ead0af46-24cb-4eda-8d02-bbee1cc02802 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-917-1067/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08269-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. S. (R. S.), jo atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovės atstovei advokatei Dianai Kaunienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

S. (R. S.) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šefrena“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarės A. K. atstovas D. P., Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarė R. M.-Z. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti jo pasiraÅ¡ytÄ 2019 m. birželio 3 d. atsakovui UAB „Šefrena“ vekselį 8 500 Eur negaliojančiu; pripažinti notarės R. M.-Z. 2021 m. lapkričio 19 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jÄ Ä¯raÅ¡Ä dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 554,71 Eur (notarės registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančiu.

Nurodo, kad UAB „Šefrena“ nuo 2017 m. liepos 7 d. pagal darbo sutartį dirbo tolimųjų reisų vairuotoju – ekspeditoriumi. Komandiruotės metu, nei vieÅ¡bučių, nei mokamų automobilių aikÅ¡telių iÅ¡laidų darbdavys nekompensavo, todėl vežant krovinį, nakvojo maÅ¡inoje ir kadangi negalėjo palikti krovinio be priežiÅ«ros, maistÄ taip pat gamino pats. Maisto gaminimui naudojo neÅ¡iojamus dujų balionus. Balionus pirko patys darbuotojai už savo pinigus, įmonėje buvo nusistovėjusi tokia praktika, ir kai ieÅ¡kovas pradėjo dirbti darė taip pat kaip ir visi kiti vairuotojai. 2019 m. kovo 31 d., Å¡eÅ¡tadienį, bÅ«nant komandiruotėje Vokietijoje, poilsio metu, bandant pasigaminti pusryčius, užsidegė dujų balionas.

IeÅ¡kovas su traumomis ir kÅ«no nudegimu greitosios pagalbos maÅ¡ina buvo nuvežtas į St. GEORG klinikÄ Leipcigo m. Vokietijoje. Klinikoje buvo operuotas ir gydomas stacionare iki 2019 m. gegužės 5 d. 2019 m. gegužės 6 d. iÅ¡ klinikos buvo paleistas tolesniam medikamentiniam ir reabilitaciniam gydymui. Grįžus į LietuvÄ gydymÄ tęsė VÅ¡Ä® JÅ«rininkų sveikatos priežiÅ«ros centre iki 2019 m. spalio 7 d. IeÅ¡kovui grįžus į LietuvÄ , nedarbingumo metu, paskambino UAB „Šefrena“ vadovas ir grasindamas atleidimu iÅ¡ darbo, pareikalavo atlyginti žalÄ , kadangi dėl baliono sprogimo stipriai apdegė maÅ¡inos kabina.

Pasakė, kad jeigu ieÅ¡kovas nesumokės pinigų, bus atleistas iÅ¡ darbo. 2021 m. birželio 3 d. darbdavys atvažiavo pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ namus ir nuvežė į notarų biurÄ , kur pakiÅ¡o ir liepė pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį. Neturėdamas kitos iÅ¡eities, ieÅ¡kovas buvo priverstas jį pasiraÅ¡yti. UAB „Šefrena“ vadovas pasinaudojo ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«kle ir silpnesnės darbo santykių Å¡alies padėtimi bei privertė pasiraÅ¡yti vekselį neturėdamas tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad 2017 m. liepos 3 d. darbo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas nuo 2017 m. liepos 7 d. pradėjo dirbti pas atsakovę vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. Remiantis atsakovės 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. K19-022 ieÅ¡kovas nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 27 d. buvo iÅ¡siųstas į tarnybinę komandiruotę marÅ¡rutu Lietuva-Danija-Vokietija-Lietuva automobiliu RENAULT MAGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvairių krovinių pervežimui.

IeÅ¡kovas iÅ¡vyko iÅ¡ Klaipėdos 2019 m. kovo 29 d. Pagal ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ jis 2019 m. kovo 31 d. (sekmadienį) ryte, bÅ«damas savaitgalio poilsio metu, nusprendė atsigerti arbatos. Bandant užkurti dujų balionÄ (automobilio kabinoje) jis neveikė, bet netrukus, iÅ¡siveržus dujoms, įvyko sprogimas. Sprogimo metu nukentėjo pats ieÅ¡kovas, taip pat buvo sugadinta atsakovės transporto priemonė. Apie šį įvykį įmonės vadovui pranešė buvęs darbuotojas tÄ pačiÄ dienÄ .

Maždaug po savaitės apie įvykį atsakovei pranešė telefonu ir pats ieškovas. Įvykio priežastis ir aplinkybes ieškovas nurodė savo rašytiniame paaiškinime, kurį atsakovei atsiuntė 2019 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu. Dėl įvykio aplinkybių ištyrimo buvo sudaryta dvišalė komisija, kuri nustatė, kad įvykis nepriskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe ar pakeliui į / iš darbo, nes sprogimas įvyko ieškovo poilsio laiku, t. y. ne ieškovo darbo laiku ir jam nevykdant darbdavio užduoties; dėl įvykio kaltas pats ieškovas, nes pažeidė gaisrinės saugos ir pareiginių nuostatų reikalavimus, dėl to įmonei padaryta didelė turtinė žala.

Pagal Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 7 II 2.6.1.3. punktÄ vairuotojui draudžiama vežtis ir naudoti portatyvinę dujinę viryklę ar dujų balionÄ , ir ant atviros ugnies gaminti valgį maÅ¡inoje. Pagal Transporto priemonės gaisrinės saugos instrukcijos Nr. G 4 2.1.3. punktÄ darbuotojui, naudojančiam autotransporto priemonę, draudžiama naudoti transporto priemonėje primusus ar dujines virykles. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareiginių nuostatų Nr. 2 2.25.6 punkto reikalavimus draudžiama vežtis ir naudoti portatyvinę dujinę viryklę ar dujų balionÄ , ir ant atviros ugnies gaminti valgį maÅ¡inoje.

Su nurodytų instrukcijų reikalavimais ieÅ¡kovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai ne kartÄ , tačiau jų nepaisė ir juos pažeidė. Dėl tokių neatsakingų ieÅ¡kovo veiksmų atsakovei buvo padaryta didelė turtinė žala. Už sugadintos transporto priemonės nuvežimÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę Vokietijoje, už saugojimÄ ir parvežimÄ Ä¯ LietuvÄ atsakovė patyrė 8 580 Eur iÅ¡laidas, o pridėjus transporto priemonės remonto iÅ¡laidas, dėl įvykio atsakovė patyrė 12 659,72 Eur tiesioginius nuostolius.

Atsakovė taip pat patyrė ir netiesioginių nuostolių, nes per 6 mėnesių laikotarpį kol buvo remontuojama transporto priemonė atsakovė neuždirbo apie 45 000 Eur. Kadangi Å¡is įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu, draudimo iÅ¡moka atsakovei nebuvo iÅ¡mokėta. IeÅ¡kovas pripažino savo kaltę, labai gailėjosi ir žadėjo atlyginti atsakovei visÄ Å¾alÄ per du metus. Atsakovė, atsižvelgusi, kad dėl įvykio nukentėjo ir pats ieÅ¡kovas, sumažino reikalaujamos žalos dydį iki 8 500 Eur sumos, o ieÅ¡kovas Å¡iai sumai 2019 m. birželio 3 d. iÅ¡davė atsakovei vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 2021 m. lapkričio 3 d. sumokėti atsakovei 8 500 Eur.

Atsakovė 2019 m. spalio 2 d. priėmė įsakymÄ Nr. Å EF19-002 nepradėti žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo proceso iki bus įvykdyta ieÅ¡kovo prievolė pagal vekselį. Kadangi nustatytu terminu ieÅ¡kovas skolos nesumokėjo, atsakovė pradėjo priverstinę skolos pagal vekselį iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ . Vykdomasis įraÅ¡as atliktas Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure, vykdomasis dokumentas Nr. K1RM6043 priimtas vykdyti antstolio Z. Z. kontoroje. Notaras vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡davė pagrįstai, nes pateiktas vekselis atitiko visus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Atsakovės vadovas niekada negrasino ieÅ¡kovui atleidimu iÅ¡ darbo, nevežė jo į notarų biurÄ ir apskritai ten nebuvo. Vekselis pasiraÅ¡ytas Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure, kuris yra (duomenys neskelbtini) sankirtoje, t. y. netoli ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)), todėl ieÅ¡kovui važiuoti iki notarų biuro net nereikėjo. Vekselį parengė notaras ir ieÅ¡kovas jį pasirašė savo noru notaro akivaizdoje, nedalyvaujant atsakovės vadovui. Vėliau pats ieÅ¡kovas vekselį perdavė atsakovei.

Neįtikima, kad notaras ar notarė, kuriems taikomi griežti profesinės atsakomybės reikalavimai, bÅ«tų tvirtinę vekselį, pasiraÅ¡ytÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovo valiÄ . Taigi, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu, todėl teiginys, kad vekselį jis pasirašė dėl atsakovės vadovo grasinimo ar prievartos yra neįrodytas. Tuo atveju, kai vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada Å¡is bus perduotas apmokėjimui. 2020 m kovo 9 d. ieÅ¡kovas nutraukė darbo sutartį savo noru ir nebebuvo „priklausomas“ nuo atsakovės (darbdavio).

Jei vekselį pasirašė dėl vadovo grasinimų atleisti iÅ¡ darbo ir nesant teisinio ir faktinio pagrindo, kaip teigia ieÅ¡kovas, tuomet, iÅ¡nykus priklausomybei nuo darbdavio, jis turėjo aktyviai ginti savo pažeistas teises, kaip bÅ«tų padaręs kiekvienas apdairus ir protingas asmuo. Faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kinys teismui paduotas beveik po 1,5 metų nuo darbo sutarties nutraukimo ir tik po atsakovės raginimo sumokėti skolÄ , leidžia spręsti, jog toks ieÅ¡kovo (ne) veikimas labiau patvirtina, nei paneigia, kad Å¡alis siejo prievoliniai teisiniai santykiai ir jokio ieÅ¡kovo valios trÅ«kumo pasiraÅ¡ant ginčo vekselį nebuvo.

Tretieji asmenys per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė pilna apimtimi ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad jam buvo grasinama, jog nepasiraÅ¡ius vekselio, atsakovė paduos ieÅ¡kovÄ Ä¯ teismÄ dėl žalos atlyginimo. Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas pasirašė vekselį. Jaučia kaltę dėl atsitikusio įvykio, prašė, kad skolÄ nuskaičiuotų nuo atlyginimo, tačiau iÅ¡skaitos nebuvo daromos.

Pažymėjo, jog skolos dydžio neginčija, tačiau nori įsitikinti ar nebuvo pažeistos jo, kaip atsakovės darbuotojo, teisės. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo atsakomybė yra ribota 3 darbo užmokesčių riba. IeÅ¡kovas dujų balionÄ naudojo ne dėl to, kad padaryti žalÄ atsakovei, o dėl to, kad buvo nusistovėjusi tokia praktika tarp atsakovės darbuotojų. Atsakovė neturėjo teisės liepti ieÅ¡kovui pasiraÅ¡yti vekselį. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pažeidė saugos reikalavimus, dėl ko buvo padaryta didelė žala atsakovei, o draudimo įmonė padarytos žalos neatlygino. Atsakovė ieÅ¡kovo pareikalavo atlyginti transporto priemonės saugojimo ir transportavimo į LietuvÄ iÅ¡laidas, transporto priemonei padarytos žalos neprašė atlyginti. Susitarimas dėl žalos atlyginimo buvo abipusis, jokios prievartos nebuvo. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nedraudžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl žalos atlyginimo.

Å iam ginčui nėra taikomos darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tretieji asmenys teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta: 2017 m. liepos 3 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieÅ¡kovas nuo 2017 m. liepos 7 d. pradėjo dirbti pas atsakovę vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. 2019 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. K19-022 ieÅ¡kovas nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 27 d. buvo iÅ¡siųstas į tarnybinę komandiruotę marÅ¡rutu Lietuva-Danija-Vokietija-Lietuva automobiliu RENAULT MAGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). RaÅ¡ytiniais ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais 2019 m. kovo 31 d. komandiruotės metu Vokietijoje ieÅ¡kovas norėjo užkaisti vandenį arbatai, bandė uždegti dujų balionÄ bet jis neveikė, norėjo iÅ¡sineÅ¡ti balionÄ iÅ¡ardyti į kiemÄ , bet nespėjo, pamatė kaip iÅ¡siveržė dujų banga, protarpiais pamena, kaip pakilo maÅ¡inos stogas ir iÅ¡dužo visi automobilio stiklai, trumpam buvo praradęs sÄ monę.

IÅ¡Å¡okus iÅ¡ maÅ¡inos prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , nes skaudėjo ir degė visas kÅ«nas. St. Georg klinikos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad ieÅ¡kovas patyrė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kuris gali bÅ«ti iÅ¡ seniau). Gydymas ligoninėje tęsėsi nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2019 m. gegužės 5 d. VÅ¡Ä® JÅ«rininkų sveikatos priežiÅ«ros centro 2021 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad tolesnis gydymas tęsėsi paminėtoje įstaigoje.

Ieškovo nedarbingumo laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. spalio 7 d. 2019 m. gegužės 14 d. atsakovės direktoriaus P. V. įsakymu dėl dvišalės komisijos sudarymo Nr. DS 2019.05.14 sudaryta nuolatinė dvišalė komisija, susidedantis iš darbdavio atstovo J. V. ir darbuotojų atstovo M. B., dėl incidento / atsitikimo, susijusio su darbo aplinkybių ištyrimo. 2019 m. gegužės 14 d. Dvišalės komisijos akte nurodyta, kad 2019 m. kovo 31 d. įvykis įvyko vairuotojo – ekspeditoriaus R.

S. poilsio metu, todėl nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į / iÅ¡ darbo tyrimas neatliekamas ir aktas nesuraÅ¡omas, nes įvykis nepriskirtinas prie nelaimingų atsitikimų darbe ar pakeliui į / iÅ¡ darbo. Dėl įvykio kaltas vairuotojas – ekspeditorius R. S., nes pažeidė Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 7 II 2.6.1.3. punktÄ , Transporto priemonės gaisrinės saugos instrukcijos Nr. G 4 2.1.3. punktÄ , Vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų Nr. 1 ir Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareiginių nuostatų Nr. 2 2.25.6 punktus, kuriais nustatytas draudimas transporto priemonėje laikyti ar naudoti dujų balionÄ . 2019 m. gegužės 27 d. atsakovės direktoriaus P. V.

įsakymu Nr. Å EF19-001 vadybininkas M. B. įpareigotas informuoti ieÅ¡kovÄ apie nustatytÄ jo kaltę dėl 2019 m. kovo 31 d. įvykio, bei dėl nustatytos 8 500 Eur žalos padarymo, bei galimybės atlyginti žalÄ geranoriÅ¡kai. 2019 m. birželio 3 d. ieÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovei paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, patvirtintÄ Klaipėdos 1-ojo notarų biuro, Nr. K1AK-2628, kuriuo įsipareigojo atsakovei UAB „Šefrena“ sumokėti 8 500 Eur iki 2021 m. lapkričio 3 d. 2019 m. spalio 2 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. Å EF19-002 ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ius vekselį nuspręsta nepradėti žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

S. 2020 m. kovo 10 d. nutraukta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis vadovaujantis ieÅ¡kovo 2020 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 55 straipsnio 1 dalį (savo noru). Atsakovės 2021 m. lapkričio 8 d. raginimu – priminimu ieÅ¡kovas paragintas nedelsiant padengti įsiskolinimÄ atsakovei. 2021 m. gruodžio 7 d. antstolio Z. Z. raginimu įvykdyti sprendimÄ Nr. S-21-14-9384 ieÅ¡kovas paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 8 554,71 Eur skolÄ ir 123,76 Eur vykdymo iÅ¡laidas į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ .

Atsakovės transporto priemonės draudikas IF P&C Insurance AS filialas 2021 m. gruodžio 17 d. praneÅ¡imu Nr. IFTP0027092 informavo, kad nustačius aplinkybes, jog vilkiko vairuotojas apdrausto vilkiko kabinoje naudojo Å¡ildymo prietaisÄ , dujų balionÄ , kuris sprogo ir apgadino vilkikÄ , draudikas vadovaudamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 228 punktu, priėmė sprendimÄ nemokėti vilkiko remonto iÅ¡laidas atlyginančios draudimo iÅ¡mokos. Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo 2019 m. birželio 3 d. atsakovei iÅ¡duoto paprastojo neprotestuotino vekselio, patvirtinto Klaipėdos 1-ojo notarų biuro, Nr. K1AK-2628, kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovei UAB „Šefrena“ sumokėti 8 500 Eur iki 2021 m. lapkričio 3 d. (toliau ir vekselis) teisėtumo ir pagrįstumo, ieÅ¡kovui motyvuojant tuo, kad vekselis buvo pasiraÅ¡ytas nesant tam jokio pagrindo, atsakovei naudojant apgaulę ir grasinimus, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.878, 1.80, 1.91 straipsnių, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir Ä®PVÄ®) ir DK 152-156 straipsnių nuostatas, o atsakovei prieÅ¡ingai teigiant, kad ginčijamÄ vekselį ieÅ¡kovas pasirašė savo noru neverčiamas atsakovės, tokiu bÅ«du įsipareigodamas atlyginti atsakovei padarytÄ turtinę žalÄ .

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vertybinis popierius – vekselis – įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytÄ sumÄ (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, Ä®PVÄ® 2 straipsnio 4 dalis).

Vekselių iÅ¡raÅ¡ymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo ir patenkinimo tvarkÄ bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Ä®PVÄ®. Ä®statyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ , reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio, t. y. nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su jos atsiradimo pagrindu.

Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis.

Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021).

Vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ : vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besÄ lygiÅ¡kumas, suteikia kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo suformuota praktika, nagrinėjamos bylos atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas kaip vekselio davėjas, siekdamas paneigti prievolės pagal vekselį egzistavimÄ , turi įrodyti aplinkybes, patvirtinančias, kad nebuvo pagrindo iÅ¡duoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusiÄ prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, bÅ«tent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

Tokiu atveju, kai vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada Å¡is bus perduotas pagal indosamentÄ . Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

IeÅ¡kovas nurodo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo vekselio iÅ¡davimui, kadangi jokių prievolių atsakovei jis neturėjo. Su tokiomis ieÅ¡kovo dėstomomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo sutikti. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. kovo 31 d. komandiruotės metu Vokietijoje ieÅ¡kovas transporto priemonėje naudojo dujų balionÄ , kuris sprogo, dėl ko buvo sužalota ne tik ieÅ¡kovo sveikata, bet ir padaryta turtinė žala atsakovei. Dėl minėto įvykio atsakovė patyrė turtinius nuostolius, t. y. padaryta žala ieÅ¡kovui darbo funkcijoms vykdyti perduotai transporto priemonei RENAULT MAGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovė patyrė iÅ¡laidas dėl minėtos transporto priemonės saugojimo, nugabenimo į saugojimo aikÅ¡telę, bei pargabenimo į LietuvÄ .

Byloje pateikta 2019 m. kovo 31 d. sÄ skaita Nr. RE/30738 – 6 115 Eur sumai, 2019 m. balandžio 11 d. sÄ skaita Nr. RE/30775 – 650 Eur sumai, 2019 m. balandžio 16 d. sÄ skaita Nr. RE/30800 – 185 Eur sumai, 2019 m. balandžio 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra CAR Nr. 003928 – 1 972,30 Eur sumai, viso už transporto priemonės pargabenimÄ iÅ¡ įvykio vietos į saugojimo aikÅ¡telę, transporto priemonės saugojimÄ ir pargabenimÄ Ä¯ LietuvÄ atsakovė patyrė 8 922,36 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ pagrindžia byloje pateiktos sÄ skaitos bei atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai apie atliktus mokėjimus.

Byloje pateiktas Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas, kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 7, kurios 2.6.1.3 punkte numatyta, kad vairuotojui draudžiama vežtis ir naudoti portatyvinę dujų viryklę ar dujų balionÄ , ir ant atviros ugnies gaminti valgį maÅ¡inoje. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl ieÅ¡kovo veiksmų, t. y. naudojant dujų balionÄ , kurį ieÅ¡kovui buvo draudžiama naudoti, įvyko sprogimas, dėl kurio buvo patirtos iÅ¡laidos apgadintos transporto priemonės saugojimui, pargabenimui į LietuvÄ ir pan.

Tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad vekselis iÅ¡duotas atsakovei užtikrinant ieÅ¡kovo padarytos žalos atlyginimÄ . Esančių įrodymų visuma paneigia ieÅ¡kovo dėstomas aplinkybes, jog nebuvo jokio pagrindo vekselio iÅ¡davimui, todėl Å¡ios ieÅ¡kovo dėstomos aplinkybės atmestinos, kaip nepagrįstos ir prieÅ¡taraujančios byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, bei paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams (CPK 178 straipsnis). Prievolė atlyginti žalÄ buvo pakeista prievole pagal vekselį.

Teisės aktai nedraudžia iÅ¡duoti vekselį kylantį iÅ¡ kitų, nepaskolinių, teisinių santykių ar sandorių, todėl ginčo vekselis galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas pakeičiant ieÅ¡kovo prievolę atlyginti žalÄ prievole sumokėti pinigus pagal vekselį, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčo vekselis iÅ¡duotas nepažeidžiant CK 6.878 straipsnio ir Ä®PVÄ® reikalavimų, todėl nėra pagrindo jį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį. IeÅ¡kovas ginčija iÅ¡duotÄ vekselį vadovaujantis DK 152-156 straipsnių pagrindu.

Å iuo atveju teismas pritaria atsakovės dėstomai pozicijai, kad DK nedraudžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo bendru Å¡alių sutarimu. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakove dėl ieÅ¡kovo padarytos žalos atlyginimo susitarė taikiai, t. y. ieÅ¡kovas iÅ¡davė vekselį, taip įsipareigodamas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Dėl Å¡ių ieÅ¡kovo veiksmų 2019 m. spalio 2 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. Å EF19-002 nuspręsta nepradėti žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

S. Esant paminėtų aplinkybių visumai, bylos ginčo santykiams nėra taikomos darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, todėl nėra jokio pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu DK 152-156 straipsnių pagrindu. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti vekselį negaliojančiu CPK 1.91 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovas nurodo, kad vekselį pasirašė sÄ lygodamas atsakovės grasinimų jį atleisti iÅ¡ darbo ir paduoti ieÅ¡kovÄ Ä¯ teismÄ dėl padarytos žalos atlyginimo. Neturėdamas galimybės prieÅ¡intis jis iÅ¡davė ginčijamÄ vekselį.

Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos iÅ¡orinei iÅ¡raiÅ¡kai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo bÅ«ti kitokia sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kuriÄ tam, kad bÅ«tų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012, kt.). Tam, jog būtų galima ginčo vekselius pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia nustatyti šias aplinkybes:

1) ieškovui buvo grasinama;

2) grasinimas buvo realus;

3) sandorio sudarymÄ nulėmė grasinimas. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal jÄ â€žrealus grasinimas“ reiÅ¡kia kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindÄ manyti, kad gali bÅ«ti padaryta žalos Å¡iems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir Å¡aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiÅ¡kai silpnesnę ar iÅ¡ esmės ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu dėstomos aplinkybės dėl vekselio pasiraÅ¡ymo aplinkybių bei atsakovės grasinimų iÅ¡ esmės iÅ¡siskyrė. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad vekselį pasirašė dėl grasinimų atleisti iÅ¡ darbo, nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakovės vadovas atvažiavo pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ namus ir nuvežė į notarų biurÄ , kur ieÅ¡kovui pakiÅ¡o ir liepė pasiraÅ¡yti vekselį. Tuo tarpu teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pats atvyko pas notarÄ , į notaro kabinetÄ buvo užėjęs vienas, žinojo dėl ko pasiraÅ¡o vekselį, atsakovės direktorius namuose pas ieÅ¡kovÄ nebuvo ir jam negrasino, su atsakove susitarė, kad kai pasveiks po truputį padengs padarytÄ Å¾alÄ .

Be to, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėstomas aplinkybes paneigia ir liudytojas M. B., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieÅ¡kovu susitiko prie notarų biuro, pas notarÄ ieÅ¡kovas užėjo vienas, pasirašęs vekselį, jį perdavė liudytojui. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie žalos dydį, nuo pat pradžių ieÅ¡kovas suprato savo kaltę ir sakė atlygins padarytus nuostolius. Apart ieÅ¡kovo prieÅ¡taringų paaiÅ¡kinimų, jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės grasinimų ieÅ¡kovui faktÄ , byloje nepateikta, todėl įvertinus byloje pateiktų įrodymų, bei Å¡alių ir liudytojo paaiÅ¡kinimų visetÄ grasinimo faktas laikomas nenustatytu ir neįrodytu.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad net ir esant aplinkybėms, jog ieÅ¡kovas sandoryje su atsakove yra silpnesnioji Å¡alis ir sandorio sudarymo metu buvo susijęs su atsakove darbo teisiniais santykiais, kas pasak ieÅ¡kovo turėjo įtakos vekselio iÅ¡davimui, tačiau bylos duomenimis darbo teisiniai santykiai su atsakove nutraukti 2020 m. kovo 10 d. ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, todėl ieÅ¡kovas nutraukęs darbo teisinius santykius galėjo ginčyti iÅ¡duotÄ vekselį, tačiau tai padarė tik 2021 m. lapkričio 26 d., t. y. po to, kai buvo atsakovės paragintas grÄ Å¾inti vekselyje nurodytÄ sumÄ .

Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo spręsti apie tai, kad vekselis buvo iÅ¡duotas esant ieÅ¡kovo valios trÅ«kumui, kuris bÅ«tų atsiradęs atsakovės neteisėto veikimo įtakoje. IeÅ¡kovo teiginiai, kad jam buvo grasinama paduoti į teismÄ , nepaneigia pirmiau padarytų teismo iÅ¡vadų, be to, net ir tokių teiginių pasitvirtinimo atveju (kas nėra įrodyta) jie neturėtų reikÅ¡mės susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui, kadangi kiekviena Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo elgesį, atsižvelgia ir į protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), t. y. Å¡alies elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ , pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pasirašė viskÄ , kÄ jam davė, nes norėjo, kad jį paliktų ramybėje, neskaitė kÄ pasirašė. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad pats ieÅ¡kovas nesirÅ«pino savo teisėmis, nesidomėjo iÅ¡ jo veiksmų atsirandančiomis pasekmėmis, nesikreipė teisinės pagalbos nors turėjo ir galėjo tai padaryti, dėl ko turi prisiimti iÅ¡ to kylančius padarinius.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad vekselio pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas dėl savo sveikatos bÅ«klės nesuprato savo veiksmų esmės ir / ar negalėjo jų valdyti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015). Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, bei liudytojo paaiÅ¡kinimus konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neįrodė vekselio negaliojimo pagrindų, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl jo 2019 m. birželio 3 d. atsakovui UAB „Šefrena“ pasiraÅ¡yto vekselio 8 500 Eur sumai pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. IeÅ¡kovui neįrodžius 2019 m. birželio 3 d. iÅ¡duoto vekselio negaliojimo pagrindų ir teismui nekonstatavus, kad yra nors vienas įstatyme įtvirtintas vekselio negaliojimo pagrindas, suteikiantis teismui galimybę pripažinti laisva valia iÅ¡duoto vekselio negaliojimÄ , nėra pagrindo pripažinti notarės R.

M.-Z. 2021 m. lapkričio 19 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jÄ Ä¯raÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, kadangi minėtas ieÅ¡kinio reikalavimas yra iÅ¡vestinis, neatsiejamai susijęs su vekselio pripažinimu negaliojančiu, todėl teismas plačiau dėl Å¡io kaip iÅ¡vestinio ieÅ¡kinio reikalavimo nepasisako. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi bÅ«ti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio raÅ¡ytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiÅ¡kai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, Å¡alių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikÅ¡mės priimant šį procesinį sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 1 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atstovės teiktas paslaugas, bei 43 Eur iÅ¡laidas už teiktų dokumentų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ . Atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85. Ieškinio netenkinus, šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo R. S. (R. S.) 1 143 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šefrena“ naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė