Legislator Case Law & Legislation
eacc3a99-0a01-4539-843e-2f3fab65e4fa AI generated

Court dismissed tax appeal as invalid due to proven invoice date falsification to reduce property sale income tax liability.

Case Number eacc3a99-0a01-4539-843e-2f3fab65e4fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the taxpayer's appeal against the tax authority's decision to disallow expenses and reclassify income from property sales. The taxpayer argued that high-value property sales were misrepresented and that certain payments were loans rather than income, but the court found the tax authority's evidence sufficient. The court ruled that the taxpayer intentionally falsified invoice dates to artificially reduce taxable income, thereby invalidating the entire appeal.

Legislator headnote

AI generated

LR Mokesčių administravimo įstatymo 100 str.; LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.: Where a taxpayer falsifies invoice dates to reduce taxable income from property sales, the tax authority's findings of intentional tax evasion are valid and the taxpayer's appeal is inadmissible.

Keywords

AI generated
invoice date falsification property sale income tax tax evasion intent expense disallowance administrative appeal dismissal

Cited Legislation

AI generated
LR Mokesčių administravimo įstatymo 100 str.
LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.
LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.
LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 str.
AI generated
d1b7943c-169a-413e-afa5-d9c7dabefc56
Lithuanian court dismisses tax appeal for failure to declare spouse's loans and inheritance income.
1a629222-e69c-48f0-85a6-9759167edc25
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.
984e9a07-eb1e-41cb-92aa-509a9cd882e8
? Administracinė byla Nr.
723ed679-4143-4e75-908f-b7ac24ad1748
PraÅ¡ymas tenkinamas. Lietuvos Teismų Informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo A. B. 75 Eur žyminis mokestis nebuvo panaudotas (sudengtas) jokioje civilinėje byloje, todėl pareiÅ¡kėjo per klaidÄ sumokėtas žyminis mokestis jam grÄ Å¾inamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 1 dalis, 431 straipsnio 3 dalis). Žyminį mokestį grÄ Å¾inti pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
bf4856af-5fc0-45b2-b1e2-094e97b64300
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Raimondai Juodkaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal J. Ž. skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 13 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. V. ir atsakovės atstovei Raimondai Juodkaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas M.

V. praÅ¡o:panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) 2010-10-11 sprendimÄ Nr. (6.5)-71,panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2011-01-31 sprendimÄ Nr. 68-7 ir Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2011-05-02 sprendimÄ Nr. S-92 (7-53/2011). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad nesutiko su Inspekcijos iÅ¡vada, jog nuo 2004 iki 2008 metų jo pagrindinę pajamų dalį sudarė pajamos iÅ¡ nekilnojamojo turto perleidimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, keleto nekilnojamojo turto objektų pardavimas per 7 metus už jų savikainÄ neatnešė jam pelno, o jokių papildomų aplinkybių, galinčių pagrįsti naudos gavimÄ , neįrodyta, todėl Inspekcijos teiginys „esant versliÅ¡kumo požymiui“ yra neteisingas. PareiÅ¡kėjas nesutiko, kad gavo pajamų, atstovaudamas asmenis nekilnojamojo turto pardavimo sandoriuose, taip pat nesutiko su jų priskyrimu kitoms pajamoms bei priskaičiuotu 47 850 Lt GPM. Nurodė, kad atstovaudamas A.

K. V. 2005 m. lapkričio 28 d. pardavė R. L. žemės sklypÄ su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu už 25 000 Lt. Inspekcijos iÅ¡vada, kad turtas parduotas brangiau, nei nurodyta sutartyje, yra tik prielaida. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad parduodamas namas buvo nusiaubtas, iÅ¡draskytas, todėl lyginti jo bÅ«klę su akte pateiktais pavyzdžiais neteisinga. Sudarant sandorį R. L. ir jos motina A. M. į jo sÄ skaitÄ pervedė 135 000 litų, tačiau tik 25 000 litų suma buvo už parduotÄ turtÄ , o likusi 110 000 litų suma buvo R.

L. pareiÅ¡kėjui paskolinta suma. Todėl Å¡i suma buvo nepagrįstai pripažinta kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis ir apmokestinta GPM.D. P. M. ir R. M. atstovavimo nurodė, kad 2005 m. spalio 28 d. G. G. už 38 000 Lt pardavė apleistÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Už Inspekcijos nurodytÄ 73 000 litų sumÄ tokios bÅ«klės buto parduoti nebuvo įmanoma, todėl pareiÅ¡kėjui taip pat nesuprantama, kodėl Inspekcija teigia, jog negalima remtis G. G. paaiÅ¡kinimais, patvirtinančiais, kad paskola buvo, ir kodėl tokiu atveju galima remtis A.

M. paaiÅ¡kinimais, jog R. L. nebuvo suteikusi pareiÅ¡kėjui paskolos.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu nesutinka tik su tomis mokesčių administratoriaus sprendimų dalimis, kuriose jo gautos paskolos (110 000 Lt ir 35 000 Lt) pripažintos kaip gautos pajamos ir kuriose 82 000 Lt ir 45 000 Lt atlikti namo statybos darbai nepriskirti prie iÅ¡laidų. Dėl kitų sandorių ir priskaičiuotų mokesčių jis prieÅ¡taravimų atsakovei neturi.Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos apskrities VMI, įvertinusi pareiÅ¡kėjo 2004-2007 metais (7 nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, iÅ¡ kurių 6 sandoriai priskirti individualios veiklos vykdymui) vykdytų sandorių sudarymo aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ prekybos nekilnojamuoju turtu veiklÄ , kuri prilyginama ekonominei veiklai. Sandoriuose nenustatyta darbo santykiams bÅ«dingų aplinkybių. PareiÅ¡kėjas savarankiÅ¡kai sudarė pirkimo-pardavimo, mainų sutartis, pats sprendė, kokį turtÄ ir už kokiÄ kainÄ iÅ¡ kokių asmenų pirkti, kam kokį turtÄ parduoti, mainyti, dengė patirtas iÅ¡laidas, samdė kitus asmenis statybos darbams atlikti.

Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobÅ«džio. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas ne visus nekilnojamojo turto objektus pardavė pelningai, nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas nesiekė ekonominės naudos ir veikla negali bÅ«ti pripažinta individualia. Dėl 2007 m. gegužės 30 d. mainų sutarties, pagal kuriÄ iÅ¡mainė 0,3800 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas nurodė, jog tik įsigijus minėtÄ sklypÄ paaiÅ¡kėjo, kad netoliese yra buvusios kolÅ«kio laikų fermos, iÅ¡likusios srutų duobės, sklype yra žemėmis užverstos kolÅ«kio laikų gyvulinės kilmės atliekų duobės. Tačiau tÄ patį 0,3800 ha ploto žemės sklypÄ pareiÅ¡kėjas buvo įsigijęs dar 2003 m. gegužės 28 d. pagal turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ ir šį turtÄ buvo iÅ¡mainęs pagal 2004 m. rugpjūčio 4 d. mainų sutartį, o pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutartį vėl įsigijo tÄ patį žemės sklypÄ .

Taigi, pareiškėjui buvo žinoma žemės sklypo būklė. Dėl buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), parduoto pagal 2005 m. spalio 3 d. sutartį, pareiškėjas nurodė, jog ketino įsigyti ir gretimas patalpas, tačiau kaimynai pakeitė savo nuomonę. Atsakovo nuomone, yra nelogiška, kad asmuo, nesudaręs jokių rašytinių susitarimų dėl gretimų patalpų įsigijimo, nusiperka vienas patalpas tik tam, kad vėliau nusipirktų gretimas. Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjo 2004-2007 metais vykdyta nekilnojamojo turto pardavimo veikla pripažintina individualia veikla, taip pat dėl tam tikrų pareiškėjo gautų pajamų pripažinimo kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis bei jų apmokestinimo.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu sudarė septynis sandorius dėl nekilnojamojo turto, kurių dalis mokesčių administratoriaus buvo priskirti prie individualios veiklos sandorių, o iš dviejų sandorių gautos pajamos buvo pripažintos kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, dėl ko pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota 59 105 Lt GPM, 32 875 Lt GPM delspinigių, 5 910 Lt GPM bauda, 94 583 Lt PVM, 46 774 Lt PVM delspinigių, 9 458 Lt PVM bauda, 647 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 488 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 324 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda, 244 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda.

PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Klaipėdos AVMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ Nr. (6.5)-71;

2) panaikinti VMI 2011 m. sausio 31 d. sprendimÄ Nr. 68-7 ir MGK 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ Nr. S-92 (7-53/2011);

3) pripažinti 127 000 Lt sumÄ pagrįstomis M. V. gyvenamojo namo Klaipėdos r. sav., Jakų k., iÅ¡laidomis (S. V. V. iÅ¡raÅ¡ytas paslaugų kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) – 82 000 Lt suma ir L. V. iÅ¡raÅ¡ytas paslaugų kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) – 45 000 Lt suma;

4) pripažinti ne individualios veiklos turto pardavimo pajamomis 495 000 Lt sumÄ pagal 2007 m. sausio 3 d. pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gautÄ už parduotÄ gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (namas statytas asmeninėms reikmėms);

5) pripažinti, kad 110 000 Lt suma, kuriÄ M. V. gavo iÅ¡ R. L., ir 35 000 Lt suma, kuriÄ M. V. gavo iÅ¡ G. G., yra paskolos ir nepriskirti jų kitoms pajamoms, neatskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudų;

6) pripažinti, kad neteisingai pripažintas apskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai, pridėtinės vertės mokesčio bauda, gyventojų pajamų mokestis, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, gyventojų pajamų mokesčio bauda, valstybinio socialinio draudimo mokesčiai ir baudos.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: panaikino VMI 2011 m. sausio 31 d. sprendimÄ Nr. 68-7, MGK 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ Nr. S-92 (7-53/2011) ir Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl nurodymų M.

V. sumokėti mokesčius, delspinigius ir baudas nuo pajamų, gautų pagal 2007 m. sausio 3 d. sutartį pardavus žemės sklypÄ su namu, esančius Jakų kaime, Klaipėdos rajone, likusiÄ mokestinio ginčo dalį perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo bei nutraukė bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo skundo trečiojo, ketvirtojo, penktojo ir Å¡eÅ¡tojo reikalavimų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ ir panaikino MGK 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. S-92 (7-53/2011), VMI 2011 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 68-7 ir Klaipėdos AVMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalis dėl nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti mokesčius, delspinigius ir baudas nuo pajamų, gautų pagal 2007 m. sausio 3 d. sutartį pardavus žemės sklypÄ su namu, esančius Jakų kaime, Klaipėdos rajone;

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria dalis bylos dėl pareiÅ¡kėjo skundo trečiojo, ketvirtojo, penktojo ir Å¡eÅ¡tojo reikalavimų buvo nutraukta, paliko galioti, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir perdavė teismui pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino – panaikino Klaipėdos AVMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (6.5)-71, VMI 2011 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 68-7 ir MGK 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. S-92 (7-53/2011) dalis, kuriomis iÅ¡ R.

L. ir A. M. gauta 110 000 Lt suma bei iÅ¡ G. G. gauta 35 000 Lt suma priskirtos kitoms pareiÅ¡kėjo pajamoms ir nuo jų apskaičiuotas GPM, GPM delspinigiai bei GPM bauda, ir priteisė iÅ¡ atsakovo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 473,46 Lt sumÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Dėl individualios veiklos vykdymoMokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo vykdomai individualiai veiklai priskyrė pareiÅ¡kėjo sudarytus sandorius: pagal 2005-07-22 sutartį pareiÅ¡kėjas pardavė 0,0600 ha ploto žemės Å«kio (sodų) paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 15200 litų (Komisijos byla, t. 1, l. 30).

PareiÅ¡kėjas šį sklypÄ Ä¯sigijo pagal 2005-05-20 sutartį už 15 000 litų (Komisijos byla, t. 1, l. 31-32); pagal 2005-10-03 sutartį pareiÅ¡kėjas pardavė patalpÄ -butÄ su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), už 12 800 litų (Komisijos byla, t. 1, l. 33-34). Sutarties sudarymo iÅ¡laidas (134 litų) apmokėjo Å¡alys lygiomis dalimis. PareiÅ¡kėjas minėtÄ turtÄ Ä¯sigijo pagal 2005-07-04 sutartį už 12 800 litų (Komisijos byla, t. 1, l. 35-36); pagal 2005-03-25 sutartį pareiÅ¡kėjas pardavė 1,7800 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 2831 Lt (Komisijos byla, t. 1, l. 37).

PareiÅ¡kėjas minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo pagal 2004-08-04 mainų sutartį (Komisijos byla, t. 1, l. 38). Pagal 2004-08-04 sutartį sutuoktiniai A. F. ir O. F. jiems nuosavybės teise priklausantį 1,7800 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡mainė į pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausantį 0,3800 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Mainų sutartyje nurodyta, kad mainomas turtas Å¡alių vertinamas taip: sutuoktinių A. F. ir O.

F. - 2831 Lt ir M. V. - 1575 Lt, priemoka nemokama. PareiÅ¡kėjas 0,3800 ha ploto žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2003-05-28 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ už 1176 Lt (Komisijos byla, t. 1, l. 41); pagal 2007-05-30 mainų sutartį pareiÅ¡kėjas iÅ¡mainė 0,3800 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į R. J. individualiajai įmonei nuosavybės teise priklausančiÄ 3580/7778 dalį buto/patalpos buto, esančio (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, t. 1, l. 55-56).

Sutarties 4 punkte nurodyta, jog Å¡alys pareiÅ¡kėjui priklausantį žemės sklypÄ Ä¯vertina 1000 Lt, R. J. individualiajai įmonei priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį įvertina 13000 Lt. PareiÅ¡kėjas sumoka 12000 Lt piniginę priemokÄ , kuriÄ R. J. individualioji įmonė gavo prieÅ¡ 2007-05-30 sutarties sudarymÄ . PareiÅ¡kėjas 0,3800 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2007-05-11 sutartį už 1000 Lt (Komisijos byla, t. 1, l. 57-58).Individualios veiklos sÄ voka apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Bylai aktualiu laikotarpiu norma numatė, kad individualia veikla laikoma savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės veiklos per tęstinį laikotarpį, taip pat savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ . 2010-11-23 įstatymu Nr. XI-1152 buvo padarytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies pakeitimas, numatant iÅ¡lygÄ , kad individualia veikla nelaikoma nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla.

To paties įstatymo 12 straipsnis numatė, kad Å¡is pakeitimas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu Å¡is įstatymų nustatytas reguliavimas negalėtų bÅ«ti taikomas dėl to, kad minėtos įstatymo lengvatos skirtos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, o pareiÅ¡kėjui priskaičiuoti mokesčiai už laikotarpį iki 2010 metų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus individualios veiklos požymius, 2006-06-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A-902/2006 yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo ? ekonominės naudos siekimo ? buvimÄ , taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ Ä¯statyme iÅ¡vardytoms veiklos rūšims.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ savarankiÅ¡ka veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma tokia veikla, kuriÄ vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiÅ«ra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iÅ¡ kurios tiesiogiai gauna pajamas (2006-10-20 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). SavarankiÅ¡kai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu), dengia su veiklos vykdymu susijusias iÅ¡laidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas.

Dėl sandorių sudarymo savarankiÅ¡kumo byloje ginčo nėra. Visus sandorius pareiÅ¡kėjas sudarė veikdamas savo valia, pats priimdamas sprendimus ir dėl paties sandorio sudarymo ir dėl mokėtinos kainos, todėl jo veikla atitinka savarankiÅ¡kos veiklos požymius. Kad atitinkamÄ veiklÄ galima bÅ«tų pripažinti individualia, turi bÅ«ti nustatytas Å¡ios veiklos tęstinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tęstinumÄ sudaro nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). PareiÅ¡kėjas 2004-2007 m. laikotarpiu sudarė 7 turto perleidimo sandorius, iÅ¡ kurių 5 pripažinti individualios veiklos sandoriais. Taigi sudarytų sandorių kiekis yra pakankamas, kad bÅ«tų galima teigti, jog sandoriai nebuvo vienkartiniai, o pareiÅ¡kėjo veika tęstinė. Sandoriai sudaryti parduodant ir perkant nekilnojamÄ jį turtÄ . Patikrinimo akto 1.7 punkte mokesčių administratorius pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2003 metų pareiÅ¡kėjas pirko ir eilę kitų žemės sklypų, kurie nebuvo parduoti laikotarpiu, kuris tirtas mokestinio patikrinimo metu.

Mokesčių administratoriaus pateikti duomenys rodo, jog individualia veikla pripažinti sandoriai pareiškėjui pastebimo pelno nedavė. Teismų praktikoje nereikalaujama įrodyti, jog visi veiklos vykdymo metu sudaryti (vykdyti) sandoriai buvo pelningi. Svarbu tai, kad visų sandorių bendras tikslas buvo ekonominės naudos siekimas, o ne kitų asmens poreikių tenkinimas, t. y. sandoriai turėjo versliškumo (komerciškumo) požymių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1270-09).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-31 sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-239-11 yra konstatuota, kad priskiriant sudarytus sandorius individualiai veiklai reikalinga arba nustatyti gautÄ ekonominę naudÄ , arba įrodyti papildomas aplinkybes, galinčias pagrįsti naudos gavimÄ , pavyzdžiui, surinkti duomenis, kad sudarytų nekilnojamojo turto sandorių vertė neatitiko/ženkliai skyrėsi nuo tikrųjų Å¡io turto rinkos kainų, taip pat jog iÅ¡ Å¡ių sandorių gautos lėšos buvo naudojamos tolesnei prekybos nekilnojamuoju turtu veiklai vystyti ir pan.). Pelno negavimas yra Å«kinė rizika ir neturi esminės reikÅ¡mės individualios veiklos nustatymui.

Nagrinėjant versliÅ¡kumo buvimÄ pareiÅ¡kėjo veiksmuose reikalinga nustatyti sandorių sudarymo tikslus, kad bÅ«tų galima atskirti sandorius, sudarytus asmeniniais tikslais, nuo sandorių, sudarytų tenkinant komercinius interesus. 2009-11-13 paaiÅ¡kinime mokesčių administratoriui (Komisijos byla, 1 t., 147-151) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2005-05-20 sandorį dėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo pirkimo sudarė ketindamas poilsiauti vasarÄ bei auginti daržoves, 2005-07-22 sutartimi apsisprendė sodo sklypÄ parduoti, nes paaiÅ¡kėjo, jog kelias, Å¡alia kurio yra sodo sklypas, yra labai judrus. 2005-07-04 sutartimi įsigijo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį tikėdamasis nusipirkti greta esančius kambarius ir įsirengti butÄ .

Kadangi kaimynai persigalvojo, 2005-10-03 nusprendė buto dalį parduoti. Žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2004-08-04 mainų sutartį su A. F., norėdamas sklype įrengti kaimo turizmo sodybÄ . Šį sklypÄ pardavė pagal 2005-03-25 sutartį, nes paaiÅ¡kėjo, kad per sklypÄ eina servitutinis kelias. Žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2007-05-11, ketindamas turėti netoli (duomenys neskelbtini) esančiÄ vietÄ poilsiui, 2007-05-30 sutartimi sklypÄ iÅ¡mainė į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes paaiÅ¡kėjo, jog netoliese yra buvusios kolÅ«kio laikų fermų srutų duobės.  5 pareiÅ¡kėjo sudarytus sandorius – 2005-07-22 dėl (duomenys neskelbtini), 2005-10-03 dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, 2005-03-25 ir 2004-08-04 dėl (duomenys neskelbtini) ir 2007-05-30 dėl (duomenys neskelbtini) – yra pagrindas vertinti kaip individualios veiklos sandorius dėl to, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo tikslų nėra pakankamai įrodytos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo vykdyta nekilnojamojo turto perleidimo / pardavimo veikla 2004–2007 metais atitiko versliÅ¡kumo požymį ir jos tikslÄ â€“ ekonominės naudos siekimÄ , pareiÅ¡kėjo pajamos pagrįstai priskirtos pajamoms iÅ¡ individualios veiklos.

Dėl iš sandorių gautų pajamų ir pareiškėjo išlaidų pripažinimo Mokesčių administratorius pripažino pareiškėjo pajamomis 11 000 Lt, gautų atstovaujant savo dėdei A. K. V. sudarant 2005-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį su R. L. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 35 000 Lt, gautų atstovaujant tetai R. M. ir P. M. sudarant 2005-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini).Pagal 2005-10-28 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį sutuoktiniai P. M. ir R.

M., atstovaujami pareiÅ¡kėjo, pardavė G. G. 25,45 kv. m ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 38 000 Lt (Komisijos byla, 3 t., l. 121-123). Pagal sutarties 3 punktÄ 8 000 Lt sumokėti iki sutarties sudarymo, o likę 30 000 Lt gavus kreditÄ iÅ¡ banko. Šį butÄ P. M. ir R. M., atstovaujami pareiÅ¡kėjo, įsigijo pagal 2004-01-16 sutartį iÅ¡ P. J. už 38 000 Lt (Komisijos byla, t. 3, l. 117-120). P. M. 2009-12-21 paaiÅ¡kinime patvirtino, kad butas buvo parduotas už 38 000 Lt, kuriuos M. V. jam grÄ Å¾ino tais pačiais metais (Komisijos byla, t. 3, l. 115).Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad G.

G. 2005-10-28 į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ pervedė 43 000 Lt, mokėjimo paskirtis – buto pirkimas, o AB SEB bankas 2005-11-28 pervedė 30 000 Lt, mokėjimo paskirtis – G. G., pagal pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). G. G. 2009-11-03 paaiÅ¡kinime (Komisijos byla, t. 3, l. 65-66) nurodė, kad 43 000 Lt paskolino M. V. vieno mėnesio laikotarpiui, paskola buvo įforminta laisvos formos sutartimi, kuri sunaikinta atsiskaičius. M. V. 2010-03-15 (Komisijos byla, t. 1, l. 185) paaiÅ¡kinime nurodė, kad G.

G. jam paskolino 35 000 Lt, kuriuos jis vėliau grÄ Å¾ino. Mokesčių administratorius įvertino tai, kad G. G. 43 000 Lt pervedė sutarties sudarymo dienÄ , buto kaina ženkliai skyrėsi nuo rinkos kainos, G. G. nebÅ«tų tikslinga imti paskolÄ , mokėjimo pavedime nurodyta paskirtis – buto pirkimas, ir pripažino, kad butas buvo parduotas už 73 000 Lt, o pareiÅ¡kėjui iÅ¡ buto pardavimo likę 35 000 Lt pripažinti jo pajamomis, kurios nesusijusios su darbo santykiais ir nėra individualios veiklos pajamos.   Pagal 2005-11-28 sutartį A.

K. V., atstovaujamas pareiÅ¡kėjo, pardavė R. L. 0,0574 ha sklypÄ su gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini), už 25 000 Lt. Pagal Sutarties 2 punktÄ pinigai perduoti prieÅ¡ sutarties sudarymÄ (Komisijos byla, t. 3, l. 93-95). Sodo sklypÄ A. K. V. įsigijo pagal 2004-04-23 mainų sutartį, kurioje buvo atstovaujamas M. V. (Komisijos byla, t. 3, l. 90-92). Sodo sklypas įvertintas 25000 Lt, A. K. V. 2010-01-12 paaiÅ¡kinime patvirtino, kad jam M. V. už sodo pardavimÄ perdavė 25 000 Lt (Komisijos byla, t. 3, l. 89).Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad R.

L. ir jos motina A. M. 2005-11-28 kiekviena pervedė po 67 500 Lt, mokėjimo paskirtis – pervedimas. A. M. 2009-11-05 paaiÅ¡kinime nurodė, kad pinigai buvo pervesti už perkamÄ sodÄ (Komisijos byla, t. 3, l. 74-75). M. V. 2010-03-02 (Komisijos byla, t. 1, l. 183) paaiÅ¡kinime nurodė, kad turtÄ pardavė už 25 000 Lt, kitus pinigus R. L. jam paskolino, vėliau skolÄ grÄ Å¾ino, dokumentų neiÅ¡saugojo. Mokesčių administratorius įvertino tai, kad pareiÅ¡kėjas visÄ sumÄ pervedė į savo sÄ skaitÄ , o vėliau 107 500 Lt pervedė savo broliui L.

V., o 25 000 Lt paėmė grynais, sodo pardavimo kaina ženkliai skyrėsi nuo rinkos kainos ir pripažino, kad turtas parduotas už 135 000 Lt, o 110 000 Lt laikė pareiÅ¡kėjo pajamomis. PareiÅ¡kėjas skunde teismui palaiko pozicijÄ , kad abiem atvejais parduotas turtas buvo blogos bÅ«klės (butas apleistas, be dujų, vonios, tualeto, o sodas nusiaubtas, prieÅ¡ tai buvusius gyventojus keldino antstoliai, butas įsigytas už 25000 Lt, prieÅ¡ tai buvusio savininko pirktas iÅ¡ varžytynių), į kuriÄ mokesčių administratorius nustatydamas turto vertę neatsižvelgė.

Padarydamas iÅ¡vadas dėl papildomų pajamų, didesnių, nei sutartyse numatyta pardavimo kaina, gavimo už buto ir sodo pardavimÄ mokesčių administratorius pripažino tai, kad 35 000 Lt ir 110000 Lt pareiÅ¡kėjas nuslėpė nuo jo atstovautų turto savininkų. Kitas galimas pajamų vertinimas yra tai, kad pareiÅ¡kėjas papildomas, nei nurodytos sutartyse, pajamų sumas gavo kaip atlyginimÄ už įgaliotinio pareigų atlikimÄ . Toks teisinio pirkimo-pardavimo santykio modifikavimas, t. y. nustatymas, kad turtas buvo parduotas už didesnę kainÄ , nei nurodyta notaro patvirtintose sutartyse, galimas taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Kaip numato Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Pagal to paties įstatymo 69 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.Patikrinimo akte nurodyta, kad 2005-11-28 į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“, A. M. ir jos dukra R. L. kiekviena pervedė po 67 500 Lt, iÅ¡ viso 135 000 Lt, nurodyta mokėjimų paskirtis - pervedimas.A.

M. 2009-11-05 paaiÅ¡kinime nurodė: „mano dukra R. L. maždaug prieÅ¡ 2 metus iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Dėl pinigų pervedimo paaiÅ¡kinu, kad R. L. pagal 2005-11-28 sutartį iÅ¡ A. K. V., kuriam pagal įgaliojimÄ atstovavo V. M. pirko žemės sklypÄ ir jame esantį nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ adresu (duomenys neskelbtini). Už perkamÄ turtÄ Ä¯ įgaliotinio sÄ skaitÄ R. L. pravedė 67 500 Lt ir aÅ¡ pravedžiau į minėtÄ sÄ skaitÄ 67 500 Lt“. A. M. nurodė, jog kiek atsimena M.

V. (pareiÅ¡kėjas) už parduodamÄ turtÄ prašė 139 000 Lt, po derybų buvo sutarta, kad parduos už 135 000 Lt. A. M. taip pat nurodė, jog sudarant 2005-11-28 sutartį, derybas dėl kainos vedė su pareiÅ¡kėju, pardavėjo A. K. V. niekada nematė.A. M. prie paaiÅ¡kinimo pateikė 2005-11-28 sutarties kopijÄ , kurioje nurodyta, kad A. K. V., atstovaujamas įgaliotinio M. V. pardavė, o pirkėja R. L. už 25 000 Lt nusipirko žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0574 ha su priklausiniu: pastatu - gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 116,26 kv. m., bÅ«klė: nebaigtas statyti, baigtumas 95 proc.

Sutartyje nurodyta, kad 25 000 Lt pardavėjo A. K. V. įgaliotinis M. V. (pareiÅ¡kėjas) gavo iÅ¡ pirkėjos prieÅ¡ sutarties sudarymÄ . Sutartyje nurodyta, kad pagal VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo pažymÄ parduodamo turto vidutinė rinkos vertė: žemės sklypo - 5 045 Lt, gyvenamojo namo - 67 600 Lt.2010-01-12 paaiÅ¡kinime A. K. V. nurodė, jog pareiÅ¡kėjas (jo sÅ«nėnas) jam grÄ Å¾ino 25000 Lt už parduotÄ turtÄ , tačiau tikslios datos neatsimena.PareiÅ¡kėjas 2010-03-02 paaiÅ¡kinime nurodė, kad R.

L. žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 25 000 Lt. Už parduotÄ turtÄ gautus pinigus 25 000 Lt grÄ Å¾ino A. K. V.. Datos nepamena, bet tai buvo netrukus po to, kai jis tuos pinigus gavo iÅ¡ R. L.. Pinigus grÄ Å¾ino grynaisiais. Dėl pinigų sumos, virÅ¡ijančios 2005-11-28 sutartyje nurodytÄ nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė, jog dalis pinigų buvo pervesta už parduotÄ A. K. V. priklausantį sodÄ , o kitus pinigus jam paskolino R.

L.. Dokumentų neiÅ¡saugojo, tad pateikti negali. Pinigus R. L. grÄ Å¾ino, datos neatsimena bei neatsimena kokiu bÅ«du, t. y. grynaisiais ar pavedimu.Patikrinimo metu, atlikus pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų judėjimo AB „Swedbank“ sÄ skaitoje analizę, nustatyta, kad 2005-11-28 R. L. ir A. M. pervedus 135 000 Lt, tÄ pačiÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas visÄ sumÄ (atskaičius banko komisinius), t. y. 134 998 Lt pervedė į savo sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Parex“ banke. Pagal pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos, esančios AB „Parex“ banke, iÅ¡raÅ¡us nustatyta, kad didžiÄ jÄ dalį gautos sumos - 107 500 Lt (2005-11-30 – 70 000 Lt, 2005-12-08 – 32500 Lt, 2005-12-11 – 5 000 Lt) pareiÅ¡kėjas pervedė savo broliui L.

V., nurodant mokėjimų paskirtį - lėšų pervedimas. PareiÅ¡kėjas 2005-12-13 iÅ¡ minėtos sÄ skaitos grynaisiais pinigais išėmė 25 000 Lt, kuriuos, vietos mokesčių administratoriaus vertinimu, galimai grÄ Å¾ino A. K. V..PareiÅ¡kėjas papraÅ¡ytas nurodyti L. V. pervestų piniginių lėšų paskirtį, 2010-03-02 paaiÅ¡kinime nurodė, kad grÄ Å¾ino L. V. jam paskolintus pinigus, o dokumentų neiÅ¡saugojo. L. V. 2010-02-10 paaiÅ¡kinime dėl minėtų piniginių lėšų pervedimo nurodė, kad jo brolis (pareiÅ¡kėjas) grÄ Å¾ino jam anksčiau pasiskolintus pinigus, o kadangi pinigus grÄ Å¾ino, tai dokumentų neiÅ¡saugojo.

Patikrinimo metu, atlikus L. V. sÄ skaitos, esančios AB SEB banke, analizę, nenustatyta, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gauta piniginių lėšų suma (107 500 Lt) bÅ«tų pervesta turto pardavėjui -A. K. V..Inspekcija patikrinimo metu palygino pagal 2005-11-28 sutartį parduoto nekilnojamojo turto kainÄ su rinkoje vyravusiomis panaÅ¡ių objektų kainomis ir nustatė, jog R. L. ir A. M. pareiÅ¡kėjui pervesta 135 000 Lt suma buvo artima tuo metu rinkoje vyraujančioms panaÅ¡aus nekilnojamojo turto pardavimo kainoms.

R. L. ir jos mama A. M. tapačiÄ dienÄ , kai sudarė 2005-11-28 sutartį, į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ pervedė 135 000 Lt, tačiau nei pavedime, nei paaiÅ¡kinime nenurodė, kad suteikia paskolÄ . PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas, kad 110 000 Lt jam R. L. paskolino, o 25 000 Lt sumokėjo už perkamÄ turtÄ , nepagrįstas jokiais įrodymais, prieÅ¡ingai, R. L. mama A. M. nurodė, jog pinigai pervesti už butÄ , bei pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas už butÄ norėjo 139 000 Lt, tačiau nusiderėjo iki 135 000 Lt.

Remdamasis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, vietos mokesčių administratorius padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas, veikdamas kaip įgaliotas asmuo, faktiÅ¡kai minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė už 135 000 Lt, turto savininkui grÄ Å¾ino 25 000 Lt, o likusiÄ sumÄ naudojo savo asmeniniais tikslais (pagal sÄ skaitų bankuose iÅ¡raÅ¡us didžiÄ jÄ dalį lėšų pervedė savo broliui, o paaiÅ¡kinime nurodė, kad grÄ Å¾ino broliui anksčiau pasiskolintas lėšas).

Inspekcija pagrįstai 110 000 Lt, kuriais pareiÅ¡kėjas disponavo savo nuožiÅ«ra, priskyrė kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, nuo kurių papildomai apskaičiavo GPM, kadangi byloje, be paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog 110 000 Lt nėra pareiÅ¡kėjo pajamos.Patikrinimo metu nustatyta, kad G. G. 2005-10-28 į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“, pervedė 43 000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis - buto pirkimas.

AB SEB bankas 2005-11-28 į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Parex“ banke, pervedė 30 000 Lt, nurodyta - G. G. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) .G. G. 2009-11-03 paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2005-10-28 į M. V. (pareiÅ¡kėjo) sÄ skaitÄ pervesti pinigai (43 000 Lt) buvo paskolinti vieno mėnesio laikotarpiui. PareiÅ¡kėjas skolÄ grÄ Å¾ino grynaisiais pinigais numatytu laiku. G. G. nurodė, kad paskola buvo įforminta laisvos formos sutartimi, kuri grÄ Å¾inus paskolÄ buvo sunaikinta.

Už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), G. G. teigia sumokėjusi 38 000 Lt, t. y. dalį grynaisiais (8000 Lt), dalį pavedimu (30000 Lt SEB bankas pervedė į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ 2005-11-28). Nurodė, jog butÄ apžiÅ«rėjo su pareiÅ¡kėju bei su juo derėjosi dėl buto kainos.PareiÅ¡kėjas 2010-03-15 paaiÅ¡kinime nurodė, jog G. G. pervedė 38 000 Lt už P. M. butÄ , kurį jis padėjo parduoti, likusius pinigus (35 000 Lt) G. G. jam paskolino. PareiÅ¡kėjo teigimu, 38 000 Lt jis grÄ Å¾ino P. M., o 35 000 Lt, kuriuos jam paskolino G.

G., grÄ Å¾ino jai grynaisiais pinigais, raÅ¡tiÅ¡kos paskolos sutarties neiÅ¡saugojo.2005-10-28 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. 45/75) nurodyta, kad sutuoktiniai P. M. ir R. M., atstovaujami M. V. (pareiÅ¡kėjo), veikiančio pagal įgaliojimÄ , parduoda G. G. butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), už 38 000 Lt, iÅ¡ jų – 8 000 Lt pirkėjas sumokėjo įgaliotiniui M. V. prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ir 30 000 Lt kredito. Sutartyje nurodyta, kad pagal VÄ® Registrų centro duomenis parduodamo buto vidutinė rinkos vertė 46 000 Lt.IÅ¡ Inspekcijos surinktų duomenų nustatyta, kad G.

G. pareiÅ¡kėjui 43000 Lt sumÄ pervedė 2005-10-28, t. y. bÅ«tent tÄ dienÄ , kai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, parduoto buto vidutinė rinkos kaina ženkliai skyrėsi nuo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Be to, nelogiÅ¡kai, kad asmuo nuosavam bÅ«stui įsigyti ima paskolÄ , o svetimam asmeniui, nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjui, tariamai skolina ženkliÄ pinigų sumÄ , t. y. 43000 Lt, užuot pats atsiskaitęs už įsigyjamÄ bÅ«stÄ . G. G. nurodė, kad paskola buvo suteikta vieno mėnesio laikotarpiui, vadinasi jei ji bÅ«tų iÅ¡ tiesų skolinusi pareiÅ¡kėjui 43 000 Lt, jai nebÅ«tų tikslinga imti 30 000 Lt paskolÄ iÅ¡ banko ir mokėti palÅ«kanas, kadangi ji pati turėtų 43 000 Lt, kuriais galėtÄ atsiskaityti už įsigyjamÄ bÅ«stÄ .

Pažymėtina, kad pati G. G. 2005-10-28 pervesdama į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ 43 000 Lt nurodė mokėjimo paskirtį - buto pirkimas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija palygino butų, esančių (duomenys neskelbtini), 1 kv. m pardavimo kainas ir nustatė, jog 2005 metais 1 kv. m pardavimo kaina svyravo nuo 2 287 Lt iki 3 701 Lt. Patikrinimo akte nurodyta, jog, pagal UAB „Inreal“ duomenis, vidutinė butų, esančių nerenovuotuose senos statybos namuose, 1 kv. m pardavimo kaina 2005 metais svyravo nuo 3 700 Lt iki 5 000 Lt.

PareiÅ¡kėjas, kaip įgaliotas asmuo, 2005-10-28 sutartimi P. ir R. M. vardu pardavė 25,45 kv. m. ploto butÄ už 38 000 Lt (kaina nurodyta sutartyje). Tokiu atveju 1 kv. m. kaina sudaro 1 493 Lt, t.y. yra ženkliai mažesnė už kitų asmenų tuo laikotarpiu toje pačioje gatvėje perleisto turto 1 kv. m kainas.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog butas buvo parduotas už 73000 Lt, kuriuos sumokėjo pirkėja G. G.. Pažymėtina, kad už 73 000 Lt parduoto buto 1 kv. m kaina sudarytų 2 868 Lt (73000 Lt/ 25,45 kv.

m) ir Å¡i kaina atitiktų 2005 metais parduotų panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų 1 kv. m kainÄ . Ä®vertinus 2009-12-21 P. M. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame jis nurodė, jog butas buvo parduotas už 38 000 Lt, kuriuos pareiÅ¡kėjas jam grÄ Å¾ino grynaisiais pinigais, Inspekcija pagrįstai likusius 35 000 Lt (73 000 – 38 000), kurie buvo pervesti į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ ir kuriais pareiÅ¡kėjas disponavo savo nuožiÅ«ra, pripažino pareiÅ¡kėjo kitomis su darbo santykiais nesusijusioms ir neindividualios veiklos pajamomis ir nuo jų papildomai apskaičiavo GPM.Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.Taigi, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius pagrindė pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuotÄ GPM nuo 110000 Lt ir 35000 Lt.

Pareiškėjas siekdamas pagrįsti, jog minėtos pinigų sumos yra neapmokestinamus GPM, nurodė, kad tai jam suteiktos paskolos, tačiau mokesčių administratoriui nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas minėtomis pinigų sumomis laisvai disponavo ir neneigė jų asmeninio pobūdžio, mokesčių administratorius, paneigęs pareiškėjo teiginius dėl tariamų paskolų, pagrįstai šias sumas apmokestino GPM.GPMĮ 18 str. 5 dalyje nurodyta, kad išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus - atitinkančiais keliamus reikalavimus.

Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta:

1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (jei prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas, pavardė ir asmens kodas;

2) prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip. GPMÄ® 18 straipsnyje iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas iÅ¡laidas pagrindžiančiuose dokumentuose nurodyti prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardÄ , pavardę siejamas su tikslu identifikuoti prekių ar paslaugų pirkėjÄ , kad bÅ«tent dokumentuose nurodytas asmuo patyrė prekių ar paslaugų įsigijimo iÅ¡laidas. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pagrįstai nepripažinta 119,50 Lt iÅ¡laidų pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios iÅ¡raÅ¡ytos ne pareiÅ¡kėjo, o V.

S. V. vardu.Mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino 45 000 Lt iÅ¡laidų, pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ 2007-01-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas paslaugos pavadinimas - statybos remonto darbai. Patikrinimo metu nustatyta, kad L. V. verslo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos rūšiai „ nauja statinių statyba“ įsigijo 2006-12-27, o minėto verslo liudijimo galiojimo laikotarpis 2007-01-01 - 2007-06-30. PareiÅ¡kėjas gyvenamÄ jį namÄ pardavė 2007-01-03, taigi akivaizdu, kad 2 dienų laikotarpiu negalėjo bÅ«ti suteiktos 45000 Lt vertės paslaugos.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad L. V. 2007-01-09 Klaipėdos AVMI įsigijo 50 vnt. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų nuo Nr. 9286001 iki Nr. 9286050, o kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡rašė 2007-01-01, t. y. ankstesne data, nei kvitas buvo įsigytas.Mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino 82 000 Lt iÅ¡laidų pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ 2006-12-07 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad S. V.

V. 2006-11-30 buvo įsigijęs verslo liudijimÄ Nr. V0459738 veiklos rūšiai „nauja statinių statyba“, kurio galiojimo laikas nuo 2006-12-01 iki 2006-12-31. Nustatyta, kad S. V. V. 2006-12-27 Klaipėdos AVMI įsigijo 50 vnt. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini), o kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡rašė 2006-12-07, t.y. ankstesne data, nei kvitas apskritai buvo įsigytas. įvertinus verslo liudijimo galiojimo laikotarpį darytina iÅ¡vada, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ negalėjo bÅ«ti suteiktos 82 000 Lt vertės paslaugos.IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas pateikė dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad jis kitiems asmenims mokėjo už tuos pačius darbus (pvz., kaip nurodyta patikrinimo akte ir matyti iÅ¡ 2007-01-02 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas už stogo montavimo darbus taip pat (kaip ir broliui) 20000 Lt sumokėjo V.

K.). Patikrinimo akte (10 psl.) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo brolis, papraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti, kodėl pardavimo kvitÄ iÅ¡rašė anksčiau, nei jį įsigijo, 2010-04-09 paaiÅ¡kinime negalėjo Å¡ių aplinkybių paaiÅ¡kinti.Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡yti su tikslu sumažinti pareiÅ¡kėjo apmokestinamÄ sias pajamas parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ .Dėl kitų mokesčio administratoriaus apskaičiuotų pareiÅ¡kėjo pajamų, nuo kurių skaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, netinkamo įtraukimo į pajamų, nuo kurių skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, pareiÅ¡kėjas skunde teismui prieÅ¡taravimų nepateikė, todėl teismas plačiau to nenagrinėja.

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,n u s p r e n d ė:Atmesti pareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                              Liudmila Zaborovska                         Â