atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tikslinga priteisti iÅ¡ atsakovų jų dukters iÅ¡laikymui po 200 Eur nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, indeksuojant priteistÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė L. D. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad dukters E. D. biologinis tėvas yra Vokietijos pilietis, su kuriuo nuo 2008 m. sausio mėn. daugiau niekada nebesimatė, nes atsisakė važiuoti gyventi į VokietijÄ .

Atsakovės teigimu, institucijos stengiasi, jog bÅ«tų tolinamas vaiko ryÅ¡ys nuo mamos. Institucijos, pasitelkusios daugybę įvairiausių pareigÅ«nų, ilgai tęsia priežiÅ«rÄ ir atlieka kitokias procedÅ«ras. Teigia, jog tai kliudo, o ne padeda normaliai gyvensenai tiek motinos, tiek vaiko atžvilgiu. Pažymi, kad nė akimirkai nebuvo nusiÅ¡alinusi nuo vaiko gyvenimo ir interesų. Yra visiÅ¡kai pajėgi ir gali kaip mama tinkamai auginti, auklėti ir pasirÅ«pinti dukterimi. Nesutinka dėl jos valdžios į dukterį E. D. ribojimo.

Teigia, kad ieÅ¡kinys nukreiptas prieÅ¡ tikruosius vaiko ir motinos interesus. Atsakovas R. D. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo atmesti. Nurodo, kad E. D., kuriai ieÅ¡kovas siekia nustatyti tėvystę, yra gimusi (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinys dėl tėvystės nustatymo reiÅ¡kiamas praėjus daugiau kaip 10 metų nuo vaiko gimimo. Atsakovas nurodo, jog gyvena kartu su savo seserimi, atsakove L. D., ir jos nepilnamete dukra nuomojamame bute, padeda joms materialiai, ir tÄ daro skatinamas broliÅ¡kų ir giminiÅ¡kų jausmų.

Atsakovo nuomone, tariamÄ jo tėvystę pagrindė apkalbos, kuriomis ieÅ¡kovas ir vadovaujasi. Trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo informavo, kad sutinka su pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ byloje dalyvaujantiems asmenims praneÅ¡ta teismo Å¡aukimais. Atsakovams teismo Å¡aukimas įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Ä® posėdį atsakovai neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, praÅ¡ymo bylos nagrinėjimÄ atidėti nepateikė.

Atsakovė L. D. byloje buvo atstovaujama advokato Kęstučio KaniÅ¡ausko, tačiau advokatas Kęstutis KaniÅ¡auskas 2020 m. birželio 10 d. informavo teismÄ , kad pasibaigė VGTPT 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo L. D.“ terminas ir atsakovei L. D. neiÅ¡sirÅ«pinus ir negavus naujo sprendimo, tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutrÅ«kęs, todėl advokatas nebeturi teisinio pagrindo atstovauti atsakovę L. D..

Pastabėtina, kad viso bylos proceso metu atsakovai elgėsi pasyviai. Nepavykus atsakovams įteikti procesinių dokumentų, procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikinėjama vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, t. y.: 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi apie parengiamojo teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ (2020 m. sausio 16 d. 10.00 val.) atsakovams L. D. ir R. D. praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovams L. D. ir R. D. įteiktas patikslintas ieÅ¡kinys vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du; 2020 m. sausio 20 d. nutartimi apie parengiamojo teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ (2020 m. vasario 17 d. 13.30 val.) atsakovams L.

D. ir R. D. praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du; 2020 m. vasario 18 d. nutartimi apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ (2020 m. kovo 3 d. 13.30 val.) atsakovams L. D. ir R. D. praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du; 2020 m. kovo 3 d. nutartimi apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ (2020 m. kovo 19 d. 14.30 val.) atsakovams L. D. ir R. D. praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du; 2020 m. kovo 16 d. nutartimi apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ (2020 m. balandžio 23 d. 9.30 val.) atsakovams L. D. ir R.

D. praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du; 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ (2020 m. birželio 11 d. 13.30 val.) atsakovams L. D. ir R. D. praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. sausio 16 d. parengiamieji teismo posėdžiai atidėti neatvykus atsakovui. Teismas atsakovui 2020 m. sausio 20 d. nutartimi už neatvykimÄ Ä¯ 2020 m. sausio 16 d. vykusį parengiamÄ jį teismo posėdį skyrė 200 Eur baudÄ .

Taip pat 2020 m. vasario 18 d. nutartimi buvo nutarta atvesdinti atsakovÄ R. D. į 2020 m. kovo 3 d. teismo posėdį, tačiau gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinis praneÅ¡imas, kad galimybės atvesdinti atsakovÄ nėra, jis nerastas žinomais adresais, susiekti telefonu nepavyko. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžiuose dalyvavęs advokatas nurodė, kad su atsakove L. D. jam susisiekti nepavyksta, ji taip pat su juo nesusisiekia, nenurodo savo pozicijos dėl patikslintų reikalavimų po atliktos ekspertizės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, į dėtas maksimalias pastangas dėl atsakovų dalyvavimo teismo posėdžiuose, į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovai buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį, tačiau į posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovams.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad šeimoje yra daugybę problemų, kurių atsakovė nesprendžia, mergaitė buvo apleista visomis prasmėmis. Atsakovė negeba užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros. Atsakovė ir jos brolis, atsakovas, susilaukė vaiko. Galimai vaikas buvo seksualiai išnaudojamas, nes mergaitė pasakoja, jog buvo liečiama, tačiau kategoriškai neigia, kad buvo išnaudojama.

Vaikas atsakovÄ vadina savo tėvu. Å iuo metu atsakovai yra iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos. Socialinė darbuotoja teigė, kad vaikas susiraÅ¡o su mama, tačiau mama jai nurodė, kad negrįš į LietuvÄ . Mama vaiku iki Å¡iol nesidomi, nesiima jokių priemonių, kad susigrÄ Å¾intų vaikÄ . Tėvai vengia, nevykdo pareigos rÅ«pintis vaiku, vaiko neiÅ¡laiko. Nors mama keletÄ kartų paskambina, tačiau to neužtenka vaikui. Vaikui žala yra jau padaryta, todėl tėvų valdžia turi bÅ«ti apribota.

Mano, kad padėtis nesikeis, todėl prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad byla tęsiasi jau nuo 2018 m. Mamai buvo duotos galimybės susigrÄ Å¾inti vaikÄ , tačiau mama savo gyvenimo bÅ«do nepakeitė, o dabar mama iÅ¡vykusi ir neketina grįžti. Paskutiniai pokalbiai tarp vaiko ir mamos parodė, kad mama buvo neblaivi, pasakojo, kad jÄ sumušė brolis, todėl matyti, kad atsakovės gyvenimas nesikeičia. Vaikas į mamos pasakymus reagavo lyg suaugęs ir jau suprasdama, kad tai yra netinkamas mamos gyvenimo bÅ«das.

Å iuo metu mergaitės elgesys yra pasikeitęs, yra pagerėjęs. Kai mergaitė susitikdavo su mama, jausdavosi elgesio destrukcija, jÄ iÅ¡balansuodavo. Å iuo metu vaikas miega geriau, mergaitė nėra liÅ«dna, ji yra labai atsigavusi, kai dabar skambina mama, nebėra tokio didelio vaiko džiugesio ir ryÅ¡io, mergaitė supranta, kad mama toli ir jos nebepasiims. Mergaitė yra labai veikli, nori lankyti bÅ«relius. Jaučiasi didelis postÅ«mis į priekį. Å iuo metu intensyvios psichologo pagalbos nereikia. Mergaitė lanko „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijÄ .

Jai yra 12 metų, jos raida yra Å¡iek tiek atsiliekanti, tačiau Å¡iuo metu sparčiai vejasi savo bendraamžius. Mama per karantino laikotarpį skambino tik du kartus. Apie grįžimÄ nekalba, sako mergaitei, kad Lietuvoje neturi kur grįžti, kur gyventi ir neturi darbo. Dėl atsakovo tėvystės, tai mergaitė visÄ laikę jį laikė tėčiu ir dabar laiko tėčiu, tačiau jokio ryÅ¡io tarp atsakovo ir mergaitės nėra. Atsakovai kartu yra iÅ¡vykę į užsienį, atsakovas nė karto nesidomėjo mergaite.

Kiti giminaičiai jos neateina aplankyti, nėra tokių asmenų. Teismas k o n s t a t u o j a: E. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės L. D. dukra. Gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas. 2016 m. rugsėjo 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu L. D. Å¡eima iÅ¡braukta iÅ¡ socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitos. 2016 m. rugsėjo mėn. L. D. kartu su nepilnamečiais vaikais: E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Mažeikių rajono savivaldybės persikėlė gyventi į KlaipėdÄ .

Nuo 2016 m. spalio 19 d. L. D. Å¡eima įraÅ¡yta į Klaipėdos miesto socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir yra BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro (Centro) žinioje. 2016 m. E. D. pradėjo lankyti Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2a klasę. Progimnazijoje sudaryta Vaiko gerovės komisija, kurios metu buvo svarstomas klausimas dėl E. D. perkėlimo iÅ¡ antros klasės į pirmÄ dėl pedagoginio apleistumo.

Mergaitė nemokėjo skaityti, raÅ¡yti, negebėjo, kartu su tos pačios amžiaus grupės vaikais, atlikti minimalių užduočių. E. D. buvo perkelta į pirmÄ klasę, mergaitė lankė prailgintos dienos grupę, socialinė pedagogė pasirÅ«pino nemokamu maitinimu ugdymo įstaigoje. 2017 m. gegužės-birželio mėn. Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija informavo, kad E. D. į ugdymo įstaigÄ atvyksta purvina, nesuÅ¡ukuota, nuo vaiko sklinda nemalonus (specifinis) kvapas.

Centro darbuotojai apsilankė L. D. Å¡eimoje. Moteris neigė vaiko nepriežiÅ«rÄ . Teigė, kad dukrÄ ji į ugdymo įstaigÄ iÅ¡leidžia Å¡variÄ . L. D. pakartotinai konsultuota vaiko priežiÅ«ros ir auklėjimo klausimais, moteris buvo raginama vėdinti namų patalpas, dažniau plauti rÅ«bus, daugiau laiko skirti dukros higienai. Nuo 2017 m. birželio 4 d. su L. D. telefonu susisiekti nepavyko, apsilankymų namuose metu buto durų niekas neatidarė. 2017 m. birželio 16 d. Centras buvo informuotas kad, L.

D. su dukra E. D. nuo 2017 m. birželio 10 d. gyvena lauke. Iš 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nepilnametė E. D. buvo apsirengusi nešvariais rūbais, nenusipraususi, vaiko mama taip pat buvo nesipraususi, rūbai purvini. Vaiko mama negalėjo nurodyti vietos, kur su vaiku gyvena. 2017 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta likusiam be tėvų globos vaikui E. D. laikinoji globa nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. ir paskirtas vaiko globėjas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (Centras).

Pagal Centro informacijÄ , E. D. į pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiÅ«ros ir globos skyrių buvo atvežta apleista, serganti pedikulioze. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mergaitė dėl Mantų teigiamos reakcijos stacionariam gydymui buvo paguldyta į Respublikinę Klaipėdos ligoninę VÅ¡Ä® Klaipėdos vaikų tuberkuliozės filialo vaikų skyrių. 2018 m. birželio 13 d. Centras informavo Skyrių, kad L. D. įsipareigojimų nevykdo, psichologo konsultacijų atsisako, gyvenamosios vietos nedeklaruoja, nuolatinės gyvenamosios vietos negeba iÅ¡laikyti.

Nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m gegužės 31 d. Centre buvo organizuojami tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimai, tačiau moteris atsisakė juose dalyvauti. L. D. bendradarbiauja su socialinė darbuotoja, tačiau situacija šeimoje pablogėjo. L. D. į susitikimus su dukra kelis kartus buvo atvykusi išgėrusi, nuo moters sklido alkoholio kvapas. 2018 m. liepos 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta likusiam be tėvų globos vaikui E. D. laikinoji globa nuo 2018 m. balandžio 7 d. globos centre bei nustatyta nuo 2018 m. balandžio 7 d. vaiko globos vieta – budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje. 2018 m. rugpjūčio 8 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaiko E. D. globėju paskirstas Centras. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. vaiko E. D. globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“. 2019 m. balandžio 29 d. Klaipėdos vaikų globos namus „Rytas“ darbo su E. D. rezultatuose nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Eimantei pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai.

Mergaitės intelektas žemas. Pakartotinis įvertinimas bus atliekamas 2019 spalio mėnesį. Nurodyta, kad konsultacijų metu apie asocialų suaugusių asmenų elgesį (alkoholio vartojimas, keiksmažodžiai, epilepsijos priepuoliai ir kt.) mergaitė kalba labai natÅ«raliai, tarsi tai yra visiems žmonėms įprastas ir bÅ«dingas elgesys („...geria ir neužkanda, dėl to paskui ir krenta ant žemės...“). Taip pat kilo įtarimas dėl galimos seksualinės prievartos. Dėl to buvo nuspręsta kreiptis į psichiatrÄ .

Po konsultacijos su vaikų ir paauglių psichiatre B. N. mergaitei diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.I) ir teikta rekomendacija kreiptis į Vaiko raidos centrÄ dėl galimai patirtos seksualinės prievartos. Motinos brolį, savo dėdę, E. vadina tėčiu. 2019 m. sausio 15 d. Centras informavo Skyrių, kad nuo 2016 m. spalio 19 d. L. D. teikiant socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo paslaugÄ , pastebėta, jog moteris netinkamo gyvenimo bÅ«do nekeičia, toliau periodiÅ¡kai vartoja alkoholį, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui atsisako, bendrauja su netinkamos reputacijos asmenimis, negerina Å¡eimos finansinės padėties, negeba iÅ¡laikyti nuolatinės darbo vietos, dukrai neužtikrina saugių gyvenimo sÄ lygų, kadangi dažnai keičia gyvenamÄ sias vietas, nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m, rugpjūčio 24 d. kartu su dukra buvo apsigyvenusi laukuose, su Centro socialine darbuotoja nebendradarbiauja į teikiamas rekomendacijas neatsižvelgia. 2019 m. gegužės 28 d.

Centro pagalbos plane nurodyta, kad po apsilankymų motinos namuose, specialistai pastebi neigiamai pakitusį vaiko elgesį. Globos namų specialistai bandė su motina kalbėtis, tačiau L. D. nereagavo. Buvo praÅ¡yta, kad mergaitė neitų pas motinÄ Ä¯ namus. Mergaitė grįždavo vėlai, namų darbų neatlikus, nes motina su ja neruoÅ¡ia, neragina. Anksčiau jÄ pasiimdavo brolis, bet nuveždavo pas motinÄ , todėl Å¡iuo metu E. D. nėra iÅ¡leidžiama su giminaičiais. Nėra draudžiama vaikui bendrauti su motina, tik praÅ¡oma, kad tai vyktų pas vaikÄ .

Motina vaikui duoda pinigų, rÅ«pinasi, tačiau ilgiau 10 min. pas dukrÄ neiÅ¡bÅ«na. Tik paskutines porÄ savaičių mergaitė grįžta į namus laiku. 2019 m. liepos 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo psichologo raÅ¡te dėl nepilnamečio vaiko E. D. santykių su motina nurodyta, kad E. D. su jos mama L. D. sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys. Mergaitė siekia bendravimo su savo motina ir iÅ¡reiÅ¡kia norÄ gyventi kartu su ja. Teismo psichologo nuomone, toks vaiko požiÅ«ris tik iÅ¡ dalies atitinka E. D. interesus, kuriuos, Å¡iuo atveju, geriausiai užtikrintų L.

D. ir socialines paslaugas teikiančių institucijų bendradarbiavimas bei L. D. sugebėjimas priimti jai siÅ«lomÄ pagalbÄ . 2019 m. lapkričio 14 d. byloje pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta atsakovo R. D. biologinė vaiko E. D. tėvystė su tikimybe 99,999133 proc. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, L. D. ne kartÄ baustas už administracinį nusižengimÄ â€“ girtų nepilnamečių iki Å¡eÅ¡iolikos metų pasirodymas vieÅ¡osiose vietose (dėl sÅ«naus), nepilnamečių padarytas chuliganizmas (dėl sÅ«naus), vertimasis prostitucija, tėvų valdžios nepanaudojimas, panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, R. D. baustas už administracinį nusižengimÄ â€“ gyvena be asmens tapatybės kortelės. Å iuo metu atsakovai L. D. ir R. D. gyvena užsienyje, kur tiksliai nenurodė, duomenų apie gaunamas pajamas užsienyje byloje, nėra. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovų L. D. ir R. D. deklaruota gyvenamoji vieta – Klaipėdos m. sav. Dėl tėvystės nustatymo Vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis).

Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

DNR ekspertizės iÅ¡vados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tėvystė gali bÅ«ti nustatoma remiantis vien Å¡iuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo paskirta genetinė biologinės tėvystės teismo ekspertizė (DNR ekspertizė) atsakovo R. D. ir jo galimo vaiko E. D. biologiniam tėvo ir vaiko ryÅ¡iui įrodyti. IÅ¡ byloje pateikto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atlikus medicininius tyrimus, nustatyta, kad atsakovas yra biologinis vaiko E. D. tėvas su tikimybe 99,999133 proc. Duomenų ir/ar įrodymų, sudarančių pagrindÄ abejoti atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, byloje nėra pateikta.

Nors atsakovai atsiliepimais neigė R. D. tėvystę, tačiau byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių galimai neteisingas ekspertizės iÅ¡vadas, nepateikė. Ä®rodymų ir/ar aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti ekspertizės iÅ¡vada, nėra (CPK 178 straipsnis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį kelia ieÅ¡kinio senaties klausimÄ , nurodydamas, jog ieÅ¡kiniams yra nustatytas bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o ieÅ¡kinys dėl tėvystės nustatymo reiÅ¡kiamas praėjus daugiau kaip deÅ¡imt metų nuo vaiko gimimo.

Nors atsakovas nesuformulavo ir neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties, tačiau teismas trumpai pasisako Å¡iuo klausimu. Ä®statyme ieÅ¡kinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog Å¡eima į rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ Ä¯traukta 2016 m. Pastebėjimų ir įtarimų, jog nepilnametės E. D. tėvu gali bÅ«ti jos motinos brolis institucijos, stebėdamos Å¡eimÄ , įžvelgė 2018 m.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog nuo to momento ieÅ¡kovui tapo žinomos aplinkybės dėl nepilnamečio vaiko galimo tėvo. IeÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nustatyto kreipėsi 2019 m. liepos 19 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.124 straipsnis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta CK 3.161 straipsnyje. Tai yra vienas ir iÅ¡ vaiko interesų turinį sudarančių elementų.

Vaiko teisė žinoti savo tėvus gali bÅ«ti įgyvendinta visais atvejais. Dėl tėvų valdžios apribojimo Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos iÅ¡laikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, tai reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžiÄ .

Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Å iuo principu vadovaujantis aiÅ¡kinamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iÅ¡ jų):

1) vengia atlikti savo pareigas vaikams;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaiku;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymÄ tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirÅ«pinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). E. Ž. Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartÄ bylose yra pažymėjęs, kad Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas.

Toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Å vedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti vieÅ¡ojoje globoje ir tėvų intereso vėl bÅ«ti kartu su vaiku. Sprendžiant Å¡iÄ užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali bÅ«ti virÅ¡esni už tėvų interesus.

Tėvams negali bÅ«ti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymÄ pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog Å¡eimos ryÅ¡iai turi bÅ«ti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų, bÅ«do ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovo atstovės bei trečiojo asmens atstovės paaiÅ¡kinimais, nustatyta, kad atsakovai nepajėgÅ«s tinkamai rÅ«pintis savo dukra, atsakovai negebėjo rÅ«pintis dukros sveikata bei protiniu vystymusi, tobulėjimu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikui buvo diagnozuota pedikulioze bei Mantų teigiama reakcija, nebuvo perkelta į antrÄ klasę dėl žinių stokos, pedagoginio apleistumo ir nemokėjimo skaityti. Nors atsakovė nesutinka su jos valdžios ribojimu, tačiau matyti, kad dukra buvo apleista visomis prasmėmis. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog tinkami rÅ«pinasi savo vaiku, o vien tik atsakovės deklaratyvÅ«s teiginiai, jog vaikas negali bÅ«ti atskirtas nuo mamos, neužtikrina atsakovės gebėjimu atsakingai auginti dukrÄ , kad vaikui nebÅ«tų daroma žala.

Pastebėtina, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog mergaitė galimai patyrė seksualinę prievartÄ , specialistų vertinimu, ji turi daugiau žinių lytiÅ¡kumo atžvilgiu negu jos bendraamžiai. Taigi, dėl atsakovų gyvenimo bÅ«do, dėl to, kad yra linkę piktnaudžiauti alkoholiu, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, nuolatinės grėsmės vaikui, dėl nesirÅ«pinimo savo vaiku, dėl vengimo atlikti savo pareigÄ auginti, auklėti, rÅ«pintis vaiku bei tuo, kad jie neužtikrina jai saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo dukters gyvenime susidarė situacija, kad vaikas negali gyventi kartu su biologiniais tėvais, o gyvenat kartu jam yra daroma žala, dukra yra neprižiÅ«rima.

Atsakovai nekeičia gyvenimo bÅ«do ir nesugeba užtikrinti vaikui materialinės gerovės, jo ugdyti bei rÅ«pintis juo. Pastebėtina, kad atsakovei buvo suteiktos visos galimybės susigrÄ Å¾inti dukrÄ , tačiau, kaip, teigė posėdyje Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ atstovė, paskutinio pokalbio tarp vaiko ir atsakovės metu mama vėl buvo neblaivi, pasakojo, kad jÄ sumušė brolis (atsakovas). Nors byloje esančios specialistų iÅ¡vados konstatuoja dukros prisiriÅ¡imÄ prie motinos ir dalinį motinos domėjimÄ si dukra, tačiau, teismo vertinimu, vien tik keli skambučiai ar daiktų pirkimas nepadeda augančiam vaikui pilnavertiÅ¡kai vystytis.

Atsakovai Å¡iuo metu gyvena užsienyje. Mama tik kartais susiekia su dukra, tuo tarpu atsakovas dukra niekada nesidomėjo ir nesidomi. Taigi, atsakovai netgi žinodami apie jiems inicijuotÄ bylÄ dėl tėvų valdžios apribojimo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų esamos situacijos gerinimui. PrieÅ¡ingai, iÅ¡vyko institucijoms net nenurodę dabartinės gyvenamosios vietos, kas rodo jų pasyvų elgesį bei visiÅ¡kÄ vengimÄ atlikti savo, kaip tėvų pareigas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad posėdžio metu Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ atstovė nurodė, kad mergaitė jau supranta esamÄ situacijÄ dėl negalėjimo gyventi kartu su mama, jaučiasi laimingesnė, jos psichologinė bÅ«sena yra pagerėjusi.

Taigi galima daryti iÅ¡vadÄ , kad mergaitės gyvenimas skyrium su tėvais jai daro teigiamÄ Ä¯takÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai L. D. ir R. D. nevykdo įstatymo numatytų tėvų pareigų savo vaikui ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas ir atsakovams L. D. bei R. D. neterminuotai apribojama tėvų valdžia (CK 3.180 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžiÄ nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovams iÅ¡aiÅ¡kintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neterminuoto tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Priimdamas sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia iÅ¡laikymÄ vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis). Å iuo atveju, kadangi bus inicijuota byla dėl globos nustatymo vaikui, darytina iÅ¡vada, kad tuo pačiu bus iÅ¡spręstas ir klausimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo pritaikius atsakovams tėvų valdžios apribojimÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. D. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“. Vaikas šiuo metu gyvena Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, globos namuose yra suteikia visokeriopa pagalba, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, E. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina jos dabartinėje laikino globėjo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ vietoje, adresu Taikos pr. 68, Klaipėda (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo Ä®statymas numato pareigÄ abiem tėvams iÅ¡laikyti savo vaikÄ (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ vaikams, turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Ä®statymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡saugoti protingÄ vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrÄ (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų iÅ¡laikymÄ , bÅ«tina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti bÅ«tinus, gyvybiÅ¡kai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o nepilnametės E. D. iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovų priteisti po 200 Eur iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kiekvieno mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kol vaikas sulauks pilnametystės, iÅ¡laikymo pradžiÄ skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus, iÅ¡vykę į užsienį, turi galimybę dirbti ir uždirbti nuolatines pajamas. Duomenų, jog atsakovai dėl sveikatos problemų bÅ«tų nedarbingi, nėra.

Patys atsakovai prieÅ¡taravimų dėl praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nepateikė. Pažymėtina, kad tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku, prieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tokio amžiaus vaiko poreikius, atsižvelgiant į vienodas galimybes abiem tėvams teikti vienodo iÅ¡laikymo dydį, darytina iÅ¡vada, kad po 200 Eur dydžio iÅ¡laikymo priteisimas iÅ¡ atsakovų yra tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei tėvų galimybes iÅ¡laikyti vaikÄ (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, CK 3.198 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo iÅ¡laikymas iÅ¡ieÅ¡kotinas vaiko laikinajam globėjui, Å¡iuo atveju Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“, kuris privalo naudoti gautÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡imtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kiti klausimai. CPK 4961 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo, vaiko globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo nagrinėjimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per deÅ¡imt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, bÅ«tinus bylai iÅ¡nagrinėti, taip pat iÅ¡vadÄ dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo reikalingumo.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieÅ¡kinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl E. D. nuolatinės globos ir jos globėjo paskyrimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų apmokėjimo yra atleistas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteistinos iÅ¡ atsakovų valstybės naudai ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų daliai.

Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei: 75 Eur žyminio mokesčio iÅ¡ atsakovo už reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl tėvų valdžios apribojimÄ , t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 37,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), ir 108 Eur žyminio mokesčio už priteistÄ iÅ¡laikymÄ , t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 54 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovei L. D. proceso metu buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra pasibaigęs ir duomenų, jog atsakovė šiuo metu atitinka keliamus reikalavimus valstybės paramai gauti, nėra. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, iš viso iš atsakovės priteistina 91,50 Eur (37,50 Eur + 54 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, iš atsakovo priteistina 166,50 Eur (75 Eur + 37,50 Eur + 54 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl visiškai tenkinus ieškinį, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo R. D. priteisti rašytiniais įrodymais pagristas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 410 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 269, 270, 279, 282, 400-407, 497-502 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti tėvystę į dukrÄ E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pripažinti jį E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o vaikÄ E. D. – R. D. dukra. Neterminuotai apriboti atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžiÄ Ä¯ dukrÄ E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Neterminuotai apriboti atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžiÄ Ä¯ dukrÄ E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ vaiko laikino globėjo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ vietoje, adresu Taikos pr. 68, Klaipėda.

Priteisti nepilnamečiam vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti nepilnamečiam vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo R.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 19 d., iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės E. D. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „Rytas“. Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo iÅ¡laikymÄ iÅ¡ieÅ¡koti vaiko laikinam globėjui Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“.

Priteisti ieÅ¡kovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui iÅ¡ atsakovo R. D. 410 Eur (keturis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės L. D. 91,50 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ penkiasdeÅ¡imt centų) žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo R. D. 166,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus penkiasdeÅ¡imt centų) žyminio mokesčio iÅ¡laidų.

SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Inicijuoti civilinę bylÄ dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnametei E. D.. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimo kopijÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti vaiko gimimÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo kopijÄ Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Diana Bučienė