2021-01-06 Nr. AB-230-3-61-3-01007-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-9-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01007-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m, kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 13 d. skundais (toliau – ir skundai), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 300 Eur ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir neteisėtų atsakovo atstovo Lukiškių TI-K veiksmų.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė, kad administracinėse bylose Nr. I-2788-815/2019 ir Nr. I-2808-815/2019 sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl neturtinės žalos atlyginimo (skiriasi tik reikalaujamos sumos dydžiai). Be to, abiejose bylose žalos kildinimas susijęs su tuo, kad pareiškėjas, esą, netinkamai buvo laikomas Lukiškių TI-K. Todėl minėtos administracinės bylos sujungtos suteikiant bendrą Nr. I-2788-815/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01007-2019-3).

3. Pareiškėjas, teismui pateiktame 2019 m. kovo 12 d. skunde, paaiškino, kad jis nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 20 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K, teigė, jog buvo laikomas kameroje nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 8 straipsnius. Kamerų plotas neatitiko reikalavimų plotui, tenkančiam vienam asmeniui, nebuvo vietos vaikščioti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 331 korpuse 18 poste sanitarinis mazgas neatitiko Higienos normų, t. y. nuo kameros buvo atskirtas tik 1,5 m aukščio sienele, uždengtas užuolaida, praustuvė įrengta atskirai nuo sanitarinio mazgo. Teigė, kad pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, jį galėjo matyti pareigūnai per stebėjimo langelį, o jam prausiantis, matydavo kiti kameroje esantys asmenys. Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje nebuvo įrengta ventiliacijos sistema, jautėsi nemalonus kvapas. Nurodė, kad kameroje uždėtos ant langų grotos iš vidaus, todėl negalėjo atidaryti lango, negalėjo vėdintis. Be to, langai purvini, dėl grotų negalėjo jų valyti, kad patektų į kamerą dienos šviesa. Kadangi kameroje buvo tik viena lemputė, pareiškėjas negalėjo skaityti, rašyti, pradėjo silpti regėjimas. Kameroje sienos ir lubos buvo nelygios, sunkiai valomos. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 294 buvo tik viena spintelė, nors kalėjo du asmenys, todėl neturėjo, kur susidėti daiktų. Buvo išduota dėžė asmeniniams daiktams, tačiau be dangčio, todėl dėžė pridulkėdavo, daiktai įgaudavo blogą kvapą. Pareiškėjas teigė, kad rašė prašymus išduoti spintelę, tačiau niekas nereagavo. Taip pat nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko reikalavimų, buvo nelygios grindys ir sienos, krito sutrupėjusios plytos, daug šiukšlių.

5. Pareiškėjo nuomone, dėl išvardytų pažeidimų jam Lukiškių TI-K buvo sudarytos nežmoniškos kalėjimo sąlygos, dėl ko sutriko miegas, tapo irzlus ir nervingas, jautė emocinę depresiją, psichologines kančias, pradėjo skaudėti akis, kreipėsi į gydytoją dėl akių ir galvos skausmų.

6. Pareiškėjas, teismui pateiktame 2019 m. kovo 13 d. skunde, paaiškino, kad nuo 2019 m. kovo pradžios pradėjo skaudėti dantį, kuris nuskilo bevalgant, liko atviras nervas. Pareiškėjas tvirtino, kad rašė prašymus dėl priėmimo pas stomatologą bei, kad duotų vaistų nuo skausmo. Taip pat kreipėsi į budinčius prižiūrėtojus, kad iškviestų seselę, tačiau sulaukė atsakymo, kad vaistų neturi, o seselės vakare ir naktį nebūna. Pas stomatologą buvo iškviestas tik kovo mėnesio gale. Danties netraukė, uždėjo vaistų, todėl turėjo ir toliau kentėti skausmus, tol kol grįžo į Alytaus pataisos namus.

7. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl tokių prižiūrėtojų veiksmų kentėjo didelį skausmą, negalėjo valgyti, nemiegojo naktimis, jautė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, psichologines kančias.

8. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių TI-K), pateiktuose atsiliepimuose su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2019 m. vasario 15 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo uždarytas į kamerą Nr. 331, plotas – 7,21 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 16–19 dienomis buvo laikomas kameroje Nr. 331 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 294, plotas 8,11 kv. m (2 asmenys kameroje). Pagal teisės normų reikalavimus pateiktais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

10. Vilniaus PN dėl kamerų įrengimo pažymėjo, kad visose kamerose gultai buvo vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenumatė, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nebuvo nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti – priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys buvo apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m). Stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m) gyvenamosiose kamerose, kuriose iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.

11. Atsakovo atstovo vertinimu, teiginiai, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą nebuvo pagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumatė nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama, o pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo nepagrįsti.

12. Vilniaus PN taip pat nurodė, kad visų įstaigos gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K atitiko galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Visose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

13. Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Įstaigoje gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta HN 134:2015 14 punkte. HN 134:2015 reikalavimuose nebuvo nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas.

14. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad atsižvelgdamas į pakeitimus, susijusius su daiktų laikymo sąlygomis, laikomų asmenų patogumui įsigijo ir nuteistiesiems išdalino stačiakampes juodas plastikines dėžes, pagamintas iš polivinilchlorido (PVC). Teisės aktuose, reglamentuojančiose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, įstaigoje nebuvo nustatyta pareiga aprūpinti nuteistuosius dėžėmis daiktams laikyti ar atlikti daiktų sudėties tyrimus, todėl, jei laikomus asmenis netenkino šios dėžės kokybė, jie galėjo atsisakyti ja naudotis. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis, kiekvienoje kameroje daiktams laikyti buvo įrengta spintelė ir maisto produktų spintelė arba lentyna, kuriose galima laikyti savo daiktus ir maisto produktus.

15. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas su rašytiniais skundais dėl netinkamo pareigūnų elgesio, be kita ko, neiškviečiant gydytojo ar seselės, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. kovo 13 d. į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.

16. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai buvo bendro pobūdžio, nebuvo konkretumo. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, atsakovo atstovo traktavo, kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo K. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo Vilniaus PN 20 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 20 d. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: 2019 m. vasario 15–19 d. – kameroje Nr. 331, plotas 7,21 kv. m, kameroje buvo 2 asmenys; 2019 m. vasario 20 d. – kameroje Nr. 294, plotas 8,11 kv. m, kameroje buvo 2 asmenys.

19. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų plotus (7,21 kv. m ir 8,11 kv. m), kalėjusių asmenų skaičių (2 asmenys), ir užimamą sanitarinio mazgo su klozetu patalpos plotą (0,56 kv. m), minimalus tenkantis vienam asmeniui ploto reikalavimas, nebuvo pažeistas.

20. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, jog kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Teismas pažymėjo, kad Eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Taigi, teismo vertinimu, teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis buvo matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

21. Teismas nustatė, kad byloje pateiktame Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėnesio pranešime „Dėl K. M. skundo“ nurodyta, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse.

22. Teismo nuomone, nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitiko Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdė sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemino asmenį, buvo visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrino asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki vasario 20 d., t. y. šešias paras, kuomet kamerose pareiškėjas buvo laikomas su dar kitu asmeniu, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

23. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus norma). Vadovaujantis Inventoriaus norma visose gyvenamosiose kamerose turi būti lentynos su sekcijomis maistui laikyti, spintelės daiktams susidėti (1 spintelė dviem asmenims), veidrodžiai. Drabužiams pasikabinti kamerose įrengtos viršutinių drabužių pakabos 4–12 vnt. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad kameroje dviem asmenims buvo viena spintelė, nebuvo laikoma pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo duota dėžė asmeniniams daiktams susidėti. Jei suimtąjį ar nuteistąjį netenkino išduodamos dėžės daiktams susidėti, jis galėjo jų atsisakyti. Teismas nustatė, kad kamerose visi būtini baldai, nurodyti teisės aktuose, nagrinėjamu atveju buvo. Konkretus baldų dydis nebuvo reglamentuojamas. Teismas nenustatė, kad atsakovo atstovas nebūtų užtikrinęs pareiškėjo minimalaus poreikio aprūpinimo baldais.

24. Teismas įvertino, kad gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip ir numatyta HN 134:2015 14 punkte. Be to, atsakovo atstovas teismui nurodė, kad įstaigos kamerų apšvietimui naudojamos lemputės buvo perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Lemputės atitiko Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. Įstaigos kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nebuvo kenksmingos sveikatai. Gyvenamosiose kamerose buvo įrengti dviejų tipų šviestuvai: šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nebuvo numatytas.

25. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose lango angoje grotos buvo įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Teismas įvertino, kad kamerų langai buvo skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui.

26. Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras turėjo tvarkyti jose gyvenantys asmenys ir tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 37 punktas. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Teismas įvertino, kad atsakovo atstovas nurodė, jog į visas kameras buvo išduoti: šepetys grindims, šiukšlių semtuvas, šiukšlių dėžė, kibiras, šluostė, valikliai (geriamoji soda, kalciniuota soda ir skystas universalus valiklis). Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad palaikant tvarką kamerose, tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose būtų išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.

27. Teismas nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai, esantys Lukiškių TI-K, įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti stogeliai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, buvo lietaus vandens nutekėjimo angos, suoliukai, sutrupėjusių plytų ir duobių nebuvo, į sieną saugiai įmūryti skersiniai, laiptai į pasivaikščiojimo kiemelius buvo saugūs. Pasivaikščiojimo kiemelių paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą. Pasivaikščiojimo kiemelius valė ir tvarkė nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas. Tai patvirtino Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėnesio pranešimas „Dėl K. M. skundo“. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentu, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turėjo palaikyti ir patys suimtieji ir nuteistieji, kaip tai ir nurodyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 92 punkte, Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 punkte bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 233 punkte.

28. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, nes neiškvietė jam stomatologo, seselės. Teismo vertinimu, pareiškėjas neskundė jam atliktų medicininių paslaugų kokybės, nes tai yra bendrosios jurisdikcijos teismų kompetencija, tačiau manė, kad pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas. Tačiau jokių duomenų, kad pareiškėjas skundėsi dėl pareigūnų elgesio, byloje nėra. Nors pareiškėjas teigė, kad jo skundai buvo neregistruojami, tačiau, įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 4D-2019/1-375/3D-858 (b. l. 67-69), kuriame atsisakyta tirti pareiškėjo skundą, teismas konstatavo, kad tai irgi tėra niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai. Todėl šia apimtimi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

29. Pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė tuo, kad jam buvo sudarytos nežmoniškos kalėjimo sąlygos, dėl ko sutriko miegas, tapo irzlus ir nervingas, jautė emocinę depresiją, psichologines kančias, pradėjo skaudėti akis, kreipėsi į gydytoją dėl akių ir galvos skausmų.

30. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, iš viso šešias paras, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma – 20 Eur.

III. 31. Pareiškėjas K. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

32. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo vieno iš jo skundų. Paaiškina, kad į teismą kreipėsi su dviem skundais, iš kurių vienas buvo dėl blogų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, o kitas skundas buvo dėl Lukiškių TI-K prižiūrėtojų neteisėtų veiksmų, nes vakarais, kai pareiškėjui būdavo blogai su sveikata, nebuvo iškviečiama sesutė, todėl pareiškėjas turėdavo kentėti iki kitos dienos. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo tik vieną iš jo skundų dėl blogų kalinimo sąlygų, o dėl prižiūrėtojų neteisėtų veiksmų skundo nenagrinėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui K. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 20 d.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui neužtikrintomis tinkamomis kalinimo sąlygomis ir jo patirta neturtine žala, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Lukiškių TI-K 6 paras neužtikrino pareiškėjui privatumo jam naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 20 Eur kompensaciją. Kitos pareiškėjo pretenzijos nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis.

35. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes sujungus administracines bylas, nebuvo išnagrinėtas jo skundas dėl neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, nesuteikiant jam reikiamos pagalbos, t. y. kenčiant skausmus, nebuvo iškviečiamas medicinos darbuotojas.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. skunde pareikštomis pretenzijomis dėl kalinimo sąlygų ir pareigūnų veiksmų. Minėtame skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžia netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K, kadangi 2019 m. kovo mėnesio pradžioje atliekant bausmę, jam pradėjo skaudėti dantį, kuris nuskilo bevalgant ir liko atviras nervas, ir nors pareiškėjas teigė rašęs prašymus, kad būtų iškviestas stomatologas, nes negali kentėti skausmo ir negali valgyti ar gerti, rašė prašymus sesutėms, kad išduotų vaistų nuo skausmo, taip pat daug kartų kreipėsi į budinčius prižiūrėtojus, kad iškviestų sesutę, tačiau pagalbos nesulaukė. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai jam atsakydavo, kad jie vaistų neturi, o sesutės vakarais ir naktį nedirba. Dėl tokių Lukiškių TI-K prižiūrėtojų veiksmų pareiškėjas teigė turėjęs kentėti didelius skaumus, negalėjo valgyti, naktimis nemiegojo, daug nervavosi ir kt. Pareiškėjas tvirtino, kad kalint nepriimtinomis sąlygomis ne kartą rašė prašymus bei skundus, jog būtų iškviestas stomatologas, bet niekas nereagavo į šiuos prašymus ir nusiskundimus.

38. Atsakovo atstovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. skundą nurodė, kad nuo pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K iki skundo surašymo ir pateikimo teismui, įstaigos Veiklos organizavimo skyriuje pildomame Gautų iš kitų institucijų suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registre (29) pareiškėjo prašymų arba skundų tiek dėl nagrinėjamo ginčo aplinkybių, tiek dėl kitų kalinimo sąlygų neregistruota.

39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jokių duomenų, jog pareiškėjas skundėsi dėl pareigūnų elgesio, byloje nėra. Nors pareiškėjas teigia, kad jo skundai buvo neregistruojami, tačiau, įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 4D-2019/1-375/3D-858 (b. l. 67–69), kuriame atsisakyta tirti pareiškėjo skundą, konstatuotina, kad tai irgi tėra niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai. Todėl šia apimtimi pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismo atmestas kaip nepagrįstas.

40. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 4D-2019/1-375/3D-858 nurodyta, kad pareiškėjo skundas dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neregistruojant pareiškėjo skundų, nepateikiant pareiškėjui pasirašyti Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale, pirmiausiai nagrinėtinas Lukiškių TI-K, kuriam teisės aktais priskirtos funkcijos nagrinėti asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Lukiškių TI-K kompetencijai. Seimo kontrolierius, įvertinęs skunde aprašytų problemų aktualumą pareiškėjui, persiuntė skundą Lukiškių TI-K nagrinėti pagal kompetenciją.

41. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas neskundžia pirmosios instancijos teismo nustatytų ginčo laikotarpiu kalinimo Lukiškių TI-K aplinkybių ir jų vertinimo, tačiau jo nuomone, teismas neišnagrinėjo vieno iš skundo dėl neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, nesuteikiant jam reikiamos pagalbos.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui išsakytas pretenzijas dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neiškviečiant jam medicinos darbuotojų ir nesuteikiant reikiamos pagalbos, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog jokių duomenų, kad pareiškėjas skundėsi dėl pareigūnų elgesio, byloje nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai pareigūnai, kokiomis dienomis su juo galbūt neteisėtai elgėsi, kada ir kokius skundus ar prašymus teikė, kurių atsakovo atstovas nepriėmė ar atsisakė priimti. Be to, pirmosios instancijos teismui pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 4D-2019/1-375/3D-858 patvirtina aplinkybes, jog nebuvo pagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

43. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

44. Pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

45. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 20 Eur suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

46. Pareiškėjas prašo priteisti jam 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

47. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius