2018-01-03 Nr. AB-182-3-61-3-02403-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3533-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02403-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 21–28 d., 2016 m. kovo 18–25 d. ir 2016 m. gegužės 12–26 d. buvo gydomas LAVL teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Nurodė, kad buvo laikomas perpildytose palatose kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Palatose esančios lovos, stalas ir spintelės buvo sugadinti ir sulūžę, be to, nebuvo pakabų drabužiams ir rankšluosčiams pasikabinti. Dušuose nebuvo veidrodžio, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, nešvarios plytelės, surūdiję kranai, iš kurių tekėjo nešvarus vanduo. Naudojantis dušu ir tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas. Be to, per kratą paimtų televizoriaus ir barzdaskutės pareigūnai neskubėjo grąžinti, taip sukeldami nepatogumų. Dėl netinkamų gydymo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 3 (28,4 kv. m, 6 lovos) ir 29 (15,45 kv. m, 3 lovos) kamerų tipo palatose. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nedaroma. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui. Tik atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas. Atkreipė dėmesį, kad minimalaus ploto neatitiktis teisės aktų reikalavimams buvo kompensuota sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. Pažymėjo, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1,5 metro sienelė skirianti sanitarinį mazgą. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Paaiškino, kad rūkyti LAVL patalpose draudžiama. Ši informacija iškabinta visose palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iškabinti įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Nurodė, kad, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), iš suimtųjų / nuteistųjų paimama atsivežta aparatūra patikrinti ir patikrinus grąžinama per nurodytus terminus. LAVL teigimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 165 eurus neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 3 palatoje (28,49 kv. m, 6 lovos) 2015 m. rugpjūčio 21–28 d. ir 2016 m. kovo 18–25 d., 29 kamerų tipo palatoje (15,45 kv. m, 3 lovos) 2016 m. gegužės 12–26 d. LAVL nagrinėjamu atveju nepateikė informacijos, kiek konkrečiai asmenų su pareiškėju ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose palatose, nes tokie duomenys nefiksuojami. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo, todėl laikyta, kad minimalus plotas ligoninės palatoje jam nebuvo užtikrintas 2015 m. rugpjūčio 21–28 d. ir 2016 m. kovo 18–25 d., t. y. 16 buvimo LAVL dienų. Ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

7. Pareiškėjas taip pat teigė, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad LAVL teritorijoje, skyriaus patalpose, bendro naudojimo patalpose yra iškabinta informacija ir įspėjamieji ženklai, draudžiantys įstaigoje rūkyti. Taigi teismas nusprendė, kad LAVL tinkamai įgyvendina teisės aktų nustatytą pareigą užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoje būtų nerūkoma.

8. Pareiškėjas nurodė, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsakovo atstovė teigė, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1,5 metro sienelė, skirianti sanitarinį mazgą nuo likusios patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytas pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovo pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.

9. Taip pat pareiškėjas skundėsi, kad privatumas nebuvo užtikrinamas ir naudojantis dušu. Šis teiginys atmestas kaip nepagrįstas, kadangi nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šį pažeidimą, argumentus dėstė abstrakčiai ir nekonkrečiai.

10. Pareiškėjas teigė, kad per kratą paimto televizoriaus ir barzdaskutės pareigūnai neskubėjo grąžinti, taip sukeldami nepatogumų. Aprašo 12 punktas nustato, kad daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos – per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų. Atsakovo atstovė paaiškino, kad paimant pareiškėjo televizorių ir barzdaskutę buvo laikomasi minėtos nuostatos. Teismas neturėjo pagrindo tuo abejoti, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, kad Apraše nustatytos tvarkos nebūtų laikytasi.

11. Pareiškėjas nurodė, kad dušai neatitiko higienos normų, t. y. nebuvo veidrodžio, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, buvo nešvarios plytelės, surūdiję kranai, iš kurių tekėjo nešvarus vanduo, taip pat ir pakabos drabužiams pakabinti. Vilniaus visuomenės sveikatos centras LAVL atliko patikrinimus, tačiau pareiškėjo nurodytų higienos normų pažeidimų nenustatė.

12. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad palatose esančios lovos, stalas ir spintelės daiktams sudėti buvo sugadinti ir sulūžę, be to, nebuvo pakabų drabužiams ir rankšluosčiams pasikabinti. Eksploatavimo taisyklės nedetalizuoja, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamosiose patalpose. LAVL nurodė, kad visos palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, įrodančių, kad suteiktas inventorius buvo netinkamas, todėl jo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

13. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas perpildytose palatose, pažeidžiant jo privatumą, buvo tik 16 dienų. Be to, jis teismui nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, tai patvirtino ir pateikta pareiškėjo gydymo stacionare istorija. Taigi, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo LAVL elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovė nurodė, kad įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui ir atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinti teisės aktų nustatytą plotą. Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų jo patirtus neigiamus išgyvenimus įvertinti nurodoma 1 000 Eur suma nebuvo pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Įvertinus pareiškėjo teisių pažeidimą ir trukmę (16 dienų), taip pat Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, priteisiama 165 Eur suma, kuri yra adekvati jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui.

III. 14. Pareiškėjas A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

15. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011) 20 punkto pažeidimų. Pagal šį punktą palatose tarpai tarp šalia esančių lovų, tarpai tarp lovų galų turi būti tokie, kad būtų užtikrinta galimybė laisvai judėti, slaugyti pacientą.

16. Tvirtina, kad nors LAVL patalpose ir teritorijoje draudžiama rūkyti, bet nedraudžiama turėti bei nusipirkti tabako gaminių. Kai nėra įrengta patalpų, skirtų rūkymui, asmenys rūko praktiškai visur.

17. Teismas visiškai neįvertino skundo teiginio dėl defektinių, purvinų ir surūdijusių sanitarinių mazgų palatose.

18. Spręsdamas klausimą dėl karšto vandens nebuvimo, teismas pakeitė pareiškėjo keliamo klausimo esmę (Higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimas) kitu klausimu – dėl 2010 m. balandžio 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 68, 27 punktų reikalavimų laikymosi.

19. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pageidavimo būti izoliuotam nuo infekcinėmis ligomis sergančių asmenų. Teismas visiškai nesprendė klausimų dėl lovų ir minkštojo inventoriaus neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

20. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus bei sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. Š. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

23. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui būnant LAVL, 16 dienų nebuvo užtikrintas minimalus plotas ligoninės palatoje, o sanitarinio mazgo įrengimas nebuvo tinkamas užtikrinti asmens privatumą, kitus skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus ir nusprendė, kad šiuo atveju 165 Eur suma yra adekvati pareiškėjo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui.

26. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

27. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos įvertino tinkamai taikydamas procesiniame įstatyme įtvirtintas normas.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas. Taigi būtent paties pareiškėjo skunde nurodyti, jo teigimu, buvę sąlygų LAVL pažeidimai, nulėmė pirmosios instancijos teismo nagrinėjamų aplinkybių apimtį. Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Higienos normos 47:2011 20, 37 punktų pažeidimų, pareiškėjo pageidavimo būti izoliuotam, lovų ir minkštojo inventoriaus neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi šių pažeidimų savo skunde nebuvo nurodęs pareiškėjas. Pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai reiškiami argumentai, kurie nebuvo nurodyti skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

30. Kiek tai liečia pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog LAVL asmenys rūko visur, pažymėtina, jog pareiškėjas šių teiginių nedetalizavo, vien abstrakčiai nurodydamas šias aplinkybes. Byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu buvo užfiksuota, jog kameroje (palatoje), kurioje pareiškėjas buvo laikomas, asmenys rūko. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis būtų teikęs skundus LAVL administracijai. Akcentuotina, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose) yra iškabinti ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti (b. l. 48–52). Todėl, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, šiuo aspektu pagrįstai pirmosios instancijos teismas Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo teisių pažeidimo nekonstatavo.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino skundo teiginių dėl defektinių, purvinų ir surūdijusių sanitarinių mazgų. Iš teismo sprendimo matyti, kad šie teiginiai buvo įvertinti, tačiau, atsižvelgus į tai, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, tačiau šiuo aspektu higienos normų pažeidimų nenustatė, juos atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių teiginių dėl sanitarinių mazgų būklės nedetalizavo, nenurodė jokių argumentų, kodėl šiuo atveju neturėtų būti vadovaujamasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais ir juose padarytomis išvadomis.

32. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

33. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visą ginčo laikotarpį (28 dienas) pareiškėjas buvo laikomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš jų 16 dienų taip pat buvo pažeista ir minimalaus gyvenamojo ploto norma. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokios sąlygos, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų kumuliatyvų poveikį pareiškėjo patiriamai neturtinei žalai, pripažintinos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, draudžiančių kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, pažeidimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 165 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 650 Eur.

35. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė